Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje UAB „4finance“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

A. D. Š. 2016-03-24 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo R. M. skundą ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0178/16/00435 nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad antstoliui priverstiniam vykdymui pateiktas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-15 išduotas teismo įsakymas Nr. eL2-5620-647/2015 dėl skolos bei procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojo UAB „4finance“ naudai. Raginimas sumokėti įsiskolinimą geruoju skolininkui registruota pašto siunta įteiktas 2016-02-18. Kadangi skolininkas raginime nurodytu terminu skolos nesumokėjo, jo atžvilgiu buvo pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės bei areštuotas skolininkui priklausantis turtas, piniginės lėšos banko sąskaitose bei išsiųsti patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio. Į antstolio depozitinę sąskaitą jokių piniginių lėšų iš skolininko sąskaitų ar darbo užmokesčio nebuvo gauta, skola nėra padengta, todėl nėra pagrindo naikinti skolininkui priklausančio turto areštą.

Teisme gautas pareiškėjo skundo patikslinimas, kuriame papildomai nurodyta, kad areštas buvo uždėtas visam turtui, o ne proporcingai išieškomai sumai, taip pažeidžiant CPK 675 straipsnio 2 dalį, be to, areštuodamas vertybinius popierius antstolis privalėjo taikyti CPK 728 straipsnį. Pareiškėjo teigimu, 2016-03-02 turto arešto aktas yra nukreiptas į svetimą turtą. Skundo patikslinimu pareiškėjas prašo panaikinti 2016-03-02 turto arešto aktą, skirti antstolių D. Š. ir A. S. kontorai baudą teismo nuožiūra, leisti pareiškėjui ar kitam nukentėjusiam nuo antstolio veiksmų asmeniui susidariusią žalą nagrinėti atskiruoju procesu, apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją registruotu paštu jo gyvenamosios vietos adresu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacine tvarka sprendžiamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atmetė skundą dėl antstolio veiksmų.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstoliui D. Š. pateiktas vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-15 išduotas teismo įsakymas Nr. eL2-5620-647/2015 dėl 289,62 EUR skolos, 65,54 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 3 EUR žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojo UAB „4finance“ naudai. 2016-02-09 patvarkymu antstolis priėmė minėtą vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2016-02-10 antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo ragino skolininką R. M. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą – sumokėti skolą, palūkanas ir vykdymo išlaidas, pažymint, kad to nepadarius, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės. Minėtas raginimas adresatui įteiktas 2016-02-18. Vykdomojoje byloje nustačius, kad skolininkui R. M. priklauso įmonių akcijos, 2016-03-02 turto arešto aktu buvo areštuoti (turto arešto būdas – disponavimo teisės apribojimas) vertybiniai popieriai – 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Feniksas ir partneriai“ akcijų bei 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Sor Corporation“ akcijų ir išsiųstas skolininkui patvarkymas dėl turto arešto kuriuo nustatytas terminas skolininkui pateikti pasiūlymus dėl areštuoto turto įkainojimo. Turto arešto aktas 2016-03-02 įregistruotas VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre. Pareiškėjas R. M. pateikė skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2016-03-02 turto arešto aktu pritaikytą areštą vertybiniams popieriams. Antstolis D. Š. 2016-03-24 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Teismas 2016-05-30 skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo R. M. skundo dėl antstolio veiksmų.

Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su teismo 2016-05-30 nutartimi, apelianto teigimu 2016-01-07 pasikeitė UAB „SOR Corporation“ savininkas, 2016-01-08 pasikeitė UAB „Feniksas ir partneriai“ savininkas, todėl anstolis prieš priimdamas turto arešto aktą privalėjo įsitikinti, ar tikrai vertybiniai popieriai vis dar priklauso skolininkui, ar nėra preliminarių sutarčių ar kitokių sandorių, dėl šios priežasties 2016-03-02 turto areštas naikintinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Pagal CPK 651 str. 1 d., gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir vykdymo veiksmams pradėti. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis, vadovaudamasis CPK 675 str., turi teisę areštuoti skolininko turtą. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis. Pagal CPK 675 str. 2 d. antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, nesant duomenų, jog skolininkas per antstolio raginime nustatytą terminą geruoju būtų sumokėjęs vykdomajame dokumente nurodytas sumas, taip pat vykdymo išlaidas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis teisėtai ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių – areštavo skolininkui priklausantį turtą (akcijas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad antstoliui priimant skundžiamą turto arešto aktą nebuvo pažeistos vykdymo proceso normos. Vykdomojoje byloje skolininkui priklausančios akcijos areštuotos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o išieškojimas iš minėto turto kol kas nėra vykdomas. Šių procesinių veiksmų stadijoje antstolis tik surado atitinkamą skolininko turtą ir nustatė jo arešto būdus, prasidėjus areštuoto turto realizavimui, antstolis privalės laikytis kitų vykdymo procesų normų, susijusių su areštuoto turto realizavimu, atsižvelgiant į jo paskirtį. Byloje nėra pateikta duomenų, kad apeliantas yra atsiskaitęs pagal vykdomąjį dokumentą, ar kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu antstolis vykdo išieškojimo veiksmus, būtų panaikintas.

Pasak apelianto turto areštas yra nukreiptas į svetimą turtą, nes 2016-01-07 pasikeitė UAB „SOR Corporation“ savininkas, 2016-01-08 pasikeitė UAB „Feniksas ir partneriai“ savininkas, antstolis prieš priimdamas turto arešto aktą privalėjo įsitikinti, ar tikrai vertybiniai popieriai vis dar priklauso skolininkui. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, antstolio 2016-03-02 atlikto Juridinių asmenų registre patikrinimo metu nustatyta, jog būtent skolininkas R. M. yra UAB „Feniksas ir partneriai“ ir UAB „Sor Corporation“ vienintelis akcininkas. Turto arešto aktas, kuriuo areštuoti vertybiniai popieriai – 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Feniksas ir partneriai“ akcijų bei 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Sor Corporation“ akcijų 2016-03-02 įregistruotas VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre. Užklausimo dieną nebuvo įrašų (duomenų) apie pareiškėjui priklausančių akcijų perleidimą. Kita vertus pareiškėjas 2016-03-02 patvarkymu buvo įpareigotas pateikti antstoliui duomenis apie savo turtą, bet to nepadarė. Apeliantas su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad akcijos yra perleistos jo neįvardintiems asmenims. Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą turto arešto aktą. Atkreiptinas dėmesys, jog motyvuotus prašymus dėl turto arešto panaikinimo kartu teikiant prašymą pagrindžiančius įrodymus gali teikti ir kiti asmenys, kurie yra areštuoto turto savininkai.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.