Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I.P. (I. P.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

V. N. (V. N.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, aukštojo išsilavinimo, našlys, neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. buvo kaltinamas tuo, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2018-01-19 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2017-12-01, Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, numatančią, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatas, nenustatė apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01 UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų:

- 117 (vnt.) darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių už laikotarpius nuo 2008-01-01 iki 2008-07-31, nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31, nuo 2009-02-01 iki 2017-11-30,

- 3 (vnt.) kasos apskaitos dokumentų - kasos pajamų orderių iš viso 30000 Eur, iš jų: 2016-09-15 kasos pajamų orderio Nr. 2 - 13000 Eur, 2016-10-12 kasos pajamų orderio Nr. 3 - 10000 Eur, 2017-03-17 kasos pajamų orderio Nr. 1 - 7000 Eur,

- atskaitingų asmenų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01.

Dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. N. buvo kaltinamas tuo, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2008-10-28 iki 2018-01-19 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008-10-28 iki 2017-12-01 Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, numatančią, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatas, nenustatė apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą bei neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų:

- laikotarpio nuo 2008-09-01 iki 2017-11-20 66 atvejais už 2008 m. 9-12 mėn.; 2009 m. 2, 4, 6, 8-10, 12 mėn.; 2010 m. 3-12 mėn.; 2011 m. 1-12 mėn.; 2012 m. 1, 2, 4-8, 11 mėn.; 2013 m. 12 mėn.; 2014 m. 2, 8, 12 mėn.; 2016 m. 1, 4-12 mėn.; 2017 m. 1-11 mėn. darbuotojos A. G. darbo užmokesčio priskaitymo, išmokėjimo žiniaraščių ir darbo užmokesčio apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01,

- laikotarpio nuo 2016-10-25 iki 2017-03-17 3 atvejais neišsaugojo kasos pajamų orderių iš viso 18500,00 Eur, iš jų: 2016-10-25 kasos pajamų orderio Nr. 6 – 9000,00 Eur, 2016-11-11 kasos pajamų orderio Nr. 7 - 4500,00 Eur, 2017-03-17 kasos pajamų orderio Nr. 1 – 5000,00 Eur,

- laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01 AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusio AB (duomenys neskelbtini)), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų apskaitos registrų,

- laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2017-11-20 atskaitingo asmens A. G. ūkinių operacijų apskaitos registrų.

Dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2020-07-28 prokurorė teismui pateikė prašymą kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko pakeisti iš esmės skirtingomis, pagal kurį:

1. I. P. kaltinamas tuo, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. jis laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2017-11-06 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2017-12-01, Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, numatančią, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatas, nenustatė apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06 UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų:

-117 (vnt.) darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių už laikotarpius nuo 2008-01-01 iki 2008-07-31, nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31, nuo 2009-02-01 iki 2017-11-06,

- 3 (vnt.) kasos apskaitos dokumentų - kasos pajamų orderių iš viso 30000 Eur, iš jų: 2016-09-15, kasos pajamų orderio Nr. 2 - 13000 Eur, 2016-10-12 kasos pajamų orderio Nr. 3 - 10000 Eur, 2017-03-17 kasos pajamų orderio Nr. 1 – 7000 Eur,

- darbo užmokesčio apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06, kasos apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06, banko apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06,

- atskaitingų asmenų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06.

Dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1?-574 19 str. 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. V. N. kaltinamas tuo, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. jis laikotarpiu nuo 2008-10-28 iki 2016-10-12 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1?-574 21 str. 1 d. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008-10-28 iki 2016-10-12, Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, numatančią, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatas, nenustatė apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą bei neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų:

- laikotarpio nuo 2008-09-01 iki 2016-10-12 už 2008 m. 9-12 mėn.; 2009 m. 2, 4, 6, 8-10, 12 mėn.; 2010 m. 3-12 mėn.; 2011 m. 1-12 mėn.; 2012 m. 1, 2, 4-8, 11 mėn.; 2013 m. 12 mėn.; 2014 m. 2, 8, 12 mėn.; 2016 m. 1, 4-9 mėn. darbuotojos A. G. darbo užmokesčio priskaitymo, išmokėjimo žiniaraščių ir darbo užmokesčio apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12;

- laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2016-10-12 apskaitos registro „Kasos knyga“;

- laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12 AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusio AB (duomenys neskelbtini)), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų apskaitos registrų;

- laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12 atskaitingo asmens A. G. ūkinių operacijų apskaitos registrų.

Dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1?-574 19 str. 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis I. P. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino bei parodė, kad pagrindinė jo veikla buvo sudaryti sutartis su klientais. Ten pradėjo dirbti nuo 2003 m. Paskui nuo 2009 m., konkrečios datos neprisimena, buvo paskirtas direktoriumi. Galėjo būti, kad paskirtas buvo nuo gegužės 5 d. Dėl sutarčių sudarymo, jų pasirašymo jį paskyrė direktoriumi, kadangi U. V., kuris anksčiau buvo direktorius, išvažiavo gyventi į I. Kai jį paskyrė direktoriumi, jokie perdavimo-priėmimo aktai, buhalteriniai dokumentai nebuvo pateikti. Jo veikla, būnant direktoriumi, buvo ieškoti klientų, kam išnuomoti vagonus. Jis veiklą vykdė, sutartis sudarinėjo, tačiau prie piniginių dalykų, tokių kaip sąskaitų valdymas ar dar kažkas, jis priėjimo neturėjo, taip pat negalėjo prieiti prie banko elektroninės bankininkystės, viską vykdė buhalterė A. G.. Mano, kad direktoriaus pareigos yra ieškoti klientų, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą, gautų pelną. Jo sprendimams įtakos pagrinde turėjo U. V. ir N. B., nes jis savavališkai negalėjo pasirašyti sutarties, tai galėjo padaryti tik su jų leidimu. Jis (U. V.) duodavo leidimą, ar pasirašyti su kompanija sutartį, ar ne. Tai realiai vykdavo per bendravimą, t. y. per „Skype“ programą. Sutarčių projektus išsiųsdavo elektroniniu paštu. Jis (U. V.) juos išnagrinėdavo ir pasakydavo, ką reikia pataisyti. Pagrinde viskas taip ir vykdavo. Viską valdė U. V.. Tuo metu, kai direktoriumi buvo jis, buhalterinių dokumentų saugojimas buvo tinkamai organizuotas. Kaip ir parodė ikiteisminio tyrimo metu, dokumentai buvo saugomi pas buhalterę kabinete, kuris buvo užrakinamas. Raktus turėjo tik A. G. ir U. V.. Visi dokumentai buvo saugomi (duomenys neskelbtini), pas buhalterę kabinete. Kiek jam žinoma, dokumentų saugojimo tvarkos įsakymo nereikia. Taip dokumentai buvo saugomi ir anksčiau, kai dar direktoriumi buvo U. V.. Kadangi (duomenys neskelbtini), buvo jų ofisas ir ten turėjo savo kabinetą, kiekvieną dieną ten sėdėjo. Dokumentus matė. Kai kurie iš jų buvo spintelėse, kai kurie susegti, lentynose. Kas yra buhalterinės apskaitos registras, turėjo žinoti buhalterė. UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinė programa vedama nebuvo. Viskas buvo spausdinama. Kas tvirtindavo finansinės atskaitomybės dokumentus, jis nelabai atsimena. U. V. tiesiog jam pranešė, kad jis yra atleistas. Neprisimena straipsnio, bet jis vadinosi „Atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“. Vadovaujantis tuo straipsniu ir buvo atleistas. Tada iš karto įstojo į darbo biržą, bet atleistas buvo gruodžio mėnesį, o registrų centro duomenimis, pasirodo, jį atleido tik 2018-01-18. Kadangi buhalterė dirbo toliau, jis raktą nuo savo kabineto ir ofiso paliko buhalterei, toliau dokumentus saugojo ji. Akcininkai jokio perdavimo-priėmimo akto iš jo neprašė. Viską paliko buhalterei. Kai buvo direktoriumi, be abejo, kažkokie dokumentai (duomenys neskelbtini), turėjo būti. Kažkokius dokumentus (duomenys neskelbtini), matė. Žiūrėti ir tvarkyti tuos senesnius dokumentus buvo buhalterės pareiga. Jis jokių rašytinių dokumentų dėl dokumentų perdavimo kitam asmeniui, baigęs dirbti, nesurašė. Raktą paliko A. G., kadangi taip liepė U. V.. Paskutinę dieną būdamas direktoriumi, ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo. Dokumentus ten matė. Vizualiai sprendžiant, ten buvo visi dokumentai. Jis paliko raktą, išėjo ir daugiau ten nebesilankė. Tuo laikotarpiu, kai buvo direktorius, kontaktus dažniausiai palaikydavo su U. V.. Atrodo, kad jis (U. V.) nebuvo akcininkas, akcininkė buvo jo žmona N. B.. Kai jis buvo direktorius, tuo metu sudaromas sutartis pasirašydavo jis, o ne akcininkai. Taip pat turėjo įmonės antspaudą. Išeidamas antspaudą paliko savo kabinete. Kai N. B. paprašė uždėti antspaudą, jis pasakė, jog antspaudas yra ofise. Tada buvo paprašyta N., V. B. draugės, atrakinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Jie susitiko ir ji atrakino pastatą. Tai buvo vasario mėnuo, bet tiksliai nepamena. Jis, ištraukęs iš stalčiaus, perdavė jai antspaudą. Perduodamas antspaudą, jokio dokumento nesurašė, nes jis tuo metu jau nebuvo direktoriumi. Jam išeinant, tvarkos nei žodžiu, nei raštu kaip saugoti dokumentus ar kur juos dėti, niekam neperdavė, nes nebuvo kam perduoti. Neprisimena, ar nurodė buhalterei kaip toliau elgtis su dokumentais. Dokumentai buvo saugojami tiesiog buhalterės kabinete, atskiro archyvo nebuvo. Ji kabinete dirbo viena. Raktą nuo kabineto turėjo ji, jis ir U. V.. Paskutinę darbo dieną, naujam vadovui neturėjo galimybės perduoti buhalterinės apskaitos dokumentų, turto, antspaudo ir kt., nes akcininkai nebuvo paskyrę jokio žmogaus, kuriam jis turėjo viską perduoti. Išeidamas jis paliko raktus A. G.. Konkrečiai pasakyti negali, bet, atrodo, kad (duomenys neskelbtini), buvo pakeistos spynos. N. nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Ji buvo tiesiog V. B. draugė. Ji atrakino patalpą, kurioje buvo saugomi dokumentai, ir jį įleido. Ar dokumentai ten buvo, kai jie su N. įėjo į pastatą, tiksliai pasakyti negali, nes buhalterės kabinetas buvo uždarytas. Jis buvo tik savo kabinete. N. - tai N. M., viena iš liudytojų.

Kaltinamasis V. N. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino bei parodė, kad į direktoriaus pareigas buvo priimtas 2007 m. Jo darbo sutartyje buvo nurodyti du punktai, už kuriuos jis buvo konkrečiai atsakingas. Pirmame punkte buvo nurodyta, kad jis turi palaikyti tvarką įmonės teritorijoje, o antrame – kad turi surasti klientus nuomos sutartims, kontraktams sudaryti. Tie punktai buvo apskliausti ir pasirašyti U. V.. Daugiau jokie punktai į jo pareigas neįėjo. Jis turėjo vietą, kurioje buvo jo kabinetas ir pagrindinis ofisas. Į pagrindinį ofisą jis galėjo patekti tik su leidimu. Skambindavo arba buhalterei, arba U. V., kad jį įsileistų. Ofisas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet konkretaus adreso neprisimena. Jo kabinetas buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Gavęs leidimą atvažiuodavo į centrinį ofisą ir atsakydavo į visus jam užduotus klausimus. Sudarydavo kontraktus ir tuos kontraktus perduodavo U. V. pasirašyti. Be jo leidimo negalėjo suderinti nuomos kainų sąlygų su klientu. Sudaręs kontraktą, pasirašytą nuomotojo, jis jį perduodavo buhalterei. Visos (duomenys neskelbtini) akcijos priklausė firmai „(duomenys neskelbtini)“. Jam betarpiškai vadovavo U. V. ir firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jo niekas neinformuodavo, kad reikia sudaryti sutartis, jis pats ieškodavo klientų arba jie patys jį surasdavo. Jis tardavosi su klientu dėl nuomos kainos, skambindavo U. V. ir, jei jis sutikdavo su ta suma, būdavo sudaroma sutartis. Jų įmonėje buhalterė buvo A. G.. Jos kabinetas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, o visi dokumentai – jos kabinete. Kai ten ateidavo, matydavo kasos knygą ir aplankus lentynose. Jis vadovavo tik dviem kiemsargiams. Buvo buhalterė, bet ji buvo buhalterė viso susivienijimo. „Susivienijimo“ tai – jų įmonės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) Įmonės antspaudo neturėjo, jis buvo buhalterės kabinete. (duomenys neskelbtini) direktoriaus vardu sutartis pasirašydavo jis. Antspaudą ant sutarčių uždėdavo buhalterė arba jis, kai atvažiuodavo į buhalteriją. Konfliktų su U. V. neturėjo. U. V. jam įsakydavo, o jis pasirašydavo sutartis. Po to kai nuomotojas ir jis pasirašydavo dokumentus, jie būdavo atiduodami buhalterei. Jis finansinių reikalų netvarkė. Dokumentus atiduodavo buhalterei. Jis privalėjo perduoti sutartis buhalterei, kad ji galėtų pildyti sąskaitas. Jis neturėjo pareigos domėtis dokumentais, jo sutartyje tai nebuvo nurodyta ir jis negalėjo nurodinėti buhalterei. Jis buvo laikinai einantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, pagal tuos du nurodytus punktus. Atlyginimas buvo apie 1200 litų. Kito direktoriaus (duomenys neskelbtini) nebuvo, bet jis buvo tiesiogiai pavaldus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui U. V., kadangi visos įmonės akcijos priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kur registruota UAB (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) registruotas (duomenys neskelbtini) kaime. Ten buvo aptverta teritorija, su keliais sandėlių pastatais ir vienas pastatas, kuriame buvo jo kabinetas. Šioje teritorijoje buvo žemė. 2016 m. pavasarį ši teritorija buvo parduota ir jokių dokumentų iš jo niekas nereikalavo nei tada, nei po to. Visi (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo saugomi (duomenys neskelbtini) gatvėje, buhalterės kabinete. 2016 m. rudenį, po to kai ši teritorija buvo parduota, jam pasiūlė išeiti iš darbo, nes jo pareigos kaip ir buvo bepasibaigiančios ir jis parašė prašymą direktoriaus U. V. vardu. Savo prašymą perdavė buhalterei, ji elektroniniu paštu tą prašymą persiuntė į I. Po dienos ar dviejų jis buvo pas buhalterę priėmime ir ji pasakė, kad iš U. V. gavo atsakymą apie jo atleidimą ir jis (U. V.) nurodė, kad su juo visiškai atsiskaitytų. Tai buvo 2016 m. rudenį. Mėnesio, kada buvo galutinis atsiskaitymas neprisimena, bet žino, kad tai buvo 2016 m. rudenį. Dokumentai buvo iš Sodros, juose buvo nurodyta koks mėnuo buvo. Papildomų klausimų, pavyzdžiui, apie dokumentų perdavimą nei iš buhalterės, nei iš U. V. nebuvo. Kadangi ateidamas į darbą jis jokių dokumentų nebuvo priėmęs, tai ir išeidamas niekam jokių dokumentų neperdavė. Kas po jo atleidimo ėjo direktoriaus pareigas, nežino. Pretenzijos buvo pareikštos 2018 m. pavasarį dėl to, kad buvo kažkokia komisija ir dalis dokumentų kažkur dingo, nors jo atleidimo momentu jokių pretenzijų niekas neturėjo. Pretenzijas pareiškė tyrėja. Po atleidimo, 2016 m. spalio mėnesį, jam atlyginimo nemokėjo. Nutraukus darbo sutartį, jo niekas nereikalavo tų dokumentų perduoti. (duomenys neskelbtini) kaime jokia kita įmonė neveikė.

Liudytojas N. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, buvo nupirktas visas namas. Buvo trys savininkai, kadangi buvo trys dalys. Juos įleido namo savininkė. Savininkė buvo moteriškė, vardo pavardės tikrai neprisimena, nes buvo agentūros atstovė. Savininkė atvežė raktus agentūros atstovei. Kai jis ten atvažiavo, buvo dvi moteriškės, t. y. agentūros atstovė ir savininkė. Savininkės tarp liudytojų nematė. Ji buvo aukšta, stambi, maždaug 55 metų amžiaus. Ją dar vieną kartą matė pas notarą ir viskas. Agentūros atstovės taip pat nemato. Ji neaukšta, ją pamatęs atsimintų. Name nieko nebuvo, buvo tik tarpininkas, kuris ten tarpininkavo, viską darė ir viskas. Jis ten vieną kartą buvo įėjęs. Apačioje buvo ofisas, o viršuje buvo butai. Ofise buvo kažkokių kompiuterių, kėdžių, stalų. Nepasakys ar dokumentų buvo, kažkokių popierių ten buvo pilna. Jie buvo ir palaidi, ir sudėti į „papkes“. Jų turinio nežiūrėjo. Kai nupirko tą namą, buvo kažkur 2018 m. pavasaris ar vasara. Namo apžiūra buvo prieš nupirkimą. Kai apžiūrėjo patalpas, buvo, atrodo, 2018 m., o ne 2017 m. pabaiga. Davė rankpinigius ir nupirko po mėnesio ar dviejų, nepamena. Kai nupirko, buvo atsakingas žmogus, kuris ten kuravo visus statybos reikalus ir viskas. Nežino, kur tas žmogus, kuris vykdė statybos darbus, tuos dokumentus padėjo, gal išmetė ar dar kur. Tame name jis tebuvo tik vieną kartą. Dabar jis yra pardavęs tas patalpas. Ten padaryti butai.

Liudytoja N. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. B. yra jos gera draugė. Ji dabar gyvena V. Kada ji atvažiuoja į Klaipėdą, kokią porą savaičių gyvena pas ją. Seniau, t. y. 2018 m., 2017m. ji gyveno savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), paskui jį pardavė. Tada gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), pas dukrą. Dukra – N. B.. Dabar V. B. yra 74 metai, o jos dukrai 47 metai. Kanto gatvėje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) Tai žino, nes turėjo raktus, kai buvo pardavinėjama. Raktą davė V. B., kad galėtų atrakinti, užrakinti, įjungti signalizaciją, kad rodytų pirkėjams. Vėliau, kai patalpos buvo parduotos, ji raktą atidavė V. B.. Kai jai davė raktą ir pardavinėjo patalpas, V. B. dukros nematė. Nežino ir neskaičiavo kiek kartų buvo atvykusi tuo adresu, kada reikėdavo atrakindavo. Galėjo būti apie 30 kartų. Negali pasakyti, ar tie žmonės, kuriems aprodydavo patalpas, išsinešdavo dokumentų, nes ji laukdavo pirmame aukšte. Su pirkėjais ateidavo agentūros atstovė. Pirkėjų buvo įvairių, o agentūros atstovė viena. Į patalpas įleido apie 15 potencialių pirkėjų. Kai pardavė patalpas, dokumentai buvo surinkti. Kai pirmą kartą ten nuėjo, gal 2018 m. birželio mėnesį, t. y. prieš kokius du metus, ten buvo daug dokumentų, bylos ir viskas tuščia, nieko nebuvo. Bylos buvo ant stalo ir lentynose. Viskas buvo antrame namo aukšte. Pirmame aukšte buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o antrame UAB (duomenys neskelbtini) ir ten buvo visi dokumentai. Buvo daug aplankų ant stalų, lentynose. Ten buvo daug kažkokių kartoninių daiktų. Ar matė ant stalo kasos knygą, tai ji iš tikrųjų, nežinojo, kas ten guli. Ji nesidomėjo, tik rodė pirkėjams patalpas, rūsius. Kai patalpos buvo nupirktos, visus dokumentus išvežė saugoti. Kokie dokumentai ten buvo, negali pasakyti. Jie buvo kartoniniuose aplankuose. Jai dokumentų kiekis buvo neįdomus, ji tik atrakindavo patalpas, įjungdavo ir išjungdavo signalizaciją. Dokumentų pirmame aukšte nebuvo. Niekas jai nesakė, kad yra dingę dokumentai. Antrame aukšte buvo keturi kabinetai. Jai atrodo, dokumentai buvo kabinete, kuris buvo kairėje – buhalterijoje ir direktoriaus kabinete. Kabinetai sunumeruoti ir užrakinti nebuvo. Direktorius buvo I. P.. Kai turėjo reikalų su kokiais nors dokumentais, ji atvažiuodavo pas jį. Kai reikėdavo perduoti kažkokius dokumentus, perduodavo direktoriui. Žmogų, sėdintį salėje, atpažįsta, tai I. P.. Kol pas ją buvo raktas, ji I. P. niekada nėra įleidusi į patalpas. Kai reikėjo perduoti antspaudą, ji įleido I. P. į patalpas. Antspaudą paėmė iš jo kabineto, kuris buvo ant stalo. Kai ten nieko nebuvo, jis jai atidavė antspaudą ir ji jo daugiau nematė. Ten buvo ir dokumentų. Prisiminė, kad I. P. jau buvo ten. Jis atidavė raktus ir antspaudą. I. P. pirmas pateko į patalpas, nes, galbūt, jis tada dar turėjo raktą. Tada galėjo būti 2017 m. I. P. paliko jai raktus ir antspaudą. Jie liko ant stalo. Po to laiko su I. P. susitikę nebuvo ir jo daugiau nematė, kas ten vyko, nežino. Viskas buvo užrakinta ir įjungta signalizacija. Signalizacijos kodus pasakė V. B.. Ji nežino, ar dar kas žinojo signalizacijos kodą, ji nė su kuo nebendravo. Nežino, ar buhalterė buvo iškviesta parodyti dokumentų. Ji nežino, ką jie darydavo. Tik žino, kad kai norėjo atlaisvinti patalpas, jie buvo iškvietę krovikus ir viską išvežė. Išeinant tas patalpas užrakino ji, o raktą atidavė V. B.. Vėliau spynų niekas nepakeitė. V. B. patalpas pardavė vasarą, nusamdė transportą ir išvežė dokumentus. Jos tada ten nebuvo, kad dokumentus išvežė, jai sakė V. B.. Kokiu adresu išvežė, nežino.

Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad I. P. jai žinomas, jis yra salėje. Kartu dirbo. Jis buvo įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, atrodo, nuo 2009 m. Ji buvo vyr. buhalterė. Toje įmonėje dirbo nuo 2001 m. Prieš I. P. direktorius buvo U. V., akcininkė tuo metu buvo N. B., vėliau, kiek žino, pasikeitė ir U. V. tapo akcininku. U. V. akcininku tapo 2016 m. ar 2017 m., bet tiksliai neprisimena. Direktorių skirdavo akcininkas, t. y. N. B., kuri pirmiau direktoriumi paskyrė U. V., o vėliau I. P.. Tai buvo akcininko sprendimas. Jai apie šiuos sprendimus buvo žinoma. Kai tas sprendimas būdavo pasirašytas, ji nunešdavo jį į Juridinių asmenų registrą. „Sodros“ reikalus taip pat tvarkydavo ji, pagal įsakymus, priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo. Darbo sutartys būdavo. Su I. P. darbo sutartį, logiškai, turėjo sudaryti N. B., tačiau ji neprisimena, bet darbo sutartis buvo. Ji pranešdavo „Sodrai“ apie direktoriaus įdarbinimą. Vienas momentas su I. P. buvo taip, kad jis į darbą daug anksčiau buvo priimtas kaip vadybininkas, buvo sudaryta darbo sutartis su juo kaip su vadybininku, darbo sutartį pasirašė U. V., o vėliau pagal įsakymą, kai U. V. išvažiavo į I., jis buvo perkeltas į direktoriaus pareigas. Kas pasirašė tą įsakymą, neprisimena. Tai buvo 2009 m. Atėjus direktoriauti I. P., buhalterinė apskaita nesikeitė. Iki ateinant I. P., buhalteriniai dokumentai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, turbūt. Ten buvo ofisas. Paskui persikėlė į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kai persikėlė, kartu persikėlė visus dokumentus. Aktai surašyti nebuvo. Kai atėjo I. P., dokumentų perdavimo-priėmimo aktas sudarytas nebuvo. Dokumentai buvo U. V. kaip direktoriaus atsakomybėje. Direktoriaujant I. P., visi dokumentai atsidūrė (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai už kelis metus buvo jos, buhalterės, kabinete. Archyviniai UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo U. V. kabinete, nes jis, nors ir buvo Ispanijoje, bet jis turėjo atskirą kabinetą ir jame buvo kambarys su archyvu. Ten buvo senesni dokumentai, t. y. nuo 2001 m., o iki kokių metų neprisimena. I. P. direktoriavimo laikotarpiu buvo vykdoma tam tikra veikla, buvo vedama buhalterinė apskaita. Įmonėje pradžioje dirbo keturi žmonės, paskui liko trys, t. y. akcininkė N. B. kaip vadybininkė, U. V. kaip vadybininkas, nors jie buvo Ispanijoje, I. P. kaip direktorius ir ji kaip vyr. buhalterė. Buvo pildomi pirminiai dokumentai, t. y. sąskaitos, sutartys, kasos pajamų, išlaidų orderiai, banko dokumentai, atsiskaitytiniai įvairūs (komandiruotpinigiai, sąskaitos), registrai. Avansinės apyskaitos buvo pildomos visų keturių darbuotojų. Du asmenys nedirbo, bet avansinės apyskaitos buvo pildomos, nes jie teikdavo sąskaitas iš Ispanijos. Buvo vykdoma ir grynųjų pinigų apyvarta. I. P. grynųjų pinigų apyvartos nevykdė, ją vykdė ji. I. P. apie tų grynųjų pinigų judėjimą nelabai ir žinojo, nes čia viskas buvo susiję su U. V.. I. P. į tai nesigilino. Buvo atsiskaitymai su įvairiomis kompanijomis. Ji visus pirminius dokumentus suvesdavo į registrus. Kadangi buvo nelabai didelė apimtis, viskas buvo daroma, pagrinde, „Excel“ programa. UAB (duomenys neskelbtini) balansai nuo 2008 m. iki 2018 m. buvo sudaryti ir pateikti Juridinių asmenų registrui, nes tai buvo privaloma. UAB (duomenys neskelbtini) ji pati suvesdavo, nebuvo jokios programos. Pirminiai dokumentai, kuriuos ji tvarkė, buvo saugomi jos kabinete. Buhalterinių dokumentų direktorius nėra buvęs išsinešęs. Pas jį, t. y. jo kabinete būdavo sutarčių segtuvai. Atleidimas direktoriaus vyko taip, kad buvo parašytas pareiškimas ir per „Skype“ išsiųstas į I. U. V.. U. V., kaip akcininko įgaliotas asmuo turėjo įgaliojimą nuo N. B. kaip akcininkės, vykdyti visas funkcijas. Iš U. V. atėjo sprendimas atleisti I. P. iš pareigų. Sprendimo atleisti I. P. ji į registrų centrą nenunešė, nes registrų centre yra tokia forma, kur galima tik pakeisti direktorių, atleisti ir nepriimti kito direktoriaus nėra įmanoma, o kitas asmuo nebuvo paskirtas. Viską sutvarkė per Sodrą. N. B. ir U. V. ji tai sakė, jie puikiausiai žinojo. Jie jai pasakė „atvažiuosime, viską sutvarkysime“. Kiek matė, išeidamas I. P. sutarčių segtuvą jai atnešė. Po I. P. išėjimo veikla praktiškai nebevyko, pirminiai dokumentai pildomi nebuvo, o ji gal po dviejų ar trijų savaičių taip pat išėjo, buvo atleista iš darbo. Laikinai einančio pareigas nebuvo. I. P. kaip direktorius buhalterinių dokumentų niekam neperdavė. Ji klausė U. V. kokiu būdu tuos dokumentus perduoti, bet buvo pasakyta „viską palikite, atvažiuosime ir viską sutvarkysime“. Palikti viską liepė (duomenys neskelbtini) gatvėje, ofise. Neprisimena, kad I. P. išeidamas jai būtų palikęs raktus. Ji jo, po išėjimo iš darbo, ofise daugiau nematė. Visi buhalteriniai dokumentai, kuriuos ji vedė, po I. P. išėjimo, liko jos kabinete. Kai ji išeidinėjo iš darbo, visi dokumentai buvo jos kabinete. Po I. P. išėjimo, kol ji buvo savaitę ar dvi, šitie dokumentai buvo jos dispozicijoje. Kai I. P. išėjo iš darbo, ji mano, kad raktus ir antspaudą jis paliko savo kabinete. Jai išėjus iš darbo, raktų niekam neatidavė, jie liko pas ją. Dokumentų niekam neperdavė, nes jai sakė „palikite, mes atvažiuosime, viską sutvarkysime“. Ir dar nori paaiškinti, kad buvo metų pabaiga, nors ji ir išėjo iš darbo, ji vis tiek planavo, kad jie kreipsis, nes reikėjo daryti balansą ir, kad jai vis tiek dar reikės ten atvykti sutvarkyti metinę apskaitą ir priduoti balansą. Jai išėjus gruodžio 1 d., ofise vėl apsilankė gal gruodžio pabaigoje. Ji nebegalėjo įeiti į patalpas, todėl, kad buvo pakeista spyna. Tai buvo sausio pradžia ar gruodžio pabaiga, ji tiksliai neprisimena. Po to laiko, kai išėjo iš darbo, ji apskaitos dokumentų nematė ir rankose nelaikė. Čia dėl UAB (duomenys neskelbtini)

V. N. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis sėdėjo G., ten buvo nuomojamos patalpos. Jis atvažiuodavo pas juos į ofisą Kanto gatvėje. Buhalterinė apskaita, dokumentai buvo pas juos Kanto gatvėje, jos kabinete. „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo tame pačiame kabinete kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pas direktorių nebuvo jokių dokumentų. Jis, kai sudarydavo kokias nors sutartis, atveždavo jai. V. N. į darbą priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kas buvo direktorius, neprisimena. Iki ateinant dirbti V. N., apskaitos dokumentų buvo, jie buvo jos kabinete. Perdavimo-priėmimo akto, kad V. N. perduoti tie dokumentai, nebuvo. V. N. atleidimo aplinkybės buvo tokios, kad įmonė jau praktiškai nieko neveikė, buvo parduotos patalpos, veiklos nebeliko ir parašė prašymą atleisti iš darbo. Šį sprendimą priėmė U. V. kaip į įgaliotas asmuo ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Priėmimo perdavimo aktas nebuvo niekam perduotas. Po V. N. kitas asmuo direktoriumi įdarbintas nebuvo. Juridinių asmenų registrų centrui neperdavė, bet „Sodrai“ pranešė. Kai pranešė „Sodrai“, V. N. direktoriumi nebedirbo. Jam buvo paskirta vieno mėnesio kompensacija ir viskas. Anksčiau atleistas buvo V. N. nei I. P.. Kai V. N. išėjo iš darbo, visi dokumentai buvo pas ją, kabinete iki tol, kol ji išėjo iš UAB (duomenys neskelbtini). V. N. buvo atleistas maždaug 2016 m. pabaigoje, kažkur lapkričio mėnesį. Po jo atleidimo pareigos saugoti buhalterinę dokumentaciją nebuvo niekam. Kai jis buvo atleistas, akcininkams buvo išsiųstas jo prašymas, gautas atleidimas ir įsakymas, kad būtų išmokėta vieno mėnesio kompensacija. Jokio paskyrimo, kas bus direktoriumi nebuvo, nors akcininkai puikiai žinojo, kad įmonė be direktoriaus egzistuoti negali, bet niekas į tai nereagavo. Tik vėliau, kai jai buvo iškelta byla, sužinojo, kad direktore tapo N. B.. Nuo V. N. atleidimo 2016 m. lapkričio mėnesį iki jos atleidimo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė ji. 2017 m., išėjus direktoriui V. N., „(duomenys neskelbtini)“ dirbo viena. Ji viena savo darbo užmokestį vedė į žiniaraštį. Ten praktiškai veiklos nebuvo, bet vis tiek reikėjo „galus uždarinėti“ ir sudaryti balansus. Nuo V. N. atleidimo 2016 m. lapkričio mėnesį iki jos atleidimo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas buvo U. V.. Jis buvo įgaliotas asmuo ir be jo nurodymo nedarė nė vieno žingsnio, nei V. N., nei ji. Ką jis pasakydavo, tą jie ir darydavo. Įmonės akcininkai buvo informuoti ir puikiai žinojo visą padėtį. Patvirtina, kad išeidama iš darbo visus „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus paliko įmonės patalpose (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji taip pat dirbo. (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo pirmame aukšte, einamieji dokumentai buvo ir jos kabinete. Ją atleido ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atleido iš visų trijų įmonių. Išeidama iš darbo „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus paliko taip kaip buvo ir daugiau jų nebematė. Atliekant kratą jos gyvenamojoje vietoje buvo rastos kažkokios dokumentų kopijos. Pas ją kompiuteryje buvo likęs, sakykim, kaip šablonas. Ji ką turėjo, tą atspausdino. Ten buvo ne originalūs dokumentai. Pas ją darė kratą, nes čia kažkoks procesas baudžiamosios bylos. Kratos metu, tikriausiai, ieškojo visų dokumentų. Pas ją rado tik kelis popierius, o visus, kurie jai buvo reikalingi civilinei bylai, ji rinko pati iš VMI duomenų bazės, iš „Sodros“, iš visur, kur tik galima. Dokumentai, kuriuos ji vedė ir kurių trūko, buvo banko registrai, kasos registrai, avansinių apyskaitų registrai, kiek žino. Dėl dingusių dokumentų jos versija yra tokia, kad jau visos tos įmonės nebevykdė veiklos, reikėjo jas pristabdyti, pristabdymo procedūra ir su akcininkais ji kalbėjo, kad reikia apskritai atleisti visus darbuotojus, padengti visas skolas, kurios buvo įmonėje ir tada tik galima pristabdyti įmonių veiklą. Tuo metu direktorius U. V. ir akcininkai turėjo nemažų skolų įmonei, kaip UAB (duomenys neskelbtini) kaip atsiskaitytiniai, taip ir UAB (duomenys neskelbtini). Buvo visokių niuansų, t. y. dirbo su ofšorinėmis kompanijomis, buvo ir grynųjų atsiskaitymų, tai mano, kad jie buvo suinteresuoti, kad šie duomenys niekur „neišlystų“. Pirminiai dokumentai įnešami į registrus ir iš registrų daromas balansas. Turint pirminius apskaitos dokumentus, registrus galima atstatyti. Dokumentų saugojimo tvarka jai nebuvo pateikta nei žodžiu, nei raštu. Nei vienas iš direktorių, nei (duomenys neskelbtini), nei „(duomenys neskelbtini)“, jos neprašė sudaryti perdavimo aktų ir perduoti buhalterinius dokumentus ir turtą. Ji vedė darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius. Jie buvo spausdinami kiekvieną mėnesį. Jie buvo vedami „Excel“ programoje, paskui spausdinami ir segami į segtuvą. Kompiuteris, su kuriuo ji dirbo, buvo paliktas ofise su visa duomenų baze. Tai buvo nešiojamas kompiuteris „Toshiba“. Šį kompiuterį paliko (duomenys neskelbtini). Ten paliko ir visas „Excel“ lenteles. UAB „(duomenys neskelbtini)“ puvo vedama programa, visų kitų veikla nebuvo labai plati ir žmonių nebuvo daug, tai ten nebuvo didelės programos suvesti į „Excel“ programą. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo keturi darbuotojai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar trys sargai, jai atrodo. Buvo bendras darbo užmokesčio žiniaraštis ir apskaitos kortelė vienam žmogui, taip pat buvo „Atlyginimo apskaitos žiniaraštis“ už tokį tai mėnesį ir jame buvo surašyti visi darbuotojai. Kadangi buvo vedamos kortelės, tai parašų nereikėjo. Nebuvo išduodama grynais pinigais, o buvo vedama per banką. Nė vienam darbuotojui nebuvo mokama grynaisiais pinigais. Ir UAB (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokama į kortelę. Buvo vedama iš įmonių sąskaitos. Grynųjų pinigų buvo, bet jie nebuvo naudojami atlyginimams. Atlyginimų žiniaraštis buvo vienas visiems darbuotojams kas mėnesį. Taip pat buvo metų apskaitos kortelė. Yra asmens atlyginimo apskaitos kortelė. Taip yra numatyta įstatyme. Yra sudaroma bylutė, pavyzdžiui, išeinant į pensiją yra pažiūrima kiek žmogus yra išdirbęs 10 metų toje įmonėje, „pakeli“ dešimt kortelių ir matome atlyginimus. Pirma vedami žiniaraščiai, o paskui kortelės. Atlyginamai buvo vedami pavedimais, o ne grynaisiais. Kiek buvo išmokėta atlyginimų, galima pamatyti banko išrašuose. Ji taip rinko savo atlyginimus, nes jai reikėjo tų duomenų civilinei bylai. Avansinės apyskaitos buvo kiti reikalai, pvz. prekių pirkimai, komandiruotpinigiai, atsiskaitymai ir pan., o ne darbo užmokestis. Kasos pajamų orderiai buvo laikomi atskirai kaip kasos pirminiai dokumentai. Kasos pajamų orderiai buvo susegti į segtuvą. Segtuvas buvo kasai. Dingę orderiai 2016 m. rugsėjo 15 d., spalio 12 d. ir 2017 m. kovo 17 d. buvo susiję su UAB (duomenys neskelbtini) pinigų įnešimais. Tai buvo jos įnešti pinigai, padengimas, vėliau jie pas ją kaip kopijos ir išliko. Tai jos įnešti gryni pinigai, o paskui jie buvo įnešti į UAB (duomenys neskelbtini). Į kasos knygą įtraukti buvo. Kasos apskaitos registrus vedė. Kasos apskaitos registras įmonėje fiziškai buvo sąskaitos knyga. Registro pavadinimas buvo „Kasos registras“ sąskaita Nr. 270. Kasos pajamų orderis – pirminis, duomenys iš jo eina į kasos knygą, o iš kasos knygos eina į kasos apskaitos registrą. Į kasos knygą dar sueina pajamos ir išlaidos. Į kasos apskaitos registrą įeina duomenys iš kasos knygos, t. y. pajamos ir išlaidos ir išskirstomi pagal sąnaudas. Registras yra platesnis už kasos knygą ir iš ten duomenys įeina ir išeina į galutinį balansą. Į kasos apskaitos registrą duomenys iš banko neateina. Kasos apskaitos registruose matosi tik išlaidos ir pajamos grynųjų pinigų, t. y. grynųjų pinigų judėjimas ir kam tie pinigai buvo skirti, daugiau nieko. Kasos registro numeris – 270. Taip buvo abiejose įmonėse. Tie dingę orderiai matosi kasos knygoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visi darbuotojai taip pat buvo žiniaraščiuose. Save į tą žiniaraštį įtraukdavo, nes visi darbuotojai buvo viename žiniaraštyje. Tai jei dingo žiniaraštis, turėjo dingti visų asmenų žiniaraštis, ne vien jos. Kas suregistruojama - tai registras. Kasos apskaitos duomenys dar turėtų būti papildomai kasos apskaitos registre. Jos dar vadinasi kaip didžiosios knygos sąskaitos. Tie visi registrai yra didžiosios knygos sąskaitos. Atskaitingiems asmenims taip pat buvo vedamas registras. Tie pirminiai dokumentai suvedami į asmeninę avansinę apyskaitą kiekvienam žmogui, o paskui tos avansinės apyskaitos jau suvedamos į bendrą žurnalą, visi apskritai žmonės per mėnesį. Jei yra avansinė apyskaita, atskaitingo asmens apskaitos registrą galima atstatyti. Darbo užmokesčio sumų avansinėse apyskaitose nebuvo. Jau išėjus iš darbo, tai sausio mėnesį per antstolius jai buvo įteiktas, bet pavėluotai, kvietimas atlikti inventorizacijas, auditus ir pan., nes kai ji gavo kvietimą, inventorizacija jau buvo atlikta. Jos darbo metu įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliekami auditai, bet jie baigėsi 2007 m. ar kažkas panašaus. Po to auditai atliekami nebuvo. Nežino, ar I. P. turėjo raktus nuo jos kabineto. Jos kabinetas nebuvo visada rakinamas. Kai I. P. išėjo iš darbo, ji buhalterinės apskaitos dokumentų nepasigedo. Su ja susisiekta nebuvo dėl to, kad direktoriai norėtų perimti įmonės turtą ir dokumentus. Ji viską sužinojo, kai įteikė antstolis ir iškelta byla. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. buhalterinių dokumentų buvo sudaroma nedaug. Buvo kai kurių vagonų metalo laužo pardavimai. Segtuvų buvo, t. y atlyginimų, kasos orderių. Gal iš viso segtuvų buvo dešimt, bet tiksliai neprisimena. Dėl dingusių pajamų orderių, tai, ji mano, čia judėjimas buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB (duomenys neskelbtini) buvo daug visokių klausimų. Tuos dokumentus surašė ji, todėl, kad ji buvo ir kasininkas, ir buhalteris. Atsiskaitytinis asmuo buvo U. V., ten buvo labai didelės sumos, t. y. 10 000, 20 000, 30 000 eurų. Su juo buvo bendrauta ir atsiskaitymas su visomis ofšorinėmis įmonėmis. Jis paskui atsiskaitinėjo grynais su įvairiomis ofšorinėmis kompanijomis. Žino, kad N. M. yra akcininkės V. B. draugė. V. B. buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, o U. V. buvo jos įgaliotinis pagal įgaliojimą. Jai nėra žinoma, kad N. M. perėminėjo antspaudą ir raktus nuo patalpų. N. M. retkarčiais ateidavo į ofisą.

Liudytoja N. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. 2018 m. pradžioje N. B. kreipėsi į įmonę dėl paslaugos padėti inventorizuoti buhalterinės apskaitos dokumentus, buvusiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), jei gerai prisimena. To tikslą sunku įvardinti. N. B. tuo metu buvo įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Tai, kad N. B. buvo direktorė, žino, nes ji pateikė dokumentus. Dokumentai buvo pateikti iš juridinių asmenų registro, ji juos matė, dabar pasakyti negali, bet, pasirašant sutartį, ji turėjo tuos įgaliojimus. Įgaliojimų kopijos turėtų būti prie sutarčių. N. B. prašė padėti inventorizuoti dokumentus, kurie yra patalpose, ir lyg ir buvo prašymas buvusiai vyriausiajai buhalterei tų įmonių, pateikti kitus dokumentus, kurių nėra patalpose. V. B. pažįsta iš tų pačių santykių. Ji yra vienos iš įmonių akcininkė ar buvusi akcininkė ir 2018 m. vasarą ji buvo atvykusi į Lietuvą ir jos taip pat bendravo tvarkant dokumentų archyvus. Mano, kad N. B. konsultavosi su teisininkais, ir jie, turbūt, pasiūlė jai daryti komisiją. Tuo tikslu ji ir kreipėsi pagalbos į mus. Sutartį dėl mūsų paslaugų pasirašė N. B.. Buvo sudaryta komisija, datos konkrečiai nurodytos inventorizavimo aktuose. Sausio mėnesio viduryje, jai atrodo, buvo atlikta inventorizacija, dalyvaujant komisijai. Surašė visus dokumentus, kurie buvo antrame aukšte, vyriausiosios buhalterės kabinete, taip pat inventorizavo visus dokumentus, kurie buvo pirmame aukšte. Vėliau buvo inventorizuoti dokumentai, kurie buvo archyvuose, rūsyje. Dokumentų kiekis buvo pakankamai didelis ir viskas buvo inventorizuota. Vėliau 2018 m. liepą, kai kurie dokumentai pagal galiojimo datas buvo perduoti sunaikinimui, kurių galiojimo laikas buvo pasibaigęs, vėlgi, pagal aprašus, o tie dokumentai, kurie buvo rasti likę ir inventorizuoti, buvo perduoti į Ekonominę tarnybą. Inventorizacijos akte matosi, iš kurio kabineto buvo paimti dokumentai. Tuščių kabinetų nebuvo. Inventorizavimo akte vienas iš sakinių yra, kad nuotraukos yra padarytos. Vyr. buhalterės kabinete buvo trijų įmonių dokumentai. Mažiausiai dokumentų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jos dokumentai buvo pirmame aukšte, o vyr. buhalterės dokumentai – antrame aukšte. Spinta su dokumentais ir komoda, ant kurių buvo dokumentai buvo labai stipriai prikimšti segtuvų. Kai tenka ateiti į įmonę, kurioje yra dingę dokumentai, tai ten būna tuščios lentynos, dokumentai išmėtyti, nėra dokumentų, o čia dar vieną papildomą segtuvą reikėtų tiesiog įspausti, surasti vietą. Lentynos buvo pilnai pridėtos. Dokumentai nebuvo surūšiuoti pagal įmones, tai nebuvo atskirai UAB (duomenys neskelbtini), atskirai UAB (duomenys neskelbtini), jie, galima sakyti, buvo sumaišyti. Inventorizavimo metu, jie byloms suteikė numerius, surūšiavo. Norint padaryti inventorizaciją, dokumentus reikia išimti, pažiūrėti į nugarėlę ar atitinka. Rūšiavo vietoje, dokumentų niekur nevežė. Kada paprašė Ekonominė tarnyba, tada ir išvežė, datų negali pasakyti. Kai paprašė teisėsaugos tarnyba, jie grįžo į (duomenys neskelbtini) ir su komisija išvežė. Su perdavimo aktu perdavė tarnybai. Po sutvarkymo dokumentų vaizdas, principe, nepasikeitė, tik tiek, kad jie suklijavo ant segtuvų numerius, nes juos sunumeravo. Juos sudėjo į tas pačias spintas ir ant tos pačios komodos. Skirtumo prieš dokumentų sutvarkymą ir po nebuvo. Nuo inventorizacijos iki perdavimo teisėsaugos institucijai praėjo keli mėnesiai, reikėtų pažiūrėti datą, kada jie perdavė. Viskas vyko nuo sausio mėnesio iki vasaros. Kai inventorizavo dokumentus ir perdavė institucijai, jų kiekis sumažėjęs nebuvo. Inventorizavus dokumentus, pamatė, kad trūksta didelės dalies dokumentų, ypatingai nuo 2014 m iki 2018 m. Trūko apskaitos dokumentų, t. y. didžiosios knygos, pirkėjų skolos, tiekėjų skolos, nebuvo pirminių dokumentų, nebuvo susistemintų ataskaitų. Vienas kitas dokumentas buvo skolos tiekėjams, bet pirminiai dokumentai buvo be ataskaitų. Tai priklauso nuo įmonės dydžio, jei įmonė maža, metų dokumentai gali tilpti į vieną bylą, bet tokia, pavyzdžiui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jos dokumentų yra spintų spintos. Bent jau turėti finansinių ataskaitų segtuvą su didžiąją knyga už metus, bent po vieną segtuvą į metus, ten kur susisteminama, kur užbaigiama visa apskaita, bet jei pirminius dokumentus, tai priklauso nuo apyvartų. Paskutiniais metais ten, sakykime, 2017 m., 2016 m., 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos nebuvo didelės, tai neturėtų būti per daug tų dokumentų, t. y. po 4-5 bylas per metus. Kai inventorizavo, matė, kad trūksta dokumentų, tai ir pasakė N. B.. Tada N. B. su advokatų pagalba surašė prašymą buvusiai vyr. buhalterei poniai A. G., kad pristatytų apskaitos dokumentus nurodytu adresu, nurodytu laiku, nurodytos patalpos ir buvo prašymas grąžinti, čia ji kalba iš atminties. N. B. nurodė vyr. buhalterę. Į ką turėtų kreiptis dėl dokumentų, ji šiuo klausimu nekonsultavo N. B.. Ji turėjo savo advokatus ir ji tikrai nekonsultavo šituo klausimu. Veiksmų klausimu ji taip pat nekonsultavo. Sutarties objektas buvo padėti inventorizuoti dokumentus, tą ir darė. Inventorizacijos buvo atliktos kelios, visų inventorizacijų aktai turi savo datas ir visi inventorizacijos aktai įskaitant, atiduotų sunaikinimui dokumentų aktus, buvo perduoti Ekonominių tyrimų tarnybai. Pirma inventorizacija 2018 m. sausio 15 d. buvo atlikta antrame aukšte, vyr. buhalterės kabinete.

Teismui pagarsinus liudytojos N. P. 2018 m. sausio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t., 47-50 b. l.), parodė, kad ji patikslino, jog buvo keli inventorizacijos aktai ir juose yra nurodytos datos, kada buvo atlikta. Pirmos inventorizacijos metu ji nebuvo atlikta rūsiuose. Reikėtų žiūrėti aktą, kada rado dokumentus rūsiuose, nes gali pasakyti netiksliai. Pirmos inventorizacijos neatliko pirmo aukšto buhalterijoje, o tik vyr. buhalterės patalpose. Reikia klausti N. B., kodėl inventorizacijos sausio mėnesio metu nebuvo pakviesta buhalterė ir direktoriai. Ne ji organizavo, kas turi dalyvauti. N. B. turėjo įgaliojimus. Buhalterės tikrai ne. N. B. buvo įgaliota tvarkyti įmonės reikalus, kai kuriose įmonėse ji buvo kaip vadovas, kai kuriose tik įgaliojimą turėjo, ji pasakyti negali, reikėtų konkrečiai žiūrėti. Buvo trys įmonės ir ne visose jose N. B. pozicija galėjo būti vienoda, t. y. vienoje ji galėjo būti direktorė, o kitoje turėti akcininko įgaliojimus. Akcininko įgaliojimai jai reiškia ar gali pasirašyti sutartis įmonės vardu. Tik tiek. Jei akcininkas suteikia asmeniui teisę atstovauti įmonę, ten kažkuriuo metu ji buvo visų trijų įmonių direktorė. Iki 2018 m. sausio 1 d. ji N. B. nepažinojo. Iki tol ji nebuvo atlikusi nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB (duomenys neskelbtini) audito ir jokių kitų paslaugų. Įmonių audito išvados buvo. Tiek, kiek jų rado, įrašė. Registras ir apyskaitos yra ne tas pats. Apyskaita yra pirminis dokumentas, o registras yra buhalterinės apskaitos suvestinė, kurioje yra registruojamos apyskaitos. Tiek, kiek buvo rasta, buvo įtraukta visi atskaitingų asmenų apyskaitų segtuvai į inventorizacijos aktą. Apyskaitų nebuvo daug, bet jų buvo ir jos turėtų būti inventorizacijos akte. Bet nei viename iš segtuvų nesimato vyr. buhalterio darbo. Nei viename, sakykime, kurie yra inventorizacijos akte nėra registrų. Segtuvas be registrų, t. y. kiekvienas tai gali padaryti, tam nereikia specialių žinių nei buhalterio, nei auditoriaus, susegti į segtuvą dokumentus galime kiekvienas, bet buhalterio darbą rodo registrai. Jei buhalterio darbas buvo atliktas, tai segtuve yra registras, t. y. paėmiau segtuvą ir matau, kad tas mėnuo užsibaigė: tokios skolos tiekėjams, tokios skolos pirkėjams. Nė viename iš segtuvų mes neradome tokio registro ir tokios ataskaitos. Segtuvuose yra sudėti tik pirminiai dokumentai, prie kurių nesimato vyr. buhalterio darbo. Negali sakyti, kad buhalterė blogai dirbo, bet ji sako faktą. Registrą turėjo padaryti vyr. buhalterė. Jei pirminiai dokumentai yra, nustatyti įmonės turto, įsipareigojimus ir visą kitą negalima. Turint konkrečiai apyskaitą, apyskaitoje yra konkrečiai įrašoma koks yra santykis su atskaitingu asmeniu mėnesio pradžiai ar tai dienos pradžiai, yra suregistruojami dokumentai dienos arba mėnesio, kokie buvo atlikti pirkimai arba kiek pinigų gavo tas atskaitingas asmuo ir avansinės apyskaitos pabaigoje turi būti parašyta koks likutis, t. y. ar įmonė skolinga atskaitingam asmeniui, ar asmuo skolingas įmonei ir pati avansinė apyskaita rodo, ar atskaitingas asmuo skoloje, ar ne. Nėra registro visų atskaitingų asmenų santykio su įmone, bet su vienu asmeniu yra. Tai ką nori pasakyti apie avansines apyskaitas, kad daugelyje iš jų buvo tik vyr. buhalterės parašas. Ji pati pirko, ji pati sudarinėjo avansines apyskaitas ir likutis dažnai buvo nulis to atskaitingo asmens, kalbu apie A. G. ir nesimato pagal avansines apyskaitas, ar įmonė būtų likusi skoloje vyr. buhalterei arba atvirkščiai, kad vyr. buhalterė būtų skolinga įmonei didelę sumą. Pirminių duomenų, kad nustatyti, kas kiek kam yra skolingi yra tiek, kiek yra likę. Tie kurie yra likę, tai pagal tuos galima nustatyti. Sudaryti atskaitingų asmenų registrą iš tų likusių duomenų, jei visų atskaitingų asmenų apyskaitos tai datai, galima. Banko apskaitos registras yra išvestinis dokumentas. Darbo užmokesčio apskaitos registro buvo rasti fragmentai. Pirminiai dokumentai darbo užmokesčio apskaitai sudaryti yra darbo sutartys ir žiniaraščiai. Jų fragmentai taip pat buvo rasti, bet daugiausia informacijos buvo gauta iš pačios A. G., ką ji pateikė tyrimo metu. Ne kas buvo rasta, bet ką ji pati pateikė tyrimo metu, įvardindama kaip fragmentus, esančius jos kompiuteryje. Negali atsakyti, kas buvo pirmiau, ar sudarė inventorizacijos aktą, ar paprašė trūkstamų dokumentų, bet tai vyko dviejų savaičių bėgyje. Reikėtų pasižiūrėti pagal inventorizacijos aktą, jei ji ten pasirašė kaip pirmininkė, tai reiškia ji prisiėmė tuos. Inventorizuoti dokumentai buvo palikti tose pačiose patalpose. Vėliau, kai tyrimo tarnyba paprašė perduoti tuos dokumentus, jai teko kartu su komisija juos iš patalpų pervežti į nurodytą tarnybą. Reikėtų pasižiūrėti raštą, kuris buvo išsiųstas vyr. buhalterei, jei ten parašyta, kad N. P. perduoti, tada taip, buvo paprašyta perimti dokumentus iš vyr. buhalterės, jei neparašyta, tada ne. Tą raštą ruošė ne ji. Ji buvo su juo supažindinta, bet dabar neatsimena ar ten buvo parašyta perduoti „N. P.“ ar Audito konsultaciniam biurui, ji tikrai negali prisiminti, bet tuo metu, kur buvo terminai skirti perdavimui, ji žinojo tą raštą mintinai ir tos valandos, kada ten buvo nurodyta perdavimui, žinojo, kad ten yra žmogus, kas ten buvo paskirtas, viską jie žinojo tuo momentu. Kas tada buvo paskirtas, ji nežino, reikia patikrinti raštą. Ko dokumentų inventorizavimu norėjo N. B., ji apie tai negali kalbėti. Jos darbas yra konkretus, t. y. vieną pabaigia, eina prie kito. Tai yra jos darbas, ji jį padarė, inventorizuota, surašyta, sunumeruota, sudėti parašai, darbas užbaigtas, ima kitą. Nežino, ar prašyme, kurį siuntė vyr. buhalterei, buvo nurodyta, kokius konkrečiai dokumentus perduoti, reikia žiūrėti rašte, jis buvo ruoštas teisininkų ir išsiųstas, ji su juo buvo tik supažindinta. Trūkstamų dokumentų sąrašo nėra, nes čia yra buhalterio sprendimas, t. y. ar turėti kelias bylas, ar turėti vieną bylą, bet kad trūksta informacijos ir pirminių dokumentų, tai kiekvienas profesionalas tą supranta. Ji turi metų buhalterijos segtuvus, t. y. ilgalaikis turtas, atsargos. Taip, kiekvienų metų. Pagal buhalterio darbo stilių gali būti ilgalaikis turtas už penkis metus vienoje byloje, bet ji turi matyti, kad tai yra 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. ant nugarėlės. Turi būti visų metų už tikrinamą laikotarpį dokumentai, ypatingai registrai, finansinės ataskaitos, kur saugojimo laikotarpis yra, atrodo, 15 metų, baigiamieji jau tie registrai. Kaip kalbėjo apie registrus, tai registras gali būti pirminių dokumentų byloje arba gali būti atskiras registrų segtuvas. Ji turi auditorės kvalifikaciją, kas yra prilyginama buhalterio profesionalo kvalifikacijai, nesako, kad turi ekonomisto išsilavinimą. Ji yra auditorė. Apskaitos knygų ir registrų trūkumas yra buhalterio darbas. Vyr. buhalterė yra atsakinga už apskaitos vedimą, tai įeina į jos pareigas. Kadangi tų dokumentų ten nerado, ji negali sakyti, kad jų apskritai ten nebuvo, t. y. kad apskaita nebuvo tvarkoma.

Teismui parodžius liudytojai N. P. patalpų ir įmonės dokumentų apžiūros aktą (1 t., 23-30 b. l.), ji paaiškino, kad tai yra pirmas aktas. Viena darbuotoja pasiėmė nešiojamąjį kompiuterį ir iš karto rašė šitą lentelę, viską fiksavo. Tai pirmas dokumentas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pirmame aukšte buvo labai daug. Sausio 15 d. buvo pirmas aktas. Negali pasakyti, kodėl visi dokumentai buvo sudėlioti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. (duomenys neskelbtini) dokumentų kitur ir nebuvo, tik buhalterės kabinete. Aišku, kad antrame aukšte buvo ne vien vyr. buhalterės kabinetas. Ten buvo vyr. buhalterės kabinetas, vadovo kabinetas, kaip kiti kabinetai vadinosi, nepasakys. Vadovo kabinete nebuvo dokumentų, išskyrus bylą su steigimo dokumentais, visų trijų įmonių pažymėjimai registrų centro. Tų dokumentų neaprašė, nes ten parašyta „Vyr. buhalterės kabinete apskaitos dokumentų inventorizacijos aktas“. Direktoriaus kabinete buhalterinių dokumentų nebuvo. Dar viename kabinete buvo dokumentų, bet jie buvo 2005 m. Jų neparašė pagal galiojimo laiką. Pirmame aukšte buvo vienas labai didelis kabinetas, apie 60-80 m², ir mažesnis, t. y. apie 20-30 m² . Kalba apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitų įmonių dokumentų ten nebuvo. Mažame kabinete irgi buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, bet reikia pažiūrėti kitą inventorizacijos aktą ir jame ten yra aiškiai viskas parašyta. Pirmame akte suinventorizavo tiek, kiek buvo vyr. buhalterės kabinete ir, kaip matote, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmame aukšte pagrindiniai dokumentai nėra suinventorizuoti ekspedijavimo dokumentai, kurie yra visi vienodi ir apimtis jų yra labai didelė. Nebuvo užduoties, ekspedijavimo dokumentai yra su viena iš (duomenys neskelbtini) įmonių, atseit, važtaraščiai, kurie apskaitai ne registrai, o papildomi dokumentai yra. Rūsyje buvo devyniasdešimt kažkelintų metų dokumentai. Juos inventorizavo. Prieš sunaikinant, visi dokumentai buvo inventorizuoti. Viskas, kas buvo atiduota naikinimui yra inventorizacijos aktuose. Naikinimui išvežtų dokumentų sąrašai taip pat buvo perduoti tarnybai.

Liudytoja specialistė A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra FNTT valdybos Klaipėdos apygardos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė. Pateikė išvadą dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą yra atsakingas ūkio subjekto vadovas. Vadovas kitam asmeniui (ne kitam vadovui) perduoti savo funkcijų, susijusių su dokumentų saugojimo tvarka, negali. I. P. pagal „Sodros“ duomenis direktoriumi buvo nuo 2008 m. iki 2017-11-06. Tyrimo laikotarpis nuo 2008 m. iki 2017-11-06. Išvadoje, sutrumpinus datą, keistųsi tik laikotarpis, t. y. jis sutrumpėtų vienu mėnesiu. Galutinė išvada dėl pasekmių nesikeistų. Per tą laikotarpį buvo du skirtingi vadovai. Atsakomybė kiekvienam vadovui tenka už tą laikotarpį, kai ėjo pareigas. Jei pagal „Sodros“ duomenis I. P. dirbo iki 2017-11-06, tai jo pažeidimai būtų tik iki 2017-11-06. Išvadų, kas nesilaikė teisės aktų, ji nedavė, tiesiog, yra paminėta, kas pagal registrų duomenis tuo laikotarpiu buvo įregistruotas vadovu. Taip pat pagal „Sodros“ duomenis, t. y. ar dirbo tuo laikotarpiu ir iki kada dirbo. Tiriamasis laikotarpis buvo nurodytas užduotyje. Atsakymas į ketvirtą klausimą yra, kad negalima nustatyti turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Negalėjo nustatyti, nes tyrimui per tą laikotarpį nebuvo pateiktos finansinės atskaitomybės už visą laikotarpį, pateikta tik dalis finansinių ataskaitų. Į apskaitą viskas vedama pagal pirminius dokumentus. Buvo pateikti tik dviejų laikotarpių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai. Be darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių negalima nustatyti įsipareigojimų ir turto. Darbo užmokesčio žiniaraščiai nuosavo kapitalo neįtakoja. Nuosavas kapitalas yra ūkio subjekto turto dalis iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus. Jeigu jie negali nustatyti tiksliai turto ir įsipareigojimų kaip nustatyti nuosavą kapitalą? Finansinėje atskaitomybėje yra nurodytas nuosavas kapitalas. Jai nepateikė finansinės atskaitomybės už visą laikotarpį. Atrodo, buvo pateikta 2006-2008 metų. Atliekant tyrimą, naudojosi Juridinių asmenų registre esančiomis finansinėmis ataskaitomis. Jei gerai prisimena, šiuo atveju jomis taip pat naudojosi. Už tą laikotarpį nebuvo. Neprisimena, ar naudojosi Juridinių asmenų registre esančiomis finansinėmis ataskaitomis, atliekant šį tyrimą. Jei tos finansinės atskaitomybės jai būtų pateiktos, jos išvada nebūtų kitokia, nes finansinės atskaitomybės yra sudaromos pagal apskaitos registrus, o į registrus yra įtraukiamos ūkinės operacijos pagal pirminius apskaitos dokumentus. Reikia patikrinti, ar finansinėse atskaitomybėse pateikti duomenys yra teisingi. Nebuvo pateikta pirminių dokumentų. A. G. advokatė buvo pateikusi antrus kasos pajamų orderių kvitus. „Antri“ tai čia antros dalys, nes pirmos dalys turėjo būti paliktos įmonėje. Tai buvo ne kasos pajamų orderių originalai, o kopijos. Kadangi tų dokumentų (tris vienetus kasos apskaitos dokumentų – kasos pajamų orderių) nepateikė įmonė, vadinasi, kad įmonė jų neišsaugojo. Nėra nei kasos apskaitos registrų, tai kaip jie užregistruoti apskaitoje? Ji, kaip specialistė, apskaitos pagal pirminius dokumentus nesuvedinėja, o patikrina tik tai, kas yra pateikta, būtent, pagal įmonės vedamą apskaitą. Išvadą ji darė iš dokumentų bendros visumos. Tų, A. G. pateiktų orderių, neįtraukė, nes pateiktos tik antros dalys. Negali atsakyti, kodėl informacija, esanti antroje dalyje, negalėjo būti panaudota nustatant struktūrą ir turtą. Negali pasakyti ar ta dalis turėjo trūkumų. Ji, nematydama kitos dalies, negali atsakyti, ar pirmoje ir antroje dalyse yra ta pati informacija apie atliktą ūkinę finansinę operaciją. Banko sąskaitų išrašai buvo pateikti. Iš banko sąskaitų išrašų informacijos apie turtą, įsipareigojimus ir pan. negalėjo pamatyti, kadangi reikėjo matyti kaip visi šitie duomenys yra užregistruoti ir įtraukti į apskaitą. Kadangi, šiuo atveju, užduotis buvo akcentuota būtent dėl A. G. ir, kaip buvo matyti iš banko sąskaitų išrašų, į jos asmenines banko sąskaitas buvo pervesta ir daugeliu atveju nurodyta, pvz. „avansas“, „atostoginiai“ bendrai arba „atlyginimas“, ir negalima nustatyti, kuri dalis iš tos bendros pervestos sumos buvo pervesta kaip atskaitingam asmeniui, o kuri dalis kaip atlyginimas. Banko apskaitos registrai tai nustatyti padėtų. A. G. pateikė žiniaraščius, bet ji jai buvo paminėjusi, kad jos darytos suvestinės nėra įmonės dokumentai. Ji tuos duomenis susivedė pati, asmeniškai sau pagal VMI deklaracijas ir pagal Sodros duomenis. Tyrimui dokumentų prašė už visą tiriamąjį laikotarpį. Iš Audito ir konsultacijų biuro vadovės N. P. buvo gautas pranešimas, kad atlikus apžiūrą, įmonės veiklos vietose nebuvo rasti tam tikri dokumentai. Kodėl nebuvo rasta, būtent šitų laikotarpių dokumentai, atsakyti negali. Klausimas ne jos kompetencijai. Kasos dokumentai buvo pateikti trys, t. y. jų antros dalys. Taip pat buvo pateiktos avansinės apyskaitos, būtent, kas liečia A. G., už 2008-2013 metus. Buvo pateikti du darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, t. y. už 2008 m. rugpjūčio mėnesį ir už 2009 m. sausio mėnesį. Nebuvo pateikta atskaitingų asmenų apskaitos registrų, darbo užmokesčio apskaitos registrų. Negalėjo konkrečiai nurodyti ko trūksta iš pirminių dokumentų, kadangi nebuvo registrų. Išvadoje yra paminėta, kad nebuvo pateikti kasos dokumentai už tokį laikotarpį, taip pat buvo paminėta, kad pateikė antras kasos pajamų orderių kvitų dalis. Jie tiksliai nurodo tik ko iš pirminių dokumentų neišsaugojo. Finansinėje atskaitomybėje duomenys yra suvedami ir nurodomi pagal apskaitos registrų duomenis. Jai buvo perduota dalis asmens kortelių, bet už kokį laikotarpį ji neprisimena. Daugiau duomenų apie atliktas operacijas pateikta nebuvo. Balanse atsispindi įmonės turtas.

Liudytoja specialistė D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jei laikotarpį sutrumpintų iki 2016-10-12, išvadoje pasikeistų tik apimtis, pasekmė išliktų. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už organizavimą ir dokumentų išsaugojimą. Dokumentų saugojimo tvarkos nustatymo ir jų saugojimo funkcijas, jis gali deleguoti kitam asmeniui tik tai turi būti įforminta tam tikru dokumentu, t. y. įsakymu. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vadovas nustato tvarką. Tokią tvarką darbinėje praktikoje teko matyti. Ta tvarka gali būti įforminama apskaitos politikoje. Tai viena iš dalių kaip turėtų būti saugomi dokumentai, pvz. vienam įmonės asmeniui gali būti pavesta atsakyti tik už sąskaitų saugojimą. Kadangi jie atlieka dokumentinį tyrimą, tai kas pagrįsta dokumentais, tai tą laiko už pagrindą ir todėl ši tvarka būtinai turi būti rašytinė. Pvz., jei asmuo patvirtintų, kad jam direktorius liepė saugoti dokumentus, tai būtų ikiteisminio tyrimo medžiaga, rodanti, kad jis buvo atsakingas, tai remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, kadangi tas asmuo patvirtina savo atsakomybę, jie pripažintų, kad jis ir buvo atsakingas. Šiuo atveju, pačio dokumento apie tvarkos nustatymą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje nebuvo. Liudytojai, t. y. buhalterė ir direktorius patvirtino, kad nebuvo nustatyta kažkokios kitos saugojimo tvarkos, o buhalterinės apskaitos įstatymas sako, kad už dokumentų saugojimą atsako vadovas. Apskaitos politiką parengia direktorius. Tai įmonės dokumentas. Apskaitos politikos Juridinių asmenų registrui pateikti nėra būtina. Apskaitos politikoje numatoma bendra įmonės tvarka. Dėl išsaugojimo, tai gali būti numatyta kasininko paskyrimas. Pagal Registrų centro juridinių asmenų duomenis nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo įregistruotas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-28 P. R., nuo 2008-10-28 iki 2017-12-01 V. N.. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pateiktas 2007-01-09 akcininkų sprendimas, kuriame nurodoma, kad direktoriumi nuo 2007-01-10 paskiriamas V. N.. Taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje turime „Sodrai“ teikiamus duomenis apie juridinio asmens draudžiamuosius asmenis, kur matyti, kad P. R. buvo įdarbintas nuo 2006-02-04 iki 2007-01-03, t. y. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir, kad V. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas buvo nuo 2006-09-26 iki 2016-10-12. „Sodroje“ ir Juridinių asmenų registre nesutampa duomenys apie direktoriavimą. Paprastai aiškinamajame rašte įmonė nurodo pagrindinius apskaitos politikos principus. Jei buvo pateikta 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaitomybė, tada ją žiūrėjo. Jie žiūri tik tai, kas yra pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Konkrečiai 19 straipsnyje kalbama apie dokumentų neišsaugojimą, t. y. jai ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo pateikta 66 atvejais darbo užmokesčio priskaitymo, išmokėjimo žiniaraščių, nepateikta kasos knyga, kasos pajamų orderiai, neišsaugoti banko registrai, neišsaugoti atskaitingo asmens registrai, dėl ko negalima nustatyti pervestų išmokėtų pinigų panaudojimo teisingumo. Atskaitingo asmens A. G. ūkinių operacijų apskaitos registras - tai pagal kasos taisykles asmuo pateikė buhalterei išlaidas patvirtinančius dokumentus. Registras, kuriame suvedami šitie dokumentai ir pagal kurį galima nustatyti, kiek perduotų piniginių lėšų, kur buvo panaudota. Kadangi dokumentai buvo neišsaugoti, nėra dokumentų, kuriuose būtų pateikiami duomenys apie iš veiklos gautas pajamas. Išvada yra orientuota į pateiktus klausimus. Klausimai buvo susiję su A. G.. Tai esmė yra tame, kad dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio, t. y. dokumento neišsaugojimo ir negalima nustatyti A. G. išmokėtų piniginių lėšų panaudojimo. V. N. darbo sutartis jai pateikta nebuvo. Ji gali tik pasakyti, kas jai pateiktuose dokumentuose, kuriuo laikotarpiu buvo užregistruotas direktoriumi ir kas atsakingas pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, t. y. direktorius. Pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalteris. Buhalterė buvo A. G.. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyr. buhalteris arba buhalteris. Jei direktorius pateikė pirminius dokumentus buhalterei ir ji nevedė registrų, tai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį atsakomybė tenka buhalterei. Buhalterė apklausos metu minėjo, kad ji vedė tuos registrus. Ji registravo ūkines operacijas. Buhalteris atsakingas už įstatymo laikymąsi buhalterijos vedimo srityje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje A. G. paliudijo, kad vedė registrus. Kiek jai žinoma, įstatyme nenurodoma, kas konkrečiai yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, kai nėra vadovo. Akcinių bendrovių įstatyme yra nurodyta, kad vadovą skiria ir atleidžia akcininkai akcininkų susirinkimu, o šiaip tai atsako vadovas. Jei vadovo nebūtų, tada išvadoje apie tai nieko neminėtų. Jai svarbesni Juridinių asmenų registro duomenys negu „Sodros“. Kaip jau minėjo bendrovės vadovą renka ir atšaukia bendrovės valdyba, visuotinis akcininkų susirinkimas. Pranešimas Juridinių asmenų registrui apie bendrovės vadovo išrinkimą ir atšaukimą numatytas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje.

Liudytoja N. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. UAB (duomenys neskelbtini) akcininke buvo ji, vėliau akcijas perdavė savo vyrui. Įmonė (duomenys neskelbtini) įkurta 2003 m., pastarosios akcininke buvo nuo pat pradžių. Įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius buvo I. P.. Dokumentai buvo saugomi pagal tvarką, nustatytą reglamentuose. Samdė nepriklausomą audito kompaniją, įsitikinti, kad viskas tvarkoma, saugoma ir daroma pagal įstatymus. Įmonėje turėjo būti direktoriaus įsakymu patvirtinta dokumentų saugojimo tvarka. Visus dokumentus pasirašydavo vyr. buhalterė. Viskas buvo pagal įstatymus. Dokumentai buvo saugomi (duomenys neskelbtini). Vyr. buhalterė buvo tas žmogus, kuris faktiškai tvarkydavo visus dokumentus. Mano, kad turėjo būti pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, perduodant dokumentus direktoriui. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius buvo atleistas 2018 m. pabaigoje. Neprisimena, ar direktoriaus atleidimas buvo įformintas aktu, nes visus dokumentus ruošė vyr. buhalterė. Kai direktorius buvo atleistas, buvo nuspręsta, kad kurį laiką direktoriaus pareigas eis vyr. buhalterė. Vėliau įmonės direktore paskirta ji. Atleidus direktorių, kitas nebuvo paskirtas į jo vietą, nes jiems pranešdavo neteisingą informaciją, kadangi buvo Ispanijoje, juos apgavo, vyko nešvarus žaidimas iš kitos pusės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė buvo bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė – jos mama, ji įgaliojo jos vyrą tvarkyti visus reikalus, susijusius su įmonės veikla. Kiek prisimena, įgaliojimas buvo išduotas 2009 m. 2018 m. sausį įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo paskirta ji. Tapo visų įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktore. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo V. N.. Dokumentai dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo, įsakymai buvo tvarkomi pagal reglamentus ir visi dokumentai buvo saugomi. Kai įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė savo patalpas, buvo nuspręsta įmonę uždaryti, ji veiklos nebevykdė, direktorius buvo atleistas ir nuo to momento iki kompanijos uždarymo direktoriaus pareigas perėmė vyr. buhalterė. Tai organizavo jos vyras. Direktorius visus dokumentus turėjo perduoti vyr. buhalterei. Neprisimena, ar reikalavo dokumentų iš buvusių direktorių, bet buvo paruoštas raštas vyr. buhalterei. Nuo patalpų (duomenys neskelbtini) raktus turėjo vyr. buhalterė, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius I. P. ir jų šeimos pažįstama. Neatsimena, ar (duomenys neskelbtini) g. buvo pakeistos durų spynos. Kur (L. ar I.) ruošė dokumentus dėl naujo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus paskyrimo pasakyti negali, visus dokumentus ruošdavo vyr. buhalterė. 2018 m. su I. P. susitikti bandė, bet jis griežtai atsisakė. Kada nusprendė parduoti patalpas (duomenys neskelbtini) g., neatsimena, gal 2017 m. Kad būtų pavedusi N. M. perimti patalpas ir raktus iš I. P., taip pat neatsimena. UAB (duomenys neskelbtini) kiekvienais metais sudarydavo finansinę atskaitomybę. Nežino, ar jos vyrui yra pareikšti įtarimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neišsaugojimo.

Iš 2018-02-26 pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) prašo pradėti ikiteisminį tyrimą A. G. atžvilgiu dėl aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, ypatingai didelių piniginių lėšų pasisavinimo, dokumentų klastojimo (1 t., 2-5 b. l.).

Iš 2018-01-17 VĮ „Registų centro“ išrašo matyti, kad nuo 2010-12-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė yra V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė nuo 2006-04-27 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė nuo 2001-03-02 yra N. B. (1 t., 9-11 b. l.).

Iš 2017-01-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės V. B. sprendimo matyti, kad nuo 2018-01-18 bendrovės direktore paskirta N. B. (1 t., 14 b. l).

Iš 2017-01-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo matyti, kad nuo 2018-01-18 bendrovės direktore paskirta N. B. (1 t., 15 b. l).

Iš 2017-01-18 UAB (duomenys neskelbtini) vienintelės akcininkės N. B. sprendimo matyti, kad nuo 2018-01-18 bendrovės direktore paskirta N. B. (1 t., 16 b. l).

Iš 2018-01-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) direktorės N. B. įsakymų matyti, kad ji skiria buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir sudarytų finansinių dokumentų perdavimo-priėmimo komisiją (1 t., 19-21 b. l.).

Iš 2018-01-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. B. įsakymo matyti, kad ji įsako A. G. grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 22 b. l.).

Iš 2018-01-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų ir įmonės dokumentų apžiūros akto matyti, kad 2018-01-15 N. B., dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei N. P., advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ advokato padėjėjui J. M., patekus į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), surašė patalpose rastų segtuvų ir dokumentų aktą (1 t., 23-30 b. l.).

Iš 2014-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės V. B. sprendimo Nr. S-15/05-15 matyti, kad iš direktorės pareigų nuo 2014-05-20 atleidžiama A. G., o nuo 2014-05-21 direktoriumi skiriamas U. V. (1 t., 31 b. l.).

Iš 2014-03-13 VĮ „Registrų centro“ duomenų matyti, kad nuo 2014-05-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu valdymo organu-direktoriumi yra U. V. (1 t., 33-38 b. l.).

Iš „(duomenys neskelbtini) banko“ UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašų matyti, kad I. P. buvo pervedamas atlyginimas į jo banko sąskaitą (2 t., 1-163 b. l.)

Iš 2018-03-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. G. pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10814-18 (5 t., 44-47 b. l.).

Iš 2019-10-24 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus U. V. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje (5 t., 90 b. l.) .

Iš 2019-11-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo matyti, kad vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius A. G. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusiengimo požymių, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (5 t., 107-126 b. l.).

Iš Juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2009-05-05 iki 2018-01-19 buvo I. P. (5 t., 146-148 b. l.).

Iš 2018-03-01 „Sodros“ duomenų matyti, kad I. P. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2003-10-02 iki 2017-11-06, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006-04-07 iki 2006-09-27 (5 t., 149 b. l., 6 t., 67 b. l.).

Iš Juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2008-10-28 iki 2018-01-19 buvo V. N. (6 t., 61-64 b. l.).

Iš „Sodros“ duomenų išrašo matyti, kad V. N. UAB "(duomenys neskelbtini)" dirbo nuo 2006-09-26 iki 2016-10-12 (6 t., 67 b. l.).

Iš 2017-01-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės V. B. sprendimo matyti, kad iš direktoriaus pareigų nuo 2018-01-18 atleidžiamas U. V. (8 t., 5 b. l.).

Iš 2014-05-01 VĮ „Registrų centro“ duomenų matyti, kad nuo 2014-05-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu valdymo organu-direktore yra A. G. (8 t., 10-15 b. l.).

Iš 2014-04-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės V. B. sprendimo Nr. S-14/05-31 matyti, kad nuo 2014-05-01 iki 2014-05-20 bendrovės direktore paskirta A. G. (8 t., 19 b. l).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelių matyti, kad teisė banke atlikinėti finansines operacijas gali nuo 2006-05-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. P., vyr. buhalterė A. P., nuo 2010-11-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. N., vyr. buhalterė A. G., nuo 2018-01-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. B. (8 t., 123-125 b. l.)

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelių matyti, kad teisė banke atlikinėti finansines operacijas gali UAB (duomenys neskelbtini) direktorius U. V., vyr. buhalterė A. P., buhalterė N. B., o nuo 2018-01-19 UAB (duomenys neskelbtini) direktorė N. B. (8 t., 126-128 b. l.)

Iš 2018-05-29 kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata A. G. ir V. G. priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurios metu rasta ir paimta: UAB "(duomenys neskelbtini)" 2016 m. 01-09 mėn. balanso sąskaitų apyvarta, UAB (duomenys neskelbtini) avansinė apyskaita už 2014-08-28, 2014-09-16, 2015-11-05, 2015-12-29, 2016-03-16, 2016-05-11, 2016-05-19, 2016-05-19, 2017-03-03 (9 t., 162-180 b. l.).

Iš 2018-05-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. P. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus (11 t., 20-26 b. l.).

Iš 2018-11-28 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (11 t., 47-53 b. l.).

Iš 2019-02-22 specialisto išvados Nr. 04/12-2-9-2000 bei priedų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01 nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 dalies „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, t. y. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01 nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, kurioje numatomos priemonės, užtikrinančios dokumentų saugumą.

2) Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, t. y. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

3) Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 "Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo" patvirtintos "Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo" patvirtintos "Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės" 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad "Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų" nuostatų, tai yra UAB "(duomenys neskelbtini)":

- laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2017-11-20 66 atvejais už 2008 m. 9-12 mėn.; 2009 m. 2, 4, 6, 8-10, 12 mėn.; 2010 m. 3-12 mėn.; 2011 m. 1-12 mėn.; 2012 m. 1, 2, 4-8, 11 mėn.; 2013 m. 12 mėn.; 2014 m. 2, 8, 12 mėn.; 2016 m. 1, 4 -12 mėn.; 2017 m. 1 -11 mėn. neišsaugojo darbuotojos A. G. darbo užmokesčio priskaitymo, išmokėjimo žiniaraščių ir darbo užmokesčio apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01;

- laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-12-01 neišsaugojo apskaitos registro „Kasos knyga“

- laikotarpiu nuo 2016-10-25 iki 2017-03-17 3 atvejais neišsaugojo kasos pajamų orderių iš viso 18 500 Eur, iš jų: 2016-10-25 kasos pajamų orderio Nr. 6 – 9 000 Eur, 2016-11-11 kasos pajamų orderio Nr. 7 - 4 500 Eur, 2017-03-17 kasos pajamų orderio Nr. 1 – 5 000 Eur;

- laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01 neišsaugojo AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusio AB (duomenys neskelbtini)), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų apskaitos registrų;

- laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-11-20 neišsaugojo atskaitingo asmens A. G. ūkinių operacijų apskaitos registrų.

Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (12 t., 124-200 b. l., 13 t., 1-171 b. l.).

Iš 2019-02-28 specialisto išvados Nr. 04/12-2-6-2396 bei priedų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01 nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, nes laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01 nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą,

Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatų, t. y. neišsaugojo 120 (vnt.) apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, iš jų:

- 117 (vnt.) darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių už laikotarpius nuo 2008-01-01 iki 2008-07-31, nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31, nuo 2009-02-01 iki 2017-11-30,

- 3 (vnt.) kasos apskaitos dokumentų - kasos pajamų orderių iš viso 30 000 Eur, iš jų: 2016-09-15 kasos pajamų orderio Nr. 2 - 13 000 Eur, 2016-10-12 kasos pajamų orderio Nr. 3 - 10 000 Eur, 2017-03-17 kasos pajamų orderio Nr. 1 - 7 000 Eur,

- atskaitingų asmenų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01.

Dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-12-01 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (14 t., 13-200 b. l., 15 t., 1-70 b. l.).

Iš UAB "(duomenys neskelbtini)" atlyginimų priskaitymų suvestinių matyti, kad V. N., kaip UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriui, buvo mokamas atlyginimas (13 t., 2-46 b. l.).

Dėl kaltinimo

Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai. Pažymėtina, kad viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. Priešingu atveju galėtų būti pažeistas žmogaus orumas ir garbė, galėtų būti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai).

BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius. Pagal šį BK straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką.

Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).

Teismo nuomone, kaltinimas nei I. P., nei V. N. teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Šioje baudžiamojoje byloje patikimai nustatyta, kad I. P. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2017-11-06, o V. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2008-10-28 iki 2016-10-12, ir atleisti iš minėtų bendrovių jie jokių darbinių ar civilinių santykių su tomis bendrovėmis nebeturėjo. Tai atsispindi ir anksčiau minėtame prokurorės prašyme pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko pakeisti iš esmės skirtingomis. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, koks asmuo buvo faktinis minėtų bendrovių vadovas iki 2018-01-18, kai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo paskirta N. B.. Iš ko seka, kad patys minėtų bendrovių akcininkai nepaskyrę kito direktoriaus neužtikrino sklandaus bendrovių valdymo ir dokumentų perdavimo proceso. Taigi kaltinamieji neturėjo jokios galimybės rašytine forma perduoti dokumentus kitiems asmenims.

Taip pat byloje nėra duomenų, paneigiančių tai, jog iki pat kaltinamųjų atleidimo bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tvarkingai saugomi buhalterės kabinete ir jų darbo metu jokių dokumentų nepasigesta. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad tuo metu, kai jie ėjo direktorių pareigas, iš esmės sudarinėjo tik sutartis su kitais klientais ir šias sutartis pateikdavo buhalterei A. G., kuri tvarkė buhalterinę apskaitą ir kurios kabinete buvo laikomi visi UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal senai (dar iki kaltinamųjų paskyrimo direktoriais) nustatytą šiose bendrovėse žodinę tvarką. Taip pat iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad po jų atleidimo iš minėtų bendrovių visi buhalteriniai dokumentai liko ten, kur buvo visada, t. y. buhalterės kabinete. Liudytoja A. G. teisme patvirtino, kad po kaltinamųjų atleidimo visi UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko jos kabinete, ji toliau kurį laiką dar tvarkė buhalterinę apskaitą ir atleista iš darbo visus dokumentus taip pat paliko toje pačioje vietoje. Pažymėtina tai, kad dokumentų buvo pasigesta tik po 2018-01-15, kai nei I. P., nei V. N. bendrovėse nebedirbo, o raktus nuo kabineto, kur buvo saugomi UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, turėjo keli asmenys.

Esant išdėstytam, teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad būtent dėl I. P. ir V. N. kaltės buvo neišsaugoti atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06 ir atitinkamai V. N. neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12.

Nors byloje nustatyta, kad nei I. P., nei V. N. nepriėmė įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymų dėl dokumentų saugojimo, tačiau tai savaime nereiškia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą atsiradimą. Taip iš tiesų, viena vertus, įsakymo dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos įmonėje nebuvimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, patvirtinančių aplaidų apskaitos tvarkymą, dėl kurio negalima nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tačiau, kita vertus, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį lemiamą reikšmę turi ne tai, ar buvo toks įsakymas, ar ne, o tai, kaip faktiškai buvo užtikrinamas tinkamas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimas. Juk net ir esant tokio pobūdžio įsakymui, apskaitos dokumentai gali būti saugomi netinkamai, negarantuojant jų išsaugojimo. Pažymėtina ir tai, kad tam tikrų bendrovės apskaitos dokumentų nepateikimas atitinkamoms institucijoms irgi dar savaime nereiškia įmonės vadovo kaltės dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo taip pat ir šių dokumentų nesaugojimo nustatytą laiką. Šiuo atveju, kvalifikuojant kaltininkų veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodyta, kad tokie dokumentai buvo nepateikti būtent dėl to, jog įmonės vadovas netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą. Kaip minėta, tokių aplinkybių, t. y. dėl I. P. bei V. N. netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo, byloje nenustatyta.

Bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių (kasacinės nutartys Nr. 2K-40/2014; 2K-279/2008). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad kaltinamieji I. P. bei V. N. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jie išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai pagal 2018-05-17 priėmimo-perdavimo aktus (11 t., 23-26, 50, 52, 57-58, 66-67 b. l.), saugomi Klaipėdos AVPK KP ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos patalpose, esančiose Kauno g. 6, Klaipėdoje, nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. P. (I. P.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. N. (V. N.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

I. P. (I. P.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai pagal 2018-05-17 priėmimo-perdavimo aktus, saugomus Klaipėdos AVPK KP ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos patalpose, esančiose Kauno g. 6, Klaipėdoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.