Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolė V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, įgyvendindamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos Nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Lt išieškojimo iš pareiškėjo ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) Vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 9 Lt išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojos Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) rajono skyriaus naudai. Antstolė V. M. 2023 m. gegužės 8 d. priėmė Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame iš viso išieškoma suma 518,48 Eur.

Pareiškėjas skundžia antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi, pareiškėjo teigimu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo įstaigoje atidarytoje asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos.

CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir darbo užmokesčio (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai).

Skolininkui neapmokėjus skolos, 2023 m. gegužės 8 d. taikytos priverstinio vykdymo priemonės – priimtas Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso išieškoma 518,48 Eur (iš kurių 147,42 Eur skolos, 371,06 Eur vykdymo išlaidos). Antstolė, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštavo 147,42 Eur skolos ir 371,06 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitoje. Nurodytame patvarkyme antstolė lėšas prašo pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. 2023 m. gegužės 8 d. Nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas (518,48 Eur sumai). 2023 m. gegužės 30 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) antstolė nurodė, kad vykdant vykdomąsias bylas iš skolininko T. K. išieškota 19,43 Eur, šią sumą paskirsto taip: vykdymo išlaidas antstolei 19,43 Eur; liko išieškoti 351,63 Eur.

Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).

CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.

Išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, numatytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punkte, t. y. antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su Instrukcijos 9 punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punktas). Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

Negalima išieškoti sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių (CPK 739 straipsnio 9 punktas). Kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškomos skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą.

Pagal BVK 40 straipsnio 1 dalį, nuteistieji turi teisę gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas artimiesiems, o laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimu – ir kitiems asmenims. Perlaidomis gauti pinigai įskaitomi į bausmės atlikimo vietoje esančią nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, – pervedami į jų nurodytas asmenines sąskaitas kredito įstaigose (BVK 40 straipsnio 2 dalis). Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus BVK straipsnių pakeitimams, BVK 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad didžiausia pinigų suma, už kurią uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra: 1) septynių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) penkių bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 3) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. Tai reiškia, kad nuteistasis, iš kurio vykdomas išieškojimas, gali turėti pusę BVK 38 straipsnio 3 dalyje numatytų lėšų ir jas išleisti papildomiems poreikiams tenkinti, kurias galėtų turėti, jeigu iš jo nebūtų vykdomas priverstinis išieškojimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 ,,Dėl šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis yra 49 Eur. Taigi didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų yra septynių bazinių socialinių išmokų dydžio, t. y. 343 Eur. Išieškojimas negali būti nukreiptas į pusę šių lėšų, t. y. 171,50 Eur sumą (paprastajai ar drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems ši suma atitinkamai dar mažėtų).

Nustatyta, kad skundžiamu 2023 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, sudaro 518,48 Eur sumą. Pareiškėjo periodiškai į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Išieškojimas iš skolininkui į įkalinimo įstaigos sąskaitą kitų asmenų pervedamų lėšų yra galimas, taikant CPK 733-743 straipsniuose numatytus išskaitų dydžius. Nagrinėjamu atveju iš antstolės patvarkymo nustatyta, kad antstolė būtent tokius veiksmus ir atliko – 2023 m. gegužės 8 d. patvarkymu nebuvo areštuotos visos pareiškėjo įkalinimo įstaigoje gaunamos ir ateityje gautinos lėšos, priešingai, antstolė nurodė areštuojamą konkrečią piniginių lėšų sumą – 518,48 Eur. Toks išieškojimo nukreipimas nereiškia, jog pareiškėjas negalės naudotis jokiomis savo pajamomis įkalinimo įstaigoje, iš jo bus atskaitoma tik tam tikra pajamų dalis, nustatyta CPK.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolės Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas pažeidžiant teisės aktų normas. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, atmestinas.

Dėl senaties termino taikymo.

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Ši nuostata reiškia, kad tam tikrų rūšių išieškojimams atskiru įstatymu gali būti nustatytas terminas, kuriam pasibaigus išieškojimas nebegali būti vykdomas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti senaties terminą, nes išieškojimai pradėti 2007 m., 2008 m.

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą, vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).

Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos Administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Lt išieškojimo. Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai (CPK 606 straipsnio 3 dalis). Pagal Nutarimo metu galiojusio ATPK 308 straipsnį, negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Vykdomasis dokumentas (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktas antstolei 2008 m. kovo 7 d. nepraleidus trijų mėnesių termino; (duomenys neskelbtini) Administracinio teisės pažeidimo nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas Patvarkymu dėl vykdomojo dokumento priėmimo (duomenys neskelbtini). Kitoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo Vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2008 m. liepos 2 d., o Patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti priimtas 2009 m. vasario 4 d., t. y. nepraleidus vykdomojo rašto pagal teismo sprendimą pateikimo termino (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (nauja įstatymo redakcija nuo 2011 m. spalio 1 d.) arba per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (ankstesnė redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d.) (CPK 606 straipsnio 2 dalis).

Dviejų metų senaties terminas skaičiuojamas vykdymo proceso metu nesiėmus intensyvių veiksmų nutarimui įvykdyti, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko, kad nuobauda būtų įvykdyta. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo teismo formuojama praktika (2007 m. sausio 22 d. nutartis Nr. N556-100/2008, 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. N-3-1859/2007 ir kt.). Šiuo atveju būtina teismui nustatyti, kokie ir kada veiksmai vykdomosiose bylose buvo vykdomi dėl skolos išieškojimo ir ar yra pagrindas taikyti dviejų metų senaties terminą. Įstatymas nustato pareigą vykdymo procese antstoliui veikti aktyviai – antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Pagal tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti nuobaudų išieškojimo vykdymo senaties terminą, t. y. išsiaiškinti, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant išieškoti iš skolininko paskirtas baudas ir ar skolininkas nevengė jam paskirtų nuobaudų vykdymo.

Sprendžiant dėl vykdymo senaties taikymo sąlygos – skolininko (ne)vengimo sumokėti baudą – pažymėtina, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-279-1075/2021, 29 punktas).

Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-279-1075/2021, 31 punktas).

Nustatyta, kad dėl vykdomųjų bylų nutraukimo dėl senaties sprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-08-04 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą, nutartis įsiteisėjusi. Teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinęs pateiktas vykdomąsias bylas, konstatavo, kad vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, jog vykdymo procese nebuvo dviejų laikotarpio, per kurį antstolė nebūtų atlikusi jokių vykdymo veiksmų (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina, kad, vertinant antstolės vėlesnius veiksmus (po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-04 nutarties), nustatyta, jog antstolė vykdomosiose bylose tikrino pareiškėjo duomenis VSDFV duomenų bazėse, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis (2021-07-01, 2021-12-06, 2023-01-30, 2023-04-01, 2023-05-08). Vien pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad išieškojimas vykdomas nuo 2007 m., 2008 m., nesudaro pagrindo taikyti senatį. Tai, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti baudos (Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1090-565/2019).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog antstolė vykdymo procese veikė aktyviai pagal jai suteiktus įgalinimus, antstolė reguliariai tikrino skolininko turtinę padėtį bei atliko kitus vykdomuosius veiksmus, nebuvo 2 metų laikotarpio, per kurį antstolė nebūtų atlikusi jokių vykdymo veiksmų, antstolės aplaidumo veiksmų vykdymo proceso metu nenustatyta. Aplinkybė, kad bauda iš pareiškėjo nebuvo išieškota per 2 metus, nereiškia, kad ji nebuvo išieškoma ar nebuvo atliekami aktyvūs antstolės veiksmai dėl baudos išieškojimo dėl antstolės aplaidžių veiksmų. Priešingai, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina pasyvų pareiškėjo (skolininko) elgesį vykdymo metu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl senaties termino taikymo ir vykdomųjų bylų nutraukimo atmestinas (CPK 177, 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės V. M. veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.