Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui V. Č. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-688-676/2008 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir iš R. Č. priteisė išlaikymą vaikams G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), po 15,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskyrė V. Č.. Kitą ieškinio dalį atmetė, t.y. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

3. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs atsakovo V. Č. apeliacinį skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir apeliacinį skundą tenkino iš dalies: 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjamas ieškovės R. Č. ieškinys atsakovui V. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

5. Ieškovė R. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos manymu ji neturėtų visai mokėti išlaikymo, nes jos sveikata jai neleidžia dirbti, jokio turto ji neturi, gyvena nuomojamame bute, gaunamas pajamas sudaro tik 73 Eur per mėnesį netekto darbingumo pensija, dėl sveikatos būklės vartoja daug vaistų, piniginės lėšos reikalingos jų įsigijimui, jai išsilaikyti padeda šeima, todėl iš jos priteistas 37,65 Eur išlaikymas dukroms yra nepakeliama našta ir tokio dydžio išlaikymo ieškovė nėra pajėgi mokėti. Nurodė, kad dukras pilnai išlaiko jų tėvas, kurio finansinė padėtis tai leidžia daryti.

6. Atsakovas V. Č. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2008 m. balandžio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, ieškovės turtinė padėtis, o kartu ir aplinkybės, kurios turėtų būti vertinamos, sprendžiant išlaikymo sumažinimo klausimą, nepakito. Atsakovas pažymėjo, kad dar prieš devynerius metus iš ieškovės priteistas 37,65 Eur išlaikymas kiekvienai dukrai yra labai mažas, juolab, kad dukros auga, šiuo metu abi yra moksleivės, ir vaikams augant jų poreikiai didėja, atitinkamai didėja ir išlaidos vaikų poreikių tenkinimui. Nurodė, kad praktiškai visa vaikų išlaikymo našta tenka jam vienam, o ieškovės ieškinio tenkinimas būtų nesąžiningas tiek jo, tiek vaikų atžvilgiu.

Teismas konstatuoja:

7. byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų G. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-688-676/2008 nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, padalijo turtą, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su tėvu (atsakovu), priteisė iš R. Č. išlaikymą nepilnamečiams vaikams - M. Č., G. Č., A. Č. po 130 Lt (37,65 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2007 m. vasario 23 d., iki vaikų pilnametystės. M. Č. pilnametis tapo (duomenys neskelbtini).

8. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civlinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civlinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

9. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 konstatavo, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Teismas pažymėjo, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

11. Klaipėdos apygardos teismo nurodymu prie nagrinėjamos bylos pridėta išnagrinėta byla, kurioje priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 konstatavo, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad šis ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas.

12. Taigi, teismas nebeturi ir nebegali iš naujo tirti įrodymų, kurie jau buvo ištirti priimant teismo sprendimą. Teismas vadovaujasi įsigaliojusiu teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis (CPK182 straipsnio 2 punktas).

13. Pažymėtina, jog toks aiškinimas atsispindi ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje, kurioje pasisakyta, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

14. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu priteisė iš R. Č. išlaikymą nepilnamečiams vaikams - M. Č., G. Č., A. Č. po 130 Lt (37,65 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pažymėjo, kad vaikai normaliai vystosi, neturi jokių išskirtinių pomėgių. Tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, tiek Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistu konstatuota, kad V. Č. dirba, gauna pastovias pajamas, R. Č. nuo 2004-12-03 yra Klaipėdos miesto psichinės sveikatos centro įskaitoje, 12 metų niekur nedirba, pastovių pajamų neturi. Pažymėtina, kad teismų sprendimais nustatyta, kad visi vaikai nuo 2008 vasario gyvena su tėvu – V. Č. ir sprendė, kad vaikų gyvenamoji vieta turi likti su tėvu. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.) ir kaip matyti ieškovė – vaikų mama tokia teise pasinaudojo, reikšdama ieškinį ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu šis ieškinio reikalavimas atmestas, Klaipėdos apygardos teismas šioje dalyje apylinkės teismo sprendimą paliko galioti. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu teismas tikslinosi ar yra ginčas dėl bendravimo tvarkos su vaikais, ieškovė patvirtino, kad ginčo dabar nėra, vaikai bendrauja su jos tėvais, mergaitės pakankamai didelės, tad pačios sprendžia kaip bendrauti su mama.

15. Atsakovo atstovės argumentas, kad teismo sprendimu, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, konstatuotas 320 Eur kiekvienai mergaitei poreikis, laikytinas nepagrįstu, nes tokios aplinkybės minėtu teismo sprendimu nėra konstatuotos. Išlaikymo priteisimo metu šalių dukra G. buvo šešerių metukų, o A. - ketverių. Dabar G. lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, mokosi dailės klasėje, todėl sutiktina su atsakovo argumentais, kad jai reikia pirkti ne tik mokymosi priemones, bet ir priemones dailei. A. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal pagrindinio ugdymo programą. Atsakovas nurodo, kad mergaitė lanko papildomo ugdymo būrelius - pramoginius šokius, lengvąją atletiką. Įrodymų, pagrindžiančių papildomus mergaičių poreikius, papildomas išlaidas skiriamas A. Č. sveikatai, atsakovas teismui nepateikė. Tačiau teismas sutinka, kad jau jau vien atsižvelgiant į dabartinį šalių dukrų amžių galima daryti išvadą, kad jų poreikiai nuo 2008 metų yra išaugę. Tačiau šios aplinkybės neneigia ir ieškovė. Jos teigimu teikti tokį išlaikymą nebeleidžia jos sveikata ir vaikus pilnai gali išlaikyti vaikų tėvas, nes jo finansinė padėtis geresnė.

16. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu konstatuota, kad atsakovė dvylika metų niekur nedirba, nors 2006 ir 2008 metais užsiregistravo darbo biržoje, lankė darbo biržos organizuotus siuvėjos ir kirpėjos kursus, tačiau ir po jų darbo neieškojo bei nerodė iniciatyvos jo susirasti. Tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi konstatuota, kad R. Č. nedirba ne dėl savo blogos sveikatos būklės, o dėl to, kad ji nededa jokių pastangų susirasti darbą bei, kad atsakovė nėra nedarbinga nei dėl savo amžiaus, nei dėl ligos.

17. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus nustatyta, kad R. Č. gauna po 89,08 Eur netekto nedarbingumo pensijos. Nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 9 d. jai nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, t.y. darbingumo lygis 40 proc. Pagal 2018-03-28 išduotą neįgaliojo pažymėjimą R. Č. nustatytas naujas darbingumo lygis (iki 2020-03-25) – 35 proc. (2 t., b.l.163-164. Ankstesniu sprendimu buvo konstatuota aplinkybė, kad ieškovė nėra nedarbinga. Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškovė iš dalies tapo nedarbinga ir jos darbingumo lygis mažėja. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai (2017-09-22 išrašas, 2018-03-23 medicinos dokumentų išrašas iš VšĮ (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad ieškovė tebeturi sveikatos sutrikimų, kurie buvo konstatuoti ankstesniu sprendimu, gydosi, vartoja vaistus.

18. 2018-09-27 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (2 t., b.l. 167) patvirtina ieškovės paaiškinimus dėl bandymų pagal galimybes dėl savo sveikatos būklės įsidarbinti.

19. Pagal atsakovo pateiktą darbo užmokesčio pažymą jo darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 109,67 Eur, gaunama išmoka vaikui nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31 807,88 Eur. Atsakovas yra įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas, atsakovo paaiškinimu, kurį patvirtina rašytiniai įrodymai (2 t., b.l. 71-74, 3 t., b.l. 4-7) įmonė užsiima laidojimo paslaugų teikimu. Nors V. Č. pateikė teismui pažymą (3 t., b.l. 3), kuria patvirtina, kad jis, kaip bendrovės vadovas, nėra skyręs ir išsimokėjęs dividendų, tačiau tai nepatvirtina, kad įmonė veikia nepelningai ir todėl jis negali jų išsimokėti. Atsakovas paaiškino, kad direktoriaus pareigose dirba 0,5 etatu ir todėl gauna mažesnį darbo užmokestį, tačiau patvirtino, kad tik nuo jo sprendimo priklauso koks darbo užmokestis jam mokamas. Darytina išvada, kad atsakovas neįrodė teismui jog negali gauti didesnio darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu buvo konstatuota, kad V. Č. turi individualią įmonę, kuri jam ir priteista (paties V. Č. buvo įvertinta 500 litų), ir kad individualios įmonės turto ir pajamų, deklaruotų už 2006 metus- 7047,50 Lt. Atsakovas paaiškino, kad individuali įmonė perregistruota į uždarąją akcinę bendrovę. Atsakovas nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno/nuostolių atsakaitos, balanso (2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, bei žodinė teismo nutartis teismo posėdžio metu), todėl teismas negali daryti išvados, kad įmonė, užsiimanti laidojimo paslaugų teikimu, dirbtų nepelningai.

20. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė – 1991 metų Honda, Civic; nekilnojamasis turtas: garažas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais (vila) (duomenys neskelbtini), kurie priteisti jam, padalinus bendrąją sutuoktinių nuosavybę. Ieškovė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimu nutraukus šalių santuoką, jai buvo priteistos piniginės kompensacijos, ieškovė nepateikė įrodymų kad šių lėšų nebeturi.

21. Pagal antstolio kontoros 2018-10-18 duomenis (3 t., b.l. 2) R. Č. išlaikymo skola vaikams iki 2018 m. spalio 1 d. yra 2359,59 Eur, pažymint, kad iš šios sumos nėra išminusuotos išmokos, kurias tiesiogiai gavo V. Č. iš Vaikų išlaikymo fondo. Ieškovei skaičiuojamas įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fonde (1 tomas, b.l. 124-126), kuris 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo 10 042,92 Eur.

22. Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, abiejų tėvų turtinė padėtis esmingai pasikeitė, t.y. ieškovės pablogėjo, atsakovo pagerėjo, todėl yra teisinis pagrindas pakeisti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 konstatavo kad, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Teisėjų kolegija nurodė, kad panašus aiškinimas atsispindi ir kitoje kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, 16 punktas).

24. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, teismas vadovaujasi Kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), bei Kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės nedarbingumo lygį, sveikatos problemas, atsakovui neįrodžius, kad jis neturi galimybės uždirbti ir daugiau pajamų, atsižvelgiant į tai, kad G. po vienerų metų taps pilnamete, nepaneigiant to, kad šalių dukrų poreikia išaugo, tačiau byloje nesant įrodymų, kad šiai dienai jie nėra patenkinami, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams G. Č. ir A. Č., keistinas. Ieškovei nepagrindus prašomo priteisti išlaikymo dydžio sumos, vadovaujantis teismo nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad iš R. Č. nepilnamečiams vaikams G. Č. ir A. Č. priteistina po 20 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės.

26. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojas uzufrukto teise paliktinas atsakovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos pagal 2017-12-13 pažymą Nr. NTP-7-11435 yra 641,68 Eur; pagal 2018-02-12 pažymą Nr. NTP-7-1044 yra 71,50 Eur; pagal 2018-10-30 pažymą Nr. NTP-7-6542 yra 265,53 Eur.

28. Atsakovui V. Č. taip pat suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos pagal 2017-12-12 pažymą Nr. NTP-7-11405 yra 309,38 Eur; pagal 2018-10-08 pažymą Nr. NTP-7-5964 yra 91 Eur.

29. Vadovaujantis CPK 99 straipsniu, 96 straipsnio 4 dalimi, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pakeisti 2008 m. balandžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą nepilnamečiams vaikams G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš R. Č., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms G. Č. ir A. Č. nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t.y. 2017 m. sausio 31 d. iki vaikų pilnametystės po 20 (dvidešimt) Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paliekant V. Č. lėšų, skirtų dukrų G. Č. ir A. Č. išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.