Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis mažametį vaiką, vykdo individualią veiklą, teistas:

1) 1993-11-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams;

2) 1996-07-02 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 90 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams, bausmę subendrinus su neatlikta 1993-11-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, galutinė bausmė paskirta 3 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmė atlikta;

3) 1999-04-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 111 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams, bausmė atlikta;

4) 2006-02-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda;

5) 2009-03-06 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2006-02-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 1 metams su 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda. 2010-03-05 atliko laisvės atėmimo bausmę; 2017-08-04 bauda sumokėta;

6) 2011-05-19 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams;

7) 2012-10-11 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie 2011-05-19 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams, 2013-11-07 paleistas lygtinai, 2014-04-14 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

8) 2015-01-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 3 metams, 2017-02-09 paleistas lygtinai, 2017-06-20 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

9) 2018-05-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 40 parų, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis; bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2019-09-16 arešto bausmė atlikta;

10) 2018-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine bausme laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2019-07-05 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

11) 2020-05-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 30 parų, 2020-11-27 atliko bausmę;

12) 2021-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – areštu 40 parų, 2021-05-17 atliko bausmę;

13) 2021-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) galutine bausme – areštu 60 parų, 2021-09-24 atliko arešto bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 06.20 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,81 promilės girtumas), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną J. D., t. y. rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po ko, paėmęs virtuvinį peilį, vieną kartą dūrė J. D. į kairiąją koją, taip sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas J. D. poodinę kraujosruvą viršugalvio ir pakaušio dešinėje, pjautinę kairės pėdos penkto padikaulio srities žaizdą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

J. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. paryčiais grįžo namo. Žmoną rado pas kaimyną. Namuose įvyko žodinis konfliktas, kurio metu su žmona susistumdė. Jie abu buvo neblaivūs. Žmonos nemušė. Jai nėra kraujosruvų, nebuvo nei vienos mėlynės ant kūno. Jiedu tik susistumdė. Turėjo peilį rankoje, tačiau nenorėjo jai įpjauti į koją. Neatsimena, kad būtų dūręs jai peiliu. Neatsimena, kaip pas J. atsirado ta pjautinė žaizda, tačiau neneigia, jog ji atsirado po to, kai jis konfliktavo su žmona rankoje laikydamas peilį. Neatsimena, ar galėjo jai pataikyti į galvą. Kraujosruvos J. galėjo atsirasti jų konflikto pasėkoje. Dėl konfliktų su žmona yra teisiamas ketvirtą kartą. Nesusilaiko nuo konfliktų, nes žmona nuolat girta. Būdami girti jie pykstasi, žmona kviečia policiją ir ši jį išveža. Kiek žino, šį kartą policiją iškvietė kaimynai. Pripažįsta tiek kaltinimą, tiek civilinį ieškinį. Ateityje planuoja nebevartoti alkoholio. Pataisos namuose vaikšto pas psichologą, yra dalyvavęs anoniminių alkoholikų draugijos susirinkimuose, bet laisvėje nebeturėjo galimybės to tęsti, nes iš jo pavogė telefoną. Pagal išsilavinimą yra stalius, elektrikas ir suvirintojas, tačiau dirba santechniku. Žmona neseniai irgi įsidarbino. Labai gailisi, kad nesugebėjo suvaldyti savo emocijų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. D. kaltę pripažino ir parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Anksčiau yra teistas. Nėra įrašytas psichiatro ar narkologo įskaitose dėl priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms. Jis gyvena kartu su savo žmona J. D. adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. jis visą savaitgalį vartojo alkoholį. Buvo pas draugę S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Šiandien, t. y. 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 6 val. ryto grįžo namo. Buvo neblaivus, visą naktį gėrė alkoholį. Išgėrė apie 3 butelius šampano. Kai grįžo namo, buto durys buvo atidarytos, tačiau J. namuose nebuvo. Tuo metu koridoriumi praeidinėjo jo kaimynas A., kuris pasakė, kad jo žmona J. yra pas kaimyną iš (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) buto. Jis nuėjo į minėtą kaimyno butą ir pamatė lovoje su kaimynu gulinčią J. Jis norėjo nuvesti J., todėl paėmė ją už rankos (nepamena kurios), pakėlė nuo lovos ir nuvedė į jų butą. Pakeliui ji rėkė „eik iš čia“, „palik mane ramybėje“. Užėjus namo tarp jų su J. kilo žodinis konfliktas. Pradėjo aiškintis santykius, kad ji jį išdavinėja su kaimynu. J. buvo neblaivi, kadangi vos pastovėjo ant kojų. Jiems konfliktuojant, J. norėjo grįžti pas kaimyną, apsisuko eiti link durų, ir jis iš už nugaros ją suėmė rankomis ir tempė link lovos. Šalia lovos, ant grindų stovėjo tuščias stiklinis butelis šampano. J. paėmė tą butelį ir su juo trenkė jam į nosį. Po smūgio jis iš jos rankų atėmė butelį ir metė jį į sieną. Butelis sudužo. Jie su J. pradėjo vienas kitą stumdyti ir nukrito į lovą. Lovoje tarp jų buvo grumtynės ir jis jai dešinės rankos delnu trenkė į skruostą, tačiau kurios pusės – neprisimena. Tuomet jis atsistojo ir maždaug du kartus spyrė J. į nugarą. Ar jis su peiliu dūrė J. į kairiąją koją, jis neprisimena, kadangi buvo neblaivus ir tuo metu patyrė šoką. Tačiau jis neatmeta galimybės, kad taip galėjo padaryti. Po konflikto jie abudu nusiramino ir atsigulė į lovą. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, jie juos apklausė ir jį išvežė į komisariatą. Būnant komisariate jam labai pradėjo skaudėti galvą nuo smūgio su buteliu ir jį išvežė į Lazdynų ligoninę. Ten jį apžiūrėjo medikai ir atgal atvežė į areštinę. Dėl tokio poelgio nuoširdžiai gailisi. Jo manymu, tokiems jų su J. konfliktams įtakos turi alkoholis (1 t., b. l. 119-121).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. D. nurodė, kad laikosi parodymų, duotų pirmos apklausos metu. Gali tik paaiškinti, kad dėl girtumo jis tiksliai nebeatsimena, kiek tiksliai smūgių sudavė savo žmonai J. D., nes buvo grumtynės. Jis pats neatsimena, kaip jis peiliu dūrė žmonai į koją, nes buvo girtas ir dėl patirto šoko, kad užtiko ją kaimyno lovoje. Jis tiksliai neatsimena visų aplinkybių. Gailisi dėl savo veiksmų, tam įtakos turėjo alkoholio vartojimas. Ketina pakeisti savo gyvenimo būdą, bando atsisakyti priklausomybės alkoholiui. Žmona buvo atėjusi į pataisos namus ir jiedu tarpusavyje susitaikė bei skyrybų neplanuoja. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 125-126).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 14.40 val. bute (duomenys neskelbtini) tarp sutuoktinių J. D. ir J. D. kilo konfliktas, o jo pasėkoje – grumtynės. Kaltinamasis J. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad įvykio dieną su žmona įvyko konfliktas, kadangi paryčiais grįžęs namo, rado ją miegančią pas kaimyną. Tiek jis pats, tiek žmona buvo neblaivūs. Neneigia, jog konflikto metu jiedu susistumdė, jis tuo metu turėjo rankoje peilį. Nors įpjauti juo žmonai neketino, pripažįsta, jog po konflikto pas žmoną ant pado atsirado pjautinė žaizda. Iš pradžių kaltinamasis neigė, kad galėjo būti kitų smūgių, nes, pasak jo, ant žmonos nebuvo nei vienos mėlynės ar kraujosruvos. Vėliau pripažino, jog grumtynių metu žmona galėjo gauti mėlynių. Teismas pažymi, jog medikų apžiūros metu J. D. nustatytos kraujosruvos buvo plaukuotoje galvos dalyje ir jų J. D. matyti negalėjo, antra – tuoj po įvykio jis buvo laikinai sulaikytas, po paros suimtas ir žmonos ilgą laiką nematė, todėl jis neturėjo galimybės objektyviai įvertinti, ar nukentėjusiajai po grumtynių liko ant kūno mėlynių ar ne. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė detalesnius parodymus apie jų su J. konflikto eigą. Nurodė, jog radęs J. kaimyno lovoje, paėmė ją už rankos ir nuvedė į jų butą, po to tarp jų bute kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis mėginančią iš buto išeiti J. tempė link lovos, suėmęs ją iš už nugaros, jiedu stumdė vienas kitą, kol nukrito į lovą, lovoje grumtynės vyko toliau. Jų metu jis J. dešinės rankos delnu trenkė į skruostą ir apie du kartus spyrė į nugarą, dėl girtumo ir šoko neprisimena tik dūrio peiliu. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dar kartą patvirtino, jog dėl girtumo neatsimena nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičiaus, tačiau paties grumtynių fakto neneigė. Nukentėjusioji J. D. taip pat neneigė, kad įvykio metu buvo neblaivi, iš esmės panašiai nurodė tarp jų su vyru kilusio konflikto ištakas – grįžęs namo vyras rado ją po išgertuvių miegančią kaimyno lovoje. Grįžus su J. į jųdviejų butą, dėl to tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu J. mušė ją kumščiais ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Mano, kad rankomis jai buvo suduota ne mažiau 50 smūgių ir ne mažiau 20 smūgių kojomis. Analogiškai situaciją ji aiškino ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, nurodydama, jog vyras ją ištempė iš kaimyno buto namo, o ten pradėjo ją daužyti rankomis ir kojomis į visas kūno dalis, pradėjus nuo jo gulint lovoje gintis kojomis, atsinešė iš virtuvės peilį ir dūrė juo jai į kairę pėdą.

Kad nukentėjusioji konflikto metu buvo sužalota peiliu, be jos pačios parodymų, objektyviai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma. Pjautinė žaizda pado srityje buvo užfiksuota į įvykio vietą iškviestų policijos pareigūnų (padaryta kojos nuotrauka su aiškia matoma kruvina žaizda pade), taip pat į įvykio vietą iškviestų medikų bei tą pačią dieną VUL atliktų medicininių apžiūrų dokumentuose. Įvykio vietoje pareigūnų paimtas virtuvinis peilis su dėme, panašia į kraują. Kraujo dėmėmis ištepliotos miegamojo grindys (šis faktas matyti įvykio vietoje darytose nuotraukose), miegamajame esančios lovos čiužinys (įvykio vietos apžiūros metu daryta nuotrauka). Šių faktinių aplinkybių visuma sustiprina teismo įsitikinimą, jog nukentėjusiosios parodymai, jog konflikto metu ją virtuviniu peiliu sužalojo sutuoktinis J. D., šiai nuo jo besiginant kojomis, atitinka objektyvią tiesą. Teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, jog J. D. nustatyta pjautinė kairės pėdos penkto padikaulio srities žaizda, atitinkanti nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Tuo tarpu tiksliai nustatyti kitų nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją neįmanoma. Abu konflikto dalyviai visą savaitgalį vartojo alkoholį ir abu buvo stipriai neblaivūs (J. D. nustatytas 2,44 promilės girtumas, J. D. – 1,93 promilės girtumas). Jų parodymai apie likusią konflikto eigą pernelyg subjektyvūs ir netikslūs. Kaip minėta, neabejotinai yra nustatytas faktas, jog 2021 m. rugsėjo 27 d. tarp sutuoktinių bute kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusioji iki sužalojimo peiliu buvo mušama J. D.. Šias aplinkybes vienodai nurodo abu sutuoktiniai. Abu vienodai mini lovoje įvykusias grumtynes ir nukentėjusiajai J. D. suduotus smūgius rankomis ir kojomis, tačiau absoliučiai skirtingai įvardina jų skaičių. J. D. mano, kad galėjęs suduoti smūgį ranka į veidą ir du smūgius kojomis, tačiau iš esmės pripažįsta, jog dėl girtumo smūgių skaičiaus neatsimenantis, tuo tarpu nukentėjusioji mini 20 smūgių kojomis ir 50 rankomis, kuo teismas taip pat nelinkęs vadovautis, kadangi tokiu atveju ant jos kūno būtų likę žymiai daugiau žymių, nei jų buvo rasta medicininių apžiūrų metu. Tuo tarpu medicininiai dokumentai neabejotinai patvirtina tik du trauminius poveikius, kadangi kaltinamajai be pjautinio sužalojimo užfiksuota kraujosruva viršugalvio ir pakaušio dešinėje. Sužalojimai tiek pavieniui, tiek kartu atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Tačiau pats kaltinamasis pripažįsta, jog smūgių buvo daugiau, mini tiek spyrius, tiek sudavimą rankomis grumtynių lovoje metu. Taip pat mini iki nugriuvimo į lovą vykusį susistumdymą, neatmesdamas galimybės, kad smūgių galėję būti ir šio susistumdymo metu. Vertinant šiuos byloje surinktus duomenis, kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas tiksliai nenustatytas smūgių rankomis ir kojomis skaičius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl kaltinamojo veiksmų kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir jai buvo padaryti nežymūs kūno sužalojimai. Nors kaltinamasis buvo neblaivus, tačiau spirdamas nukentėjusiajai, suduodamas jai rankomis, juolab suduodamas peiliu, turėjo suvokti, jog tokiais veiksmais neišvengiamai sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir, galimai, sutrikdys sveikatą, tačiau norėjo taip veikti. Nors jis teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog neketino peiliu sužaloti sutuoktinės, tačiau jo veiksmai liudija priešingai. Mušamai nukentėjusiajai aktyviai jam priešinantis, jis specialiai nuėjo į virtuvę ir atsinešė į miegamąjį virtuvinį peilį, kuriuo ir sudavė nukentėjusiajai, besiginančiai nuo jo puolimo kojomis, pataikydamas jai į padą ir jį perpjaudamas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji buvo tampoma, stumdoma, pargriauta į lovą, tuomet spardoma ir mušama, kaltinamojo veiksmai buvo intensyvūs; akivaizdu, jog kaltinamasis siekė sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar trumpam ją susargdinti ir jam buvo nesvarbu, kokie padariniai kils dėl jo veiksmų. Todėl darytina išvada, jog yra įrodyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia atlikdamas kaltinime išvardintus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, jai sukėlė fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą viršugalvio ir pakaušio dešinėje, pjautinę kairės pėdos penkto padikaulio srities žaizdą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Smurtas buvo pavartotas namų aplinkoje, prieš sutuoktinę. Kaltinamojo veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl bausmės

J. D. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Teismas, skirdamas J. D. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas trylika kartų, paskutiniai šeši teistumai – išimtinai už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (1 t., b. l. 146-152). Veikų sistemingumas rodo, jog anksčiau skirtos arešto bausmės ir netgi taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prevencinio poveikio nepadarė, nuo naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo nesulaikė. Visos praeityje skirtos bausmės atliktos, tačiau nauja smurtinė nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas. Pažymėtina, jog naujas smurtinis nusikaltimas padarytas praėjus vos trims dienoms po atliktos arešto bausmės už kitą tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Kaltinamojo teigimu, jis iki suėmimo dirbo (vykdė individualią veiklą), tačiau VSDFV duomenimis, paskutinį kartą jo darbinė veikla (dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“) fiksuota nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. birželio 14 d. Individualią veiklą jis pabaigė vykdyti 2019 m. spalio 11 d. (1 t., b. l. 165). Daugiau oficialių duomenų apie kaltinamojo darbinę veiklą nėra. Tačiau nuo 2021 m. kovo 4 d. jis buvo registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 166). Per pastaruosius penkerius metus ne mažiau dvidešimt penkių kartų baustas administracine tvarka už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, daugiausiai už naudojimosi viešuoju transportu tvarkos pažeidimus, taip pat už nusižengimus viešajai ir valdymo tvarkai, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 170-195). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta J. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kadangi dėl šios veikos jis kaltę pripažino visiškai, gailisi, dirba, žmona su juo susitaikė ir jam atleido, prašo griežtai jo nebausti, atsižvelgti, kad vyro pavydas ir konfliktas su vyru kilo dėl jos pačios kaltės (2 t., b .l. 47), už šį nusikaltimą nustatytina bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta maksimali, tačiau viršijanti sankcijos vidurkį.

J. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo sulaikytas 2021 m. rugsėjo 27 d. 06.30 val. (1 t., b. l. 109). 2021 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi J. D. dviejų mėnesių terminui buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. (1 t., b. l. 133-134). 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi suėmimas jam buvo pratęstas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 28 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į skiriamos bausmės laiką įskaitytinas J. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi 2021 m. lapkričio 26 d. nutartyje konstatuoti suėmimo pagrindas ir sąlygos tebėra neišnykę. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 178,12 Eur civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios J. D. gydymo, prašydama iš kalto asmens priteisti šią sumą bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 77-79). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai J. D. 2021 m. rugsėjo 27 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos chirurgo, kompiuterinės tomografijos, skubiosios medicinos pagalbos IV paslaugos, išplėstinės skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, kurių bendra suma – 178,12 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žala padaryta nusikalstamais J. D. veiksmais, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo 178,12 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstu laikytinas ir civilinio ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl iš J. D. priteistina ir 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11., 14.2.1, 14.2.2.1. punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo J. D. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 264,67 Eur (2 t., b. l. 42-44).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju J. D. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis yra suimtas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys CD diskai su vaizdo ir garso medžiaga (Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, pareigūno vaizdo kameros įrašai, suėmimo teismo posėdžio garso-vaizdo įrašas) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. D. apžiūrai pateikė džinsines kelnes ir megztinį. Taip pat įvykio vietoje buvo paimtas peilis, kuriuo buvo sužalota nukentėjusioji. Po apžiūrų minėti daiktai 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu buvo perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (2021 m. spalio 5 d. kvitas serija BBB Nr. 1 PK004293) (t. 1, b. l. 102-104). Peilis kaip menkavertis nusikaltimo įrankis sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kaltinamojo drabužiai grąžintini kaltinamajam (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. D. (J. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam J. D. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB bankas Swedbank) iš J. D. 264,67 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus šešiasdešimt septynis centus) turtinės žalos atlyginimo bei 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD diskus su vaizdo ir garso medžiaga palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, džinsines kelnes ir megztinį, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2021 m. spalio 5 d. kvitas serija BBB Nr. 1 PK004293), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam ar jo įgaliotam asmeniui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, peilį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2021 m. spalio 5 d. kvitas serija BBB Nr. 1 PK004293), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.