Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui antstoliui A. B., suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: V. N., Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo V. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

5. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis.

6. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (nauja redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.) 47 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).

7. Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0025/24/08430 duomenimis nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7152-902/2024, kurio pagrindu teismas 2024 m. spalio 4 d. išdavė vykdomąjį raštą, nurodydamas leisti ieškovės (išieškotojos) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įgaliotiems pareigūnams patekti į atsakovės (skolininkės) V. N. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jame atlikti patalpų dezinfekciją bei pašalinti ten esančias atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus.

8. Antstolis 2024 m. lapkričio 13 d. patvarkymu Nr. S-24-25-32782 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti bei raginimu Nr. S-24-25-32812 paragino skolininkę per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos įvykdyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7152-902/2024, t. y. leisti ieškovės (išieškotojos) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įgaliotiems pareigūnams patekti į atsakovės (skolininkės) V. N. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jame atlikti patalpų dezinfekciją bei pašalinti ten esančias atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus.

9. 2024 m. gruodžio 27 d. antstolis kreipėsi į išieškotoją dėl informacijos pateikimo, ar skolininkė įvykdė įpareigojimą: įleido į jai nuosavybės teise priklausantį butą išieškotojos įgaliotus pareigūnus ir jame atliko patalpų dezinfekciją bei pašalino ten esančias atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus. 2025 m. sausio 6 d. raštu išieškotoja informavo antstolį, kad skolininkė V. N. jo įpareigojimo neįvykdė, savivaldybės administracijos atsakingi darbuotojai bandė pateikti į butą 2024 m. rugsėjo 6 d., 2024 m. spalio 1 d., tačiau V. N. kategoriškai atsisakė leisti atlikti teismo sprendime nurodytus darbus.

10. 2025 m. sausio 8 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo paprašė išieškotoją pateikti informaciją, ar skolininkė įvykdė įpareigojimą ir įleido į jai priklausantį butą įgaliotus pareigūnus ir bute atliko patalpų dezinfekciją bei pašalino ten esančias atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus. Išieškotoja pateikė antstoliui informaciją, kad iki 2025 m. sausio 9 d. skolininkė V. N. pagal 2024 m. spalio 4 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-7152-902/2024 įpareigojimo neįvykdė.

11. 2025 m. sausio 16 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-25-1555, kuriuo konstatavo, kad skolininkė V. N. neįvykdė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 4 d. sprendimo.

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 14 punktas).

13. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Sprendžiant dėl baudos skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog nutarimo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

14. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

15. Taigi, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt.

16. Pažymėtina, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 4 d. sprendimas nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs, todėl turėjo būti įvykdytas per 10 dienų nuo antstolio 2024 m. liepos 13 d. raginimo įvykdyti sprendimą gavimo dienos, tačiau teismo sprendimas nėra įvykdytas iki šiol. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad išieškotojos įgaliotiems atstovams bandant teismo sprendimą įvykdyti, V. N. atsisakė leisti tai padaryti. Skolininkė nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, pareiškime nurodytų aplinkybių neginčijo, be to, neskundė nei 2024 m. liepos 4 d. teismo sprendimo, nei antstolio A. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0025/24/08430. Byloje nepateikti jokie duomenys ir įrodymai, galintys patvirtinti objektyvias aplinkybes, pateisinančias teismo sprendimo neįvykdymą per nustatytą įvykdymo terminą (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad 2024 m. liepos 4 d. sprendimas neįvykdytas dėl skolininkės kaltės.

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo neįvykdymą.

19. Nagrinėjamu atveju antstolis prašo skirti 300 Eur baudą skolininkei V. N. už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, kol jis bus įvykdytas naudai, pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. sausio 20 d.

20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai į teismą kreipiasi antstolis prašydamas skirti skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą baudą už kiekvieną nevykdymo dieną išieškotojo naudai ir pateikia Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, bauda skolininkui skiriama nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

21. Teismo manymu, baudos skyrimas nuo 2025 m. sausio 20 d., t. y. po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-25-25-1555 surašymo dienos 2025 m. sausio 16 d., atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros principus, dėl šios aplinkybės prieštaravimų nereiškė ir išieškotoja.

22. Atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, teismo sprendimo neįvykdymo laikotarpį, įvertinęs tai, kad bauda už sprendimo nevykdymą skiriama pirmą kartą, teismas, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad aptartus baudos skyrimo tikslus atitiktų 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, todėl skolininkei V. N. skirtina 5 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. sausio 20 d. iki teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7152-902/2024 įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

23. Suinteresuotam asmeniui V. N. išaiškinama, kad baudos paskyrimas ir mokėjimas neatleidžia suinteresuoto asmens nuo pareigos įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 771 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.

Skirti V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,00 Eur (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7152-902/2024, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. sausio 20 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 288724610, naudai, paskirtą baudą sumokant į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos sąskaitą Nr. LT44 7300 0100 0238 8471.

Išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.