Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus atstovui M. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, R. J., gimusios (duomenys neskelbtini), darbovietės adresas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato A. K. skundą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės S. J. 2024 m. sausio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 00409-ANR_N-2-2024 (ROIK: 23228664480) panaikinimo arba pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės S. J. 2024 m. sausio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 00409-ANR_N-2-2024 R. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 390 Eur bauda už tai, kad ji, būdama aukštybinį daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nevykdė Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priežiūros skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 35.6-58 surašytų trūkumų pašalinimo, t. y. nepašalino nustatytų trūkumų. Tokiais savo veiksmais R. J. pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 (toliau – ir Taisyklės) 68, 405, 422, 424 punktus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.

Skunde taip pat teigiama, kad pareiškėja R. J. negalėjo būti pripažinta kalta dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo arba dėl Nurodymo neįvykdymo, nes Nurodymas nustatytu terminu nebuvo įvykdytas ne dėl jos kaltės ar neatsargumo, t. y. Nurodymas buvo neįvykdytas dėl to, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkai neturi sukaupę tokių darbų atlikimui reikalingų lėšų ir atsisakė jas kaupti papildomai. R. J. ginčo teisiniuose santykiuose veikia ne kaip „įstaigos, įmonės ar organizacijos vadovė“ (Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis), bet kaip „butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnio 1 dalis, 2 dalis) ir yra saistoma administruojamo turto bendrasavininkų veiksmų ir (ar) jų neveikimo teisinių pasekmių, t. y. atstovaudama gyventojams. Todėl pareiškėjos įmonė, kaip turto administratorius, turi pareigą informuoti administruojamo turto savininkus apie Nurodymą, teikti rekomendacijas, organizuoti Nurodyme nustatytų teisės pažeidimų šalinimo procedūras, vykdyti administruojamo turto savininkų sprendimus, tačiau neturi teisinės pareigos savo lėšomis finansuoti Nurodymui reikalingus rangos darbus. Pažymima, jo turto administratorius neturi teisės be turto savininkų sprendimo sukurti naujus bendrojo naudojimo objektus ar imti paskolas turto savininkų vardu. Nurodoma, kad Nurodyme išdėstytus pažeidimus galint pašalinti tik aktyviais veiksmais, ir šiems aktyviems veiksmams išimtinai priklausant nuo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų valios ir skiriamų pinigų, Nutarimas nebuvo įvykdytas ne dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės. Teismui nutarus, kad Pareiškėja yra tinkamas subjektas atsakomybei pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį kilti, o jai neturint galimybės atlikti aktyvių veiksmų, nes neturi objektyvių galimybių juos atlikti dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų neveikimo, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti 390 Eur baudos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad nebuvo pašalinti 2022 m. lapkričio 24 d. planinio priešgaisrinio patikrinimo metu surašytame nurodyme išvardyti pažeidimai, tačiau pareiškėjos atstovo teigimu, R. J. negali būti subjektu, atsakančiu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kadangi daugiabutis namas nėra nei įmonė, nei įstaiga, nei organizacija Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio prasme, be to, atsižvelgiant į tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai nesutiko rinkti papildomų lėšų ir nepritarė priešgaisrinės saugos pažeidimų pašalinimui, ji negali būti baudžiama už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, kadangi jos veiksmuose nėra kaltės. Įvertinęs skundo, atsiliepimo į skundą, teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas negali sutikti su pareiškėjos ir jos atstovo pozicija.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad „<...> įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus) <...>, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų“.

Teismas pažymi, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats institucijos nurodymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.

Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodyta, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo padaryta techninė klaida ir jame nurodyta, jog pareiškėja R. J. pažeidė Taisyklių 68 punktą. Atsižvelgiant į tai, jog padarytas administracinis nusižengimas grindžiamas kelių Taisyklių punktų pažeidimu, iš kurių vienas yra ir minėtas 68 punktas, jis šalintinas. Teismas dėl šio punkto plačiau nebepasisako ir nevertina šio punkto pažeidimo.

Kaip minėta, skundu teigiama, jog R. J. negali būti subjektas, atsakantis pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kadangi daugiabutis namas nėra nei įmonė, nei įstaiga, nei organizacija, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. J. veikia tik kaip pastato administratorius, o ne vadovas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Minėtų nuostatų 7.7 punktas administratoriui numato pareigą imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.

Privalomieji reikalavimai Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“. Reglamente įtvirtinta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi R. J. buvo pripažinta kalta pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad nebuvo pašalinti to paties daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priešgaisrinės saugos pažeidimai. Susipažinęs su minėta nutartimi (bylos Nr. AN2-57-875/2023), teismas konstatuoja, jog aukštesniojo teismo nutartyje nurodytos aplinkybės yra ne tik itin svarbios šio skundo nagrinėjimui, tačiau minimoje nutartyje nurodytos administracinio nusižengimo aplinkybės yra analogiškos šiai bylai. Todėl, remiantis nutartyje nurodytomis aplinkybėmis bei tuo, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-207-1047/2024), teismas nebepasisako dėl to, ar R. J. gali atsakyti pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kadangi tai yra patvirtinta įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartyje. Atsižvelgiant į tai, R. J., būdama daugiabutį gyvenamąjį namą administruojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, yra tinkamas subjektas, trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą.

Iš skundo ir teisme duotų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja ir jos atstovas laikosi pozicijos, jog R. J. dėjo maksimalias pastangas įtikinti daugiabučio namo patalpų savininkus rinkti papildomas lėšas pastato priešgaisrinės būklės pagerinimui, ir jiems nesutinkant, ji negali būti baudžiama pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kadangi jos veiksmuose nėra kaltės. Teismas sprendžia, jog šis skundo argumentas yra nepagrįstas, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. J. atžvilgiu tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek skundžiamas nutarimas surašyti pagrįstai.

Pareiškėjos atstovas į bylą pateikė dokumentus, kurie, jo įsitikinimu, pagrindžia faktą, kad pareiškėja R. J. ėmėsi maksimalių veiksmų, siekiant pašalinti nustatytus daugiabučio namo priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, tačiau namo gyventojai vis vien nesutiko rinkti lėšų šiems darbams. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nuo apygardos teismo sprendimo priėmimo (t. y. nuo 2023 m. gegužės 30 d.) 2023 m. liepos 3 d. buvo paskelbtas skelbimas pateikti pasiūlymą dėl techninio darbo projekto gaisro signalizavimo, dūmų šalinimo, priešgaisrinio vandentiekio sistemų atnaujinimui kainos; 2023 m. liepos 17 d. gautas pasiūlymas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog (duomenys neskelbtini), gaisrinės signalizacijos projektas (projektavimas, projekto priežiūra, faktiniai matavimai) kainuotų 6000 Eur be PVM; 2023 m. liepos 17 d. tiekėjų pasiūlymų vertinimo pažyma; 2023 m. lapkričio 20 d. pateiktas prašymas – pranešimas UAB „Šiaulių vandenys“ prašant pateikti prisijungimo sąlygas bei 2023 m. gruodžio 7 d. iš UAB „Šiaulių vandenys“ gautas atsakymas; taip pat du kartus (2023 m. spalio 3 d. ir 2023 m. spalio 30 d. vykdytas gyventojų balsavimas raštu). Kiti pareiškėjos atstovo pateikti teismui duomenys su nagrinėjamu skundu nesusiję. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, negali sutikti su skundo argumentu, jog pareiškėja ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai būtų pašalinti. Pažymėtina, kad 2022 m. lapkričio 24 d. nurodymas nebuvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikytinas galiojančiu ir privalomai vykdytinu. Nepaisant to, praėjus metams, t. y. 2023 m. gruodžio 1 d. atlikus neplaninį patikrinimą, nustatyta, kad jokie pažeidimai vis dar nebuvo pašalinti, be kita ko, nustatytas ir naujas pažeidimas. Byloje nėra duomenų, jog po anksčiau priimto teismo sprendimo būtų šaukiamas nors vienas gyventojų susirinkimas, matyti, jog buvo organizuoti du gyventojų balsavimai raštu, taip pat pareiškėja nesikreipė į privalomąjį nurodymą surašiusią instituciją dėl termino pažeidimams pašalinti pratęsimo, nedalyvavo bylos svarstyme, nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl nustatyti pažeidimai iki nurodyto termino nebuvo pašalinti, nors šaukimas atvykti jai buvo išsiųstas. Tai, kad per vienerių metų laikotarpį buvo kreiptasi į UAB „Šiaulių vandenys“ dėl prisijungimo sąlygų pateikimo bei skelbtas skelbimas dėl pasiūlymo pateikimo, nėra užtektinos priemonės ir nepaneigia pareiškėjos kaltės. Pažymėtina, jog gavus darbų kainos pasiūlymą, buvo organizuoti du gyventojų balsavimai raštu, tačiau iš kvietimų balsuoti raštu matyti, kad gyventojams nebuvo išsamiai ir aiškiai nurodyta dėl ko jie turi pasisakyti balsavimu, nėra nurodyta nei pasiūlyta darbų kaina, nei galimas paskaičiavimas, kiek lėšų papildomai kiekvienam butui reiktų rinkti, tik deklaratyviai nurodytas bendro pobūdžio klausimas „ar pritariate projekto parengimui pagal nurodymą priešgaisrinės sistemos būklės atstatymui?“. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog R. J. apie priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus buvo žinoma jau nuo 2015 m. kovo 18 d., kai buvo surašytas nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 35-7, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį namą administruoja nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d., todėl, teismas pritaria institucijos pozicijai, jog beveik penkeri metai yra pakankamas laiko tarpas pašalinti nustatytus pažeidimus, kurie yra privalomai kuo skubiau šalintini, kadangi gaisro atveju keliamas pavojus ne tik gyventojų turtui, bet ir gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra nustatyta pakankamai aplinkybių, kad R. J. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Nustačius, jog R. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, skundu buvo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. J. 390 Eur baudos neskirti.

ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Įvertinus tai, kad R. J. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskirta minimalus, ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas baudos dydis, pareiškėja yra įmonės, tai yra verslininko, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, direktorė, toks baudos dydis nustatytas pagrįstai ir teisėtai, aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas šį dydį mažinti, teismas nenustatė.

Teismas konstatuoja, kad nutarimas dėl R. J. nubaudimo buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus visą bylos medžiagą, įvertinus visus įrodymus ir padarius pagrįstą išvadą, jog R. J. per skirtą terminą nepašalinto priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, todėl 2024 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 00409-ANR_N-2-2024 yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi juo paskirta minimali 390 Eur bauda – proporcinga R. J. padarytam administraciniam nusižengimui ir efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovo advokato A. K. skundo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės S. J. 2024 m. sausio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 00409-ANR_N-2-2024 (ROIK: 23228664480) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.