Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1794-359/2016 pagal pareiškėjos L. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis D. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė panaikinti 2016 m. rugsėjo 20 d. antstolio patvarkymą Nr. S051859, kuriuo paskirta ekspertizė pareiškėjai priklausančio buto vertei nustatyti.Nurodė, kad pareiškėjos butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), areštuotas nuo 2013 m. kovo 1 d. Šiam butui nėra būtinybės skirti ekspertizę, nes nėra teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į butą. Pagal vykdomuosius raštus yra vykdomi išskaitymai iš pareiškėjos pensijos. Skola nežymiai viršija 2000 Eur ir nuolat mažėja. Turto ekspertizės vykdymo išlaidos apsunkins pareiškėjos materialinę padėtį. Skirdamas ekspertizę, antstolis siekia padidinti būtinąsias vykdymo išlaidas, pasididinti sau atlygį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.Nustatė, kad išieškoma suma viršija 2030 Eur, išieškomos sumos neįmanoma išieškoti per 6 mėnesius vykdant tik išskaitas iš pareiškėjos pensijos. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad skolą galės padengti per 6 mėnesių laikotarpį, skola vis didėja, nes yra gaunami nauji vykdomieji raštai. Pareiškėja neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Atsižvelgęs į operatyvumo bei ekonomiškumo principus vykdymo procese, sprendė, kad antstolis pagrįstai skyrė ekspertizę pareiškėjos turtui įvertinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti nutartį ir skundžiamą antstolio patvarkymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nurodo, kad įsiskolinimas už komunalines paslaugas susidarė susiklosčius nepalankioms gyvenimo aplinkybėms. Susirgo pareiškėjos sūnus ir dalį lėšų turėjo skirti sūnaus gydymui. Šiuo metu pareiškėja nuolat moka kreditoriams įmokas, skolą padengs per du metus. Pareiškėja yra VRM pensininkė, turi reguliarias pajamas, pareiškėjos sūnus pradeda dirbti, todėl ateityje išmokos didės.Kreditoriai yra pakankamai turtingos įmonės, nėra būtinumo jiems išieškoti skolą per šešis mėnesius. Butą pardavus iš varžytynių, negalėtų įsigyti naujo buto, su vaiku būtų išmesta į gatvę, dėl ko būtų pamintas socialinio solidarumo ir teisingumo principas.

Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nurodo, kad antstolio kontoroje skolų išieškojimas iš skolininkės pradėtas nuo 2012 m., vykdomųjų bylų skaičius didėja, skolininkė einamųjų mokesčių nemoka. 2013 m. kovo 1 d. buvo areštuotas skolininkės nekilnojamasis turtas: butas–patalpa, 3 kambarių, 48,90 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vykdant skolų išieškojimą, susidariusios skolos didėjo, 2016 m. rugsėjo 20 d. skolą susidarė 2549,73 Eur, 539 Eur vykdymo išlaidos, palūkanos. Vykdant išskaitas iš skolininkės pensijos, skolos per 6 mėnesius išieškoti nepavyks, todėl jos turtui paskyrė ekspertizę. Nepagrįsti teiginiai apie tai, kad išieškotojai yra turtingi, be to tai neturi įtakos turto pardavimui varžytynėse. CPK numato atvejus, kada antstolis turi teisę parduoti turtą varžytynėse.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė dėl antstolio patvarkymo skirti areštuoto turto ekspertizę pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, vykdomosiose bylose paskiriant ekspertizę turto vertei nustatyti, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0117/14/01420/1, Nr. 0117/15/00172/1, Nr. 0117/15/00843/1, Nr. 0117/16/01318/1, Nr. 0117/16/01291/1 medžiagos nustatyta, kad antstolis D. J. iš skolininkės L. G. (apeliantės) vykdo Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-923-239/2014 dėl 713,57 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,93 Eur žyminio mokesčio išieškojimo UAB „Prienų energija“ naudai; 2015 m. vasario 19 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-103-804/2015 dėl 367,94 Eur skolos, 37,33 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,64 Eur žyminio mokesčio išieškojimo UAB „Prienų energija“ naudai; 2015 m. liepos 16 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1809-424/2015 dėl 366,24 Eur skolos, 13,46 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio išieškojimo UAB „Prienų energija“ naudai; 2016 m. birželio 2 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1333-424/2016 dėl 1494,69 Eur skolos, 4,15 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 34 Eur žyminio mokesčio išieškojimo UAB „Trakų energija“ naudai; 2016 m. birželio 8 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-146-424/2016 dėl 227,55 Eur skolos, 20 Eur žyminio mokesčio išieškojimo UAB „Trakų šilumos tinklai“ naudai. UAB „Trakų energija“ 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 2.15-639 nurodė antstoliui, kad skolininkės L. G. skolą už tiektą šiluminę energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 2673,16 Eur, dėl ko iš varžytynių prašė paduoti minėtą skolininkės butą. Antstolis skundžiamu 2016 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu Nr. S051859 paskyrė nurodyto buto ekspertizę.Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad, skolą mokant reguliariai, negali būti nukreiptas išieškojimas į apeliantės butą.CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko turto eilę, t. y. nurodoma, kad penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 662 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2030 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju, iki antstolis paskyrė turto ekspertizę, 2016 m. rugsėjo 20 d. apeliantės skolą sudarė 2549,73 Eur; 2016 m. spalio 12 d. apeliantės skolą ir vykdymo išlaidas sudarė 3103,53 Eur be palūkanų (apeliantė neginčija, kad skola viršija 2000 Eur). Taigi, antstolio vykdomas išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko pajamų sprendimas nebus įvykdytas per šešis mėnesius (šiais motyvais atmestini apeliantės argumentai, nesant pagrindo išieškoti skolos per šešis mėnesius) (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Iš vykdomųjų bylų matyti, kad išieškojimas išieškotojo UAB „Trakų energija“ (iki 2015 m. spalio 11 d. UAB „Prienų energija“) naudai pagal 2014 m. gegužės 20 d. vykdomąjį raštą pradėtas vykdyti 2014 m. rugpjūčio 12 d.; pagal 2015 m. vasario 19 d. vykdomąjį raštą – 2015 m. vasario 24 d.; pagal 2015 m. liepos 16 d. vykdomąjį raštą – 2015 m. rugpjūčio 13 d.; pagal 2016 m. birželio 2 d. vykdomąjį raštą – 2016 m. birželio 17 d.; išieškotojo UAB „Trakų šilumos tinklai“ naudai pagal 2016 m. birželio 8 d. vykdomąjį raštą – 2016 m. birželio 15 d. Vykdymo eiga rodo, kad išieškoma suma per šešis mėnesius darant išskaitas nebuvo išieškota (apeliantė patvirtino, kad skolą padengti galėtų per du metus). Atskirajame skunde apeliantė nurodė naują aplinkybę, kad skolos nepadengė, nes turėjo skirti piniginių lėšų sūnaus gydymui, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių tokias išlaidas (pvz., medicininį išrašą, kasos kvitus). Minėtų aplinkybių nepagrindus, apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis, siekdamas realaus sprendimo įvykdymo, nustatęs, kad išieškoma suma per šešis mėnesius darant išskaitas nebuvo išieškota, skolininkės turtas areštuotas 2013 m. kovo 1 d. ir siekdamas teisingai nustatyti areštuoto turto vertę, pagrįstai 2016 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę. Pagal CPK 681 straipsnio 2 dalį, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalį). Apeliantė, nesutikdama su ekspertizės skyrimu areštuoto turto vertei nustatyti, nenurodė, kokiu pagrindu antstolio veiksmai galėtų būti laikomi neteisėtais ir pažeidžiančiais išieškojimo vykdymo privalomumo ir proporcingumo principus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus ir gali būti ribojamas paties savininko valia, įstatymo arba teismo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė vykdymo procese galiojančius interesų derinimo ir proporcingumo principus traktuoja vienpusiškai, skolininkės interesams suteikdama prioritetą prieš kreditoriaus, taip siekdama išvengti išieškojimo CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Paminėtina, kad iki varžytynių pabaigos patenkinus išieškotojo reikalavimus ir apmokėjus visas vykdymo išlaidas, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti (CPK 703 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjant šį skundą dėl antstolio patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo, automatiškai nereiškia, jog išspręstas ir klausimas dėl leidimo išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto. Apeliacinis procesas vyksta pareikšto atskirojo skundo ribose, o prašymo dėl išieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto antstoliui nebuvo pareikšta, tuo klausimu antstolio patvarkymo nėra priimto ir jis nebuvo ginčo dalyku pirmosios instancijos teisme, dėl ko negali būti sprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.