- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-801-538/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14521-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Švytintis kampas“, AB DNB bankas, R. A.
- Pareiškėjas
- UAB „Žaliojo slėnio investicijos“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Švytintis kampas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Žaliojo slėnio investicijos“ skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, UAB „Švytintis kampas“, R. A., antstolė V. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės V. D. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0004/16/01194 ir Nr. 0004/14/01287, prašydama paskirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti bei nevykdyti varžytynių, kol nebus nustatyta tikroji turto rinkos kaina. Nurodė, kad dėl antstolės V. D. veiksmų (neveikimo) tinkamai įvertinti visą skolininkei R. A. priklausantį turtą buvo pažeisti pareiškėjos bei kitų skolininkės R. A. kreditorių interesai, kadangi, pardavus turtą už mažesnę negu yra kainą, galimai bus tenkinami tik hipotekos kreditoriaus AB DNB banko reikalavimai. Teigia, kad pateikė antstolei prašymą nustatyti viso turto – nekilnojamojo ir kilnojamojo – vertę, tačiau antstolė jokio atsakymo dėl turto vertės nustatymo nepateikė, o paskelbė antrąsias nekilnojamojo turto varžytynes, kuriose nėra parduodamas skolininkei priklausantis kilnojamasis turtas. Pareiškėja teigia, jog antstolei pateikė prašymą nevykdyti nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių procedūros, tačiau antstolė paskelbtų varžytinių neatšaukė. Pareiškėja UAB „Žaliojo slėnio investicijos“ nurodo, jog ji kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl šių nusikalstamų veiksmų išsiaiškinimo ir baudžiamosios atsakomybės taikymo, todėl būtina užtikrinti, kad didelės vertės turtas būtų išsaugotas ir parduotas už realią kainą bei atsiskaityta su skolininkės kreditoriais. Antstolė 2016 m. spalio 26 d. patvarkymu Nr. S-160006834 pareiškėjos skundo netenkino ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalimi pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-13 nutartimi pareiškėjos UAB „Žaliojo slėnio investicijos“ skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuotiems asmenims AB DNB bankui, UAB „Švytintis kampas“, R. A., antstolei V. D. tenkino. Įpareigojo antstolę V. D. vadovaujantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis ir Sprendimų vykdymo instrukcija nekilnojamojo turto 0,1781 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1201,64 kv.m. žvejų-medžiotojų namais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais kilnojamaisiais daiktais vertei nustatyti skirti ekspertizę. Nutarčiai įteisėjus, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-04 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2VP-17057-911/2016, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Teismas padarė išvadą, kad labiausiai tiek skolininkės, tiek jos kreditorių, įskaitant pareiškėją, interesus atitiktų tinkamas viso skolininkei priklausančio turto, t. y. ne tik nekilnojamojo turto - 0,1781 ha žemės sklypo su žvejų – medžiotojų namais, esančiais (duomenys neskelbtini), bet ir kilnojamojo turto įvertinimas. Kadangi šiuo atveju, nekilnojamojo turto objekte yra pakankamai didelis kiekis įvairaus kilnojamojo turto – įrangos, baldų, technikos, laikytina, kad nustatant tikrąją skolininkei priklausančio turto kainą turėtų būti paskirta ekspertizė. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Švytintis kampas“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos UAB „Žaliojo slėnio investicijos" pateiktą skundą dėl antstolės V. D. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0004/16/01194 ir Nr. 0004/14/01287 atmesti. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad išieškotojui AB DNB bankui įkeistas nekilnojamasis turtas vykdymo proceso veiksmų eigoje jau buvo įkainotas net kelis kartus ir žymiai didesne, t. y. net 610 000 Eur suma, tačiau turto varžytynės visais atvejais buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes šiose varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Paskelbus net septynias varžytines dėl šio turto pardavimo, turtas buvo parduotas tik tada, kai šio turto pradinė kaina varžytynėse sudarė vos 60 procentų nuo 610 000 Eur sumos, t.y. 366 000 Eur. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad šio AB DNB banko naudai įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo procedūra tęsiasi jau nepagrįstai ilgą laiko tarpą (nuo 2014-08-21), nei išieškotojas AB DNB bankas, nei skolininkė R. A. neginčijo nustatytos hipoteka įkeisto turto kainos, bei tai, kad, įkainojus šį turtą didesne verte, neatsirado nė vieno potencialaus šio turto pirkėjo, mano kad skundžiama nutartimi nustatytas įpareigojimas antstolei atlikti dar vieną turto vertės nustatymo ekspertizę vykdomojoje byloje, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, akivaizdžiai prieštarauja vykdymo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams. Pažymi, kad skundžiama nutartimi nustatytas įpareigojimas antstolei atlikti dar vieną Turto vertės nustatymo ekspertizę vykdomojoje byloje ir vėlesnis šio Turto, kaip vieno (kilnojamojo ir nekilnojamojo) turtinio komplekso pardavimas iš varžytynių sudarys visas sąlygas tam, kad būtų užkirstas kelias skolininko turto realizavimo efektyvumo ir operatyvumo principų įgyvendinimui, nes tokiu būdu parduodamas Turtas, dėl savo kompleksiškumo, objektyviai nebus patrauklus potencialiems šio Turto pirkėjams. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria buvo nustatytas įpareigojimas antstolei paskirti bendrą viso turto, kurį sudaro nekilnojamasis turtas su jame esančiais kilnojamaisiais daiktais, vertės nustatymo ekspertizę, visiškai neįsigilino į bylos esmę ir nevertino šio turto sudėties bei šį turtą sudarančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų tarpusavio sąsajumo aspektu. Teigia, kad skolininkė R. A. nuosavybės teise nevaldo pastate esančio kilnojamojo turto, skundžiama nutartimi buvo nustatytas įpareigojimas antstolei paskirti viso Turto - žemės sklypo, pastato ir šiame pastate esančių visu kilnojamųjų daiktu, kurie nuosavybės teise skolininkei R. A. net nepriklauso, ekspertizę. Mano, kad toks pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas įpareigojimas (kaip ir pats teismo sprendimas) objektyviai net negali būti įgyvendinamas, kadangi skundžiamoje nutartyje apskritai nėra detalizuojama, kokių kilnojamųjų daiktų vertės nustatymo ekspertizę antstolė yra įpareigota paskirti. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo UAB „Švytintis kampas“ atskirąjį skundą tenkinti.Mano, jog apelianto pateikiami argumentai įrodo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė V. D. prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino civilinio proceso teisės normas ir nevertino, kad civilinis procesas ne tik nenustato antstoliui pareigos skirti turto ekspertizę, kai šalys turto vertės neginčija ir antstolis neturi abejonių dėl turto vertės, bet ir įstatyme nėra įpareigojimo antstoliui atliekant skolininko turto vertinimą paskirti bendrą (kompleksinę) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB “Žaliojo slėnio investicijos” prašo skundą atmesti. Nurodo, kad šioje byloje teismas pagrįstai nustatė, kad turto kainai nustatyti apskritai nebuvo atliktas joks vertinimas, o antstolė tiesiog rėmėsi hipotekos kreditoriaus pateikta nuomone, tuo tarpu UAB “Žaliojo slėnio investicijos” prašymai dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kompleksinės ekspertizės skyrimo apskritai buvo neišnagrinėti ir antstolė nesureagavo į juos, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad esant išieškotojo prašymui dėl ekspertizės skyrimo - ji turėjo būti skirta ir tai priimta nutartimi įpareigojo padaryti antstolę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta. Nustatyta, kad antstolė V. D. areštavo skolininkei R. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą - 0,1781 ha žemės sklypą su žvejų – medžiotojų namais, esančius (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. spalio 22 d. nustatė pradinę šio turto pardavimo kainą – 909406,86 Eur. Neįvykus varžytynėms, turtas buvo perkainotas du kartus: 2016 m. vasario 23 d. nustatyta nauja turto rinkos kaina – 830000,00 Eur, 2016 m. liepos 12 d. nustatyta turto rinkos kaina – 610000,00 Eur. Nustatant skolininkei priklausančio turto pardavimo iš varžytynių kainą, nebuvo kartu įvertintas ir kilnojamasis turtas, esantis skolininkei priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini) Antstolė 2016 m. spalio 26 patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0004/16/01194 buvo areštuotas visas kilnojamasis turtas, rastas parduotinose iš varžytynių patalpose, tačiau jo priklausymas skolininkei dar nustatinėjamas, teigia, jog pilnai neišsiaiškinus areštuoto kilnojamojo turto priklausomybės, kol kas nėra jokio teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į šį turtą. Pareiškėjos teigimu, būtent toks skolininkei priklausančio turto pardavimas geriausiai atitiktų visų skolininkės kreditorių interesus, kadangi minėtą turtą – viešbutį, su visais jame esančiais baldais, įranga, technika, būtų galima parduoti už didesnę kainą. Tiek antstolė, tiek kiti suinteresuoti asmenys byloje - AB DNB bankas bei UAB „Švytintis kampas“, teigia, kad skolininkei priklausantis turtas buvo įkainotas bei varžytynių procesas vyko teisingai, nes per visą vykdymo laikotarpį nebuvo ginčijama nustatyta hipoteka įkeisto turto kaina ir įstatymų nustatyta tvarka bei terminais nebuvo pareikšta antstolei prieštaravimų dėl turto rinkos kainos. Vykdomojoje byloje Nr. 0004/16/01194 AB DNB banko naudai iš skolininkės išieškomas įsiskolinimas siekia kiek daugiau nei 400 000 Eur, o antstolės nustatyta pradinė skolininkei priklausančio turto pardavimo kaina buvo žymiai didesnė – 909 406,86 Eur. Be to, antstolės naujai nustatytos šio turto kainos 830 000 Eur ir 610 000 Eur viršijo išieškotojo banko reikalavimo dydį. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcijos) normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).Išieškojimas vykdymo procese turi vykti operatyviai, o antstolio pareiga vykdymo procese yra siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012, Kauno apygardos teismo 2017-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-359-658/2017, Klaipėdos apylinkės teismo 2016-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-10624-1032/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016- 01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1804-232/2016 ir kt.). Remiantis CPK VI dalyje įtvirtintų vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teismų praktika, vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-313/2015).Byloje iš esmės kilo ginčas, ar antstolis teisingai įkainavo turtą, nes pareiškėjos teigimu, antstolis turėjo pareigą įkainoti nekilnojamąjį turtą su kilnojamaisiais daiktais ir pareiškėja siekia, kad būtų įvertintas ir kartu parduodamas tiek nekilnojamasis, tiek kilnojamasis turtas. Pažymėtina, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų (neveikimo) teisėtumo, todėl šioje byloje neturi teisinės reikšmės pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl skolininkės ar kitų asmenų nesąžiningumo, dėl to šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pasisakyti neturi pagrindo.Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą ir įpareigojo antstolę skirti nekilnojamojo turto - 0,1781 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), 1201,64 kv. m. žvejų medžiotojų namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas), su visais jame esančiais kilnojamaisiais daiktais (toliau bendrai - Turtas) - vertės nustatymo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada nesutinka.Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nėra ginčo, kad antstolė tinkamai nustatė parduodamo varžytinėse įkeisto nekilnojamojo turto – Žemės sklypo ir Pastato – kainą, todėl perkainuoti šį turtą antstolė neturėjo pagrindo. Pareiškėja tvirtina, kad antstolė turėjo įvertinti ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir kilnojamuosius daiktus bei visą turtą pardavinėti kompleksiškai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog nėra nustatyta, kokie kilnojamieji daiktai šiuo metu priklauso skolininkei, todėl nėra aišku, kuriuos kilnojamuosius daiktus reikėtų vertinti su nekilnojamaisiais daiktais. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, skirti nekilnojamojo turto ekspertizę su visais jame esančiais kilnojamaisiais daiktais šiuo metu neįmanoma. Pažymėtina, kad atidėjus vykdymo veiksmus ir neparduodant įkeisto nekilnojamojo turto, iki bus nustatyta kilnojamųjų daiktų priklausomybė, tuo labiau, kad jų pardavimas ir šiuo metu nėra ginčijamas, būtų be pagrindo vilkinamas vykdymo procesas ir būtų pažeisti hipotekos kreditoriaus interesai bei teisė į greitą, operatyvų ir išskirtinį reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto.Taip pat pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2014-10-22 iki 2016-09-15 buvo paskelbtos net septynios varžytynės ir tik 2016-10-17 turto varžytynės baigėsi, paskelbus varžytynių laimėtoju suinteresuotą asmenį, kuris šį turtą įsigijo už 366 000 Eur sumą, nors pradinė minėto turto kaina buvo nustatyta 610 000 eurų ir šios kainos pareiškėja neginčija. Nors pareiškėja tvirtina, kad kompleksiškai įvertinus nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, parduodamo turto kaina būtų didesnė, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių galimą didesnę turto kainą nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad visas turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą nei jis buvo parduotas, tai yra, už 366 000 Eur sumą.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kilnojamieji daiktai, nustačius jų priklausomybę skolininkei, galės būti parduoti ateityje ir gautos lėšos paskirstytos išieškotojams.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė įvertindama turtą ir jį parduodama iš varžytinių, įstatymų reikalavimų nepažeidė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo antstolę atlikti kompleksinę turto vertinimo ekspertizę.Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolių veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Žaliojo slėnio investicijos“ skundą dėl antstolių veiksmų atmesti.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-17057-911/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.