- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-15
- Bylos Nr.
- I3-7173-583/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00625-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- L. G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
2024 m. liepos 1 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024 m. gegužės 6 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjos L. G. (toliau – ir pareiškėja) skundas toje apimtyje, kuria prašoma iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) priteisti 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, patirtą dėl neteisėtų ir nepagrįstų Administracijos tarnautojų veiksmų.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, jog 2023 m. spalio 13 d., apie 12.05 val. atvyko į Seinų g. Vilniaus mieste ir pastatė automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis). Važiuodama link automobilių parkavimo vietos matė kelio ženklą, informuojantį, jog minėtoje vietoje automobilių stovėjimas yra apmokestintas, tačiau norėdama pasitikslinti į kokią parkavimo zoną atvyko, kokiomis savaitės dienomis ir kokiu paros metu automobilių stovėjimas yra apmokestintas, nuėjo link informacinio kelio ženklo. Pabrėžė, kad tuo metu mobiliajame telefone jau buvo įsijungusi programėlę „mparking“ (toliau – ir programėlė), kurios pagalba visada moka už parkavimą.
Teigia, jog įsitikinusi kokioje parkavimo zonoje pastatė automobilį, eidama atgal link automobilio, programėlėje mėgino atlikti mokėjimą, tačiau to nepavyko padaryti, o programėlės ekrane buvo rašoma „vyksta automobilio patikrinimas, paslauga laikinai negalima, palaukite 4 min. ir bandykite dar kartą“ ir nebuvo pasiūlyta alternatyvių mokėjimo būdų. Atlikus keletą nesėkmingų mėginimų programėlės pagalba sumokėti už automobilio stovėjimą, galiausiai tai pavyko padaryti 12.15 val.
2023 m. spalio 26 d. pareiškėja po automobilio variklio gaubtu rado 2023 m. spalio 13 d. pranešimą Nr. A1120607 (toliau – ir Pranešimas) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už automobilio parkavimą Vilniuje, Seinų g. Pranešimu siūlyta sumokėti 7 eurų mokestį. Pareiškėja dėl Pranešimo kreipėsi elektroniniu paštu į savivaldybės įmonę „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Įmonė), kuri jai paaiškino, jog pranešimas jau yra perduotas tirti Administracijos pareigūnams. Taip pat pareiškėjai paaiškinta, kad vairuotojui atsitraukus nuo automobilio, kontrolierius turi teisę tikrinti ar yra sumokėta vietinė rinkliava, tuomet yra įjungiamas tikrinimo režimas ir nėra galimybės susimokėti už parkavimą.
Administracijos vyriausiasis specialistas, neįvertinęs, jog 2023 m. spalio 13 d. už automobilio parkavimą yra sumokėta, pareiškėjai surašė administracinio nusižengimo protokolą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-217 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16.1 punkte įtvirtintas reikalavimas automobilio vairuotojui už stovėjimą sumokėti neatsitraukus nuo automobilio.
Pareiškėjos nuomone Nuostatuose nustatytas reikalavimas iš karto sumokėti vietinę rinkliavą, nesuteikiant vairuotojui jokio adekvataus termino tai atlikti yra nepagrįstas ir neteisingas, kadangi vairuotojui gali prireikti laiko susirasti parkomatą, informacinį ženklą, kad įsitikintų ar reikalavimas mokėti vietinę rinkliavą yra taikomas visu paros metu ir t.t.. Nuostatais vairuotojai yra įpareigojami atlikti neįmanomus veiksmus, nors teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Atkreipia dėmesį, kad Nuostatuose nėra įtvirtinta teisė vietinės rinkliavos mokėjimo kontrolę vykdantiems asmenims techninėmis priemonėmis blokuoti vairuotojo galimybę sumokėti už automobilio stovėjimą.
Pareiškėja akcentuoja, kad dėl Nuostatuose įtvirtintų neįmanomų įvykdyti reikalavimų, ydingos vietinės rinkliavos rinkimo tvarkos ir jos taikymo, nepagrįsto mokėjimo atlikimo blokavimo, sumokėtos rinkliavos neužskaitymo Administracijos darbuotojai savo neteisėtais veiksmais jai padarė neturtinę žalą, kurią įvertina 400,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius Administracijos Viešosios tvarkos grupės tarnautojų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja patirtą neturinę žalą kildina iš Administracijos darbuotojų tinkamai nevykdytų jiems priskirtų pareigų, nepagrįstai neįskaitytos vietinės rinkliavos, dėl ko ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, privalėjo aukoti savo laiką, patirti neigiamų išgyvenimų bei finansinių išlaidų.
Administracija laikosi pozicijos, kad pareiškėjos teiginiai, jog jos darbuotojai veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus yra nepagrįsti bei atmestini. Nuostatų 3 punkte įtvirtina, kad vietinė rinkliava renkama tik nuostatų priede nustatytose vietose. Vilniaus miesto vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą zonų schema yra pridėta kaip Nuostatų priedas, todėl pareiškėja vadovaudamasi Nuostatais, galėjo žinoti kokioje zonoje pastatė automobilį.
Pažymi, kad reikalavimas vairuotojui nedelsiant sumokėti vietinę rinkliavą yra įtvirtintas ne atsitiktinai, o siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo, kad nebūtų atvejų, jog vairuotojas sumoka už automobilio stovėjimą tik tuomet, kuomet pastebi, kad jo automobilis yra tikrinamas. Minėtuose Nuostatų reikalavimuose įtvirtintos sąvokos „iš karto“ ir „neatsitraukus nuo automobilio“, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra neįmanomi įvykdyti viena vertus todėl, kad informacija, būtina apmokėjimui, yra nurodyta kelio ženkluose, o vairuotojas, būdamas atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, privalo žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, iš kurių viena – eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
Automobilių stovėjimo vietose, adresu Seinų g. prie Sodų g. 14, Vilniuje, vairuotojai apie tai, kad automobilių stovėjimas apmokestintas vietine rinkliava informuojami kelio ženklais 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele 840 „Mokamos paslaugos“ ir prie jos esančia informacija apie rinkliavos zoną (G geltonoji rinkliavos zona) bei stovėjimo būdą. Pareiškėja, privalėdama žinoti ir vadovautis kelio ženklais, galėjo ir turėjo matyti kelio ženkluose visą reikalingą informaciją, būtiną mokėjimui atlikti. Taip pat programėlė turi funkciją, kuri automatiškai nustato automobilio buvimo vietą ir parkavimo zoną. Akivaizdu, jog pareiškėja turėjo visas galimybes neišlipdama iš automobilio, galėjo sužinoti visą būtiną informaciją rinkliavos už automobilio stovėjimą sumokėjimui ir pastačiusi automobilį, iš karto, neatsitraukusi nuo automobilio, programėle atlikti mokėjimą.
Teigia, kad iš administracinio nusižengimo bylos ir pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių nustatyta, jog pareiškėja automobilį pastatė 12.05 val., o vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą nesumokėjimas fiksuotas 12.09 val. Pareiškėja turėjo bent keturias minutes mokėjimo programėle atliki mokėjimui. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei automobilyje ar greta jo yra automobilio vairuotojas, nusižengimas nėra fiksuojamas. Tai įrodo, kad pareiškėja pasišalino nuo automobilio, neįvykdžiusi Nuostatuose įtvirtinto reikalavimo nepasitraukus nuo automobilio apmokėti už automobilio stovėjimą programėle, kurią, kaip pati pareiškėja nurodo, buvo aktyvavusi. Kai asmuo palieka transporto priemonę nesumokėjęs, o kontrolierius pradeda tikrinti mokėjimą, klientui yra blokuojama galimybė apmokėti už parkavimą ir tai nėra sutrikimas. Tai yra priemonė išvengti vairuotojų piktnaudžiavimo, kad mokėjimas nebūtų atliekamas tik tada, kai pamatoma, jog automobilis tikrinamas kontrolieriaus.
Įmonės kontrolierius 2023 m. gruodžio 12 d. liudytojo apklausoje parodė, kad 2023 m. spalio 13 d. kaip įprastai fiksuojant nusižengimus, vykdė kelio ženklų, esančių atkarpoje prie pastato Seinų g. 14, Vilniuje patikrą, ar jie tvarkingi, gerai matomi, nenusukti. Patikrinęs, ar veikia bilietų automatas, pradėjo vykdyti vietinės rinkliavos už transporto priemonių stovėjimą kontrolę. Tuomet apžiūrėjo kiekvieną iš stovinčių automobilių, ar nėra palikta neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė, tuo įsitikinus, automobilio valstybiniai numeriai įvedami į kontrolieriaus programą patikrai. Kai tik gaunamas atsakymas, jog rinkliava neužsakyta, automatiškai blokuojamas mokėjimas mobiliojo įrenginio pagalba. Tuomet įsitikinama, kad automobiliui neužsakytas nei mėnesinis, nei gyventojo leidimas nustatytoje teritorijoje. Atlikus šias procedūras, fiksuojamas galimas mokėjimo tvarkos pažeidimas nuotraukomis, atspausdinant nustatytos formos pranešimą, kuris paliekamas ant automobilio priekinio stiklo vairuotojo pusėje, prispaudžiant valytuvu. Taip buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju.
Administracijos Viešosios tvarkos grupė nagrinėdama galimą pažeidimą nustatė, jog kontrolieriui apžiūrėjus automobilį vizualiai ir patikrinus, ar užsakyta mokama stovėjimo paslauga, buvo nustatyta, kad už stovėjimą nustatyta tvarka sumokėta nebuvo. Tai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos. Pareiškėja skunde nurodydama, kad ginčo teritorijoje lankosi nuolat patvirtina, jog jai jog buvo žinoma (turėjo būti žinoma) ir mokamo stovėjimo zona. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, pareiškėja buvo pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 418 straipsnio 1 dalyje, t. y. vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą, užtraukiantį baudą vairuotojams nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. Pripažinus L. Gibavičienę kalta, jai buvo skirta numatytos sankcijos ribose 30 Eur bauda, atsižvelgus į ANK 34 straipsnyje numatytas nuobaudų skyrimo taisykles. Paskirtą nuobaudą pareiškėja yra apskundusi ir jos skundas bus nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Administracijos nuomone nurodytos aplinkybės įrodo, kad Nuostatų reikalavimai nėra nei neįmanomi įvykdyti, nei neapibrėžti, pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo visas galimybes žinoti apie jai tenkančią pareigą mokėti vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą ir Nuostatuose numatyta tvarka, vienu iš pasirinktų alternatyvių mokėjimo būdų tinkamai sumokėti vietinę rinkliavą, taip išvengiant patraukimo administracinėn atsakomybėn. O bylos duomenų visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad šiuo atveju Administracija veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, tinkamai vykdė savo funkcijas, jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi ir pareiškėja neįrodė kitaip, situacija iš atsakovės pusės buvo išnagrinėta objektyviai bei visapusiškai ir pareiškėja pagrįstai buvo pripažinta kalta padarius ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja L. G. kreipėsi skundu į teismą prašydamas priteisti neturtinę žalą, jos teigimu atsiradusią dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų. Šioje administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo ribos ir skundo dalykas apibrėžtas 2024 m. vasario 26 d. ir 2024 m. gegužės 6 d. nutartimis (b. l. 34 - 36; 163 - 165).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Įmonės kontrolierius 2023 m. spalio 13 d. pranešime (b. l. 91 - 92) nurodė, jog automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas pastatė automobilį transporto priemonių parkavimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos.
Administracijos specialistas 2023 m. spalio 27 d. pareiškėjai surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-93978-2023 (toliau – ir Protokolas) (b. l. 94 - 96) ir administracinį nurodymą. Protokole teigiama, kad 2023 m. spalio 13 d. 12.09 val. pareiškėja Seinų g., prie Sodų g. 14, Vilnius, pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdama trumpąją mobiliojo ryšio žinutę arba naudodamasi mobiliųjų įrenginių programomis. Nurodoma, jog minėtais veiksmais pareiškėja pažeidė Nuostatų 16.1 papunkčio reikalavimus bei įvykdė administracinį pažeidimą, nustatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje. Administraciniu nurodymu pareiškėjai pasiūlyta iki 2023 m. lapkričio 26 d. sumokėti 10 eurų dydžio baudą.
Pareiškėja susipažinusi su Protokolo turiniu, 2023 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu nutraukti jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 7). Prašyme pareiškėja nurodė, kad 2023 m. spalio 26 d. po automobilio variklio gaubtu rado Įmonės 2023 m. spalio 13 d. pranešimą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos. Paaiškino, kad 2023 m. spalio 13 d. apie 12.05 val. atvyko į Protokole nurodytą automobilio stovėjimo vietą, dar būdama automobilyje per programėlę mėgino sumokėti vietinę rinkliavą, tačiau to nepavyko padaryti, kadangi programėles ekrane atsirado įspėjimas „vyksta automobilio patikrinimas, paslauga laikinai negalima, palaukite 4 min. ir bandykite dar kartą“. Teigė, kad eidama ne kartą bandė sumokėti už automobilio stovėjimą, tačiau programėlė neveikė. Vietinę rinkliavą galiausiai pavyko sumokėti 12.15 val. Pabrėžė, kad vienoje iš kartu su Protokolu atsiųstu fotonuotraukų matyti kaip ji nueina nuo automobilio. Pabrėžė, jog vietinės rinkliavos nepavyko sumokėti dėl netinkamai veikusios programėlės, tai padarė iš karto kai tik atsirado galimybė, todėl prašė nutraukti administracinio nusižengimo bylą.
Pareiškėja 2023 m. lapkričio 27 d. prašyme (b. l. 120 – 121) papildomai nurodė, kad atvykusi į vietą ir pastačiusi automobilį, nuėjo iki informacinio kelio ženklo norėdama įsitikinti kokioje rinkliavos zonoje sustojo, tačiau visą laiką įjungusi programėlę, laikė telefoną rankoje ir sužinojusi reikalingą informaciją nedelsiant bandė sumokėti vietinę rinkliavą, tačiau to nepavyko padaryti dėl techninių kliūčių.
Administracija 2023 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. A51-199090/23(1.156E-VŠT) „Dėl administracinio nusižengimo byloje ROIK:23224842635 (b. l. 127-128) informavo pareiškėją, kad jos pateikti rašytiniai paaiškinimai prijungti prie administracinio nusižengimo bylos ir bus vertinami jos nagrinėjimo metu.
Įmonės kontrolierius 2023 m. gruodžio 12 d. parodymų protokole (b. l. 126) paaiškino, jog 2023 m. spalio 13 d., kaip ir įprastai fiksuojant nusižengimus, vykdė kelio ženklų, esančių atkarpoje prie pastato Seinų g. patikrą – ar kelio ženklai tvarkingi, gerai matomi, nenusukti. Patikrinęs ar veikia bilietų automatas, pradėjo vykdyti vietinės rinkliavos už transporto priemonių stovėjimą kontrolę. Apžiūrėjo kiekvieną stovinį automobilį ar nėra paliktas neįgaliųjų asmenų statymo kortelės ir įsitikinus, jog minėtos kortelės nėra, automobilio valstybinius numerius patikrai įvedė į kontrolieriaus programą. Gavus atsakymą, kad rinkliava nesumokėta, automatiškai blokuojamas mokėjimas programėlės pagalba. Atlikus šias patikras fiksuojamas galimas mokėjimo tvarkos pažeidimas nuotraukomis, atspausdinamas nustatytos formos pranešimas, kuris paliekamas už automobilio priekinio stiklo vairuotojo pusėje. Pažymėjo, kad jei automobilyje ar greta jo yra vairuotojas, nusižengimas nėra fiksuojamas.
Administracijos specialistas 2024 m. sausio 4 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-302-2024 (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 133-137). Nutarime yra pakartotos Protokole nurodytos aplinkybės, o įvertinus pareiškėjos 2023 m. lapkričio 9 d. bei 2023 m. lapkričio 27 d. raštuose pateiktus argumentus dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, buvo konstatuota, kad pareiškėja 2023 m. spalio 13 d. mokėjimą už automobilio stovėjimą atliko jau po to, kai buvo užfiksuotas pažeidimas. Pareiškėjos argumentai, kad ji neatsitraukusi nuo automobilio mėgino sumokėti vietinę rinkliavą atmestas, kadangi tokiais atvejais nusižengimas nėra fiksuojamas. Nusižengimo fiksavimo aplinkybės patikslintos liudytojo parodymais, kontrolieriaus darytomis fotonuotraukomis bei pridėtais mokėjimo išrašais. Nutarime daroma išvada, kad nekyla jokių pagrįstų abejonių, jog pažeidimas užfiksuotas tinkamai, o Protokolas pareiškėjai surašytas teisėtai ir pagrįstai, todėl Nutarimu nuspręsta pareiškėjai taikyti administracinio poveikio priemonę – 30,00 Eur baudą.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nesutikdama su Nutarime padarytomis išvadomis, kreipėsi su skundu į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 29 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-321-1155/2024 nutarė pareiškėjos skundo netenkinti ir paliko Nutarimą nepakeistu.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-158-817/2024 nutarė pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį pareiškėjos atžvilgiu nutraukė.
Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių pareiškėjos kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, būdama netoli savo automobilio, aktyviais veiksmais bandė atlikti mokėjimą per programėlę, tačiau sumokėti vietinės rinkliavos nepavyko, nes kelios sekundės po prisijungimo prie programėlės, Įmonės kontrolierius pradėjo vykdyti automobilio patikrinimą. Teismo nuomone pareiškėja elgėsi rūpestingai, dėjo pastangas tinkamai įvykdyti teisės aktuose įtvirtintą pareigą laiku sumokėti vietinę rinkliavą, tačiau realios galimybės programėle sumokėti už stovėjimą neturėjo dėl tuo pačiu metu atliekamos automobilio kontrolės ir su tuo susijusio mokėjimo galimybės blokavimo. Pareiškėjos kaltės nebuvimą šiuo atveju patvirtina ir tai, kad mokėjimo programėlę ji aktyvavo iki kontrolės vykdymo pradžios, be to nuo 12 val. 09 min. 07 sek. iki 12 val. 10 min. 28 sek. net 6 kartus bandė sumokėti už stovėjimą, tačiau dėl vykusio mokėjimų blokavimo jai tai pavyko padaryti tik 12.15 val.
Dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo
Pareiškėja skunde teismo prašo įvertinti ar Nuostatų (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2023-10-01 iki 2023-11-01) 16.1 papunktyje nustatytas reikalavimas iš karto sumokėti vietinę rinkliavą bei Nuostatų 16.3 papunktyje nustatytas reikalavimas sumokėti vietinę rinkliavą neatsitraukus nuo automobilio, nenustatant apibrėžto laiko, per kurį turi būti sumokėta rinkliava, yra teisėti bei pagrįsti. Taip pat pareiškėja teismo prašo įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojams suteikta teisė techninėmis priemonėmis blokuoti asmens galimybę sumokėti vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą yra teisėta ir pagrįsta.
Ginčas dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) II skyriuje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla (ABTĮ 113 straipsnis). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualia administracine byla, gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.). ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu. Abejonė, be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.). Taigi, norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.).
Pažymėtina, kad LVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog prašyme dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo, negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privaloma aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir pozicija dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi būti pagrįsta aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Nesant dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo tinkamai suformuluoto tyrimo pagrindo bei tyrimo dalyko, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kurioje nėra tyrimo dalyko, nenagrinėtina administraciniame teisme (žr. pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2096-502/2015; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-641-442/2016; kt.).
LVAT taip pat yra nurodęs, kad sprendimas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ar kreiptis į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio akto teisėtumo patikrinimo ryšium su individualia byla nėra savitikslis dalykas. Norminės administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui. Aptariamais atvejais administraciniams teismams nėra pavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus. Tai, be kita ko, reiškia, kad byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo negali būti inicijuojama, jei tokios bylos išsprendimas neturės jokios reikšmės konkrečios nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575–3/2009, 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-355-14 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia abejonę dėl Nuostatų 16.1 papunkčio, Nuostatų 16.3 papunkčio ir Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų teisės techninėmis priemonėmis blokuoti asmenų galimybę programėles pagalba susimokėti vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašymą ištirti ar Nuostatuose įtvirtintos teisės normos neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui grindžia išskirtinai abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais. Pateiktame procesiniame prašyme nėra pateikti aiškiai suformuluoti teisiniai argumentai, nenurodyti įstatymai ar Vyriausybės norminiai aktai, kurių nuostatoms galimai prieštarauja anksčiau nurodyti Nuostatų papunkčiai. Darytina išvada, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje nesuformulavo tinkamo norminio administracinio akto tyrimo pagrindo bei dalyko.
Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalyku nėra Administracijos Viešosios tvarkos grupės priimto Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teismo vertinimu anksčiau minėtų Nuostatų papunkčių teisėtumas neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjama administracine byla, t. y. Nuostatų teisėtumo bylos išnagrinėjamas nepadėtų teismui įvykdyti teisingumą nagrinėjamoje byloje. Nuostatų papunkčių teisėtumo klausimas galėjo būti keliamas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tačiau pareiškėja bendrosios kompetencijos teismui nepateikė procesinio prašymo kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu ištirti ar Nuostatai neprieštarauja įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtą, darytina išvada, jog nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, todėl pareiškėjos prašymas netenkinamas.
Dėl Administracijos veiksmų teisėtumo
Žala, kilusi dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus
Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).
Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas, yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018).
Pareiškėja Administracijos tarnautojų veiksmų neteisėtumą institucijos deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su be pagrindo prieš ją pradėta administracinio nusižengimo teisena, Nutarimo skirti administracinio poveikio priemonę priėmimu, sumokėtos vietinės rinkliavos neužskaitymu ir programėlės pagalba norimo atlikti mokėjimo blokavimu.
Tam, kad pareiškėjos nurodyti veiksmai – pareigūno administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas už administracinio teisės pažeidimo padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažinti neteisėtais veiksmais, reikia atlikti protokolo surašymo faktinių aplinkybių įvertinimą. Jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015; 2017 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017).
Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Iš anksčiau minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties turinio nustayta, kad administracinio nusižengimo byla pareiškėjai nutraukta, įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visumą. Šioje administracinio nusižengimo byloje teismas nenustatė jokių neteisėtų Administracijos tarnautojų veiksmų, vykdant administracinio nusižengimo teiseną, ar jų neteisėto neveikimo.
Pažymėtina, jog bendrosios kompetencijos teismas nekvestionavo, jog pareiškėjos objektyvieji veiksmai (nuėjimas nuo pastatyto automobilio nesumokėjus vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą) buvo atlikti, tačiau nurodė, jog iš surinktos bylos medžiagos negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėja siekė išvengti pareigos mokėti vietinę rinkliavą, todėl buvo padaryta išvada, jog ginčo situacijoje nebuvo nustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė – pareiškėjos kaltė.
Vertinant minėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad viena vertus tai, jog Administracijos Viešosios tvarkos grupės specialistas pareiškėjos nuėjimą iki informacinio ženklo dar nesumokėjus vietinės rinkliavos įvertino kaip vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos, reglamentuotos Nuostatų 16 punkte, pažeidimą, o bendrosios kompetencijos teismas tokiam vertinimui nepritarė, savaime nėra pakankama Administracijos tarnautojo aplaidumui ar paviršutiniškumui konstatuoti.
Teismas pažymi, kad pareiškėjos subjektyviosios pusės (kaltės, pasireiškusios tyčia) (ne)nustatymas tokioje situacijoje yra vertinamojo pobūdžio ir negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjos tyčios nebuvimas buvo toks akivaizdus, jog tarnautojas, konstatavęs Nuostatų 16.1 papunkčio pažeidimą, veikė aplaidžiai ir paviršutiniškai. Kaip jau minėta, vien tai, kad tarnautojas klydo įvertindamas pareiškėjos tyčią, o teismas šią klaidą ištaisė, savaime nesuponuoja išvados, kad Administracijos tarnautojų elgesys buvo akivaizdžiai neteisėtas ir kad buvo padarytas aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas, kuris pagal LVAT praktiką gali būti laikomas neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme.
Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų (Administracijos tarnautojų neteisėtų veiksmų) viešajai atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti, todėl pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos L. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.