Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2013 m. balandžio 5 d. Prieš įvykį buvo keičiami vilkiko ratai, t.y. iki įvykio 2 ar 3 dienos. Buvo nuvežti kairės pusės du ratai, kurie buvo permontuoti, o kitą dieną buvo nuvežti dešinės pusės du ratai, kurie buvo permontuoti. Kairės pusės ratai buvo pakeisti pirmiausiai, o po to dešinės pusės. Dešinės pusės ratas buvo blogai sumontuotas, todėl vežė jį permontuoti. Tarp keitimo kairės pusės ir dešinės pusės ratų, tai šie ratai buvo keičiami skirtingomis dienomis, viena diena praėjo. Keičiant ratus, buvo naudojamos tos pačios visų abiejų pusių, tiek kairės, tiek dešinės, veržlės. Bendradarbis, kuris padėjo jam užveržti veržles, tai jis padėjo ir kairės pusės, ir dešinės pusės veržles užveržti. Po to, jis po 8.00 val. išvažiavo į reisą krauti siloso ir važiavo į (duomenys neskelbtini), nuo dirbtuvių – gal 1 – 1,5 km. Kai atvyko, jis buvo išlipęs, nes brezentus reikėjo uždėti. Po to, jis vyko į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę. Nuo pasikrovimo taško iki (duomenys neskelbtini) susidaro apie 80 kilometrų. Į (duomenys neskelbtini) atvyko apie pietus, ten išsikrovė, po to jį pakrovė kitu silosu. Jis tuo metu vaikštinėjo, apsižiūrinėjo ratus. Po to jis važiavo atgal į žemės ūkio bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) į savo darbovietę, jam nulėkė ratas, nes jis atsisuko. Jis nepastebėjo, kad ratas yra atsisukęs, nes nieko nejuto, jokių pašalinių garsų ar vibracijos. Kai jis važiavo, oras buvo bjaurus, šlapdriba, snigo, buvo kaip tik posūkis ir iš priekio matė sunkvežimį. Jo važiavimo greitis buvo apie 65 km/h. – 70 km/h. Prasilenkiant su sunkvežimiu išgirdo garsą, tokį kaip oro šnypštimą, todėl jis lėtėdamas už 100 metrų sustojo šalikelėje. Išlipęs pamatė, kad nėra vieno rato. Tada jis nuėjo į įvykio vietą ir už posūkio pamatė nuvirtusį sunkvežimį. Jis bendravo su to sunkvežimio vairuotoju, kuris pasakė, kad jis ratą pametė, kad negali užgesinti sunkvežimio. Po įvykio ŽŪB atvežė atsarginį ratą, kuris buvo prisuktas naujomis veržlėmis. Veržiant naujas veržles problemų nebuvo, tik vienas sriegis buvo pagadintas, kiti sriegiai buvo sveiki. Užverždami ratą, užveržė 10 veržlių, nepaliko nei vienos, dar du kartus pertikrino. Įvykio vietoje neieškojo nei veržlių, nei rato. Su saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 23 yra susipažinęs, žino ten išdėstytus reikalavimus, kad pakeitus ratą visada, pravažiavus 100 – 200 km ir pertikrina suvedimą ratų, tačiau jis nepravažiavo 100 km. Buvo planuota, kad kai grįš, apie 120 km iki namų, būtų pasitikrinęs, o (duomenys neskelbtini) žiūrėjo vizualiai, tačiau raktu nesuko, netikrino. Jam atrodo, kad viską padarė, nes daug metų yra pradirbęs vairuotoju ir jam nei karto nebuvo tokio įvykio. Prisukimo metu naudojo raktą, mantiruotę, užsimauna du vamzdžius, kad didesnė jėga būtų, dviese veržė, kad tolygiai priveržtų. Įmanoma ir vienam asmeniui pakeisti ratus, tačiau jis prašė bendradarbio, kad jam padėtų, nes jis turi nugaros problemų, nenorėjo pasitempti nugaros. Jis vairuotoju dirba apie 15 metų. Į vairuotojo pareigas įeidavo pareigos ir vairuoti transporto priemones, ir jas prižiūrėti. Per vairuotojo darbo patirtį panašių atvejų nėra buvę. Ratą reikia prisukti 600 metrų jėga, bet kadangi veržiant vienam žmogui jeigu su prailgintu vamzdžiu, galima užveržti 800 – 900 iki 1000 metrų. Vienas žmogus gali priveržti be matavimo prietaisų. Vieno žmogaus pastangų užtenka veržlei tinkamai priveržti. Vilkiko Mercedes veržlės prieš įvykį buvo stipriau priveržtos. Prieš keičiant ratus valė ratlankius su dratiniu šepečiu ir skuduru. Jis yra vedęs, šiuo metu dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, jo uždarbis yra įvairus, tačiau vidutinės pajamos yra apie 1300 Lt. Kitų papildomų pajamų neturi, tai vienintelis pragyvenimo šaltinis. Jis gyvena su žmona, ji nedirba, yra registruota Darbo biržoje, bet pašalpos negauna. Jis vienas išlaiko šeimą. Jam nustatytas 60 procentų nedarbingumas dėl stuburo skausmų. Per vairuotojo darbo laikotarpį, išlipęs netikrindavo su raktu ratų, tik vizualiai matydavosi, jeigu bent menkiausias įtarimas būna, tada eini ir pertikrini. Jam yra buvę atsilaisvinusios veržlės, bet ne dažnai. Per 3 metus, kai dirba su ne sovietinės gamybos automobiliu, per tuos 3 metus su raktu ratų veržlių netikrino. Dėl civilinio ieškinio palieka spręsti teismui.

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3502/13(01) nurodyta, kad 2013-04-05 15.50 val. paimtame V. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 176, 1 t.).

Nukentėjusioji V. J. parodė, kad įvykis įvyko 2013-04-05. Prieš eidama į darbą 7.00 val. atsisveikino ir pabučiavo dukrą dar miegančią ir išėjo. Ji žinojo, kad dukra apie pirmą valandą išvažiuos į Kauną su P. Į darbą atėjo jos sūnus ir pranešė apie dukros netektį. Ji sutiko giminaitę, L. tetą, ir jos važiavo į įvykio vietą. Ten pamatė viską išdaužytą, išlaužytą, sudaužytą P. automobilį, pargriuvusį su grūdais išpiltais mašiną, kraują, nuolaužas. Dukra su P. buvo pažįstami, jie kartu studijavo. Po įvykio jai neteko bendrauti su kaltinamuoju. Ji palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį. Turtinę žalą sudaro: karstas, laidojimo reikmenys, vežiojimas, kapo tvarkymas. Dėl laidojimo iš valstybės išmoką ji yra gavusi, tačiau šios išmokos ji nėra išminusavusi. Neturtinę žalą sudaro tai, kad jai 52 metai, jos vyras prieš trejus metus miręs, vaikai buvo vienas iš didžiausių turtų. Jos sveikatos būklė nėra gera. Ji turi sūnų, kuris prie L. karsto prisiekė, kad jis pasieks jos tikslą, taps gydytoju. Ji dėl sveikatos būklės, nežino, kiek jam galės padėti pasiekti tą tikslą. Kompiuterį ji nupirko dukrai, kai ji įstojo mokytis. L. naudojosi kompiuteriu. Iš įvykio vietos policija jį parvežė į namus, jis buvo pateiktas taisyti ne iš karto, nes ji net nežinojo, o po to pasižiūrėjo, kad nei garso nėra, sniego buvo ir sudaužytas korpusas. Ji prašo priteisti 1305.00 litus, nes kompiuterį ji pirko, papildomai prie tų išlaidų 11965,14 litų. Įvykio metu dukra buvo studentė. Ji jai padėdavo materialiai, dukra jos negalėjo išlaikyti, nes mokėsi. Po įvykio iki šios dienos, ji dirba tose pačiose pareigose, jos darbinės pajamos po įvykio nepasikeitė. Po įvykio jai nebuvo nustatytas nedarbingumas.

Nukentėjusysis E. J. parodė, kad balandžio 5 d. apie 15.00 val. jis sužinojo iš vienos mokytojos apie avariją. Tą dieną jo sesuo buvo namuose. Ji minėjo, kad vyks su G. P. į Kauną. Sužinojęs šią žinią parduotuvėje, grįžo namo ir telefone pamatė praleistus skambučius, ten buvo jo tetos skambučiai. Jis jai iš karto paskambino, tačiau ji irgi nieko nežinojo, nes niekas nebuvo pranešęs. Teta atvažiavo pas jį ir jie važiavo pas mamą į mokyklą. Jis mamai pasakė apie nelaimę.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad įvykis įvyko 2013-04-05, penktadienį. Tą dieną G. pasakė, kad važiuos į Kauną, nes reikia ruoštis naujam egzaminui. Jie susiruošė visą maistą, susidėjo. Sūnus sakė, kad parašė mergaitė, kuri norėtų kartu važiuoti ir jis ją paims. Apie 13.05 val. atsisveikino ir išvažiavo. Apie 15.30 val. atėjo geriausias sūnaus (duomenys neskelbtini) A. ir pasakė, kad jie skambintų G., kad jis girdėjo, kad įvyko avarija prie Rozalimo ir žuvo du žmonės. G. neatsiliepė telefonu. Ji apie tai pasakė vyrui. Vyras sėdo į mašiną ir išlėkė žiūrėti į įvykio vietą. Taip pat ir sūnui pasakė, kuris sėdo į mašiną ir išvyko į įvykio vietą. Dėl civilinio ieškinio, 100 000 litų neturtinės žalos, tai po šio įvykio ji gyvena suluošintą gyvenimą, nėra dienos, kada galėtų negalvoti apie sūnų, negali naktimis miegoti, turi gerti raminamuosius vaistus, kad išsimiegoti, o kai nueina į darbą nemiegojusi, tai negali ir to darbo dirbti. Visos viltys buvo sudėtos į vaiką, jis mokėsi, stengėsi, ir tiesiog būtų buvusi didžiulė paguoda senatvėje. Po įvykio jų santykiai šeimoje pasikeitė. Sūnus buvo labai judrus, guvus, galėdavai apie viską pakalbėti, kiekvieną vakarą skambindavosi, kalbėdavosi, ar reikėdavo kažką dirbti, parvažiuodavo – padėdavo, visą laiką aplankydavo. Ji mano, kad suma sūnaus nekompensuos. Ji palaiko pareikštą ieškinį. Iki šio posėdžio nėra mačiusi kaltinamojo. Po įvykio tuoj pat ėjo išsirašyti raminančių vaistų pas šeimos gydytoją Pakruojyje, nes negalėjo miegoti naktimis. Jie sūnui padėjo materialiai, nes jis tik sunkiuose darbuose, buvo grįžęs atostogų, su vyru, su broliu žadėjo važiuoti į mišką, padėti malkų pasigaminti. Po įvykio jos darbas išliko tas pats, pajamos po įvykio nesumažėjo. Nedarbingumas po įvykio jai nebuvo nustatytas.

Nukentėjusysis B. P. parodė, kad įvykis įvyko 2013-04-05. Sūnus planavo važiuoti į Kauną, į mokslus, ruoštis egzaminui. Jis sakė, kad važiuos su pakeleive, bet su kuo, nesakė. Po kiek laiko atlipo laiptais žmona verkdama ir pasakė, kad blogai su G. Jis išbėgo laukan iš ūkinio, šoko į mašiną ir išvažiavo. Kai privažiavo įvykio vietą, matė kaip traukė „Renault Espace“ į kelio pusę. Jis pasižiūrėjo, kad tai tikrai buvo jų mašina. Jis išėjo ant kelio ir sūnus tada priėjo. Jie ėjo jau link mašinų ir tada priėjo prie jų aukštas žmogus su spec. apranga ir pasakė, kad vakar padėjo uždėti ratą, o jis neprisisuko veržeklių, bet jis nieko nesuprato. Kai jie nuvažiavo, tai jau nebesnigo, kelio danga buvo nutirpusi, neslidu buvo. Kelio ruožas – prieš posūkį, važiuojant link (duomenys neskelbtini). Posūkis priekyje, nežymus. Ten yra ribojimo ženklas 70 km/h, ženklas daug anksčiau, dar prieš kokį 500 metrų iki to vadinamo posūkio. Automobilis priklausė jam, nors registruotas senelio vardu. Transporto priemonės veržles tą pačią ar kitą dieną pamatė, kad buvo jų daugiau tų veržlių ten, ne viena. Sūnus sako, tai gal reikia paimti tą veržlę, jis nufotografavo ten, kur buvo, ten šukių buvo, ieškojo daiktų. Veržlės buvo netoli nuo įvykio vietos, kokį 10 metrų, jų buvo, kur įvyko pats įvykis ir tarp tos, kur buvo mašina jau po avarijos, tame tarpe. Veržlės buvo nuo fūrinės mašinos rato. Jam pasirodė, kad nuo tos mašinos, nes pasakė, kad ratas nusmuko. Dėl civilinio ieškinio 100 000 litų neturtinės žalos, tai šį ieškinį sudaro: kaip ir žmona sakė, buvo viltys į sūnų. Jam sveikata labai sušlubavo, ir dirbti nebegali, pasiėmė vairuotoją, kad dirbtų. Reikia naktines pamainas dirbti, bet nebegali. Dėl turtinės žalos: mašina, paminklas ir visa kita. Dėl laidojimo išlaidų, tai iš valstybės gavo išmoką, šitoje sumoje, kur nurodyta turtinė žala, tos išlaidos yra ko gero kartu. Jis tvirtina aplinkybes, nurodytas civiliniame ieškinyje. Kaltinamąjį pirmą kartą mato posėdyje. Automobilis faktiškai jam priklausė, registruotas buvo tėvo vardu, nors jis pirko automobilį. Automobilį vertina 7500.00 litų. Patikslintame ieškinyje padidinta suma turtinė žala yra 29402.00 litai, tai yra padidinta ieškinio suma – tai mašina. Iš šitų 29402.00 litų turtinės žalos, dar reikia išminusuoti gautą socialinę pašalpą.

Nukentėjusysis G. P. parodė, kad įvykis įvyko 2013-04-05, apie pietus kažkur, brolis pasakė, kad važiuoja į Kauną studijuoti, ruoštis egzaminui. Brolis neminėjo, su kuo važiuos į Kauną. Po to apie 16.00 val., tiksliai nepamena, atėjo mama verkdama ir pasakė, kad broliui blogai, kad avarija įvyko prie Rozalimo. Jis išėjo į lauką, sėdo į mašiną ir išvažiavo link tos pusės, link Rozalimo. Jis išvyko vienas. Nuvyko prieš Rozalimą, matė mašinų eilę, sustojo kelkraštyje, nubėgo iki tos vietos, pamatė, kad jau gaisrininkai traukia mašiną į kelio pusę. Po to ėjo atgal, pamatė, kaip tėvas atvažiuoja, sugrįžo atgal į tą vietą. Ėjo prie mašinos sėsti ir prie jų priėjo kažkoks žmogus ir sakė, kad ar padėjo uždėti, ar padėjo jam vakar tą ratą, bet tada nesuprato apie kokį ratą kalbama ir kodėl čia ta avarija įvyko. Po įvykio vietą iš karto nevaikščiojo. Po to jie parvažiavo į namus ir vėl nuvažiavo į tą vietą, tai jau buvo mašina ištraukta, pakrauta, o žmonės ten vaikščiojo, grūdus tuos pylė, dar buvo apsivertusi ta mašina, kuri eismo įvykyje dalyvavo. Jie uždegė žvakes ir grįžo namo. Kitą dieną įvykio vietoje pastebėjo, kad buvo šukių daug, veržlės kažkokios mėtėsi. Iš pradžių nesuprato, kas čia per veržlės, tik po to, kai pamatė nuotraukas to automobilio, nuo kurio nukrito ratas, tai tos veržlės tokios pat, kaip ir toje vietoje, tai tada paėmė 2 veržles. Automobilis, kurį vairavo jo brolis buvo „Renault Espace“. Ikiteisminio tyrimo metu rodė veržles, kurias rado. Dėl civilinio ieškinio 100 000 litų neturtinės žalos, tai šią neturtinę žalą sudaro: jis prarado vienintelį brolį, daugiau jis neturi nei brolių, nei seserų, jis buvo pats artimiausias žmogus, su kuriuo nuolat bendravo, kartu gyveno, būdavo, ko paprašyti pagalbos, su kuo bendrauti, tai tas įvykis jam sukėlė daug dvasinių išgyvenimų, naktimis negalėdavo miegoti, turėjo po to laikyti baigiamuosius studijų egzaminus, negalėjo niekaip susikaupti, negalėjo pasiruošti egzaminams, labai blogai jautėsi, nuolat ir iki šiol nuolat jaučia liūdesį. Jo ir brolio santykiai buvo artimi, vienas kitam padėdavo, kai jis būdavo į mokslus išvažiavęs, dažnai pas jį į Kauną nuvažiuodavo. Abu šeimoje bendraudavo, brolis būdavo aktyvesnis, brolis klausdavo jo patarimų.

Nukentėjusysis T. N. parodė, kad įvykis įvyko 2013 m. balandžio 5 d., tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu važiavo iš darbo į namus ir vairavo automobilį Renault Megane Scenic. Priekyje jo buvo vienas lengvas automobilis Renault Espace bei sunkvežimis, o jis jiems iš paskos važiavo. Važiavimo sąlygos buvo nelabai kokios. Jis važiavo 70-80 km/h. greičiu. Tada jis išgirdo padangos sprogimą ir pamatė, kad sunkvežimio priekaba į jį slysta šonu. Sunkvežimio, kuris slydo, greičio įvertinti negali. Sunkvežimis griūdamas jau slydo, priekaba buvo pasvirusi, jau griūdama, todėl tas vairuotojas neturėjo galimybės manevruoti ar išvairuoti. Slystanti transporto priemonė buvo skersai kelio, per visą kelią, į griovio pusę, kairę pusę, t.y. jis jau buvo kirtęs liniją ir buvo kitoje kelio pusėje. Jis bandė išvengti avarijos, suko į kairę griovio pusę, bet nespėjo ir su priekabos galu jo automobilį nutrenkė. Priekinio lengvo automobilio susidūrimo su sunkvežimiu nematė. Po įvykio išlipo sunkvežimio vairuotojas ir jie pamatė lengvojo automobilio priekinį buferį. Jis tada atsiminė, kad priekyje jo dar buvo lengvas automobilis. Tada jie ėjo ieškoti, kur jis yra. Jis apėjo aplink sunkvežimį ir pamatė, kad lengvasis automobilis prispaustas. Sunkvežimio vairuotojas pasakė, kad nusmuko kito sunkvežimio ratas ir jam rėžėsi į prieš prasilenkiant su sunkvežimiu, minėjo, kad atsitrenkė į priekinę jo automobilio dalį, sakė, kad gavosi jau nebevairuojamas automobilis. Paskui atsirado iš kažkur policijos automobilis ir sunkvežimio vairuotojas pradėjo sakyti apie tą kitą sunkvežimį, kur nuvažiavo toliau, kad vytis. Jis vairuoja sunkiasvorį automobilį ir yra tekę keisti ratus, yra specialus raktas atsukti ratams, prailgintojas pusantro metro. Po rato pakeitimo, jis tikrindavo ratus su raktu už 100 km. ar paros bėgyje. Tai daroma todėl, nes yra nerašyta vairuotojų taisyklė.

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3500/13(01) nurodyta, kad 2013-04-05 15.30 val. paimtame T. N. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 177).

Liudytojas D. V. parodė, kad jis remontavo savo techniką ir V. M. paprašė padėti pakeisti galinius ratus. Reikėjo pakeisti keturis ratus, du ratus dešinės ir du ratus kairės pusės. Naujas padangas parvežė jų tiekėjas. Ratai buvo montuojami iš vakaro. Jie nuėmė ratus ir atidavė tiekėjui. Tiekėjas vienus ratus atrodo parvežė tą pačią dieną, o kitus kitą dieną, bet tiksliai negali pasakyti, nes neatsimena. Nuimant pačius ratus jis dalyvavo ir juos nuiminėjo kartu su V. M., pasikėlę su donkratu, atsukinėjo veržles. Keičiant ratus buvo naudojamos tos pačios veržlės. Kai tiekėjas atvežė naujas padangas, jis padėjo kolegai tuos ratus uždėti, tokiu pat būdu, su donkratu pakelė, uždėjo ratus ir užveržė veržliarakščiu. Viename rate veržlių yra 8 ar 10, tiksliai nežino, nes kiekvienas ratas skiriasi. Veržlės nelabai sunkiai nusisuko, su dviem vamzdžiais atsuko, ne su raktu. Užsukant taip pat naudojo tą patį, kad užveržti. Jie keitė ratus vienos ašies du kairės ir dešinės pusės. Saugumo instrukcijų laikosi. Pakeitus padangas jos neturi nusimauti, dėl ko įvyko, kad nusimovė nežino, negali pasakyti, veržlės buvo nenaujos. Po kiek laiko įvykis įvyko, kai pakeitė ratus, negali pasakyti, po paros, ar po pusė paros, bet tiksliai nežino, bet ne po mėnesio. Nusukant veržles, po to jas užsukant, nesimatė deformacijų ant tų veržlių, kad būtų reikėję kitas veržles naudoti. Buvo tvarkingos tos veržlės, įtrūkimų kažkokių nepastebėjo. Kiek daug ir stipriai reikia prisukti tas veržles, jam nėra žinoma. Vairuotojas V. M. su juo nekalbėjo apie tai kiek reikia stipriai prisukti, veržė kiek galėjo, kad nepersukti jų. Žmogaus jėgos užtenka užsukti veržles, techninių papildomų priemonių nereikia veržlėm užsukti. Tai nebuvo pirmas kartas, kai jis keitė ratus. Kai keitė ratus, nedarė kitaip, nei darydavo iki tol, viską darė taip pat. Jis buvo iki pat galo, kol buvo pakeisti visi ratai, kol užsukta ir nuleistas donkratas. Veržles užsukinėjo po vieną ir užsuko vienas žmogus vieną veržlę. Yra 8 ar 10 veržlių, jis padėjo užveržti, o užsukinėjo V. M.. Yra vienoje pusėje 8 ar 10 veržlių ir kitoje pusėje 8 ar 10 veržlių dviejų padangų, jis padėjo užveržti vienoje pusėje ir kitoje pusėje.

Liudytojas E. K. parodė, kad avarija įvyko 2013-04-05 vidurdienį, kelio (duomenys neskelbtini) 19 kilometre. Jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį, vairavo DAF vilkiką su puspriekabe, vežė grūdus. Viso vilkiko ir krovinio svoris buvo apie 40 tonų, krovinys svėrė apie 25 tonas, apie 15 tonų vilkikas. Jis važiavo tarp 70 ir 80 km/h greičiu, toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis neatsimena ar buvo greičio apribojimas, bet dabar stovi prieš mišką greičio apribojimas. Važiuojant vilkiku su pakrautu kroviniu, prasilenkiant su iš priekio atvažiuojančiu kitu sunkvežimiu, pamatė nuo jo nulekiantį ratą. Jis pastebėjo į jį atlekiantį ratą nuo sunkvežimio atstumu gal 10-15 m., tas ratas atsiskyrė ir atriedėjo į jo automobilį. Patį momentą rato judėjimo link jo pastebėjo kažkur prieš 10-15 m., tas ratas atriedėjo tiesiai į jo vairuojamo automobilio priekį, kairę pusę. Susidūrus ratui su vilkiku, vilkikas tapo nevaldomas ir jis nieko negalėjo padaryti. Prasilenkus su priešpriešai važiavusiu sunkvežimiu nuo kurio nulėkė ratas, jo automobilį nešė į kairę pusę. Jis bandė savo vairuojamą vilkiką suvaldyti, bandė sukti į dešinę pusę, bet to padaryti negalėjo, nes technika neleido, buvo neįmanoma patį vairą pasukti. Viskas vyko labai greitai, vairas užstrigęs buvo, nes jis nesisuko. Atsitrenkus į kairę automobilio dalį ir nešant į kairę eismo juostą, jis bandė sukti vairą, kuris tuo momentu nesisuko. Jis stabdyti nespėjo, nes taip greitai viskas įvyko, kad nesuspėjo to veiksmo stabdymo net pradėti atlikinėti. Po to jis pamatė kelkraštį ir krūmus. Po to sustojo nuo šlaito nuriedėjęs, iššoko iš automobilio ir bėgo ant kelio. Ant kelio pastebėjo, kad vienas automobilis stovi ant kelio apdaužytas, o kitas automobilis šalia jo vairuojamo vilkiko. Priekaba virto, krovinys išbiro ant kelio ir į kelkraštį. Patį virtimo momentą vilkiko jis nejuto. Priekaba pamatė, kad apvirtusi, kai išlipo iš vairuotojo vietos. Kai jo vilkiką nešė į kairę eismo juostą, jis nejuto, kad priekaba būtų nuvirtusi. Kai išlipo ir pamatė, kad įvyko eismo įvykis, įvykio vietoje buvo nukentėjusysis N. ir dar vienas žmogus, kur dar iš paskos važiavo. Kai policija atvyko, atėjo vairuotojas tos transporto priemonės, nuo kurios nulėkė ratas. Kad kas bendrautų su sunkvežimio vairuotoju su kuriuo prasilenkė įvykio vietoje nematė. Ratas buvo rastas krūmuose prieš jo vilkiką, už 3-4 metrų, nuo vilkiko priekio jis matė ratą kažkur 3-4 m. atstumu, ratas gulėjo nukritęs ant šono. Kai ištraukė ant kelio ratą, jį apžiūrėjo, matėsi, kad ratas kirstas, pati padanga buvo nauja, nes joje spalvoti dryželiai nebuvo nudilę, matėsi vienoje vietoje kirtimas. Oro sąlygos - labai smulkiai snyguriavo, kelio danga buvo pati drėgna, tačiau toje vietoje buvo neslidu. Jam darbo metu tenka keisti ratus. Pavažiavęs kiek tai kilometrų pasivaržai ratų veržles apeidamas, kartais veržęsi, kartais ne, būna, kad dar veržęsi. Jam nebuvo niekada atsisukę ratai, nulėkęs į griovį nebuvo, jėgos užveržiant ratų veržles persiplėšti nereikia. Patikrinimas po ratų keitimo pagal save asmeniškai po 100, po 200 kilometrų, o paskui stebi ar neatsileido, apeini ir apsižiūri. Vienam fiziniam asmeniui pakeisti sunkiasvorio transporto priemonės ratą įmanoma, veržiant veržles užtenka vieno suaugusio žmogaus jėgos. Veržti pakanka rankomis su prailgintu vamzdžio galu.

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3501/13(01) nurodyta, kad 2013-04-05 15.40 val. paimtame E. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 175).

Liudytojas S. N. parodė, kad avarija įvyko prieš pusantrų metų pavasarį, nuo (duomenys neskelbtini) važiuojant link (duomenys neskelbtini), kur prasideda miškas už pervažos. Jis važiavo į Panevėžį darbo reikalais su savo automobiliu Peugeot 807. Jis automobilių kolonoje važiavo paskutinis, apie 70 km/h greičiu. Prieš jį važiavo dar du mikroautobusai Renault ir sunkvežimis. Į mišką įvažiuojant yra 70 km/h greičio apribojimas. Jis pamatė, kad priekyje važiavusieji automobiliai susidūrė. Kadangi jis važiavo kolonos gale, tai matė, kad sunkvežimis virsta ant šono, priekabą matė jau šonu, kai buvo susidūrusi, nes ją užnešė į jų eismo juostos važiavimo pusę. Susidūrė vilkikas vežantis grūdus su automobiliu. Vilkikas virto ant šono su grūdais ir į griovį bei prispaudė antrąjį automobilį, o priekyje važiuojantis automobilis dar atsimušė į apvirtusio vilkiko kėbulą. Kai pamatė, kad virsta vilkikas kelyje, jis stabdė. Jis nesusidūrė nei su vienu automobiliu ir jokių sužalojimų nepatyrė. Jis nematė jokios priežasties, dėl ko įvyko ta avarija, nors išlipęs vairuotojas sakė, kad į jo automobilį atsimušė kito automobilio ratas bei jam išmušė vairo kolonėlę. Jis skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Jam bekalbant, privažiavo policijos tarnybinis automobilis. Po to jiems bebūnant, atėjo lyg tai priešais važiavusio sunkvežimio vairuotojas.

Liudytojas J. A. parodė, kad jis dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėju. Jis iš vakaro parvežė vieną ratą V. M., (duomenys neskelbtini), kur montuoja padangas. V. M. automobilio ratai buvo keičiami intervalais. Jis parvežė dvi padangas, o paskui nuvežė dar dvi padangas sumontuoti, bet vieną padangą sumontavo klaidingai, t.y. ne į tą pusę, kur reikia dėti ant tos pusės. Tą dieną prieš avariją kaip tik į Šiaulius važiavo ir išvežė tą padangą į Radviliškį, kur montuoja padangas, o grįždamas pasiėmė, bet jos iki penkių parvežti nespėjo. V. M. pasakė, kad jeigu jis negrįš laiku iki penktos valandos, tai ratą iškrauti prie automobilio ir jis ryte ji užsidės. Tą dieną kai atvežė permontuotą ratą, su V. M. nebuvo susitikęs, tik sekančią dieną buvo susitikęs jį avarijos vietoje. Jis paliko padangą šalia automobilio prie pastato sienos, dar kaip tik matė, kad kairėje pusėje buvo sumontuoti ratai. Ryte kai jis atėjo į darbą prieš aštuonias V. M. jau nebebuvo, nes jis jau buvo išvažiavęs ir padangą buvo užsidėjęs. Kada V. M. keitė ratus, jis nežino. Avarija įvyko kitą dieną. Su V. M. nekalbėjo dėl paties rato uždėjimo. Jis įmonėje yra atsakingas už darbų saugą ir V. M. buvo supažindinęs su vairuotojo instrukcija, instruktavo jį darbo vietoje. Vairuotojas pasikeitęs ratus, jeigu pagal instrukciją, pagal eksploatacijos instrukciją, pakeitus ratą rekomenduojama pravažiavus kažkur tai tarp 100-200, kai kur nuo 50 iki 150 kai kur nuo 100 kilometrų paveržti juos, patikrinti tą užveržimą. Patikrinimas atliekamas su raktu. Vizualiai tokiu oru kaip tada buvo nežino, kas galėtų pastebėti ar yra atsileidę varžtai, o jeigu geru oru, kai sausa, tada gali pamatyti, jei atsileidę. Tokiu oru kada šlapia yra, patikrinimas galimas tik paėmus raktą ir varžtus paveržiant. Jis po avarijos atvežė kitą ratą pakeisti, kad automobilis galėtų pavažiuoti. Atsivežė ratą ir veržles, nes reikėjo ratą uždėti, nes ten nebuvo nei vienos veržlės. Kai suko atsivežtas veržles, špilką nors vieną keisti dėl sugadinto sriego nereikėjo, nes tas špilkas, jeigu reikia įsukti, jiems būtų reikėję kelti automobilį, nuimti ratą, nuimti stabdžių būgną, tada prieisi, tačiau buvo užsuktos iš karto. Veržlės visos susisuko normaliai. Nutrūkusių varžtų nebuvo, visos tos vadinamos špilkos tikrai nebuvo nutrūkę. Jis įvykio vietoje buvo gal už kokių dviejų valandų po įvykio, tuo metu buvo patežusio sniego, bet ant kelio neužfiksavo, bet buvo šlapdriba. Apledėjimo tikrai nebuvo.

Liudytojas M. L. parodė, kad įvykis įvyko praeitų metų pavasarį važiuojant link (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini). Jis dirbo operatyvaus valdymo grupėje ir buvo išvažiavęs į įvykį, per raciją išgirdo pranešimą, kad yra įvykęs eismo įvykis, kad yra sužeistų žmonių, todėl atsilaisvinęs, nuvažiavo į įvykio vietą. Nuvykęs į įvykio vietą matė nuo kelio nuvažiavusį sunkvežimį, pabirusius grūdus, ant kelio stovėjo lengvasis automobilis Renault, jei neklysta, ir buvo prie sunkvežimio sumaitotas automobilis Renault Espace, jei neklysta, iš kurio traukė gaisrininkai nukentėjusiuosius. Įvykio vietoje buvo vairuotojas, kuris vežė grūdus. Jis jo paklausė, kas nutiko, o jis paaiškino situaciją, kad važiavo ir į jį atsitrenkė automobilio ratas priešpriešai važiavusio, jis nebesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Paskui jis bandė kalbėti su sunkvežimio vairuotoju, nuo kurio automobilio ratas nulėkė, tačiau jis šoke buvo. Įvykio vietoje jis rado nukentėjusiojo daiktus, kuriuos paskui artimiesiems perdavė, tai buvo kompiuteris, rankinės su maisto produktais, asmeniniai daiktai. Ratas, kuris atitrenkė į vilkiką su grūdais, buvo rastas grūduose. Jis fiksavo visas transporto priemones, matė ir tą kitą automobilį, nuo kurio nusimovęs buvo ratas. Ant varžtų veržlių nebuvo, matė varžtus ant ko užsisuka veržlės, be to, buvo vienas ratas, kuris laikėsi ant varžtų. Visi varžtai buvo tvarkingi, nesugadinti. Jis ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuriais teismas gali remtis.

Iš 2013-12-17 specialisto išvados Nr. 11Š-113 (13) matyti, kad 1. Šioje eismo situacijoje V. M. vairuojamas krovininis automobilis MERCEDES BENZ 2631 turėjo atitikti nustatytus reikalavimus, t. y. ratai turėjo būti patikimai pritvirtinti panaudojant tam numatytas tvirtinimo detales. Ta aplinkybė, kad krovininiam automobiliui MERCEDES BENZ 2631 važiuojant atsisuko visos galinės ašies kairės pusės ratų tvirtinimo veržlės bei nusimontavo galinės ašies kairės pusės ratas, duoda pagrindą teigti, kad krovininio automobilio MERCEDES BENZ 2631 galinės ašies kairės pusės ratų tvirtinimas neatitiko nustatytų techninių reikalavimų. 2. Vilkiko DAF XF 95.480 vairuotojas E. K. buvusioje kelio eismo situacijoje, įvykus susidūrimui su krovininio automobilio MERCEDES BENZ 2631 galinės ašies kairės pusės ratu, turėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonių junginį savo eismo juostoje. Eismo įvykio ekspertas nekompetentingas vertinti vairuotojo gebėjimą valdyti transporto priemonę, įvykus susidūrimui su ratu. Dėl šios priežasties ekspertiniais tyrimo metodais negalima nustatyti, ar vilkiko DAF XF 95.480 vairuotojas E. K. turėjo techninę galimybę suvaldyti vairuojamą transporto priemonių junginį, neįvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, įvykus susidūrimui su krovininio automobilio MERCEDES BENZ 2631 galinės ašies kairės pusės ratu. 3. E. K. vairuojamo transporto priemonių junginio važiavimo greitis susidūrimo su krovininio automobilio MERCEDES BENZ 2631 galinės ašies kairės pusės ratu metu buvo 82 km/h. Susidūrimo su automobiliu RENAULT ESPACE momentu E. K. vairuojamas transporto priemonių junginys važiavo 61 km/h greičiu. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų įgalinančių apskaičiuoti automobilių RENAULT ESPACE ir RENAULT MEGANE SCENIC važiavimo greičius susidūrimo su E. K. vairuojamo transporto priemonių junginiu momentais. Taip pat pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurie įgalintų paskaičiuoti krovininio automobilio MERCEDES BENZ 2631 važiavimo greitį. 4. Šioje situacijoje krovininio automobilio MERCEDES BENZ 2631 vairuotojo V. M. veiksmai, – važiavo transporto priemone, kurios galinės ašies kairės pusės ratų tvirtinimas neatitiko nustatytų techninių reikalavimų, dėl to nusimovęs ratas išriedėjo į priešpriešinio eismo juostą, sudarė pavojingą kliūtį E. K. vairuojamo vilkiko DAF XF 95.480 ir prie jo prikabintos puspriekabės GSH OPK judėjimui bei atsitrenkė į minėto vilkiko, tikėtina, priekinės dalies kairę pusę, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (2 t., b.l. 16-28).

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad dieną prieš eismo įvykį buvo keičiami vilkiko galiniai ratai. Prieš keičiant ratus, ratlankius valė su dratiniu šepečiu ir skuduru. Ratus keitė su bendradarbiu rakto ir mantiruotės pagalba, kadangi jis turi nugaros problemų, be to, veržlės buvo naudojamos tos pačios. Ryte apie 8.00 val. jis pradėjo važiuoti, (duomenys neskelbtini) pasikrovė krovinį, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ŽŪB, pasikrovė kitą krovinį ir važiuojant bei prasilenkiant su kitu sunkvežimiu jam nulėkė ratas, be to, pasigirdo oro šnypštimas, todėl jis lėtindamas greitį, sustojo. Nuo darbo pradžios iki įvykusio eismo įvykio, jis ratų netikrino, tačiau juos apžiūrėjo vizualiai. Šias kaltinamojo V. M. nurodytas aplinkybes dėl ratų keitimo tomis pačiomis veržlėmis patvirtino ir liudytojas D. V., kuris nurodė, kad kaltinamajam V. M. donkrato, veržlių ir vamzdžių pagalba padėjo pakeisti sunkvežimio galinius abejus ratus, kuriuos jiems pristatė tiekėjas. Nusukant ir prisukant ratus, veržlių deformacijos požymių nepastebėjo, jos buvo tvarkingos, įtrūkimų nepastebėjo. Be to, liudytojas savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje, nurodydamas, kurioje vietoje, kokiu būdu, kokiais įrankiais ir kokia eiga prie krovininio automobilio MERCEDES BENZ prisuko veržles. Be to, liudytojo D. V. parodymus, kad veržlės buvo tvarkingos, patvirtina ir nukentėjusiojo G. P. eismo įvykio vietoje rastos dvi veržlės, bei įvykio vietoje rastos ir paimtos 3 rato tvirtinimo veržlės. Iš 2013-05-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti eismo įvykio vietos apžiūros metu rastų 3 automobilio rato tvirtinimo veržlių požymiai, t.y. veržlės yra geležinės, pilkos spalvos, aprūdijusios. Veržlių vidinis diametras yra 24 mm. Veržlių viduje yra sriegių, vijos, kurios aprūdijusios, keletas vijų yra atšokusių, veržlių išorėse matomi negilūs įbrėžimai, pabraižymai, daugiau jokių sugadinimų ant veržlių nesimato, iš 2013-05-21 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti nukentėjusiojo G. P. pateiktų 2 automobilio rato tvirtinimo veržlių požymiai, t.y. veržlės yra geležinės, pilkos spalvos, aprūdijusios. Veržlių vidinis diametras yra 24 mm. Veržlių viduje matomos sriegių vijos, kurios aprūdijusios. Veržlių išorėse matomi atsilupę dažai (pilkos spalvos), daugiau jokių sugadinimų ant veržlių nėra. Liudytojo D. V. parodymus dėl tiekėjo pristatytų ratų skirtingomis dienomis patvirtina ir liudytojas J. A., kuris nurodė, kad jis skirtingomis dienomis iki eismo įvykio kaltinamajam V. M. pristatė automobilio padangas. Be to, nurodė, kad po eismo įvykio, buvo montuojamas kaltinamojo V. M. automobiliui naujas ratas, priveržiant naujomis veržlėmis. Visos veržlės buvo susuktos, sriegių keisti nereikėjo, nutrūkusių varžtų nebuvo. Šias liudytojo J. A. nurodytas aplinkybes patvirtina ir automobilio MERCEDES BENZ 2631 ir jo priekabos apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad apžiūrėjus kairės pusės galinio rato stebulės diametras yra 280 mm., prie stebulės pritvirtinti 10 tvirtinimo varžtų (smiegių). Apžiūrėjus visus 10 tvirtinimo varžtų (smiegių) vizualiai nematyti jų pažeidimų, įtrūkimų. Kaltinamojo V. M. parodymus dėl nulėkusio rato prasilenkiant su kitu sunkvežimiu patvirtino liudytojas E. K., kuris nurodė, kad jam važiuojant 70-80 km/h greičiu ir prasilenkiant su kitu sunkvežimiu, jis 10-15 metru atstumu pastebėjo atriedantį ratą, kuris trenkėsi į jo vairuojamo vilkiko kairę pusę. Po smūgio jo vairuojamas vilkikas tapo nevaldomas, jį pradėjo nešti į kairę pusę, o jis bandė vairą sukti į dešinę pusę, tačiau vairas nesisuko, be to, jis stabdyti nespėjo, nes viskas labai greitai įvyko. Jo vairuojamas automobilis nulėkė nuo kelio, be to, jis nejuto kaip priekaba virto. Išlipęs iš automobilio pamatė eismo įvykį ir du sudaužytus automobilius. Kaltinamojo V. M. ir liudytojo E. K. parodymus dėl nulėkusio rato patvirtino nukentėjusysis T. N., kuris nurodė, kad jis išgirdo garsą ir pamatė, kad priešpriešais važiavęs sunkvežimis su priekaba slydo, buvo pasviręs, užtvėrė visą kelią, todėl jis bandė išvengti susidūrimo, tačiau jam nepavyko. Po eismo įvykio, slystančio sunkvežimio vairuotojas nurodė, kad nusmukęs ratas nuo kito sunkvežimio trenkėsi į jo automobilio priekinę dalį, ko pasėkoje jis tapo nevaldomas. Būtent šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas E. K.. Nukentėjusiojo T. N. parodymus patvirtino ir liudytojas S. N., kuris nurodė, kad jis važiavusioje kolonoje buvo paskutinis ir matė eismo įvykį, t.y. jis matė kaip sunkvežimis ir priekaba virto ant šono, priekaba buvo jau apvirtusi ir įvyko susidūrimas, ko pasėkoje buvo prispaustas automobilis, o kitas automobilis atsimušė į vilkiko kėbulą. Liudytojų T. N. ir S. N. parodymus apie virstančia transporto priemonę patvirtina ir 2013-12-17 specialisto išvada Nr. 11Š-113(13), iš kurios matyti, kad pagal vilkiko DAF XF 95.480 priekinio bamperio dešinės pusės deformacijų pobūdį, tikėtina, kad susidūrimo su automobiliu Renault Espace momentu vilkikas DAF XF 95.480 buvo pasviręs į dešinę pusę.

Dėl kaltinamojo V. M. sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatyti padariniai: žuvo nukentėjusieji G. P. ir L. J.. Kilusius padarinius visiškai patvirtina specialistų išvados Nr. M 191/13(04) ir Nr. M192/13(04), nukentėjusiųjų V. J., E. J., A. P., B. P., G. P., T. N., liudytojų E. K., S. N., M. L., kaltinamojo V. M. parodymai. Kaltinamasis V. M. pažeidė ,,Saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 23, patvirtintos 2006-05-25 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko įsakymu Nr. TOV-35, 23, 52.9 punktus – ratų diskai turi būti patikimai pritvirtinti ant stebulių 63.7 punktą - vairuotojas turi patikrinti automobilio techninę būklę: ar gerai pritvirtinti ratai, 75.1 punktą – vairuotojas vairuojant privalo nuolat stebėti kontrolės prietaisų parodymus ir visų mechanizmų darbą, Kelių eismo taisyklių 9 punktą – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 15 punktą - draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamojo V. M. veiksmai buvo kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis. Jeigu V. M. susidariusioje eismo situacijoje būtų laikęsis ,,Saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 23, patvirtintos 2006-05-25 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko įsakymu Nr. TOV-35, 23, 52.9, 63.7, 75.1 punktų bei Kelių eismo taisyklių 9, 15 punktų reikalavimų, būtų galėjęs išvengti nukentėjusiųjų G. P. ir L. J. žūties. Vadinasi, V. M. veika buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių priežastis. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu nuo V. M. vairuojamo automobilio nukritęs ratas nebūtų trenkęsis į liudytojo E. K. vairuojamą automobilį, nebūtų kilusios nurodytos pasekmės. V. M. veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga. Jeigu V. M. būtų laikęsis visų atsargumo priemonių, būtų įsitikinęs, kad jo vairuojama transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, kad yra tinkamai pritvirtinti ratai, kelionės ir sustojimų metu būtų stebėjęs neseniai pakeistų galinės ašies ratų ir jų tvirtinimo veržlių būklę, kelionės metu nebūtų atsisukę visos galinės ašies kairės pusės ratų tvirtinimo veržles ir nusimovęs ratas nebūtų išlėkęs į kelią ir sudaręs netikėtą kliūtį priešpriešai savo eismo juosta atvažiuojančiam liudytojui E. K. automobiliui, nebūtų sukėlęs liudytojo E. K. automobilio išvažiavimo į priešingą eismo juostą bei susidūrimo su nukentėjusiųjų G. P. ir L. J. automobiliu, taigi, eismo įvykis, dėl kurio žuvo du žmonės, nebūtų įvykęs. Kaltinamasis V. M. turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvyko, nes jis yra profesionalus vairuotojas, dirba vairuotoju apie 15 metų ir jo darbo praktikoje yra buvę įvykiai, kai buvo atsilaisvinusios rato veržlės, tačiau šie atvejai buvo reti, o paskutinius 3 metus, kai dirbo ne su sovietinės gamybos automobiliais, su raktu ratų veržlių netikrindavo. Tai, kad kaltinamojo V. M. vairuojamo automobilio galinės ašies kairės pusės ratų tvirtinimo veržlės atsisuko, patvirtina 2013-12-17 specialisto išvada Nr. 11Š-113(13). Be to, teisme apklaustas ekspertas E. G. patvirtino 2013-12-17 specialisto išvadą bei papildomai paaiškino, kad jei visos rato veržlės atsisuko, rodo, kad rato veržlių tvirtinimas buvo nepakankamas, veržlės turi būti patikimai užveržtos, be to vairuotojas privalo stebėti savo vairuojamą automobilį.

Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog V. M. nors ir nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veikė nusikalstamai nerūpestingai.

Pagal Kelių eismo taisyklių 133 punktas Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šis įpareigojimas transporto priemonės vairuotojui nustatytas nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Tačiau kartu pažymėtina, kad savo eismo juosta važiuojančios transporto priemonės vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, kurie taip pat įpareigoti laikytis eismo taisyklių, nepažeis jų ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, neįvažiuos priešpriešiais jį į jo užimamą kelio dalį (eismo juostą) ar nesudarys kitokios kliūties. Bylos įrodymais nustatyta, kad automobilio DAF XF 95.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba GSH OPK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas liudytojas E. K. važiavo viršydamas leistiną 70 km/h važiavimo greitį, nes iš 2013-12-17 specialisto išvados Nr. 11Š-113(13) matyti, kad jo vairuojamo automobilio važiavimo greitis susidūrimo su krovininio automobilio MERCEDES BENZ 2631 galinės ašies kairės pusės ratu metu buvo 82 km/h. E. K. savo automobilio valdymo kontrolę prarado būtent dėl V. M. automobilio rato smūgio į vairuojamo vilkiko priekinės dalies kairę pusę. Liudytojas E. K. nurodė, kad po smūgio, jo vairuojamą automobilį nešė į kairę pusę, jis bandė vairą sukti į dešinę pusę, tačiau vairas nesisuko, be to, jis stabdyti nespėjo, nes viskas labai greitai įvyko. Šią liudytojo E. K. nurodytą aplinkybę apie nesisukantį vairą patvirtino ir ekspertas E. G., paaiškindamas, kad susidūrimo metu su ratu, tikėtina, kad atsitrenkęs ratas galėjo sulankstyti tam tikras detales minėto vilkiko apatinėje dalyje, ko pasėkoje galėjo vairas nesisukti, t.y. vairo nesisukimo pasekmė buvo rato atsimušimas į vilkiko kairės pusės dalį. Be to, ekspertas E. G. paaiškino, kad atstumas nuo susidūrimo su ratu ir po to su automobilio Renault Espace, buvo per mažas, kad liudytojas E. K. būtų galėjęs išvengti susidūrimo, net jei jis ir nebūtų viršijęs leistino važiavimo greičio. Tai patvirtina, kad automobilio DAF XF 95.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba GSH OPK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas liudytojas E. K. negalėjo laiku pastebėti jo kelyje atsiradusios kliūties ir jos išvengti, stabdydamas transporto priemonę.

Šiuo atveju krovininio automobilio MERCEDES BENZ 2631 galinės ašies kairės pusės ratas, atsimušęs į automobilį DAF XF 95.480, su priekaba GSH OPK, sąlygojo automobilio DAF XF 95.480, su priekaba GSH OPK, išvažiavimą į priešingos krypties juostą, kuria tuo metu važiavo Renault Espace ir Renault Megane Scenic, ir šių transporto priemonių susidūrimą. Taigi, nors žmonės žuvo dėl to, kad automobilis DAF XF 95.480, su priekaba GSH OPK išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir dėl šios priežasties susidūrė su automobiliais Renault Espace ir Renault Megane Scenic, automobilio DAF XF 95.480, su priekaba GSH OPK važiavimo trajektorijos pasikeitimą, nulėmė ne šio automobilio vairuotojo E. K. padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas, o kaltinamojo V. M. padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas bei ,,Saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 23, patvirtintos 2006-05-25 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko įsakymu Nr. TOV-35, reikalavimų nevykdymas. Ekspertas E. G. tvirtindamas 2013-12-17 specialisto išvadą Nr. 11Š-113(13), nurodė, kad važiuojant leistinu greičiu nuo susidūrimo su ratu vietos, neužtenka atstumo sustoti neprivažiavus susidūrimo su Renault Espace automobiliu, todėl nepaisant to, kad E. K. padarė KET pažeidimą, viršijo leistiną greitį, tačiau tai nebuvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo kaltinamojo V. M. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių bei ,,Saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 23, patvirtintos 2006-05-25 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko įsakymu Nr. TOV-35, reikalavimams, nes jeigu kaltinamasis būtų jų laikęsis, jis būtų galėjęs išvengti eismo įvykio ir jo metu kilusių padarinių – dviejų žmonių mirties. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo V. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai bei ,,Saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 23, patvirtintos 2006-05-25 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko įsakymu Nr. TOV-35, reikalavimų nesilaikymas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Pažeisdamas šiuos reikalavimus kaltinamasis V. M. nenumatė, kad dėl tokios jo veikos gali kilti eismo įvykis, t. y. gali žūti žmonės, nors turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma.

Atsižvelgiant į nustatytus visus nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, kaltinamojo V. M. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį kvalifikuota tinkamai. Jeigu kaltinamasis V. M. būtų laikęsis KET ir ,,Saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 23, patvirtintos 2006-05-25 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko įsakymu Nr. TOV-35, reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nebūtų kilę kaltinime nurodyti padariniai, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo KET 9, 15 punktų bei ,,Saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 23, patvirtintos 2006-05-25 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko įsakymu Nr. TOV-35, 23, 52.9, 63.7, 75.1 punktų pažeidimo bei kilusių padarinių - yra tiesioginis priežastinis ryšys, kaltinamojo veiksmai, dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.) prieštaraujantys nurodytoms taisyklėms, buvo pagrindinė ir būtina sąlyga kilti eismo įvykiui.

Skirdamas bausmę V. M. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad V. M. neteistas (3 t., b.l. 30), administracine tvarka baustas (2013-04-01 (viršijo greitį), baustumas neišnykęs, praeityje 2006-06-21 buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau paskirtos nuobaudos yra įvykdytos ir nusikalstamos veikos padarymo metu nebegaliojo (3 t., b.l. 31-32), veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma padarė neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias ir nepataisomas pasekmes. Iš VĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro rašto matyti, kad V. M. psichikos sveikatos centre nesigydė (3 t., b.l. 33), yra vedęs, charakterizuojamas teigiamai, seniūnijoje svarstytas nebuvo, žmona nedirba, registruota darbo biržoje (3 t., b.l. 34-35, 4 t., b.l. 83-84), dirba ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, darbe užsirekomendavo teigiamai, stropiai atlieka jam pavestą darbą, nebuvo pastebėtas piktnaudžiaujantis alkoholiu buityje ir darbe, užtikrina automobilių švarą, palaiko tvarką garaže, atlieka automobilių techninę priežiūrą, šalina smulkius gedimus, (3 t., b.l. 36, 4 t., b.l. 86), yra iš dalies darbingas (nustatytas 40 % darbingumo lygis) (4 t., b.l. 82), V. M. vidutinės pajamos laikotarpyje nuo 2013-09 iki 2014-09 yra 1046,02 Lt (4 t., b.l. 85)