Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi panaikintas vykdymo atidėjimas; 2015 m. kovo 19 d. nutartimi atleistas nuo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės, keturios veikos iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotos į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, šis nuosprendis panaikintas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (33 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (33 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (9 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, 2017 m. birželio 1 d. atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

K. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. balandžio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 8 MGL dydžio (1040 Lt) bauda, bauda sumokėta 2009 m. liepos 27 d.; teistumas išnykęs;

2) 2014 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutine bausme - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2015 m. kovo 16 d., teistumas išnykęs,

ir L. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista:

1) 2015 m. rugpjūčio 4 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 6 MGL dydžio (228 eurų) bauda;

2) 2018 m. rugsėjo 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

3) 2019 m. vasario 1 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per visą šį laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Visi aukščiau aptarti duomenys pagrindžia E. B., K. N. ir L. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

E. B. teisiamas ne pirmą kartą (2 t., b. l. 146-150, 152-167). Jis yra šešis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka (2 t., b. l. 170-175, 176). Teismas pripažįsta E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, veikdamas bendrininkų grupėje, tyčinį nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, taigi yra recidyvistas. E. B. niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 168, 169). Jis įrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos stebimų pacientų tarpą su diagnozėmis ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 177). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. spalio 9-23 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-649/2018 buvo konstatuota, kad E. B. nusikalstamų veikų padarymo metu (2018 m. kovo 28 d.) konstatuojamas (duomenys neskelbtini), priklausomybės sindromas, tačiau E. B. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis nebuvo laikino psichinio sutrikimo būsenoje, šiuo metu dėl savo psichikos būklės nėra pavojingas visuomenei, gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, jam nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t., b. l. 180-185).

Įvertinus tai, jog E. B. yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, neigiamą kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, pasekmių sunkumą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatyto jos dydžio vidurkiui. Byloje, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikaltimo padarymo ir davus aiškius parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, remiantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

E. B. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos) numatytus nusikaltimus, tačiau šie nuosprendžiai dar nėra įsiteisėję. Todėl E. B. skiriama bausmė su minėtais ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebendrinama.

Skiriant bausmę K. N. atsižvelgiama į tai, kad jo ankstesni teistumai išnykę (1 t., b. l. 122-125), jis baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 131-141), dalies skirtų baudų iki šiol nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 142). Kaltinamasis dirba (1 t., b. l. 143, 144). Jis neįrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos stebimų pacientų tarpą (1 t., b. l. 145). K. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą.

Įvertinus tai, jog K. N. nusikalto ne pirmą kartą, tačiau dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 99), taigi, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Teismas pripažįsta K. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. K. N. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, veikdamas bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiant į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, patenkinamą jo asmenybės charakteristiką, nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, pasekmių sunkumą, kaltinamajam K. N. skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima įstatymo numatytam jos dydžio vidurkiui, įpareigojant K. N. viso bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai). Byloje, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikaltimo padarymo ir davus aiškius parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, remiantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti bausmę - panaikintina.

Skiriant bausmę L. S., atsižvelgiama į tai, kad ji yra teisiama ne pirmą kartą (1 t., b. l. 170-173, 175-179), bausta administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 180-191), beveik visų skirtų baudų iki šiol nėra sumokėjusi (1 t., b. l. 192). Kaltinamoji nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 193, 194). Ji neįrašyta į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos stebimų pacientų tarpą, tačiau gydėsi, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 3), o Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. spalio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 83TPK-1243/2018 buvo konstatuota, kad dėl jai diagnozuotų (duomenys neskelbtini) netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 6-7). L. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teismas pripažįsta L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad ji kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdama neblaivi, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, veikdama bendrininkų grupėje, tyčinį nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, taigi yra recidyvistė.

Įvertinus tai, jog L. S. nusikalto ne pirmą kartą, bausta administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų visiškai nemoka, niekur nedirba, byloje surinkti duomenys ją charakterizuoja neigiamai, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, įvertinus tai, jog nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytinas artimas įstatymo numatytam vidurkiui. Byloje, kaltinamajai visiškai prisipažinus dėl nusikaltimo padarymo ir davus aiškius parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, remiantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Naują nusikaltimą L. S. padarė iki Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu L. S. skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintina su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, įvertinus neigiamą kaltinamosios asmenybę, nuolatinį nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymą, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant didesnę dalį ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, į bausmę įskaitant bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Įvertinus tai, kad kaltinamoji nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, visiškai pripažino kaltę, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismas sprendžia, jog realus bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltinamosios socialinius ryšius, galimybę įsidarbinti ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamosios asmenybe, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Todėl L. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktai).

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti bausmę - panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 302,59 EUR turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui dėl M. K. gydymo, atlyginti (1 t., b. l. 64-66). Ieškinyje nurodė, jog už M. K. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 302,59 EUR. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 66) patvirtina, kad M. K. 2018 m. gruodžio 15-21 d. iš PSDF biudžeto suteikta radiologo, otorinolaringologo ir kitų paslaugų dėl (duomenys neskelbtini) iš viso už 302,59 EUR. Kaltinamieji pripažįsta Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, sutinka jį atlyginti. Tarp E. B., K. N. ir L. S. bendrų nusikalstamų veiksmų ir dėl M. K. sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Konstatavus, jog ši žala padaryta dėl jų tyčinių neteisėtų veiksmų, Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš E. B., K. N. ir L. S. solidariai priteistina 302,59 EUR PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis M. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 44). Nurodė, kad jam dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų buvo sulaužyta nosis, padaryti kiti sužalojimai. Labai dėl to išgyveno, tapo nervingas.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu, taip pat jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos turi būti priežastinis ryšys.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo M. K. klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl smurto patyrė stiprų fizinį skausmą, taip pat išgąstį, pažeminimą. M. K. dėl sužalojimo buvo operuotas (2 t., b. l. 68). Kaltinamųjų neteisėtais veiksmais M. K. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, ilgalaikių pasekmių dėl nosies kaulų lūžimo nėra. Nors kaltinamasis K. N. teigė, kad nukentėjusysis pats buvo kaltas dėl muštynių, bylos aplinkybės neduoda pagrindo taip manyti, netgi kaltinamojo K. N. draugas M. Š. parodė, kad M. K. nebuvo nei agresyvus, nei piktybinis, kaltinamieji jį sumušė be reikalo, be to, kaltinamoji L. S. pripažino, kad tai ji išprovokavo konfliktą su M. K.. Jokių duomenų, kad M. K. elgesys turėjo įtakos konfliktui su kaltinamaisiais kilti, nėra.

Kaltinamasis E. B. nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta, kaltinamieji K. N. ir L. S. jo nepripažįsta visiškai.

K. N. dirba, turi nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 149-152), tačiau disponavimas šiuo turtu jam yra apribotas. E. B. ir L. S. šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra jauni ir darbingi, tokių sveikatos sutrikimų ar neįgalumo, kurie ribotų jų galimybes užsidirbti, nėra. Todėl nėra pagrindo laikyti jų turtinę padėtį labai sunkia.

Teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, smūgius sudavė trys kaltinamieji, M. K. sukeltas pakankamai stiprus fizinis skausmas, tačiau jokių ilgalaikių pasekmių nėra, taip pat į patenkinamą kaltinamųjų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, M. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies ir priteisiant iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam M. K. 600 eurų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. B. laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį viso bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. N. laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigoti nuteistąjį viso bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

L. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. S. laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, L. S. skirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti L. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams, į bausmę įskaitant bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, L. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. B., K. N. ir L. S. solidariai 302,59 EUR (tris šimtus du eurus 59 ct) turtinei žalai atlyginti.

M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš E. B., K. N. ir L. S. solidariai 600 (šešis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo (kopijos) įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.