Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo gynėjams advokatėms Jolantai Teresai Litvinskienei, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, advokatui Stasiui Lileikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nedeklaruota, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, iki bausmės atlikimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” pagalbiniu darbuotoju, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta jam galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti legalų darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 4) atlyginti nukentėjusiajai A. S. ir A. J. po 3 000 Eur dalį neturtinės žalos. Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu nuteistajam V. V. paskirtos 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmės 3 (trijų) metų vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmės, kadangi jis nevykdė teismo nuosprendžiu paskirtų pareigų nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir atlyginti žalą. 2021 m. lapkričio 15 d. atvyko į Vilniaus pataisos namus. 2021 m. lapkričio 22 d. atvyko į Marijampolės pataisos namus. 2024 m. lapkričio 14 d. įkalinimo įstaigos administracijos sprendimu buvo paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėjos Karinos Jancevič tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-44374-23 dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo matyti, kad nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 18 d., apie 20.09 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairavo automobilį „OPEL”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,85 promilės etilo alkoholio koncentracija t. 1, (b. l. 1-3).

Motyvuojamoji dalis

2023 m. lapkričio 18 d. 20:25:05 prietaisu „Draeger Alcotest 7510” Nr. ARJKB0152, patikros sertifikatas Nr. 1985607, galiojantis iki 2024-04-15, V. V. nustatytas 1,85 ‰ (promilės) girtumas. (b.l. 58)

Iš byloje esančio VĮ „Regitra” duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Opel Signum”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) 6, savininkas A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis” duomenų matyti, kad automobilio „Opel Signum”, 1.9 CTDI kategorija M1-AB, pasirinkti metai 2005, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje 1 537 Eur, su PVM – 1 860 Eur (t. 1, b. l. 25).

Pranešėjas: taip, taip, prie (duomenys neskelbtini). Čia yra... Kokia čia gatvė yra?

Pranešėjas: taip, atsiųskit, mes jį laikom čia.

Išklausomas antrojo skambučio garso įrašas, kurio ID 92238410716. Skambučio data – 2023-11-18. Skambučio laikas – 20.19 val.. Skambučio trukmė – 1 minutė 26 sekundės.

BPC operatorė: vienas vienas du.

Pranešėja: labas vakaras.

BPC operatorė: laba vakara.

Pranešėja: Vilniaus rajonas, prie (duomenys neskelbtini).

Pranešėja: nu tai čia vyrai sustabdė, sulaikė jį, bet čia jisai ir grasina. Vyriškis yra amžiuj, jis nieko nepadarys, bet tiesiog yra sudėtinga jį suvaldyti.

Pranešėja: taip, prie „Maximos”.

Pranešėja: taip.

BPC operatorė: laukite, viso gero (t. 1, b. l. 10-11).

Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas PSS-20231118-201849UTC+0200. Vaizdo įrašo data – 2023-11-18, pradžios laikas – 20.18 val., trukmė – 1 min. 41 sekundės. Vaizdo įraše matomas tas pats vaizdas, kai atvažiavus į įvykio vietą išlipama iš automobilio iš kito pareigūno perspektyvos.

Apžiūrimas trečiasis vaizdo įrašas PSS-20231118-202031UTC+0200. Vaizdo įrašo data – 2023-11-18, pradžios laikas –

20.20 val., trukmė – 6 min. 32 sek. Vaizdo įraše matomas tas pats vaizdas iš kito pareigūno perspektyvos. Tikrinamas asmens girtumas, vėliau nuimami antrankiai (t. 1, b. l. 12-13).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis V. V. 2023 m. lapkričio 18 d., apie 20.16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Opel Signum”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įvykio vietoje kaltinime nurodytu laiku sertifikuotu alkotesteriu kaltinamajam buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas. Tai, kad jis, būdamas girtas, vairavo automobilį, pripažino ir pats kaltinamasis, be to vairavimo esant neblaiviam faktą įrodo liudytojų – M. Ž. ir L. Ž. parodymai, juos patvirtinantys liudytojo A. J. parodymai, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Kad kaltinamasis neblaivus vairavo automobilį, be paminėtų liudytojų parodymų, įrodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: kaltinamojo neblaivumą nustatantys duomenys ir neblaivumo nustatymo akte nurodyti kaltinamojo neblaivumo požymiai, teisiamajame posėdyje ištirti vaizdo įrašai, apžiūros protokolo duomenys. Visų šių teismo išvardintų įrodymų, kurie vienas kitą patvirtina, yra susieti nuoseklia logiška grandine, teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, sėsdamas už automobilio vairo būdamas neblaivus ir jį vairuodamas, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, tai yra alkotesteriu buvo nustatytas 1.85 promilių girtumas, veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgia į V. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis); kaltės formą – tiesioginę tyčią; į tai, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių; į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas (t. 1, b. l. 88-89) už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą ir šiuo metu lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 90). Teismų praktikoje bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytų nusikalstamų veikų ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Įvertinęs visas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Baigiamųjų kalbų metu tiek prokurorė, tiek gynėjas prašė skirti kaltinamajam už 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą, siekiant nenutraukti kaltinamojo socialinių ryšių.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltinamojo asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.).

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų V. V. paskirtoji bausmė už nesunkų nusikaltimą galėtų ir atitikti. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau anksčiau jau buvo teistas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kai įvykio metu žuvo žmogus, už ką nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu ir bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas ir V. V. buvo pasiųstas atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kadangi jis nevykdė teismo nuosprendžiu paskirtų pareigų nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir atlyginti žalą. Bausmę V. V. atlikinėjo įkalinimo įstaigoje iki 2024 m. lapkričio 14 d. (t. 1, b. l. 180), kuomet buvo paleistas lygtinai, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, neprivertė padaryti teigiamų išvadų dėl savo elgesio. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, pateikė pažymą, kad nuo 2024 m. gruodžio 4 d. lanko konsultacijas dėl priklausomybės nuo alkoholio, tačiau tai nepaneigia jo aiškiai neigiamo požiūrio į įstatymo reikalavimų laikymąsi, bausmės vykdymą ir teismo skirtų įpareigojimų vykdymą atidėjus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltinamojo pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su teisiamo asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties, teismas turi atsižvelgti ir į nukentėjusio asmens bei visos visuomenės lūkestį dėl teisingumo įgyvendinimo paskiriant kaltiems asmenims baudžiamajame įstatyme numatytas teisingas bausmes.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad V. V. paskirtos bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tik ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir tuo pačiu visos visuomenės lūkestį dėl teisingumo įgyvendinimo. Todėl kaltininkui paskyrus galutinę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, o paskirtoji bausmė nustatytina vykdyti realiai pataisos namuose.

Atsižvelgiant į tai, kad naują nusikalstamą veiką V. V. padarė būdamas neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bendrintina su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...>. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad V. V. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. V. tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad praeityje V. V. buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą, būdamas paleistas lygtinai vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus, taigi dėl savo elgesio tinkamų išvadų nepadarė. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas penkerių metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 23 d. (b. l. 82-85).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone „Opel Signum”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis „Opel Signum”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso kaltinamajam V. V., todėl automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 20 d. pažyma Nr. APD-2024-08058, kurioje nurodyta, kad dėl V. V. teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 470,42 Eur dydžio išlaidas. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje gynėjas kaltinamajam V. V. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. valstybės garantuojama teisinė pagalba V. V. buvo užtikrinta teismo, o ne paties kaltinamojo iniciatyva, todėl teismo vertinimu, išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, šiuo atveju nepriteistinos.

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Vokas, kuriame laikmena su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro bei vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kūno („body”) kameromis paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimo 7 (septyniems) mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir V. V. (V. V.) paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. V. (V. V.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 5 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti V. V. (V. V.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Signum”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. APD-2024-08058 nurodytų 470.42 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo V. V. (V. V.) nepriteisti.

Vokas, kuriame laikmena su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro bei vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kūno („body”) kameromis paliktinas saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.