Tauragės apylinkės teismo nutarimas, II-167-1177/2023

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2023-11-27
Bylos Nr.: II-167-1177/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-46-3-00070-2023-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jurgita Vaitkevičienė
Pažeidėjas: G. D.

Kategorijos

6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-167-1177/2023Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00070-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.10.4. (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. lapkričio 27 d.Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurgita Vaitkevičienė,sekretoriaujant Aušrai Beniušienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai G. D.,administracinėn atsakomybėn patrauktos G. D. atstovui advokatui Antanui Damuliui,

institucijos, priėmusios nutarimą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Institucija) atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-764-2023 (ROIK: 23217427865) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. D. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji, būdama UAB „A. p.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktore t. y. atsakingu asmeniu, 2023 m. liepos 19 d. nuo 10:00 val. iki VDI pradėto patikrinimo apie 13:50 val. leido dirbti A. G., gim. (duomenys neskelbtini), padavėja, adresu (duomenys neskelbtini), kavinėje „P.“ apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu G. D. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. Taip pat G. D., būdama UAB „A. p.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktore, darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad įmonės darbuotojų darbas būtų organizuojamas laikantis DK reikalavimų. Remiantis tyrimo metu surinkta medžiaga nustatytas darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimas, 2023 m. liepos mėn. grafike darbuotojai O. D. per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį (nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2023 m. liepos 27 d.) suplanuota dirbti 56 val. Tuo ji pažeidė DK 115 straipsnio 3 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu G. D. pripažinta kalta padariusi ANK 95 straipsnio 1 dalį numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 1000 Eur bauda, taip pat pripažinta kalta padariusi ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 240 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, G. D. skirta galutinė 1000 Eur bauda.

Šalies argumentai

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškėja G. D. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-764-2023. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su priimtu nutarimu, nes Institucija neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas. Taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta 2020 m. birželio 30 d. Apskaitos tvarkymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp R. G. įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Vykdytojas), ir UAB „A. p.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurios 2.7 punktą matyti, kad Vykdytojas įsipareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą, įskaitant šioje sutartyje nustatytų ataskaitų, deklaracijų ir atskaitomybių parengimą, pateikimą VMI ir SODRAI iš Užsakovų pateiktų dokumentų, priimti ir bei grąžinti apskaitos dokumentus. Taigi pagal minėtą sutartį R. G. įmonė buvo atsakinga už pranešimus SODRAI dėl naujų darbuotojų priėmimo. R. G. įmonei 2023 m. liepos 1 d. buvo pranešta, kad A. G. pradės dirbti nuo 2023 m. liepos 19 d. Minėtus faktus patvirtina, kad darbo sutartis bei įsakymas priimti į darbą buvo sudarytas dar iki patikrinimo pradžios. Minėti dokumentai buvo pateikti Institucijai jų patikrinimo metu su jais bendraujant G. D., todėl jie negalėjo būti pasirašyti jiems atvykus. Tą patį patvirtino ir apklausiama A. G..

3.2. Skunde pažymima, kad analogiškoje administracinio nusižengimo byloje buvo kilęs teisės taikymo klausimas, susijęs su subjekto, kuris gali būti laikomas atsakingu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nustatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija analogiškoje byloje pažymėjo, kad aptariamos teisės normos dispozicijoje nurodyta, jog už nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamas darbdavys ar „kitas atsakingas asmuo“. DK apibrėžta darbdavio sąvoką (21 straipsnio 3 dalis), tačiau DK normos nereglamentuoja, kas gali būti laikomas „kitu atsakingu asmeniu“ ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Nei iš DK, nei iš teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų nekyla prievolė, kad „kitas atsakingas asmuo“ būtų darbdavio darbuotojas, pvz., struktūrinio padalinio vadovas ar pan. Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių bendrųjų nuostatų (toliau - Nuostatai) 4 dalies pagrindu elektroninius pranešimus ir elektroninius prašymus VSDFV turi teisę teikti darbdavys ar jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad šioje byloje darbdavys įdarbinimo dokumentų pateikimo VSDFV funkciją buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutarties pagrindu buvo pavedęs atlikti kitai įmonei. Teisėjų kolegija nusprendė, kad toks pavedimas (įgaliojimas) nelaikytinas netinkamu. Pagal pirmiau nurodytus Nuostatus, toks įgalioto asmens atliekamas veiksmas sukelia teisėtas pasekmes ir laikomas tinkamu VSDFV informavimu apie darbo santykių pradžią. Aptariamu atveju teisėjų kolegija konstatavo, kad įmonės vadovė ėmėsi tinkamų priemonių, kad įvykdytų savo pareigą informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią, - informavo buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančią įmonę apie įdarbinimo pradžią, kad ši, vykdydama sutartyje aptartas pareigas, informuotų VSDFV, todėl įmonės vadovės kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo nenustatyta. Kartu šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl asmens kaltės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, būtent - dėl atsakomybėn traukiamo subjekto, turi būti įvertinama visuma faktinių aplinkybių, susijusių su pareigos informuoti VSDFV turiniu. Darbdavio veiksmai (sprendimai), kuriais šis įgalioja kitą asmenį atlikti įstatyme įtvirtintą pareigą, turi būti nekeliantys abejonių ir būti realūs, o ne deklaratyvūs. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad įmonės vadovė turėjo siekį perkelti atsakomybę buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei ar kad būtų susiklosčiusi tendencija, kai apie asmenų įdarbinimą yra sistemingai „netyčia“ ar „per klaidą“ nepranešama ir taip piktnaudžiaujama minėtos pareigos delegavimu kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-697/2023).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

4.1. Nurodo, jog patikrinimas dėl galimai nelegalaus darbo buvo pradėtas po to, kai 2023 m. liepos 17 d. el. paštu buvo gautas anoniminis pranešimas, kuriame nurodoma, kad įmonėje UAB „A. p.“, adresu (duomenys neskelbtini), kavinėje „P.“ galimai nelegaliai dirba darbuotojai, dirbama pažeidžiant darbo ir laiko poilsio režimą (darbuotojai dirba dvi savaites be išeiginių nuo 7 val., iki 23/24 val.,) dalis atlyginimų mokama vokeliuose.

4.2. Darbdavys - asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio - juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio - fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (DK 21 straipsnio 3 dalis). Darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 straipsnis). Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). DK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą j darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

4.3. Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio pagrindu (pagal šiuo metu galiojantį ANK 95 straipsnį), o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje N r. ATP-132-557/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje N r. ATP-172-309/2017 ir kt.).

4.4. Kaip minėta, pirmasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis - realus asmens darbas. Byloje esantys duomenys įrodo, kad A. G. 2023 m. liepos 19 dieną vykdė darbo funkcijas. Antrasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis - laiku nepranešta VSDFV skyriui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog sudarant rašytinę darbo sutartį su A. G. apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui buvo pranešta nesilaikant DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. pranešimas pateiktas tik valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo metu (pagal iš VSDFV Klaipėdos teritorinio skyriaus gautą informaciją pranešimas pateiktas 2023 m. liepos 19 d., 14 val. 08 min.). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, o būtent tai, kad G. D., būdama UAB „A. p.slauga“ direktore, t. y. kontroliuojančiu asmeniu, leido dirbti A. G. nepatikrinus ir neįsitikinus ar apie jos įdarbinimą yra parnešta VSDFV teritoriniam skyriui nustatyta tvarka bei neužtikrino, kad nebūtų vykdomas nelegalus darbas.

4.5. Institucija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą bei siekį išvengti administracinės atsakomybės perkeliant atsakomybę buhalterines apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta informacija, kurią tiksliai dieną ir kokiu būdu duomenys apie A. G. įdarbinimą pateikti buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, tik VDI pateiktuose paaiškinimuose deklaruojamas faktas, kad duomenys perduoti, bet dokumentų pagrindžiančių faktinius įrodymus nėra. Apskaitos tvarkymo sutartis (2020 m. birželio 30 d.) Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp R. G. įmonės ir UAB „A. p.“, kuria grindžiama kito atsakingo asmens atsakomybė, VDI pareigūnams pateikta tik nutarimo priėmimo metu 2023 m. rugsėjo 12 d., dalyvaujant advokatui A. Damuliui. Taigi, pirminiuose paaiškinimuose G. D. neminėjo Apskaitos tvarkymo sutarties, sudarytos su buhalterines paslaugas teikiančia įmone. Skunde nurodoma, kad „pagal minėtą sutartį R. G. įmonė buvo atsakinga už pranešimus SODRAI dėl naujų darbuotojų priėmimo“, tačiau sutarties 2.7 punkte numatyta tik tai, kad buhalterinių paslaugų įmonė įsipareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą, įskaitant šioje sutartyje numatytų ataskaitų, deklaracijų ir atskaitomybių parengimą, pateikimą VMI bei SODRAI iš užsakovo pateiktų dokumentų. Sutartimi nėra aptartas joks susitarimas apie atsakomybės perdavimą R. G. įmonei dėl savalaikių pranešimų teikimo SODRAI apie naujų darbuotojų įdarbinimą UAB „A. p.“ bei nenurodyta, kad buhalterinė įmonė yra atsakinga už savalaikį pranešimų pateikimą VSDFV apie naujų darbuotojų priėmimą. Tą patvirtina ir G. D., 2023 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinime nurodydama, kad tik „įprasta tvarka UAB „A. p.“ apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV skyriui praneša įmonės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė“.

4.6. Institucijos teigimu, G. D., būdama darbdaviu, turėjo iš anksto imtis tinkamų priemonių įsitikinti, ar norminių teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikti duomenys apie įdarbinamo asmens darbo pradžią. Darbdavys, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog vykdoma veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepakankamos darbo teisinių santykių kontrolės yra konstatavęs, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 413 straipsnyje (šiuo metu galiojančiame ANK 95 straipsnyje), gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais - veikimu, bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria asmuo nepadaro to, ką privalėjo padaryti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N(575)-3284/2011, nutartis Nr. N(575)-2502/2010). Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-63-303/2020). Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, Nr. N575-704/2012; „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“ - Administracinių teismų praktika, 2005, Nr. 7, p. 214-280). Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas - darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Institucijos vyriausiasis darbo inspektorius nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškino bei įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir tinkamai konstatavo G. D. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja G. D. nurodė, kad palaiko savo skundą, nes mano, kad ji nėra kalta dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų. Paaiškino, kad į ją kreipėsi A. G., kuri norėjo būti priimta į darbą, tai buvo jos draugės dukra, kuri baigusi mokyklą norėjo padirbėti vasarą padavėja. Tada 2023 m. liepos 17 d. A. G. parašė prašymą, 2023 m. liepos 18 d. sudarė su ja darbo sutartį ir priėmė įsakymą dėl priėmimo į darbą ir pranešta dėl pranešimo SODRAI. Pirmą jos darbo dieną atvykus Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams jai pačiai buvo naujiena, kad vienas darbuotojas yra nelegalus. Ji neturėjo jokio ketinimo, kad kažkas nelegaliai dirbtų, visus dokumentus sutvarkė, o taip nutiko, kad įmonė, su kuria bendradarbiauja, pranešimą apie A. G. įdarbinimą perdavė vėliau. Darbo sutartyje buvo numatyta darbo pradžia – 2023 m. liepos 19 d., nuo 10 val., A. G. buvo pirma darbovietė, todėl ji turėjo būti apmokoma, nes neturėjo jokių įgūdžių, jokios praktikos, kelias dienas ją būtų tik mokinę dirbti. Visą įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2020 m. birželio 30 d. tvarko R. G. buhalterinė įmonė ir taip pat atlieka funkciją dėl pranešimų SODRAI apie priimamus ir atleidžiamus darbuotojus pateikimo. R. G. apie A. G. priėmimą į darbą buvo pranešta elektroniniu laišku, tai turėjo padaryti įmonės darbuotoja A. Š., ji ir pranešė. Ji pati laiško nesiuntė, tai turėjo padaryti A. Š., nes ji ruošė ir A. G. priėmimo į darbą dokumentus. Tiksliai nepamena to pranešimo aplinkybių, bet galimai šiuos dokumentus A. Š. 2023 m. liepos 18 d. nunešė buhalterei, ji ir perdavė informaciją R. G., kad A. G. reikia įdarbinti. Šiuos veiksmus, t. y. pranešimus SODRAI apie priimamus ir atleidžiamus darbuotojus nuo 2020 m. birželio 30 d. teikdavo R. G. vadovaujantis su ja sudaryta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartimi. Patikrinimo dieną ryte A. Š. klausė, ar viskas gerai dėl naujai priimtos darbuotojos, ir jai patvirtino, kad viskas gerai, todėl ir leido A. G. dirbti. Patikrinimo metu jai buvo naujiena, todėl ji skambino R. G. ir klausė, kodėl taip nutiko, ir R. G. paaiškino, kad pavėlavo. Dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų paaiškino, kad tai techninė klaida, grafiką iki mėnesio galo galima taisyti, pripažįsta, kad padarė pažeidimą, tačiau darbo grafiką reikėjo keisti, po patikrinimo grafiko nebetaisė.

6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas A. Damulis teismo posėdyje taip pat palaikė pateiktą skundą ir nurodė, kad iš pateiktų įrodymų matyti, kad G. D. nepranešinėjo SODRAI apie naujai priimtus darbuotojus ir jų atleidimą, tai patvirtina ir SODROS pateikta medžiaga, kad nuo 2020 m. birželio 30 d. tai darydavo R. G., tai patvirtino ir R. G. teismo posėdžio metu. Šią funkciją atlieka R. G., toks modelis jau taikomas ne vienerius metus ir tęsiasi nuo 2020 m. birželio 30 d., kai buvo sudaryta sutartis, todėl G. D. buvo visiškai tikra ir įsitikinusi, kad apie priimamus darbuotojus tinkamai pranešta. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad duomenys apie priimtą A. G. buvo tinkamai perduoti R. G., tačiau ji per klaidą šį pranešimą pateikė ne iš karto po darbo sutarties sudarymo, o kitą darbo dieną. Aplinkybę, kad tokia tvarka buvo vadovaujamasi įmonėje, nurodyta ir G. D. pateiktame paaiškinime patikrinimo ir tyrimo metu. Nors VDI atsiliepime akcentuoja įmonės vadovės G. D. atsakomybę tinkamą darbo organizavimą įmonėje, tačiau joks teisės aktas neįpareigoja įmonės direktorės pačiai teikti pranešimus apie priimamus ar atleidžiamus darbuotojus, direktorė tai padaryti gali įgalioti ir kitus asmenis. VDI atsiliepime remiasi sena teismų praktika, kuri suformuota dar galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodeksui, kuris šiuo metu negaliojantis, tai rodo, kad atsiliepimai yra surašomi šablono forma ir nekeičiami jau daug metų neatsižvelgiant į konkrečią situaciją. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taip pat nurodė, kad ginčija tik inkriminuotą pažeidimą dėl nelegalaus darbo, su kitu pažeidimu dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų sutinka ir jo neginčija, nes grafike pažeidimas buvo padarytas.

Atsiliepimas

7. Teismo posėdžio metu Institucijos įgaliotas atstovė paaiškino, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundu ir prašė jį atmesti. Institucijos atstovė paaiškino, kad atsiliepime viską surašė. Šiuo atveju svarbi aplinkybė apie tai, kokiu būdu buvo pateikti duomenys buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei apie naujo darbuotojo priėmimą, nes priminiuose paaiškinimuose nebuvo nurodyta, kokiu būdu ir kaip duomenys buvo perduoti. Šiais kompiuterinių priemonių laikais yra sunku patikėti, kad dokumentai buvo nešami, tai turėjo atsispindėti duodamuose paaiškinimuose. Šiuo atveju iš paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad faktas apie nelegalų darbą pasitvirtino. Ji pati dalyvavo patikrinime, jo metu G. D. teikė paaiškinimą, tačiau paaiškinimo metu neturėjo paaiškinimo, kaip ir kokiu būdu šiuo atveju tie duomenys buvo perduoti, tik nurodė, kad įprastai šiuos duomenis tvarko buhalterines paslaugas teikianti įmonė. Patikrinimo metu tiesiog paaiškino, kad turėjo pateikti, tačiau tų duomenų tiesiog nėra. Tiek G. D., tiek kita darbuotoja patikrinimo metu kažkam skambino, greičiausiai buhalterei, aiškinosi šią situaciją, su kažkuo kalbėjo. Patikrinimo metu SODROS informacinėje sistemoje patikrino šioje įmonėje dirbančius asmenis ir A. G. sistemoje nebuvo, patikrinimas užtruko neilgai, apie 20 – 30 minučių. Grįžus į skyrių teikė užklausą apie tai, kada buvo pranešta, ir tyrimo metu gavo informaciją, kad pranešta 14 val. 8 min., patikrinimo metu nebuvo žinoma ši informacija, šios darbuotojos nebuvo sistemoje, darbdavė negalėjo paaiškinti, kodėl jos nėra ir kada buvo pateiktas pranešimas buhalterinių paslaugų įmonei apie jos įdarbinimą, todėl grįžę teikė užklausą SODRAI. Patikrinimo metu G. D. nepateikė darbo laiko apskaitos dokumentų, sakė, kad tai turi pasiėmusi ar tai buhalterines paslaugas teikianti įmonė, ar pertvarkymui paimti dokumentai, šiuos dokumentus ji atsiuntė vėliau elektroniniu paštu ir matė, kad čia taip pat yra pažeidimas. Patikrinimas buvo pradėtas 13 val. 52 min., o pabaigos laikas nebuvo fiksuotas. Atėjus tikrinti surašė dirbančius asmenis, kuriuos rado kavinėje, A. G. buvo prie baro, po to A. G. kuriam laikui dingo, išėjo į tarnybines patalpas kokioms 5-7 minutėms, tada sutikrino visus darbuotojus, kurie buvo darbo vietose, apie visus buvo informacija SODROS duomenų bazėje, tik nebuvo A. G., todėl laukė jos. Su A. G. pasirodymu buvo pateikta darbo sutartis, kiek pamena, sutartį atnešė ar vadovė, ar kita darbuotoja, galimai A. Š., kuri buvo užpildyta blogai, ten buvo nurodyta darbo pradžia 2020 m., tai jų akivaizdoje buvo nubraukta ir pataisyta į 2023 m. Susidarė toks įspūdis, kad sutartis buvo užpildyta paskubomis, sutartis buvo su parašais. Toliau viso patikrinimo metu A. G. ir vadovė buvo, teikė paaiškinimus. Kai sistemoje tikrino įmonėje dirbančius asmenis, netikrino, kas pranešė SODRAI apie darbuotojus, nes jų ne toks tikslas, jie atvyko pagal pranešimą dėl nelegalaus darbo, todėl tai ir tikrino. Duomenų bazėje nemato, kas teikė pranešimus, jie tik mato dirbančius asmenis, tik po patikrinimo pateikė užklausą SODRAI dėl pranešimo pateikimo laiko. Kai atvyko atlikti patikrinimą prie baro rado barmenę A. G., direktorės tuo metu nebuvo, ji atėjo vėliau, kai buvo surašyti visi darbuotojai.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. G. parodė, kad G. D. pažįsta, nes jas sieja darbiniai santykiai, kadangi pagal sutartį nuo 2020 m. birželio 30 d. tvarko įmonės „A. p.“ buhalterinę apskaitą. Remiantis šia sutartimi, ji prisiėmė pareigą teikti pranešimus SODRAI apie darbuotojų priėmimą ir atleidimą, nes taip yra patogiau, dažniausiai pranešimus apie duomenų patiekimą SODRAI gauna elektroniniu paštu. Nors sutartyje konkrečiai nėra įvardinta ši jos pareiga, bet pagal sutartį yra apibrėžta, kad ji turi teikti deklaracijas, ataskaitas, ir ji pagal tą sutartį teikia visas deklaracijas, ne tik SODRASI, bet ir kitoms institucijoms nuo 2020 m. birželio 30 d., turi įgaliojimą pateikti tokius duomenis, nes prie jos paskyros yra prijungta „A. p.“ įmonė. Tą dieną, tiksliai nepamena, kada tai įvyko, gavo laišką, bet laišką pastebėjo gerokai vėliau, ir kai pastebėjo šį laišką, atsidarė SODROS paskyrą ir pildė formą, ir bebaigiant pildyti paskambino direktorė ir klausė, ar priėmėt žmogų, jai paaiškino, kad kaip tik dabar pildo, o direktorė pasakė, kad juos tikrina. Informaciją apie priimtą darbuotoją pastebėjo per vėlai ir nespėjo pateikti laiku. Visada jai pranešinėja elektroniniu paštu, dažniausiai tai daro A. Š., nagrinėjamu atveju taip pat gavo elektroninį laišką su darbuotojo duomenis. Šį laišką ji pamatė tą dieną po pietų, kada jis buvo atsiųstas - netikrino, šio laiško pateikti negali, nes neišsaugojo. Tuo metu, kai jai paskambino G. D., ji ir pildė pranešimą SODRAI, ji nežinojo apie patikrinimą, tik paskambinusi direktorė paklausė, ar priėmė žmogų, jai pasakė, kad kaip tik dabar pildo pranešimą, ir tada direktorė pasakė, kad juos tikrina. Įvairias sąskaitas jai atneša į ofisą, jei kažko trūksta atsiunčia ir elektroniniu paštu. Yra buvę, kad paskambina apie priimamus darbuotojus, tačiau ji prašo atsiųsti laišką su tiksliais duomenimis, nes jei padaro klaidą, sistema nepriima. Šiuo atveju duomenis ji gavo elektroniniu paštu iki kol jai paskambino direktorė, tik anksčiau laiško nepastebėjo. Nuo sutarties pasirašymo ji ir pradėjo teikti pranešimus SODRAI apie priimamus ir atleidžiamus darbuotojus.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad per mamos pažįstamą sužinojo, kad kavinė „P.“ ieško darbuotojų, todėl pati paskambino G. D. dėl darbo galimybių. Kai pasikalbėjo, tada ji 2023 m. liepos 17 d. parašė prašymą priimti į darbą, o 2023 m. liepos 18 d. pasirašė darbo sutartį. Susitarė, kad turi pradėti dirbti 2023 m. liepos 19 d. Sutartį pasirašė ofise, šalia kavinės, lygtai trečiame aukšte, sutartį jai davė pasirašyti administratorė Andželika. Susitarė, kad dirbs padavėja (priimti užsakymus, nešioti lėkštes), pagal viską turėjo dirbti mėnesį, nes vėliau dėl universiteto negalėjo dirbti, buvo sutarta, kad bus mokamas minimalus atlyginimas. 2023 m. liepos 19 d. pirmą dieną pradėjo dirbti, tiksliai nepamena ar 9, ar 10 valandą, tada priiminėjo užsakymus, nešiojo lėkštes, ir tada, kiek pamena, prieš pietus atėjo Valstybinė darbo inspekcija ir vyko patikrinimas. Jie susėdo prie stalo, ir tikrino, ar yra visų sutartys, ir tada paprašė dokumento. Patikrinimo metu ji iš kavinės patalpų nebuvo išėjusi, tuo metu, kai atėjo inspektorė, ji stovėjo prie baro, pradėjus patikrinimą buvo nuėjusi į virtuvę, turėjo ar nunešti, ar parnešti lėkštę, tiksliai nepamena. Patikrinimo metu kažką minėjo apie pažeidimą, todėl ir paprašė jos dokumento, kažkas buvo blogai su sutartimi, ji nelabai gilinosi, nes buvo išsigandusi ir labai pasimetė. Iš jos buvo paimtas paaiškinimas, nepamena, ką nurodė inspektoriams. Tai buvo pirmas jos darbas, šiais metais vasarą baigė mokyklą.

10. Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. parodė, kad ji dirba UAB „A. p.“, ji yra vadybininkė, čia dirba jau 6 metus. Patikrinimo dieną 2023 m. liepos 19 d. ji buvo visiškai tikra, kad viskas yra padaryta teisingai dėl naujai įdarbinto žmogaus, tačiau tik patikrinimo metu sužinojo, kad SODRA neturi tokių duomenų, nes pavėlavo pranešti. Žinojo, kad šiek tiek pavėluotai pranešė, bet nemanė, kad tą akimirką žmogus dar skaitosi nelegaliai dirbantis. Dėl A. G. įdarbinimo viskas vyko įprastai – ji susiskambino su direktore, kad ieško padavėjos darbo, jiems kaip tik tuo metu reikėjo padavėjos, viskas buvo aptarta – darbo sąlygos, atlyginimas, ji parašė prašymą, buvo priimtas įsakymas, 2023 m. liepos 18 d. sudarė darbo sutartį, ji pati ruošė sutartį ir buvo kai A. G. pasirašė sutartį. R. G. yra įmonės buhalterė ir būtent buhalterė pranešinėja SODRAI, o ji perduoda duomenis buhalterei. Tačiau šiuo atveju buvo padaryta klaida ir ji iš karto po darbo sutarties sudarymo nepranešė buhalterei apie naujai sudarytą sutartį, nes planavo tą dieną vykti pas R. G. ir planavo tuo pačiu ir perduoti duomenis, todėl ir pavėlavo. Dienos pabaigoje ji nuvyko pas buhalterę į ofisą ir klausė ar nebus per vėlu perduoti duomenis apie naują priimtą darbuotoją, buhalterė pasakė, kad geriau reikėjo iš karto jai perduoti duomenis, tačiau paaiškino, kad yra dar laiko ir spės perduoti duomenis. Grįžusi ji parašė A. G. duomenis buhalterei elektroniniu paštu iš savo asmeninio elektroninio pašto, nes su buhaltere susirašinėja iš savo asmeninio pašto, dėl to ji ir buvo tikra, kad viskas buvo pranešta. Ji neturi šio laiško, nes nesaugo tokių duomenų, visada ištrina ir nepalieka pas save. Kai perdavė duomenis buhalterei, ji nesidomėjo tolimesne eiga, šiaip visada jai persiunčia pranešimą iš SODROS apie gautus duomenis, tačiau tą dieną tuo kažkaip nepasidomėjo ir neatkreipė dėmesio. Kai vyko patikrinimas ji buvo kabinete, šalia esančiame pastate, jai paskambino direktorė ir pasakė, kad atneštų dokumentus, ir tada kai atėjo sužinojo, jog SODROS duomenų bazėje rodo, kad A. G. dar neįdarbinta. Ji bandė paaiškinti inspektoriams, kad tai jos klaida, nes pavėlavo pranešti, tačiau jai buvo paaiškinta, kad vis tiek kalta direktorė, kad nesužiūri savo darbuotojų. Po to kai atėjo, viso patikrinimo metu ji buvo kavinėje, niekur nebuvo išėjusi į kitas patalpas. Kai atėjo ir jai pasakė, kad nėra pranešta, direktorė sakė, kad ji skambino buhalterei paklausti, kuri paaiškino, kad jau yra pranešusi tiesiog gal dar nesuvaikščiojo informacija ir jau to patikrinimo metu sakė, kad ta informacija jau yra, tiesiog tai buvo padaryta pavėluotai, anksčiau tokių atvejų nėra buvę. Elektroninį laišką ji siuntė 2023 m. liepos 18 d.

11. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė informaciją, kad remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro 2023 m. lapkričio 7 d. duomenimis, UAB „A. p.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą elektroniniu parašu pasirašytus pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (1-SD) ir pranešimus apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pabaigą (2-SD) nuo 2023 m. birželio 30 d. pateikė UAB „A. p.“ įgaliotas asmuo R. G..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

12. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

13. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

14. Kaip minėta, skundžiamu Institucijos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu G. D. pripažinta kalta padariusi ANK 95 straipsnio 1 dalį numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 1000 Eur bauda, taip pat pripažinta kalta padariusi ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 240 Eur bauda. Iš pateikto G. D. apeliacinio skundo matyti, kad skundu prašoma panaikinti visą Valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-764-2023, tačiau skunde pateikiami tik argumentai dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Skundžiamu Institucijos nutarimu G. D. taip pat buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, tačiau kaip matyti iš G. D. atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, jie šioje dalyje institucijos nutarimo neskundžia, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl to nepasisako.

15. Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs ir teismo posėdyje ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Institucija, priimdama sprendimą pripažinti G. D. kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to neteisingai išsprendė G. D. kaltės klausimą. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama Institucijos nutarimo dalis dėl G. D. pripažinimo kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį negali būti pripažinta pagrįsta.

16. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

17. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybė už nelegalų darbą nustatyta darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytas analogiškas reikalavimas, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymima, kad įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog prieš pradedant atlikti faktinį darbą turi būti informuota VSDFV, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, nes toko pobūdžio padaryti administraciniai nusižengimai pažeidžia ne tik asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti valstybės teikiamas socialines garantijas nuo pat darbo pradžios, bet ir iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

18. Byloje nustatyta, kad VDI atlikto patikrinimo dieną, t. y. 2023 m. liepos 19 d., G. D. buvo UAB „A. p.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktorė ir turėjo administracinius įgaliojimus veikti kaip darbdavys santykiuose su trečiaisiais asmenimis. 2023 m. liepos 18 d. su A. G. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutarė, jog darbo sutartis įsigalioja ir darbuotoja pradeda dirbti 2023 m. liepos 19 d. Tačiau apie A. G. įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, apie jos įdarbinimą nuo 2023 m. liepos 19 d. pranešta 2023 m. liepos 19 d. 14 val. 08 min. (VDI atliekamo patikrinimo metu), nors A. G. darbo pradžia buvo 2023 m. liepos 19 d. 10 val. Iš aptartų duomenų matyti, kad formaliai ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktas yra nustatytas, kadangi apie A. G., su kuria 2023 m. liepos 18 d. buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis dėl darbo nuo 2023 m. liepos 19 d., įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, o tai yra vienas iš administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo būdų.

19. UAB „A. p.“ 2023 m. liepos 19 d. direktorė buvo G. D., tačiau ji ir Institucijai tyrimo metu, ir teisme teikdama paaiškinimus nurodė, jog UAB „A. p.“ buvo pavedusi ir suteikusi įgaliojimus buhalterinę apskaitą tvarkančiai R. G. įmonei pateikti VSDFV teritoriniam skyriui reikiamus pranešimus apie įdarbintus asmenis, pateikė 2020 m. birželio 30 d. sudarytą apskaitos tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). G. D. paaiškino, jog 2023 m. liepos 17 d. susitarė su A. G. dėl darbo, 2023 m. liepos 18 d. su ja pasirašyta darbo sutartis, kurioje numatyta darbo pradžia – 2023 m. liepos 19 d. Taip pat paaiškino, kad nurodė įmonės darbuotojai A. Š. informuoti buhalterinę apskaitą tvarkančią R. G., kad ši VSDFV teritoriniam skyriui pateiktų reikiamus pranešimus apie įdarbintą asmenį. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta A. Š., kuri parodė, kad ji turėjo R. G. pranešti apie priimtą į darbą A. G., buvo nuėjusi pas ją į ofisą 2023 m. liepos 18 d. prieš darbo pabaigą ir klausė, ar dar ne per vėlu tai padaryti, ir grįžusi išsiuntė elektroninį laišką R. G. su A. G. duomenimis. Apklausta teismo posėdyje liudytoja R. G. parodė, jog ji buvo atsakinga už UAB „A. p.“ buhalterinę apskaitą, į jos darbo funkcijas įėjo ir pranešimų VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą pateikimas, darbo užmokesčio paskaičiavimas. Nurodė, kad VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą ji pranešdavo, kai iš direktorės ar vadybininkės gaudavo priimtų ar atleidžiamų darbuotojų duomenis. Šiuo atveju duomenys jai buvo išsiųsti elektroniniu paštu, tačiau dėl žmogiškos klaidos laiku nepastebėjo jai atsiųsto laiško, todėl savalaikiai nepranešė ir apie A. G. įdarbinimą. Patvirtino, kad nuo pat sutarties dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB ‚A. p.“ ji teikdavo VSDFV teritoriniam skyriui pranešimus apie priimamus ir atleidžiamus įmonės darbuotojus. Šią informaciją patvirtina ir VSDFV Klaipėdos skyriaus pateikta informacija, kad UAB „A. p.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą elektroniniu parašu pasirašytus pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (1-SD) ir pranešimus apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pabaigą (2-SD) nuo 2023 m. birželio 30 d. pateikė UAB „A. p.“ įgaliotas asmuo R. G..

20. Taigi šiuo atveju esminis teisės taikymo klausimas nagrinėjamoje byloje yra susijęs su subjekto, kuris gali būti laikomas atsakingu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nustatymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį klausimą, kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ (pagal šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatas „atsakingo asmens“) kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-19-677/2015, 2AT-39-648/2016). DK 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą; darbdavio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis (DK 21 straipsnio 5 dalis). Juridiniam asmeniui, kaip darbdaviui, atstovauja, jo vardu sprendimus priima, taip pat ir juridinio asmens veiklą kontroliuoja fizinis asmuo – juridinio asmens vadovas (DK 101 straipsnis).Vis dėlto, Darbo kodekso normos nereglamentuoja, kas gali būti laikomas „kitu atsakingu asmeniu“ ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Nei iš DK, nei iš teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų nekyla prievolė, kad „kitas atsakingas asmuo“ būtų darbdavio darbuotojas, pvz., struktūrinio padalinio vadovas ar pan. Toks teisinis reglamentavimas, pakankamai aptartas ir naujausioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-697/2023 ir kt.). Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su Institucijos argumentais dėl besąlygiškos įmonės vadovo atsakomybės net ir tuo atveju, jeigu šis savo pareigas įgyvendina per teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.

21. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių (2014 m. rugsėjo 1 d. redakcija) bendrųjų nuostatų 4 punkto pagrindu elektroninius pranešimus ir elektroninius prašymus teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui turi teisę teikti darbdavys ar jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Kaip matyti iš nurodytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo nuostatų, toks įgalioto asmens atliekamas veiksmas sukelia teisėtas pasekmes ir laikomas tinkamu VSDFV informavimu apie darbo santykių pradžią. Vertinant aukščiau aptartus duomenis, G. D. ir R. G. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad UAB „A. p.“ dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje, tarp jų ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbdavio pareigą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, perdavė ir įgyvendino per darbdavio įgaliotą asmenį – R. G. įmonę.

22. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atliekant patikrinimą UAB „A. p.“ 2023 m. liepos 19 d., Institucijai buvo pateikta A. G. 2023 m. liepos 18 d. pasirašyta darbo sutartis, o pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie A. G. įdarbinimą pateiktas 2023 m. liepos 19 d. 14 val. 08 min., t. y. VDI atliekamo patikrinimo metu. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, patvirtina, kad minėtos formos nepateikimas buvo labiau techninio pobūdžio klaida, o ne sąmoningas G. D. siekis nelegaliai įdarbinti asmenį. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kiti reikiami dokumentai, susiję su asmenų įdarbinimu, buvo įforminti tinkamai, darbo faktas nebuvo slepiamas. Nebuvo surinkta duomenų, kad G. D. būtų turėjusi interesą, kad R. G. nepraneštų VSDFV teritoriniam skyriui apie A. G. įdarbinimą, toks atvejis buvo vienetinis. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad G. D. turėtų siekį perkelti atsakomybę R. G. ar kad būtų susiklosčiusi tendencija, kai apie asmenų įdarbinimą yra sistemingai „netyčia“ ar „per klaidą“ nepranešama ir taip piktnaudžiaujama minėtos pareigos delegavimu kitam asmeniui. Tokios nuostatos laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-697/2023).

23. Nors, kaip pažymima Institucijos atsiliepime į skundą, galimas kito įgalioto asmens buvimas įmonėje neatleidžia įmonės vadovo nuo atsakomybės už juridinio asmens veiklos tinkamą organizavimą, nes vadovas, net ir įgaliojęs kitą asmenį, turi vykdyti įgalioto asmens kontrolę, kad įgaliotas asmuo tinkamai vykdytų savo pareigas, tačiau, kaip minėta, atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį numatyta ne tik darbdaviams, bet ir kitiems atsakingiems asmenims. Šiuo atveju, kaip minėta, R. G. įmonė buvo įgaliota teikti pranešimus VSDFV teritoriniam skyriui (2020 m. birželio 30 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi šiuo atveju ūkio subjektas (nagrinėjamu atveju UAB „A. p.“) savo, kaip darbdavio, funkcijas įgyvendino per įgaliotą atstovą, tačiau šių duomenų Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neįvertino.

24. Institucija atsiliepime teigia, kad 2020 m. birželio 30 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties 2.7 punkte numatyta tik tai, kad buhalterinių paslaugų įmonė įsipareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą, įskaitant šioje sutartyje numatytų ataskaitų, deklaracijų ir atskaitomybių parengimą, pateikimą VMI bei SODRAI iš užsakovo pateiktų dokumentų, tačiau sutartimi nėra aptartas joks susitarimas apie atsakomybės perdavimą R. G. įmonei dėl savalaikių pranešimų teikimo SODRAI apie naujų darbuotojų įdarbinimą UAB „A. p.“ bei nenurodyta, kad buhalterinė įmonė yra atsakinga už savalaikį pranešimų pateikimą VSDFV apie naujų darbuotojų priėmimą. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtinta, jog aiškinant sutartį, be kitų aplinkybių, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką bei šalių elgesį po sutarties sudarymo. Kitaip tariant, svarbu vertinti ne tik tai, kas pažodžiui įtvirtinta sutartyse, bet ir faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai gali padėti nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Iš teismo posėdžio metu duotų G. D. ir R. G. paaiškinimų matyti, kad nuo pat minėtos buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties sudarymo, R. G. buvo pavesta teikti pranešimus VSDFV teritoriniam skyriui apie priimamus ir atleidžiamus darbuotojus UAB „A. p.“. Nors minėtoje sutartyje tai pažodžiui ir nenurodyta, tačiau sutarties šalys, remiantis sutarties 2.7 punktu, abipusiu sutarimu laikėsi praktikos, kad būtent R. G. teikia pranešimus VSDFV teritoriniam skyriui apie priimamus ir atleidžiamus darbuotojus UAB „A. p.“. Šią aplinkybę patvirtina ir VSDFV Klaipėdos skyriaus pateikta informacija, kad UAB „A. p.“, VSDFV Klaipėdos skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą elektroniniu parašu pasirašytus pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (1-SD) ir pranešimus apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pabaigą (2-SD) nuo 2023 m. birželio 30 d. pateikė UAB „A. p.“ įgaliotas asmuo R. G.. Pažymėtina, kad visą šį laikotarpį R. G. pateikti pranešimai buvo laikomi tinkamu VSDFV informavimu apie darbo santykių pradžią ir sukėlė teisėtas pasekmes. Todėl šiuo atveju teismas vertina, kad UAB „A. p.“ savo, kaip darbdavio, funkcijas įgyvendino per įgaliotą atstovą R. G..

25. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad G. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad G. D. veiksmuose nėra tyčios padaryti jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. G. D. ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta jos pareiga, numatyta DK 42 straipsnio 2 dalyje bei Užimtum o įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatytu terminu informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią – informavo R. G. apie darbo sutarties sudarymą su A. G., kad ši vykdydama savo funkcijas informuotų socialinio draudimo instituciją, o aplinkybė, kad dėl žmogiškosios klaidos R. G. savalaikiai nepateikė VSDFV teritoriniam skyriui pranešimo apie A. G. įdarbinimą, negali būti pagrindu jos atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jos veikoje nėra subjektyviosios ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties pusės – kaltės, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamo Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-764-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalis dėl G. D. pripažinimo kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį naikintina ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat naikintina ir nutarimo dalis dėl ANK 38 straipsnio taikymo.

27. Administracinėn atsakomybėn patrauktos G. D. atstovas advokatas prateikė prašymą atlyginti G. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1300 Eur (70 Eur už 2023 m. rugsėjo 12 d. atstovavimą bylos nagrinėjimą VDI Tauragės skyriuje, 1000 Eur už skundo parengimą teismui, 140 Eur už atstovavimą 2023 m. spalio 26 d. ir 2023 m. lapkričio 26 d., teismo posėdžiuose, 90 Eur už kelionės išlaidas), pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis.

27.1. Pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

27.2. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Atsižvelgdamas į nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą (byla nesudėtinga, išnagrinėta per du teismo posėdžius), teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, taip pat į skundo išnagrinėjimo rezultatą (skundas tenkinamas iš dalies) taip pat į 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo”, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti mažinamas už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo parengimą priteisiant 600 Eur, o už atstovavimą bylą nagrinėjant Institucijoje ir nagrinėjant skundą apylinkės teisme priteisiant 210 Eur (iš viso 810 Eur). Taip pat prašoma priteisti ir kelionės išlaidas, tačiau teismas pažymi, kad vykimo į teismo posėdį išlaidas būtina pagrįsti konkrečiais įrodymais (mokėjimo kvitais ir pan.), tačiau šiuo atveju pareiškėjo atstovas tokių įrodymų nepateikė, iš pateiktos sąskaitos faktūros taip pat neaišku, kas sudaro šias kelionės išlaidas (nurodyta, kad sudaro 180valandų skaičius/vnt.), todėl šios išlaidos nepriteistinos.

27.3. Naujesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas yra priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas (nutrauktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-788/2022, 2AT-14-489/2022, 2AT-41-976/2022). Šiuo atveju institucija, kuri priėmė šiuo nutarimu naikinamą nutarimą dėl G. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn, yra Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-764-2023 (ROIK: 23217427865) dalį dėl G. D. pripažinimo kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-764-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsnio taikymo.

Kitą Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-764-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį dėl G. D. pripažinimo kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 96 straipsnio 2 dalį palikti nepakeistą.

Priteisti G. D. iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 810 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Jurgita Vaitkevičienė