Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2023-08-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-87-1007/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-22
Bylos Nr.
II-87-1007/2023
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00056-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-87-1007/2023
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00056-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant A. A.,

dalyvaujant asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas – A. P., jo įgaliotam atstovui advokatui D. V.,

nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Lietuvos kelių policijos tarnybos – atstovei K. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – A. P. skundą dėl ne teismo tvarka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios tyrėjos K. G. 2023 m. sausio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-605-2023 pakeitimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios tyrėjos 2023 m. sausio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-605-2023 A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 1 550 Eur bauda, už tai, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. 12 val. 34 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus, nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Eismo įvykio metu apgadintas kitas automobilis, automobilio savininkui padaryta turtinė žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudos dydžio. Dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės pradėtas IT Nr. 01-11-14532-22.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu A. P. įgaliotas atstovas advokatas D. V. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą, prašydamas pakeisti 2023 m. sausio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios tyrėjos K. G. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-605-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant nusižengimo sudėties.

3. A. P. įgaliotas atstovas advokatas D. V. skunde nurodė, kad su administracine nuobauda ir atliktu faktinių aplinkybių vertinimu pareiškėjas nesutinka, todėl teikia skundą dėl priimto nutarimo, vertinant, kad jo atžvilgiu nepagrįstai inkriminuota veika, numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas nurodo, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką galima padaryti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu ir iš jo pasišalina, suprasdamas savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET reikalavimams ir taip nori elgtis. Sprendžiant dėl veikos pobūdžio svarbu žalos mastas, kontakto pobūdis tarp įvykio automobilių. Pareiškėjas pažymi, kad tyrimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, o institucijos išvados dėl pareiškėjo kaltės padarytos neobjektyviai. Pareiškėjas vertina, kad administracinė atsakomybė nėra galima esant abejonių dėl asmens kaltės, o ją grindžiant abejones keliančiais faktais, tai administracinio nusižengimo teiseną daro negalima. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta tinkama veikos kvalifikacija. Pareiškėjas neneigė ir nevengė fakto, kad išties buvo įvykis ir atvykus policijos pareigūnams buvo įvykio vietoje, tai atspindi faktas, kad surašius protokolą pareiškėjas ant jo pasirašė ir pats akcentavo, jog iš įvykio vietos nesišalino (prierašas atliktas jo paties ranka). 2022-09-01 pareigūno tarnybiniu pranešimu taip pat konstatuota, kad pareiškėjas atvykus policijai buvo įvykio vietoje, teikė paaiškinimus, jog išties atsitrenkęs į JEEP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavažiavęs, tačiau grįžo į įvykio vietą, kadangi nukentėjusios mašinos savininko nebuvo, norėjo palikti savo duomenis, tačiau bet kuriuo atveju buvo įvykio vietoje ir neapsunkino tyrimo aplinkybių. Tokia situacija įrodo, kad išties pareiškėjas atsakingas už eismo įvykį, bet jo veika neturi ANK 426 straipsnio 2 dalies požymių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjas vertina, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį vykdyta jo atžvilgiu nepagrįstai ir jis atsakomybėn patrauktas taip pat nepagrįstai, dėl ko priimtas nutarimas jo atžvilgiu šioje apimtyje turi būti panaikintas. Prašo pakeisti 2023 m. sausio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant nusižengimo sudėties.

Atsiliepimas

4. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog 2023 m. sausio 20 d. priimtas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Skundžiamame nutarime teisingai nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų A. P. kaltei dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje. Prašo skundo netenkinti ir 2023 m. sausio 20 d. priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartimi atnaujintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. įgalioto atstovo advokato D. V. skundo pateikimo terminas.

6. Teismo posėdžio metu A. P. palaikė skundą ir anksčiau duotus paaiškinimus. Nurodė, jog yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Gavęs užsakymą iš „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo ieškoti, kas galėtų pristatyti užsakymą užsakovui. Neradęs taksisto, sėdo į automobilį, kad užsakovui pristatytų picą. Supranta, kad neturėdamas teisės vairuoti prasižengė. Automobilis, kurį vairavo, „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvykis buvo 2022-09-01 kažkur 12 val. Adreso, į kurį vežė užsakymą, neprisimena. Gali būti, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), firmos kieme. Įvykis įvyko išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės, prie ofiso. Dėl sulaužytos rankos sunkiai sekėsi perjungti bėgių pavarą. Bejungdamas bėgius, netyčia kliudė nukentėjusiosios moters automobilį. Po įvykio nesustojo dėl ištikto šoko. Geria raminančius vaistus „Bromezapamas“, „Stilnox“. Automobilį apsuko automatiškai, nemąstydamas. Truputį pavažiavęs į priekį, apsuko automobilį, nes norėjo palikti kortelę. Nuo įvykio vietos iki išlipimo buvo nuvažiavęs apie 3 metrus. Ta kryptimi, kuria pavažiavo į priekį, buvo išvažiavimas. Automobilį apsuko su tikslu išsiaiškinti dėl įvykio. Turėjo galimybę išlipti ir prieiti prie kito automobilio. Apsuko automobilį ir sugrįžęs užkišo kortelę. Iš automobilio išlipo jau jį apsukęs. Automobilis, kurį kliudė, stovėjo prie ofiso. Smūgis nebuvo stiprus. Kad kliudė automobilį suprato po smūgio praėjus pusei minutės. Jo automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis ir kapotas, kuris buvo įlinkęs, o bamperis nubrozdintas. Kitam automobiliui, kurį kliudė, buvo apgadintas bamperis, gal dar durelės. Tiksliai nepasakys, kas buvo apgadinta, nes neprisimena. Taip pat įvykio metu nuo jo vairuotos transporto priemonės buvo nukritęs valstybinis numeris. Nukritusį valstybinį numerį, pastebėjo jau išlipęs iš automobilio, t. y., kuomet norėjo palikti kortelę. Uždėjęs kortelę ir atsigręžęs atgal, pamatė automobilio valstybinį numerį. Pašalinis žmogus pradėjo rėkti, kad kvies policiją. Sako „kviesk“. Pastarasis jam pasakė „Tu norėjai pabėgti“. Atsakė, kad „Niekur nenoriu pabėgti“. Be to, buvo užkišęs kortelę su savo duomenimis. Pirmiau išlipo ir priėjo prie automobilio, paskui išlindo tas žmogus ir pradėjo šaukti, kad kvies policiją, kad, anot jo, norėjo pasišalinti. Neįsivaizduoja, kodėl tam asmeniui pasirodė, kad jis nori pasišalinti. Tas žmogus buvo vyras. Vėliau į įvykio vietą susirinko ir daugiau žmonių. Atsiradus liudytojams liko vietoje, nes liudytojai pasakė, kad kvies policiją. Pasiliko įvykio vietoje ir jokios minties nebuvo šalintis iš įvykio vietos. Paskui atvažiavo policija. Nesupranta, kodėl jie nusprendė, kad jis šalinosi iš įvykio vietos, nors joje buvo. Apgadinto automobilio savininkas atvyko jau atvažiavus policijai. Baudžiamojoje byloje paskirta ekspertizė. Dėl sunkios (duomenys neskelbtini) du kartus gydėsi. Visos išvados yra surašytos ambulatoriniame aprašyme, kurį teismui gali pateikti. Ligoninėje gydėsi 2017 m., kada gydėsi antrą kartą tiksliai neprisimena, galbūt 2021 m. ar 2022 m. Prašo šį dokumentą prijungti prie bylos medžiagos. Po gydymo stacionare kiekvieną mėnesį lankėsi pas psichiatrę N., kuri skyrė medikamentinį gydymą. Pačio sukelto įvykio neginčija, tačiau tikrai iš įvykio vietos nepasišalino. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus. Eismo įvykio metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, bet iš įvykio vietos nesišalino. Prašo panaikinti pasišalinimą iš įvykio vietos. Dėl vairuotojo pažymėjimo neturėjimo – neginčija. Teisė vairuoti buvo atimta. Suvokė, kad padarė eismo įvykį ir kliudė kitą automobilį. Nepamena ar po eismo įvykio liko jo valstybinis numeris. Pamena, kad grįžo ir vizitinę kortelę užkišo už kitos transporto priemonės. Tuo metu nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Buvo prieš operaciją, vartojo vaistus ir buvo šoko būsenoje. Šokas jį ištiko smūgio metu. Užsižiūrėjo į programėlę plančetėje ir suprato, kad atsitrenkė. Truputį pavažiavo ir tada grįžo atgal. Atsitrenkęs, toliau pavažiavo dėl šoko. Suprato, kad atsitrenkė, pavažiavęs kažkiek metrų suprato, kad dėl šoko šalinasi iš įvykio vietos ir sugrįžo atgal. Aplinkinių asmenų nematė ir ne dėl to sugrįžo atgal ir nukentėjusiam automobiliui uždėjo savo vizitinę kortelę. Nepamena, bet jei liudytojas sako, buvo nukritęs automobilio valstybinis numeris, bet ne dėl jo grįžo atgal. Nuvežant jo automobilį, valstybiniai numeriai buvo uždėti. Pavažiavo tik kelis metrus, ne daugiau. Iš aptvertos teritorijos neišvažiavo. Tuo metu ruošėsi operacijai, dešinėje rankoje buvo plyšę raumenys ir sausgyslės ir dėl to gėrė nuskausminamuosius ir raminančius vaistus. Juos skyrė šeimos gydytojas. Su Kelių eismo taisyklėmis yra susipažinęs. Palikdamas vizitinę kortelę, suprato, kad nukentėjusiam asmeniui pranešė apie eismo įvykį.

7. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. P. nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvažiavo į jos automobilį, stovintį įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kieme. Tikslios datos neprisimena, tačiau galėjo būti 2022 m. rudenį. Ryte 8.00 val. atvyko į darbą, jai priklausančiu automobiliu „Jeep Grand Cheroke“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio jau nebevairuoja. Automobilį pastatė jų įmonei priklausančioje aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra labai didelė teritorija ir būtent prie jų įmonės įėjimo yra aikštelė, kurioje automobiliai statomi dvejomis eilėmis. Automobilį pastatė arčiau įėjimo, pirmoje eilėje. Automobilis buvo priparkuotas galu prie borto, priekiu į aikštelės vidurį. Aikštelėje automobilis stovėjo pirmoje eilėje, paskutinis. Kita transporto priemonė stovėjo priekiu į jos automobilį, kampu. Teritorija, kurioje statomi automobiliai, yra didelė ir aptverta. Iki išvažiavimo iš teritorijos vizualiai nėra nei labai arti, nei labai toli. Nematė, kaip įvyko avarija. Buvo pietų metas. Jai sėdint prie kompiuterio, apie 12.30 val. paskambino vadybininkas G. T., kuris pasakė „D., lipk į apačią, į tavo mašiną įvažiavo“. Dar pagalvojo, kad juokauja. Paklausė jo, ar nejuokauja. Jai atsakė, kad nejuokauja ir liepė greitai lipti į apačią. Tada greitai išbėgo į lauką. Išbėgusi, puolė prie automobilio, iš kurio viskas bėgo. Kadangi nieko apie automobilius nesuprato, viskas pasirodė baisiai. Jai pakirto kojas, nes prieš keletą dienų automobilis buvo paruoštas pardavimui. Jai išėjus, kieme buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P., vadybininkas G. T., jų klientas, kurio vardo ir pavardės nežino, ir dar jos bendradarbiai, kurie atbėgo kartu su ja. Išėjusi į lauką, asmenį rado jau stovintį, o gal lipantį iš automobilio. Šiek tiek bendravo su tuo asmeniu, kuris bandė aiškinti, tačiau ji buvo labai susijaudinusi dėl sugadinto automobilio. Policiją iškvietė jų klientas, buvęs su G. T.. Jis policiją kvietė prie jos, nes dar girdėjo, kaip sakė adresą. Klientas jai sakė, kad žmogus pristabdė ir, kad norėjo pabėgti. Dėl tokio jo elgesio ir iškvietė policiją. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. sakė „Aš nebėgau, ką tu kalbi“, o jie rėkė „Bėgai“. Buvo šoke, galvoje chaosas, nes labai rūpėjo mašina. Matė, kas vyko, tačiau nesigilino. Jos automobiliui buvo apgadintas kairės pusės priekis, o kito automobilio apgadinimų nežiūrėjo. Matė kito automobilio numerį, kuris viduryje kelio mėtėsi. Tiki kolegomis, kurie pasakė, kad žmogus bėgo, pametė numerį ir, kad grįžo. Gali būti, kad valstybinis numeris nuo jos automobilio galėjo būti nukritęs apie 9 metrus. Viskas yra užfiksuota nuotraukoje. Aplinkybę, jog eismo įvykį galimai sukėlęs asmuo galėjo pabėgti, atrodo, kad abu nurodė. Tiksliai nežino. Dėl tos aplinkybės tikrai G. T. su klientu nesiginčijo. Jokios kalbos apie deklaracijos pildymą nedalyvaujant policijos pareigūnams nebuvo. Tokios kalbos nebuvo, nes tik jai išėjus, klientas kvietė policiją ir buvo aišku, kad turi atvažiuoti policijos pareigūnai. Po skambučio taip pat nebuvo jokios kalbos dėl deklaracijos pildymo. Laukė policijos. Asmuo sakė, kad galėjo nekviesti policijos, galėjo susipildyti, tačiau su juo nebediskutavo, nes jau policija buvo iškviesta. Kadangi turi problemų su atmintimi, tiksliai negali pasakyti po kurio laiko policijos pareigūnai atvyko. Atvykę policijos pareigūnai visų pirmą žvilgtelėjo į jos automobilį ir žmogaus paprašė dokumentų, kuriuos jis pateikė ilgai paieškojęs. Po to policijos pareigūnai tą asmenį nusivedė į policijos automobilį. Ji dar laukė, tačiau pareigūnai liepė nebelaukti, nebešalti, o eiti į darbą ir, kad užpildę visus dokumentus jie paskambins. Grįžo į darbą dirbti. Pareigūnai paskambino kažkur apie 16 val. Išėjusi perskaitė ar teisingai užpildyta įvykio deklaracija bei pasirašė. Jos paaiškinimas apie įvykį buvo paimtas jai grįžus, tai yra, kažkur apie 16 val. Galimai eismo įvykyje dalyvavęs automobilis buvo „BMW“, kurio valstybinio numerio neprisimena. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. nenurodė iš kurios pusės vyko, kaip judėjo. Jai tik G. su klientu pasakojo, kad rūkydami jie pamatė automobilį, riedantį link jos automobilio. Galvojo, kad žmogus ištiesins vairą ir nuvažiuos, tačiau to nepadarė. Tik išgirdo „Bampt“ ir pamatė, kad pristabdęs pažiūrėjo ir per vartus išvažiavo. Pamatę jį nuvažiuojantį, sakė, kad švilpė, rėkė. Nebeklausė, kaip jie tą automobilį susigrąžino. Jai tik buvo įdomu, ar galės parvažiuoti iki namų, nes vaikus turėjo vežti. Pats asmuo sakė, kad važiuodamas kažką paspaudė ir, kad žiūri, jog juda į jos automobilį. Daugiau kitų aplinkybių nenurodė. Jos automobilis nuo įėjimo į įstaigą, kurioje dirba, stovėjo paskutinis eilėje, arčiau išvažiavimo vartų. Automobilis stovėjo paskutinis, tačiau išvažiavimas yra platus ir stovintys automobiliai tikrai nekliudo išvažiuoti kitiems automobiliams. Nežino, koks galėtų būti atstumas nuo tos vietos, kur paliko automobilio iki įėjimo. Stovint lauke, prie pastato įėjimo, galima matyti ir vietą, kurioje stovėjo jos automobilis, ir išvažiavimo vartus. Kuomet asmuo įvažiavo į jos automobilį, liudytojai stovėjo prie pastato įėjimo durų. Nėra didelis atstumas nuo įėjimo į pastatą iki tos vietos, kur stovėjo jos automobilis. Galima matyti net automobilio numerį, tačiau nėra tikra ar matytų numerį nuo išvažiavimo vartų. Vaizdo nuo pastato įėjimo iki pat vartų niekas neužstoja. Už vartų yra (duomenys neskelbtini) g. Atstumas iki vartų nėra trumpas, tačiau nuo pastato įėjimo viskas matosi. Liudytojai sakė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. norėjo bėgti.

8. Teismo posėdžio metu liudytojas G. T. nurodė, jog (duomenys neskelbtini), įsikūrusios įmonės teritorijoje, kurioje dirba, automobilis „BMW“ įvažiavo į kolegės automobilį. Ko pasėkoje atsitraukė ir bandė sprukti. Įvykio datos neprisimena, buvo dienos metas, apie pietus. Matė patį įvykį, nes kaip tik buvo netoliese. Matė, kaip automobilis „BMW“, kurio valstybinio numerio neprisimena, išvažinėdamas iš teritorijos, jau išsukęs iš už posūkio ir važiuodamas tiesiai, dešinės pusės priekiu, kliudė džipo kairės pusės priekį. Automobiliui buvo skilęs bamperis, ratas pasisukęs, išbėgę skysčiai. Padaryti apgadinimai buvo žymūs. Automobilis atsitraukė ir bandė sprukti, t. y. atsitraukęs išvažiavo iš teritorijos į pačią (duomenys neskelbtini) gatvę. Galėjo nuvažiuoti 200-300 metrų. Automobilis nebuvo dingęs iš jo matymo lauko. Automobilis, prieš išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvelę, neapsisuko. Iš teritorijos išvažinėjo po įvykio, pastovėjęs bei atsitraukęs atgal. Jokio parkavimosi tuo metu nebuvo. Greitis galėjo būti iki 30 km/h. Prie (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis, yra vienas išvažiavimas. Daugiau išvažiavimų nėra. Prieš įvykį, išvažinėdamas iš posūkio, asmuo automobilį ištiesino ir atsitrenkė į paskutinį automobilį, stovinį eilėje. Tada atbuline eiga atsitraukė tiek, kad galėtų išvažiuoti į gatvę. Į gatvę išvažiavo priekiu.

8.1. Teismui liudytojui G. T. parodžius eismo įvykio schemą, liudytojas nurodė, jog aikštelėje kolegės automobilis buvo priparkuotas galu prie bortelio, o pastatas eina toliau. Su K. lauke rūkė. Įvykio metu visą laiką buvo vietoje ir visą tą laiką buvo atsisukęs į aikštelę. Įvykio vietą stebėjo kažkur 50 metrų atstumu. Tuo metu su K. stovėjo prie įėjimo į vandens siurblių pastatą ir automobilį „BMW“ matė dar iki įvykio. Matomumo lauko niekas neribojo, jokie objektai neužstojo. Apgadinta transporto priemonė priklausė jo kolegei D. P., kuriai apie eismo įvykį pranešė telefonu. Apgadintas automobilis buvo stovintis, tuščias. Įvykį matė tik jis ir K. Asmuo, atsitrenkęs į džipą, neapsisukinėjo. Jis tiesiog atgal pavažiavo 1-2 metrus, pasitiesino automobilį ir išvažiavo. Automobilis „BMW“ į gatvę išvažiavo pro vartus, kurie galėtų būti 3-4 metrų pločio, pravažiuoja sunkvežimiai. Nuo kontakto su džipu iki išvažiavimo vartų bus 100 metrų. Kitus 200 metrų mato, nes yra vartai ir gatvė. Išvažiavus pro vartus yra dar viena aikštelė ir tik tada gatvė. Po įvykio automobilis „BMW“ nuo nukentėjusiosios automobilio nuvažiavo 200-300 metrų. Atstumą nuo įvykio vietos iki gatvelės sako iš akies. Po eismo įvykio nuvažiuojančiam automobiliui K. šaukė „kur važiuoji, grįžk, ką čia darai“. Jis šaukė, bėgdamas link nuvažiuojančio automobilio. Automobilis „BMW“ sustojo, jiems pribėgus prie nukentėjusio automobilio. Toliau jau nebebėgo, nes nuvažiuojantis automobilis sustojo. Neprisimena, ar tuo metu dar ką nors šaukė. Kolega rinko numerį ir tuo pačiu abu rėkė. Kadangi K. turi gerą balsą, tai asmuo išgirdo. Automobilis tuo metu jau buvo nuvažiavęs į gatvelę. Apie tai, kad asmuo nuvažiuodamas juos girdėjo, sprendžia iš to, kad į juos atsisuko. Jeigu asmuo būtų nepamatęs, kad jie mato, tai ir nebūtų grįžęs. Asmenį į įvykio vietą sugrąžino, kadangi pradėjo rėkti ir bėgti link tos vietos. Asmuo, vairavęs transporto priemonę, juos pamatė, nes buvo pradarytas automobilio langas bei į juos atsisuko. Tuo metu jiems nieko nesakė. Tiesiog pastovėjo ir grįžo atgal. Policijai iš jo telefono paskambino K.. Skambino iš jo telefono, kadangi tuo metu nebuvo pasiėmęs savo. Policiją iš karto kvietė tik asmeniui pradėjus išvažinėti iš teritorijos, tik atsitrenkus į kitą automobilį. Jokių kortelių nebuvo užkišta. Apie eismo įvykį pirma informavo policiją, o po to nukentėjusiąją. Po įvykio automobilis į įvykio vietą grįžo tuo pačiu keliu, kuriuo išvažiavo. Prieš grįždamas, apsisuko. Automobilyje buvo vienas vairuotojas, kitų asmenų nebuvo. Nuo įvykio pradžios iki grįžimo į įvykio vietą galėjo praeiti iki 5 min. Automobilis „BMW“ visą laiką buvo jo matomumo lauke. Po atsitrenkimo, jis išvažiavo į gatvelę, iki 1 min. pastovėjo ir grįžo atgal. Grįžusiam asmeniui pasakė, kad iškvietė policiją. Asmuo draskėsi, kad nekviestų policijos, prašė nekviesti. Pradėjo ginčytis, kad nieko čia tokio, kad išsigando ir išvažiavo. Kadangi vairuotojas su jais elgėsi agresyviai, jie nekreipė dėmesio. Jis tik išlipęs garsiai sakė, kad nekvieskite policijos, kad nieko čia nebuvo. Savininkei neskambino ir nesiūlė pildyti deklaracijos, nes asmuo bėgo. Jeigu jis būtų nebėgęs, tai nieko ir nebūtų buvę. Vietoje nebandė išsiaiškinti įvykio aplinkybių todėl, kad vairuotojas juos puolė. Be to, automobiliui „BMW“ nuo įvykio vietos 10-15 metrų atstumu nukrito valstybinis numeris. Numeris galėjo nukristi atsitrenkus į džipą ir jam išvažinėjant. Teritorija aptverta betonine tvora. Ši teritorija, jo žiniomis, stebima vaizdo kameromis, tačiau įvykio vietos nesimato. Kad nesimato tikrai žino, nes tikrino. Ta kamera stebi klientų aikštelę, tačiau šitos aikštelės kamera neapima vaizdo. Neapima vaizdo ir tos vietos, iš kurios išvyko automobilis. Savininkė buvo atėjusi į įvykio vietą. Nepasakys po kiek laiko atvažiavo policija ir po kiek laiko atėjo savininkė. Pirma į įvykio vietą atėjo savininkė, po to atvyko policijos pareigūnai. Nuotrauką, kurią gali parodyti teismui, darė iš karto po įvykio. Iki vartų nebuvo pribėgęs, tačiau asmuo, sustojęs už vartų, buvo matymo zonoje. Įvykio vietą nufotografavo asmeniui grįžus į įvykio vietą. Iki jam sugrįžtant nei fotografavo, nei filmavo. Nei jis, nei K. nefilmavo. K. neturėjo telefono, nes policijai skambino iš jo telefono.

9. Teismo posėdžio metu liudytojas K. P. nurodė, jog dienos neprisimena, galėjo būti praeitų metų vasarą. Nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas pažįstamą vadybininką G. Kadangi yra pažįstami, išėjo parūkyti ant parduotuvės laiptų. Berūkydami, pamatė kieme negreitai, lėtai riedantį dramblio kaulo ar kibiro spalvos automobilį „BMW“, kuris „pylėsi“ į stovintį automobilį „Grand Cherokee“. Atstumas nuo vietos, iš kurios rūkė, iki įvykio vietos tikrai nebuvo didelis. Galėjo būti iki 50 metrų. Kieme esantys objektai netrukdė matyti įvykio vietos. Jo manymu automobilio „BMW“ vairuotojas užsižaidė su borto kompiuteriu. Apie tai sprendžia todėl, nes matė, kad važiuodamas buvo nuleidęs galvą. Automobilis išvažinėjo iš įmonių teritorijos, iš greta UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančių pastatų, ir judėjo link išvažiavimo vartų, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Iki įvykio, automobilis važiavo labai mažu greičiu, kažkur iki 20 km/h. Automobilis riedėjo, o jo vairuotojas arba žaidė su Borto kompiuteriu, arba kažką kitą darė. Aikštelėje stovėjo daug automobilių. Prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato yra viena aikštelė, toliau dar kita aikštelė. Aikštelėje, kurioje įvyko eismo įvykis, automobilis „Grand Cherokee“ stovėjo galu į žolyną, nes kontaktas buvo su kairiu sparnu, buferiu. O įvažiavęs automobilis kontaktavo dešiniu buferiu, lempa. Jis stipriai kabino kitą automobilį, nes net sustojo. Tada apie porą metrų atbulas atsitraukė. Atsitraukė tam, kad galėtų važiuoti. Iki automobiliui atsitraukiant, kolega G. nieko nesakė. Su G. žiūrėjo, kas toliau bus. Automobilis atsitraukė ir pradėjo važiuoti iš teritorijos. Šaukti pradėjo tuomet, kai suvokė, kad vairuotojas nori pasišalinti iš įvykio vietos. Šaukė „Kur važiuoji“. Tačiau automobilis toliau važiavo. Tada sparčiai nuo laiptų išėjo į važiuojamą dalį, kad per galinį veidrodėlį vairuotojas jį akivaizdžiai matytų. Automobilio nesigynė. Atstumas tarp jo ir nuvažiuojančio automobilio, galėjo būti kažkur 30 metrų. Kadangi turi gerą balsą, garsiai šaukia. Jam net grįžus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad jis turi gerą gerklę, kad net viduje girdėjo jį šaukiantį. Negali atsakyti ar vairuotojas girdėjo. Tačiau tikrai jį matė per galinį veidrodėlį, be to ir vairuotojo pusėje buvo pradarytas langas. Dar garsiau pradėjo šaukti „Stok“. Tačiau automobilis vis tiek toliau važiavo. Paskui žiūri, kad avarijos vietoje paliko valstybinį numerį. Pradėjo šaukti „Asile, numerį palikai“. Pradėjus šaukti „Asile, numerį palikai“, vairuotojas (duomenys neskelbtini) gatvėje apsisuko ir sugrįžo. Iki apsisukimo jis jau buvo nuvažiavęs apie 100 metrų tikrai. Buvo pravažiavęs vartus, kai šaukė, kad numerį paliko. Valstybinio numerio nebuvo paėmęs. Mano, kad asmuo grįžo vien dėl to, jog buvo palikęs valstybinį numerį. Grįžęs, automobilį pastatė ties avarijos vieta - aikštelės dešinėje pusėje prie kelkraščio. Išvažiuojant įvykio vieta yra dešinėje pusėje, o įvažiuojant - kairėje pusėje. Grįžęs į įvykio vietą, asmuo pradėjo teisintis, o jis šaukė, kad jis nuvažiavo. Vairuotojas nesakė, kodėl nuvažiavo. Iš G. telefono paskambino Nr. 112. Sujungė su Šiaulių policija, kuri pasakė, kad tegul užsipildo deklaraciją ir skirstosi. Atsakė, kad „Man atrodo, kad turi promilių“. Tada pasakė, kad atvažiuoja. Pradėjo skambinti į 112, o vairuotojas jo pradėjo prašyti, kad neskambintų, kad tariamės. Jis atsakė „Koks tariamės? Tau reikėjo nenuvažiuoti, tada ir būtume susitarę. Aš vien dėl to ir skambinau 112, kad tu nuvažiavai“. Vairuotojas lakstė paskui jį prašydamas „Susitarkime, susitarkime“. Pasakymą „susitarkime“ suprato, kad neskambintų ir nekviestų pareigūnų. Paskambino tik todėl, kad nuvažiavo bei jam sukėlė įtarimą asmens neblaivumas. Apie tai, kad asmuo gali būti neblaivus, sprendė iš išvaizdos. Atvažiavo du pareigūnai. Nežino, ką jie aiškinosi, nes jie nuėjo parūkyti. Jie kažką kalbėjo ir kartu pasiėmę pažeidėją išvažiavo. Į įvykio vietą buvo išėjusi nukentėjusioji, kuri dirba antrame aukšte. Niekas jai neskambino ir nepranešė apie įvykį. Mano, kad ji atėjo nuo sukelto triukšmo. Atėjusi nukentėjusioji nieko nesakė. Po visko, jiems padėkojo. Nežino ar nukentėjusioji bendravo su asmeniu, įvažiavusiu į jos automobilį. Atsitraukė toliau nuo įvykio vietos, ant laiptų. Melas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo automobilį buvo atsitraukęs keletą metrų. Nuo įvykio vietos vairuotojas galėjo nuvažiuoti apie 100 metrų. Jis pro vartus išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. (duomenys neskelbtini) gatvėje, jam šaukiant apie paliktą valstybinį numerį, grįžo atgal.

9.1. Liudytojui K. P. parodžius eismo įvykio schemą (b. l. 16), liudytojas nurodė, jog grįžęs automobilis „BMW“ ne taip stovėjo. Jis stovėjo ties skaičiumi 3, t. y. prie laiptų. Kur yra 0,75 - tikrai dar stovėjo mašina.

9.2. Liudytojui K. P. parodžius fotonuotraukas (b. l. 53-54), liudytojas nurodė, jog atrodo, kad viskas dešiniau buvo. Policijos pareigūnai buvo užstatę automobilį taip, kad net pravažiuoti nebuvo galima. Nematė, kad automobilis būtų buvęs perstatytas. Jis išvažiavo, iki galo nebuvo. Tik matė, kaip pilietį įsisodino ir išvažiavo. Iki kol įsisodino pilietį, automobilis „BMW“ nebuvo judintas. Tačiau, kaip ir sakė, jam viskas buvo dešiniau. Dėl policijos ekipažo niekas pravažiuoti negalėjo. Jie visi stovėjo ir žiūrėjo. Jie vienas kitam rodė dokumentus. Su pareigūnais ilgokai bendravo, kažkur 15 min. Po to žiūri, kad pilietį sodinasi į policijos budelę. Jis išvažiavo. Skambino į pagalbos centrą. Pradžioje buvo pasiūlyta užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau nesutiko dėl to, kad pasirodė, jog yra promilių. Nekilo abejonių, kas sukėlė įvykį. Niekas pažeidėjo neklausė ar girdėjo jį šaukiantį. Be to, jis dar ir telefonu kalbėjo su pareigūnais. Kviesdamas pareigūnus, nurodė aplinkybę, kad asmuo nori pabėgti ir, kad galimai yra neblaivus. Kviečiant policijos pareigūnus, nukentėjusiosios įvykio vietoje nebuvo. O jeigu ir buvo tai neatpažino. Policijos pareigūnus kvietė jau asmeniui nuvažiuojant iš įvykio vietos. G. išsitraukė telefoną, kad galėtų užsirašyti numerį, o tada pradėjo skambinti 112. G. pradėjo skambinti, o jis baigė kalbėti. Per tą laiką, asmuo apsisuko (duomenys neskelbtini) gatvėje ir grįžo. Įvykio nefiksavo jokiomis priemonėmis. Nežino ar aikštelėje yra vaizdo kameros. Išskyrus jį ir G., kitų asmenų nebuvo. Įvykio pradžią matė tiek jis, tiek G.. Gal G. įvykio pradžios ir nematė, tačiau nuo triukšmo turėjo atsisukti. Jie abu sureagavome į įvykį.

10. Teismo posėdžio metu liudytojas E. V. nurodė, jog nežino dėl ko yra pakviestas į teismą liudyti. Teismo salėje esantis asmuo pareiškėjas - matytas. Žino, kad su šiuo asmeniu turėjo du įvykius, tačiau tiksliai neprisimena dėl kurio įvykio. Dirba reagavimo skyriaus 2-ojo poskyriaus vyr. patruliu. Prisimena, kad (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), buvo eismo įvykis dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Kiek prisimena, asmuo atsitrenkė į automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Neprisimena pagal kieno pranešimą vyko į eismo įvykio vietą ir ką nuvykę rado. Neprisimena, nes įvykis buvo seniai, tokių eismo įvykių būna daug. Taip pat neprisimena, ką nurodė asmenys, nuvykus į eismo įvykio vietą dėl pasišalinimo. Vienas automobilis stovėjo parkingo vietoje, kitas - toliau. Neprisimena, ką nurodė asmuo, bandęs pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Neprisimena jo pozicijos, t. y. ar sutiko su kitų asmenų nurodytu pasišalinimu. Tikrai neprisimena ar reikėjo ieškoti asmens, pasišalinusio iš eismo įvykio vietos. Pasišalinimo faktas iš eismo įvykio yra tada, kai automobilio nebėra eismo įvykio vietoje. Turi būti automobilių eismo įvykių vieta. Jie nekvalifikuoja, kai žmogus atbuline eiga kažkiek atitraukia automobilį. Tačiau, kai automobilis pakeičia savo poziciją, t. y. stovi kitoje vietoje, tai jau yra pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Po eismo įvykio, automobilis turi likti pradinėje eismo įvykio vietoje. Jeigu vairuotojas, išvažiavęs grįžta atgal, tai traktuos, kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Pykčio ant pareiškėjo nelaiko. Šios bylos baigtimi neturi suinteresuotumo. Neturi asmeninės nuoskaudos dėl kažkokio įvykio.

11. Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. nurodė, jog dirba Šiaulių policijoje vyresniuoju tyrėju. Nežino, kodėl yra pakviestas. E. P. nepažįsta, nėra giminaitis. 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo arba tyrėjas arba vyresnysis tyrėjas ir reaguodavo į įvykius. Šiuo metu yra vyresnysis tyrėjas. Įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje nepamena. Įprastai nuvykus į eismo įvykį, patikrinamas vairuotojų blaivumas, patikrinami transporto priemonės dokumentai, pabendraujama su liudytojais, įvertinama bendra situacija. Tarnybiniu pranešimu galima remtis, nes jis būna surašomas iš karto po įvykio. Įrašai kūno kameromis šiuo metu daromi iš karto atvykus į įvykį. Įvykio tikrai neprisimena.

11.1. Teismui pagarsinus liudytojo E. K. tarnybinį pranešimą, liudytojas nurodė, jog tarnybiniame pranešime aplinkybės nurodytos remiantis liudytojos D. P. paaiškinimais. Truputį prisiminė įvykio aplinkybes. Vairuotoją rado toje pačioje teritorijoje, bet jis buvo pavažiavęs toliau. Su vairuotoju bendravo ir aiškinosi įvykio aplinkybes. Pagal liudytojo parodymus, vairuotojas padaręs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, ir pastebėjęs, kad nėra automobilio valstybinio numerio, sugrįžo atgal, po ko ir buvo sulaikytas. Nepamena ar vairuotojui buvo užtvertas kelias, kad jis negalėtų vėl pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nepamena ar buvo palikta vizitinė kortelė. Minėtas vairuotojas ne kartą buvo sustabdytas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir po to įvykio buvo susidūręs su šiuo asmeniu. Neturi nusiteikimo A. P. atžvilgiu. Automobilį nuvežti jie turi teisę, bet jo neatima. Už pasišalinimą iš eismo įvykio, gali būti taikomas transporto priemonės nutempimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

12. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

14. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Pripažino, kad eismo įvykio metu apgadino kitą automobilį. Po eismo įvykio, patyrė šoką, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Tačiau pavažiavęs kelis metrus, grįžo atgal, norėdamas palikti kortelę, apgadinto automobilio vairuotojai. Nukritusį nuo jo automobilio valstybinį numerį, pastebėjo jau išlipęs iš automobilio, t. y., kuomet norėjo palikti kortelę. Uždėjęs kortelę ir atsigręžęs atgal, pamatė automobilio valstybinį numerį. Atsiradus liudytojams liko vietoje, nes liudytojai pasakė, kad kvies policiją. Neturėjo minties pasišalinti iš įvykio vietos.

15. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

16. Taigi administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą tenka institucijai (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022).

17. Byloje nustatyta, jog A. P. nubaustas už tai, jog jis 2022 m. rugsėjo 1 d. 12 val. 34 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus, nepranešęs apie eismo įvykį policijai. eismo įvykio metu apgadintas kitas automobilis, automobilio savininkui padaryta turtinė žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudos dydžio.

18. ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracinę atsakomybę. Šio administracinio nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Žemesnės instancijos teismas

19. KET 219-222 straipsniuose numatytos eismo dalyvio pareigos, keliamos įvykus eismo įvykiui: nedelsiant sustoti, nesukelti papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti, neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugoti eismo įvykio pėdsakus, pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, informaciją, būtiną žalai nustatyti, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, apie tai pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pranešti nukentėjusiesiems, nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes, o jeigu nesutariama – kviesti policiją. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 2 punkte taip pat įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui eismo dalyviai, susiję su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Taigi, tiek pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal KET, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje, iki kol bus nustatytos ir užfiksuotos įvykio aplinkybės.

20. Kiekvienas transporto priemonės vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas automobilį turi būti atsargus ir atidus – važiuoti taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, o sukėlęs tokias pasekmes, prisiimti už jas atsakomybę. Pranešimas apie eismo įvykį nukentėjusiajam ir/ar policijos pareigūnams nėra formalus įpareigojimas. Susisiekdamas su atitinkamomis institucijomis ar asmenimis transporto priemonės vairuotojas patvirtina, kad sukėlė eismo įvykį, išsprendžiamas eismo įvykio kaltininko klausimas (arba pranešama, kad vienas ar keli eismo įvykio dalyviai nesutinka su įvykio aplinkybių vertinimu), taip pat konstatuojamas žalos sukėlimo klausimas bei būsima atlyginimo tvarka. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra vienas šiurkščiausių KET pažeidimų, itin apsunkinančiu eismo įvykio aplinkybių ištyrimą, sudarančiu prielaidas neteisingai nustatyti įvykio mechanizmą, atsakingą asmenį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

21. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. P. neginčija, jog sukėlė eismo įvykį. Tačiau nurodo, kad jo veiksmuose nėra tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, kad jis trumpam pasišalino iš eismo įvykio vietos ne dėl to, kad siekė išvengti atsakomybės, ir grįžo ne dėl to, jog pametė valstybinius automobilio numerius įvykio vietoje, o dėl ištikto šoko, nemąstydamas, spontaniškai išvažiavo.

22. Konstatuoti pažeidimo padarymą, numatytą ANK 426 straipsnyje, būtina konstatuoti tyčią, nes ANK 426 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

23. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

24. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su A. P. pozicija, jog byloje nėra įrodyta jo tyčia. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir norėjo taip elgtis. Teismo vertimu, būtent A. P. elgesys po įvykio rodo, kad jis iš įvykio vietos pasišalino siekdamas išvengti atsakomybės, suprato, kas įvyko, t. y. kad eismo įvykio metu apgadino kitą automobilį.

25. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014).

26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. savo parodymuose nurodydavo skirtingas aplinkybes ar jų atsiradimo priežastis. Keitė savo poziciją ne vien dėl eismo įvykio metu nukritusių valstybinių numerių (įvykio metu nuo jo vairuotos transporto priemonės buvo nukritęs valstybinis numeris. Nukritusį valstybinį numerį, pastebėjo jau išlipęs iš automobilio. Uždėjęs kortelę ir atsigręžęs atgal, pamatė automobilio valstybinį numerį; Nepamena ar po eismo įvykio liko jo valstybinis numeris; Nepamena, bet jei liudytojas sako, tada buvo nukritęs automobilio valstybinis numeris, bet ne dėl jo grįžo atgal), bet nurodė ir skirtingas aplinkybes dėl kurių įvyko eismo įvykis (bejungiant bėgius, netyčia kliudė nukentėjusiosios moters automobilį; užsižiūrėjęs į programėlę plančetėje suprato, kad atsitrenkė) bei kitas bylai itin svarbias aplinkybes (pvz. nurodė, kad smūgis į kitą automobilį nebuvo stiprus, nors iš liudytojų parodymų ir padarytų apgadinimų matyti, kad smūgis buvo stiprus ir automobilio apgadinimai buvo žymūs ir akivaizdžiai matomi). Pažymėtina ir tai, kad A. P. viso proceso metu tvirtino, jog suvokė, kad padarė eismo įvykį ir kliudė kitą automobilį, kad smūgis nebuvo stiprus ir sąmoningai iš įvykio vietos nepasišalino (po įvykio nesustojo dėl ištikto šoko. Automobilį apsuko automatiškai, nemąstydamas. Atsiradus liudytojams liko vietoje, nes liudytojai pasakė, kad kvies policiją. Šokas jį ištiko smūgio metu. Atsitrenkęs, toliau pavažiavo dėl šoko. Aplinkinių asmenų nematė ir ne dėl to sugrįžo atgal), tačiau tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus paneigia liudytojų G. T. ir K. P., nukentėjusiosios D. P. duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

27. Teismo metu liudytojas G. T. nurodė, jog matė įvykį, nes kaip tik buvo netoliese. Matė, kaip automobilis „BMW“, kurio valstybinio numerio neprisimena, išvažinėdamas iš teritorijos, jau išsukęs iš už posūkio ir važiuodamas tiesiai, dešinės pusės priekiu, kliudė džipo kairės pusės priekį. Automobiliui buvo skilęs bamperis, ratas pasisukęs, išbėgę skysčiai. Padaryti apgadinimai buvo žymūs. Automobilis atsitraukė ir bandė sprukti, t. y. atsitraukęs išvažiavo iš teritorijos į pačią (duomenys neskelbtini) gatvę. Galėjo nuvažiuoti 200-300 metrų. Automobilis, prieš išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvelę, neapsisuko. Iš teritorijos išvažinėjo po įvykio, pastovėjęs bei atsitraukęs atgal. Įvykį matė tik jis ir K.. Asmuo, atsitrenkęs į džipą, neapsisukinėjo. Jis tiesiog atgal pavažiavo 1-2 metrus, pasitiesino automobilį ir išvažiavo. Automobilis „BMW“ į gatvę išvažiavo pro vartus. Po eismo įvykio nuvažiuojančiam automobiliui K. šaukė „kur važiuoji, grįžk, ką čia darai“. Jis šaukė, bėgdamas link nuvažiuojančio automobilio. Automobilis „BMW“ sustojo, jiems pribėgus prie nukentėjusio automobilio. Apie tai, kad asmuo nuvažiuodamas juos girdėjo, sprendžia iš to, kad į juos atsisuko. Jeigu asmuo būtų nepamatęs, kad jie mato, tai ir nebūtų grįžęs. Asmenį į įvykio vietą sugrąžino, kadangi pradėjo rėkti ir bėgti link tos vietos. Asmuo, vairavęs transporto priemonę, juos pamatė, nes buvo pradarytas automobilio langas bei į juos atsisuko. Policiją iš karto kvietė tik asmeniui pradėjus išvažinėti iš teritorijos, tik atsitrenkus į kitą automobilį. Jokių kortelių nebuvo užkišta. Po įvykio automobilis į įvykio vietą grįžo tuo pačiu keliu, kuriuo išvažiavo. Prieš grįždamas, apsisuko. Nuo įvykio pradžios iki grįžimo į įvykio vietą galėjo praeiti iki 5 min. Grįžusiam asmeniui pasakė, kad iškvietė policiją. Asmuo draskėsi, kad nekviestų policijos, prašė nekviesti policijos. Pradėjo ginčytis, kad nieko čia tokio, kad išsigando ir išvažiavo. Be to, automobiliui „BMW“ nuo įvykio vietos 10-15 metrų atstumu nukrito valstybinis numeris. Numeris galėjo nukristi atsitrenkus į džipą ir jam išvažinėjant. Analogiškas aplinkybes teismo metu nurodė ir liudytojas K. P., jog berūkydami, pamatė kieme automobilį „BMW“, kuris „pylėsi“ į stovintį automobilį „Grand Cherokee“. Jis stipriai kabino kitą automobilį, nes net sustojo. Tada apie porą metrų atbulas atsitraukė. Atsitraukė tam, kad galėtų važiuoti. Automobilis atsitraukė ir pradėjo važiuoti iš teritorijos. Šaukti pradėjo tuomet, kai suvokė, kad vairuotojas nori pasišalinti iš įvykio vietos. Šaukė „Kur važiuoji“. Tačiau automobilis toliau važiavo. Tada sparčiai nuo laiptų išėjo į važiuojamą dalį, kad per galinį veidrodėlį vairuotojas jį akivaizdžiai matytų. Negali atsakyti ar vairuotojas girdėjo. Tačiau tikrai jį matė per galinį veidrodėlį, be to ir vairuotojo pusėje buvo pradarytas langas. Dar garsiau pradėjo šaukti „Stok“. Paskui žiūri, kad avarijos vietoje paliko valstybinį numerį. Pradėjus šaukti, kad asmuo paliko valstybinius numerius, vairuotojas (duomenys neskelbtini) gatvėje apsisuko ir sugrįžo. Buvo nuvažiavęs vartus apie 100 metrų. Pradėjo skambinti į 112, o vairuotojas jo pradėjo prašyti, kad neskambintų, kad tariamės. Vairuotojas lakstė paskui jį prašydamas „Susitarkime, susitarkime“. Šias liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtino ne tik teismo metu apklausta nukentėjusioji D. P., kuri teisme nurodė, jog išbėgusi, puolė prie automobilio, iš kurio viskas bėgo. Jai išėjus, kieme buvo A. P., vadybininkas G. T., jų klientas ir dar jos bendradarbiai, kurie atbėgo kartu su ja. Klientas (t. y. K. P.) jai sakė, kad žmogus pristabdė ir, kad norėjo pabėgti. Dėl tokio jo elgesio ir iškvietė policiją. A. P. sakė „Aš nebėgau, ką tu kalbi“, o jie rėkė „Bėgai“. Matė kito automobilio numerį, kuris viduryje kelio mėtėsi. Tiki kolegomis, kurie pasakė, kad žmogus bėgo, pametė numerį ir grįžo. Gali būti, kad valstybinis numeris nuo jos automobilio galėjo būti nukritęs apie 9 metrus. Jai tik G. su klientu pasakojo, kad rūkydami, pamatė automobilį, riedantį link jos automobilio. Galvojo, kad žmogus ištiesins vairą ir nuvažiuos, tačiau to nepadarė. Tik išgirdo „Bampt“ ir pamatė, kad pristabdęs pažiūrėjo ir per vartus išvažiavo. Pamatę jį nuvažiuojantį, švilpė, rėkė. Kuomet asmuo įvažiavo į jos automobilį, liudytojai stovėjo prie pastato įėjimo durų, bei policijos pareigūno, vyresniojo tyrėjo E. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad atvykus į įvykio vietą D. P. paaiškino, kad jai būnant darbe, paskambino kolega G. T. ir paaiškino, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Atėjusi į įvykio vietą D. P. kolega G. T. paaiškino, kad automobilio BMW vairuotojas išvažiavo iš eismo įvykio vietos, bet grįžo pasiimti savo valstybinių numerių, kuriuos pametė eismo įvykio metu. Su G. T. buvo K. P., kuris automobilio BMW vairuotoją sustabdė, kad nepasišalintų vėl iš eismo įvykio vietos pasiėmęs numerius.

28. Nors A. P. ir nurodo, kad pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo jokio pagrindo, taip pasielgė tik dėl eismo įvykio metu ištikto šoko, o grįžęs atgal, paliko vizitinę kortelę, taip asmeniui pranešdamas apie eismo įvykį. Tačiau šios A. P. nurodytos aplinkybės prieštarauja nustatytoms byloje aplinkybėms. Abu įvykio vietoje buvę ir eismo įvykį matę liudytojai kategoriškai paneigė aplinkybę dėl paliktos vizitinės kortelės, bei aplinkybę, kad A. P. į eismo įvykio vietą grįžo savo noru. Byloje neginčijamai buvo patvirtinta, kad į eismo įvykio vietą A. P. grįžo tik pamatęs liudytojus bei išgirdęs juos šaukiant apie pamestus valstybinius numerius, o grįžęs prašė nekviesti policijos pareigūnų, ginčijosi su liudytojais, nurodydamas, kad nieko nepadarė, išsigando ir išvažiavo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eismo įvykio metu A. P. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Teismo nuomone, visos šios nustatytos aplinkybės kategoriškai paneigia A. P. poziciją ir neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad jo veiksmuose buvo tyčia. Nors pagal teismų praktiką, atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (nepranešus apgadinto turto savininkui ar policijai).

29. Todėl byloje neginčytinai nustačius, kad A. P. 2022 m. rugsėjo 1 d. 12 val. 34 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus, nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Eismo įvykio metu apgadintas kitas automobilis, automobilio savininkui padaryta turtinė žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudos dydžio, jo administracinis nusižengimas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuotas teisingai.

30. Įvertinus anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos duomenis, nagrinėjamu atveju, konstatuotina, jog A. P. kaltė dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nekelia jokių abejonių, todėl nėra pagrindo šioje dalyje nutraukti administracinę teiseną, dėl ko skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-605-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė