- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-25
- Bylos Nr.
- 2YT-10624-1032/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08173-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- O. M.
- Suinteresuotas asmuo
- AB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos O. M. patikslintą skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys AB ,,(duomenys neskelbtini)“, antstolė Brigita Tamkevičienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į antstolį su patikslintu skundu, prašydama pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2016 m. gegužės 27 d. antstolės priimtus patvarkymus Nr. S-16013789 ir Nr. S-16013795 vykdomosiose bylose Nr. 0005/15/01828 ir Nr. 0005/15/01829, kuriais antstolė paskyrė nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę ir pavedė ją atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas. Pareiškėjos manymu, antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmai, kuriais ji turto vertinimo ekspertizę pavedė atlikti ne konkrečiam turto vertintojui, o bendrovei be jokios atrankos, kuri leistų nustatyti ekspertą, pasiūlysiantį mažiausią turto vertinimo kainą, yra neteisėti. Teigia, kad nėra žinomas asmuo, kuris darys ekspertizę ir skolininkei nėra sudaryta galimybė pasisakyti dėl konkretaus ekzperto, kuris atliks vertinimą, galimo neobjektyvumo ir nešališkumo skolininkės atžvilgiu. Pareiškėja vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 212 straipsniu ir nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas nėra kompetentinga ekspertizės įstaiga šio straipsnio prasme.
Antstolė 2016 m. birželio 22 d. patvarkyme Nr. S-16016081, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo, nurodė, kad jokia imperatyvi teisės norma nenumato antstoliui pareigos rinktis iš kelių kandidatūrų, jokia teisės norma smulkiau nedetalizuoja eksperto skyrimo procedūros. Pažymi, kad antstolė paskirdama turto vertintoją juridinį asmenį, neturi kompetencijos įsakmiai nurodyti kuriam konkrečiam įmonės darbuotojui turi būti pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertinimą. Antstolės Brigitos Tamkevičienės nuomone, šis pareiškėjos O. M. skundas yra perteklinis, kadangi pareiškėja pareiškė antstolės paskirtam turto vertintojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nušalinimą grįsdama analogiškais šio skundo argumentais. Pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2VP-10205-512/2016, išnagrinėjo eksperto nušalinimo klausimą ir nutarė netenkinti pareiškėjos O. M. pareiškimo dėl eksperto nušalinimo bei įžvelgė pareiškėjos siekius vilkinti vykdymo procesą. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog paskirto eksperto – turto vertintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas kompetencijos ir šališkumo klausimai jau išnagrinėti teisme, todėl pakartotinai nagrinėti šiuos klausimus netikslinga. Antstolė prašo teismo skirti pareiškėjai 5792,00 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) baudą už nepagrįstą, nesąžiningai pareikštą 2016 m. birželio 15 d. skundą bei sąmoningą veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą. Antstolė nurodo, kad pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiauja vykdymo procese jai suteiktomis teisėmis siekdama vilkinti realų skolos išieškojimą iš hipoteka apsunkinto turto. Vos tik antstolei atnaujinus išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0005/15/01828 ir Nr. 0005/15/01829 skolininkė pateikė antstolei visiškai nepagrįstą 2016 m. gegužės 12 d. skundą reikalaudama ne tik panaikinti antstolės patvarkymus, kuriais buvo atnaujintos vykdomosios bylos bet ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose iki bylos, kurioje nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, išnagrinėjimo. Antstolės teigimu, pareiškėjos O. M. nepagrįstų skundų teikimai po kiekvieno antstolės priimto procesinio dokumento, yra akivaizdžiai nukreipti prieš operatyvų ir ekonomišką vykdomųjų bylų įvykdymą. Prašo skirti 5792,00 Eur baudą už nepagrįstą, nesąžiningai pareikštą 2016 m. birželio 15 d. skundą bei sąmoningą veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą.
Dėl skundo padavimo termino
Motyvuojamoji dalis
Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėja O. M. kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų 2016 m. birželio 17 d., t.y. nuo skundžiamų veiksmų ir sužinojimo apie juos nepraėjus nustatytam dvidešimties dienų terminui (skundžiami veiksmai – antstolės 2016 m. gegužės 27 d. patvarkymai Nr. S-16013789 ir Nr. S-16013795 vykdomosiose bylose Nr. 0005/15/01828 ir Nr. 0005/15/01829, c.b.l. 18-21). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja O. M. nėra praleidusi Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.
Byloje nustatytos aplinkybės
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo: 1) vykdomąją bylą Nr. 0005/15/01828, pradėtą pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro 2015-04-07 vykdomąjį įrašą Nr. M-1971 dėl 489538,82 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės O. M. išieškotojos AB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai; 2) vykdomąją bylą Nr. 0005/15/01829, pradėtą pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro 2015-04-07 vykdomąjį įrašą Nr. M-1969 dėl 489538,82 Eur skolos, 299,30 Eur notaro išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės O. M. išieškotojos AB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai. 2016 m. gegužės 27 d. antstolė priėmė patvarkymus Nr. S-16013789 ir Nr. S-16013795 dėl eksperto skyrimo, kuriais paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavesta atlikti turto vertintojui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas.
Dėl pareiškėjos skundo
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėja nesutikdama su eksperto - turto vertintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas paskyrimu, 2016 m. birželio 15 d. pateikė teismui pareiškimą dėl eksperto nušalinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2VP-10205-512/2016, išnagrinėjo eksperto nušalinimo klausimą ir nutarė netenkinti pareiškėjos O. M. pareiškimo dėl eksperto nušalinimo. Teismas nutartyje pasisakė: „Teismas sutinka su antstolės argumentais, kad jokia įstatymo norma nenumato antstoliui pareigos rinktis iš kelių vertintojų kandidatūrų. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta pagrįstų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą dėl nekilnojamojo turto vertintojo šališkumo ir kompetencijos. Antstolė turto vertę nustatyti pavedė atlikti turto vertintojui, kuria yra įtrauktas į aktualų LR Teisingumo ministerijos patvirtintą turto vertinimo veikla turinčių teisę verstis sąrašą. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nekilnojamas turtas turto vertintojai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus bei turi pakankamą darbo patirtį, įmonėje dirba kvalifikuoti turto vertintojai. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nekilnojamas turtas turto vertintojų profesinėmis žiniomis ar atliekamo turto vertinimo pagrįstumu ir objektyvumu. Byloje nenustatytas nei vienas pagrindas, kuriam esant turto vertintojas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turėtų būti nušalintas.“ Teismas taip pat pažymėjo: “Teismui nekyla abejonių dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nekilnojamas turtas, kaip turto vertintojo, sąžiningumo, kvalifikacijos ir objektyvumo. Nagrinėjamu atveju antstolė pasirinko tinkamą turto vertintoją, o pareiškėja neįrodė, kad šis pasirinkimas yra neteisėtas. Teismo nuomone, pareiškėja tokiais savo veiksmais siekia ne objektyvaus ir nešališko turto įvertinimo, o nesutikimas su antstolės pasirinktu vertintoju yra pretekstas vilkinti skolos išieškojimo procesą. Pažymėtina, kad nesutikdama su ekspertizės išvada skolininkė turės teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus (CPK 682 straipsnio 2 dalis)“. Pareiškėja šį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, dėl kurių teismas jau pasisakė 2016 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-10205-512/2016, tačiau šiuo atveju sprendžiamas ne paskirto eksperto nušalinimo, bet antstolės veiksmų teisėtumo klausimas, todėl teismas šį klausimą nagrinėja iš esmės.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos; teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti.
Pareiškėja prašydama pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2016 m. gegužės 27 d. antstolės priimtus patvarkymus Nr. S-16013789 ir Nr. S-16013795 vykdomosiose bylose Nr. 0005/15/01828 ir Nr. 0005/15/01829 dėl eksperto skyrimo vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 212 straipsniu, kuris numato teismo ekspertizės skyrimo tvarką, tačiau ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo procese reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 682 straipsnis. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 682 straipsnis, reglamentuojantis ekspertizės skyrimą, nenumato, kad pasirenkant ekspertą turi būti atsiklausiama šalių nuomonės ar nurodytas konkretus ekspertas, kuris atliks vertinimą. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad įstatymas suteikia antstoliui teisę turto vertei nustatyti skirti ne konkretų asmenį – ekspertą, bet ir ekspertizės įstaigą. Turto vertinimą atliekanti įstaiga turi teisę savo nuožiūra parinkti konkretų ekspertą turto vertei nustatyti. Įstatyme nėra numatyta antstolio teisė ar pareiga parinkti konkretų ekspertą, jeigu ekspertizė yra pavedama atlikti ekspertizės įstaigai. Pažymėtina ir tai, kad tik antstolis turi teisę priimti sprendimą skirti ekspertizę skolininko areštuoto turto vertei nustatyti (CPK 681, 682 straipsniai), o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui (Vilniaus apygardos teismo 2012-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-145-553/2012). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 7 punkte numatyta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, t.y., turintys atitinkamą kvalifikaciją. Įstatymas nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus, o vykdymo proceso šalys pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį turi teisę per įstatymo nustatytą terminą ekspertui reikšti nušalinimą. Pareiškėja jai suteikta įstatymo teisę pareikšti nušalinimą eksperto pasinaudojo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-10205-512/2016 konstatavo, kad „UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas turi teisę užsiimti turto vertinimo veikla, atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus bei turi pakankamą darbo patirtį, įmonėje dirba kvalifikuoti turto vertintojai, o pareiškėja nenurodė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie antstolės veiksmų neteisėtumą paskiriant ekspertizę“ (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas vertina, kad antstolė, 2016 m. gegužės 27 d. vykdomosiose bylose Nr. 0005/15/01828 ir Nr. 0005/15/01829 priimdama patvarkymus dėl eksperto skyrimo ir pasirinkdama ekspertizei atlikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tinkamai užtikrino vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, todėl skundžiamo patvarkymo panaikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 176, 178, 185 straipsniai).
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Antstolė prašo teismo skirti pareiškėjai 5792,00 Eur baudą už nepagrįstą, nesąžiningai pareikštą skundą bei sąmoningą veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą. Antstolė nurodo, kad pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiauja vykdymo procese jai suteiktomis teisėmis siekdama vilkinti realų skolos išieškojimą iš hipoteka apsunkinto turto.
Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
Pareiškėjos elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl jos sąžiningumo vykdymo procese. 2016 m. birželio 15 d. pareiškėjos O. M. pateiktas pareiškimas dėl eksperto nušalinimo buvo grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir šis skundas. Kadangi 2016 m. birželio 17 d. nutartyje jau buvo įvertintas antstolės veiksmų teisėtumas dėl antstolės ekspertizės skyrimo (eksperto nušalinimo), teismas neturi jokio pagrindo iš naujo kvestionuoti šios aplinkybės. Pareiškėja skųsdama tuos pačius antstolės veiksmus skirtingais būdais, t. y. pareikšdama nušalinimą antstolės paskirtam ekspertui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas ir pateikdama skundą dėl antstolės patvarkymo, kuriuo antstolė šį ekspertą paskyrė, vilkina operatyvų ir ekonomišką išieškojimą vykdymo procese, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Vertinant pareiškėjos sąžiningumą, reikšminga aplinkybė, jog pareiškėja teikia jau ne pirmą skundą dėl antstolės veiksmų, taip pat teismui jau išnagrinėjus klausimą dėl eksperto skyrimo, pakartotinai prašo teismo įvertinti antstolės veiksmus. Pareiškėja 2016 m. gegužės 12 d. pateikė skundą, prašydama nutraukti visus antstolės Brigitos Tamkevičienės neteisėtai atliekamus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0005/15/01828 ir Nr. 0005/15/01829, pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2016 m. balandžio 12 d. antstolės priimtus patvarkymus Nr. S-160009309 ir Nr. S-160009299 vykdomosiose bylose Nr. 0005/15/01828 ir Nr. 0005/15/01829, kuriais atnaujintas išieškojimas iš skolininkei nuosavybės teise priklausančio hipoteka apsunkinto nekilnojamojo turto. Teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad asmuo turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme, tačiau toks asmens veikimas neturi būti sąmoningai nukreiptas prieš kitų asmenų – šiuo atveju išieškotojo - teises ir teisėtus interesus (2015 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1827-459/2015). Akcentuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-10205-512/2016, įžvelgė pareiškėjos piktnaudžiavimą teisėmis: „Teismo nuomone, pareiškėja tokiais savo veiksmais siekia ne objektyvaus ir nešališko turto įvertinimo, o nesutikimas su antstolės pasirinktu vertintoju yra pretekstas vilkinti skolos išieškojimo procesą.“ Pareiškėja skųsdama tuos pačius antstolės veiksmus, tačiau skirtingais būdais (teikdama pareiškimą dėl eksperto nušalinimo, o paskui skundą dėl antstolio veiksmų), vilkina operatyvų ir ekonomišką išieškojimą vykdymo procese, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Antstolė Brigita Tamkevičienė prašo teismo paskirti pareiškėjai maksimalią Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą - 5792,00 Eur, tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad Civilinio proceso kodekso numatytų baudų tikslas nėra nubausti proceso dalyvį finansiškai, žymiai svarbesnis tikslas yra užtikrinti piktnaudžiavimo procesu prevenciją o šie prevenciniai tikslai gali būti pasiekti ir netaikant tokių baudų, kurios žymiai įtakotų proceso dalyvio finansinę padėtį. Todėl teismo nuomone, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjai skirtina 200,00 Eur bauda.
Remiantis išdėstytu, pareiškėjos skundas dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0005/15/01828 ir Nr. 0005/15/01829, atmestinas kaip nepagrįstas, o antstolės Brigitos Tamkevičienės prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 510-513, 682 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 290, 291, 513, 682 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos O. M. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys AB ,,(duomenys neskelbtini)“, antstolė Brigita Tamkevičienė, atmesti.
Suinteresuoto asmens antstolės Brigitos Tamkevičienės prašymą skirti pareiškėjai O. M. 5792,00 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) baudą tenkinti iš dalies.
Paskirti pareiškėjai O. M. 200,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Vykdomąsias bylas Nr. 0005/15/01828 ir Nr. 0005/15/01829 grąžinti Klaipėdos apygardos teismui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.