Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą dėl skolos, kompensuojamųjų palūkanų, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-14 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 10 000,00 Eur skolą, 281,11 Eur palūkanas, 6 procentų metines kompensuojamąsias palūkanas nuo įsiskolinimo sumos už laikotarpį nuo 2016-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2016-05-12 pateikė prieštaravimus, kuriais nesutiko su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-14 preliminariu sprendimu, nurodė, kad sprendimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktams. Ieškovė 2016-06-13 atsiliepimu prašė atmesti atsakovės prieštaravimus kaip visiškai neargumentuotus ir teisiškai nepagrįstus bei tenkinti ieškovės ieškiniu pareikštus reikalavimus atsakovei.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-05 nutartimi įtraukė įmonę (duomenys neskelbtini) trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo bei nustatė 30 dienų terminą nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Taip pat teismas įpareigojo ieškovę ir atsakovę per 14 dienų nuo nutarties gavimo dienos pateikti jų pateiktus teismui procesinius dokumentus, išverstus į įmonei (duomenys neskelbtini) suprantamą kalbą. 2016-10-25 ieškovė pateikė procesinius dokumentus lietuvių kalba bei nurodė, kad vykdant sutartinius įsipareigojimus buvo bendraujama su Lietuvos Respublikos piliečiu L. V., kuris atstovavo įmonės (duomenys neskelbtini) interesams. Nurodė, kad L. V. puikiai kalba ir supranta lietuviškai, todėl teikia procesinius dokumentus L. V. suprantama lietuvių kalba. Ieškovė pažymėjo, kad su jokiais kitais įmonės (duomenys neskelbtini) atstovais ieškovė supažindinta nebuvo, todėl nežino, kokią kitą nei lietuvių kalbą supranta įmonė (duomenys neskelbtini).

Taip pat ieškovė teismui pateikė prašymą įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę pateikti teismui Vilniaus teritorinės muitinės archyve turimų prekių, gabentų jūriniuose konteineriuose, importo ir su prekių importu susijusių dokumentų kopijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti bei netenkino ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo. Nurodė, kad trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) savo veiklą vykdo Gruzijoje, įmonės buveinės adresas yra Gruzijoje Tbilisyje, todėl ieškovė procesinius dokumentus privalo pateikti jiems suprantama kalba. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) suprantama kalba yra rusų kalba. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei 10 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti bei išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis, 296 straipsnio 2 dalis).

Taip pat pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti papildomus dokumentus, t. y. įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę pateikti teismui Vilniaus teritorinės muitinės archyve turimų prekių, gabentų jūriniuose konteineriuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), importo ir su prekių importu susijusių dokumentų kopijas. Nurodė, kad ieškovė pateikdama prašymą nenurodė, dėl kokių priežasčių negali pati gauti nurodytų duomenų iš Vilniaus teritorinės muitinės, nepateikė duomenų, jog pati kreipėsi dėl duomenų pateikimo ir jai buvo atsisakyta šiuos duomenis pateikti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė nurodė, kad jai nėra žinoma, kokia kita kalba, išskyrus lietuvių kalbą, yra suprantama trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad trečiajam asmeniui yra suprantama rusų kalba, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas neturėjo objektyvaus pagrindo įpareigoti ieškovą išversti visus procesinius dokumentus į rusų kalbą. Priešingai, trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovai pasirašė 2016-03-18 patvirtinimą, kuris surašytas lietuvių kalba, todėl darytina išvada, kad įmonės (duomenys neskelbtini) atstovai puikiai moka ir supranta lietuvių kalbą.

Nurodė, kad Gruzijos Respublikoje registruota įmonė (duomenys neskelbtini) savo deklaruojamu korespondencijos adresu neatsiima jai registruotu paštu siunčiamų dokumentų, dėl ko nėra svarbu, ar ji neatsiims jai išsiųstų dokumentų lietuvių, rusų ar gruzinų kalba. Rezultatas – teismo siųsti procesiniai dokumentai nepasieks (duomenys neskelbtini) – iš esmės bus toks pat. Ieškovė teigia, kad neatmestina galimybė, kad ši įmonė buvo įsteigta visai ne Gruzijos piliečių, kadangi nėra duomenų, patvirtinančių, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) dirba rusų kalbą suprantantys asmenys.

Ieškovė pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė procesinius dokumentus, kurių apimtis – apie 100 lapų. Išversti visus šiuos dokumentus į rusų kalbą ieškovei kainuotų dideles papildomas finansines išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi tik vilkina bylą ir iškelia šiuo metu ieškovei neįveikiamas sąlygas – versti dešimtis dokumentų į rusų kalbą. Nurodė, kad esant dabartinei įmonės finansinei padėčiai, ieškovė net ir sutikdama su skundžiama nutartimi negalėtų išversti į rusų kalbą procesinių dokumentų, nes paprasčiausiai neturi tam lėšų.

Taip pat ieškovė nurodė, kad su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016-04-11, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas nusprendė įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu įmonę (duomenys neskelbtini) tik 2016-10-05, t. y. praėjus pusei metų nuo ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Ieškovė teigia, kad skundžiama nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas pažeidė LR CPK 7 str. 1 d. įtvirtiną proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą.

Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai visą procesinio įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei. Šioje byloje poreikis įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įmonę (duomenys neskelbtini) buvo sąlygotas būtent atsakovės teiginių, nepagrįstų jokiais rašytiniais įrodymais, jog ieškovės ekspedijuoti kroviniai buvo neva netinkamai pristatyti ir gavėjo atsiimti Vilniuje, o ne Tbilisyje, Gruzijoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsakovės neįpareigojo pateikti jokių dokumentų, įrodančių, kad įmonė (duomenys neskelbtini) turėjo atsiimti krovinį Gruzijoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nenustatydamas įpareigojimo atsakovei pateikti jos atsikirtimus įrodančius dokumentus, o nustatymas pareigą išimtinai ieškovei išversti procesinius dokumentus į rusų kalbą, pažeidė LR CPK 17 str. įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą.

Ieškovė pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas visiškai nepagrįstai trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu į bylą įtraukė Gruzijoje registruotą įmonę (duomenys neskelbtini), kas sąlygojo tolesnių nepagrįstų teismo veiksmų grandinę – skundžiamosios nutarties priėmimą.

Taip pat atskiruoju skundu ieškovė nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas pateikia tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, kadangi ieškovė nė viename dokumente nėra nurodžiusi, kad L. V. yra ar buvo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. Dėl įmonei (duomenys neskelbtini) priklausiusių krovinių ekspedijavimo visus užsakymus ir nurodymus ieškovei pateikė UAB (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad L. V. atstovavo įmonei (duomenys neskelbtini), tačiau jis niekada nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas klaidingai interpretavo ieškovės teiginius, dėl to klaidingai konstatavo, jog L. V. atstovavo UAB (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad L. V. atstovavo įmonei (duomenys neskelbtini), kas tik įrodo, kad trečiajam asmeniui yra puikiai suprantama lietuvių kalba, dėl ko nėra jokios būtinybės ir pagrindo procesinius dokumentus versti į rusų kalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumų pašalinimo tvarka. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį ieškinio turiniui keliami ne tik šiame straipsnyje tokiam procesiniam dokumentui nustatyti reikalavimai, bet ir bendrieji procesinio dokumento formos bei turinio reikalavimai. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikiami šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-05 nutartimi į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė įmonę (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo ieškovę ir atsakovę per 14 dienų nuo nutarties gavimo dienos pateikti jų pateiktus teismui procesinius dokumentus, išverstus į įmonei (duomenys neskelbtini) suprantamą kalbą. Taip pat pirmosios instancijos teismas 2016-11-02 nutartimi nurodė, kad įmonės (duomenys neskelbtini) suprantama kalba yra rusų kalba, bei nustatė ieškovei 10 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad trečiajam asmeniui yra suprantama rusų kalba, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas neturėjo objektyvaus pagrindo įpareigoti ieškovę išversti visus procesinius dokumentus į rusų kalbą. Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonei (duomenys neskelbtini) suprantama kalba yra rusų kalba. Bylos duomenimis teisingai nustatyta, kad įmonei (duomenys neskelbtini) suprantama kalba yra rusų kalba, kadangi atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) vykdydama teismo įpareigojimus pateikė pranešimą (b. l. 145) bei procesinių dokumentų vertimus į rusų kalbą ir nurodė, kad įmonei (duomenys neskelbtini) suprantama kalba yra rusų kalba. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šias dvi įmones sieja dalykiniai verslo ryšiai. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro remdamasis 2016-03-17 laidavimo sutartimi, kuria UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atsakyti už įmonės (duomenys neskelbtini) skolinę prievolę kreditoriui, jeigu įmonė (duomenys neskelbtini) neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Tai rodo, kad šios dvi įmonės glaudžiai bendradarbiauja, pasitikėjimas verslo partnere yra didelis, todėl sutinkama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovės nurodyta rusų kalba ir yra ta kalba, kurią supranta įmonė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog ieškovė nurodydama, kad byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo moka ir supranta rusų kalbą, nepateikia teismui taip pat jokių duomenų, kokią kalbą įmonės (duomenys neskelbtini) atstovai supranta ir kokia kalba bendrauja.Taip pat atkreiptinas dėmesys į byloje esančias ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijas (b. l. 123, 128), kurias ieškovė siuntė įmonei (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė teigia, kad jai nėra žinoma, kokią kitą kalbą, išskyrus lietuvių kalbą, galėtų suprasti įmonė (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovės 2016-02-22 ir 2016-06-21 siųstos pretenzijos buvo surašytos būtent rusų kalba. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovei yra žinoma, kad įmonei (duomenys neskelbtini) suprantama kalba yra rusų kalba. Be to, civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad L. V., kurį ieškovė savo procesiniuose dokumentuose įvardijo kaip įmonės (duomenys neskelbtini) atstovą Lietuvoje, yra atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius (b. l. 99, 105). Atsakovė (duomenys neskelbtini) byloje pateikė informaciją, jog trečiojo asmens atstovai supranta rusų kalbą ir patys savo procesinius dokumentus išvertė į šią kalbą (b. l. 145). Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė procesinius dokumentus, kurių apimtis – apie 100 lapų. Išversdama visus šiuos dokumentus į rusų kalbą ieškovė patirtų didelių papildomų finansinių išlaidų. Esant dabartinei įmonės finansinei padėčiai, ieškovė net ir sutikdama su skundžiama nutartimi negalėtų išversti į rusų kalbą procesinių dokumentų, nes paprasčiausiai neturi tam lėšų. Iš bylos duomenų matyti (b. l. 124, 129), kad ieškovės darbuotoja teisininkė R. T. Z. pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 647940, išduotą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, turi teisę atlikti vertimus į rusų kalbą, todėl teismui nesuprantami ieškovės argumentai, kad išversdama procesinius dokumentus ji patirtų didelių papildomų finansinių išlaidų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į paminėtas procesines teisės normas, paaiškinama, kad ieškovė (jei jos naudai bus priimtas galutinis sprendimas) turės teisę prašyti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl papildomų nuostolių dėl procesinio veiksmo atlikimo nepatirs.

Ieškovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį padarė fakto klaidą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė bendravo su įmone (duomenys neskelbtini) per tarpininkę UAB „Luki“, kuriai atstovavo L. V.. Pasak ieškovės, šios aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą ištaisyti fakto neatitikimus. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė savo 2016-10-03 ir 2016-10-25 raštuose teismui nurodė, jog įmonei (duomenys neskelbtini) visuomet atstovavo UAB (duomenys neskelbtini), visi užsakymai buvo pateikiami per atstovę UAB (duomenys neskelbtini), susitikimas su L. V. kaip įmonės (duomenys neskelbtini) atstovu taip pat buvo suorganizuotas UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 110,139, 147). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad tarpininkei UAB (duomenys neskelbtini) atstovavo Lietuvos Respublikos pilietis L. V., tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.