- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1827-459/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11029-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- J. V.
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1827-459/2015
NUTARTIS
2015 m. gruodžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. V. ir suinteresuoto asmens antstolės B. T. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei B. T., UAB „Miltija“, Z. V., BAB „Snoras“ dėl antstolės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. V. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas atšaukti varžytynes Nr. 52277; pripažinti antstolės B. T. pirmųjų pakartotinių varžytynių Nr. 52277 paskelbimą neteisėtu bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas nesutiko su antstolės B. T. pranešimu Nr. S-140313319, juo antstolė informavo apie paskelbtas pirmąsias pakartotines varžytynes vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/01585. Pareiškėjo nuomone, šios varžytynės yra neteisėtos ne tik dėl to, kad antstolė atėmė teisę ir galimybę patiems pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, bet ir pažeidė Civilinio proceso kodekso 664 straipsnio nustatytas išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės taisykles. Be to, savo skunde pareiškėjas pabrėžė, kad varžytynėse Nr. 52277 parduodamo turto rinkos vertė yra iš esmės pasikeitusi, viešai pirkėjams pateikiami neteisingi duomenys apie parduodamo turto pagrindinius požymius, t. y. sudėtį, medžiagas, dydį, vertę. Nėra ginami ir saugomi kreditorių interesai, nes pasikeitus turto kadastriniams duomenims ir nesant teisinės pakeitimų registracijos turto vertintojai negali tinkamai įkainoti turto ir padaryti teisingų išvadų apie vidutinę turto rinkos vertę.
Antstolė B. T. išnagrinėjo skundą, patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė jį teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-11 nutartimi tenkino dalį skundo: pripažino pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimą Nr. 52277 neteisėtu. Nurodė, jog pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą (Nr. 2D-15317(16.2)), iš kurio matyti, kad vyksta tyrimas pagal gautą skundą dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini). Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog tada, kai buvo atliktas turto vertinimas ir priimtas patvarkymas dėl pirmųjų pakartotinių varžytynių (Nr. 52277), vyko gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, kuri lėmė, kad namo plotas sumažėjo 5,52 kv. m. Byloje nėra duomenų, kad rekonstrukcija buvo atliekama pagal suteiktą leidimą, pats pareiškėjas pripažino, jog rekonstrukcija buvo savavališka. Teismas padarė išvadą, kad atlikus neteisėtą rekonstrukciją, tokį nekilnojamąjį turtą perleisti draudžiama. Šioje byloje antstolė neįsitikino, kad varžytynėse parduoda turtą, kurio pakeitimai buvo atlikti teisėtai. Teismas paminėjo ir tai, kad teismui pareiškėjas apie teisėtai atliktą rekonstrukciją duomenų nepateikė. Siekdama įkainoti iš varžytynių parduodamą turtą, antstolė paskyrė įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertizės aktas (Nr. 140210LCH-001) dėl įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo surašytas 2014 m. vasario 10-17 d. (duomenys neskelbtini). Jame ekspertė L. C. nustatė, kad bendra ekspertizės objekto vertė yra 344 000 Lt. Antstolė B. T. 2014-03-19 patvarkymu (Nr. S-14010182) perkainojo įkeistą turtą: remdamasi masinio vertinimo duomenimis, turtą įkainojo 740 000 Lt suma. Šios aplinkybės rodo, kad antstolė visiškai nesikliovė ekspertės pateiktu ekspertizės aktu, kuris sutapo su pareiškėjo pozicija. Be to, paaiškėjus neteisėto namo rekonstrukcijos faktui, antstolė turėjo atsižvelgti į tai, kad neteisėta namo rekonstrukcija lemia žemesnę turto rinkos vertę. Taip pat teismas atsisakė priteisti pareiškėjui iš antstolės bylinėjimosi išlaidas, nes padarė išvadą, kad išlaidos susidarė ne dėl antstolės, o dėl paties pareiškėjo atitinkamų veiksmų. Antstolės prašymo skirti pareiškėjui baudą dėl nesąžiningai pareikšto skundo teismas netenkino, konstatavęs, jog kiekviena šalis turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, o piktnaudžiavimo veiksmai šioje byloje nenustatyti.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog antstolei neteisėtai paskelbus pirmąsias pakartotines varžytynes pareiškėjas, siekdamas apginti savo interesus, turėjo kreiptis į teismą, todėl būtent dėl antstolės, o ne dėl pareiškėjo veiksmų susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Atskirajame skunde antstolė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-11 nutartį ir skundą atmesti bei skirti pareiškėjui 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas vien remdamasis pareiškėjo paaiškinimais žodžiu padarė išvadą, kad buvo atlikta pastato rekonstrukcija. Valstybinės teritorijų planavimo ir priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-04-13 rašte Nr. 2D-5081(16.2) nurodyta, jog patikrinus gautus duomenis ir apžiūrėjus ginčo pastatą nustatyta, kad namo konfigūracija ir patalpos, nurodytos kadastrinių matavimų byloje, vizualiai atitinka faktinę būklę. Rašte nurodyta, jog I. N. (asmens, kuris pranešė apie galbūt neteisėtą rekonstrukciją) pranešime nurodyti statybos darbai yra priskirtini paprastojo remonto darbams, taigi namo rekonstravimo darbai nuo 1997 metų nebuvo atliekami. Taigi pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pripažinti pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimą neteisėtu, nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 4.103 straipsniu. Nurodydamas, jog antstolė, įkainodama ginčo turtą, visiškai nesikliovė ekspertizės aktu, kuris sutapo su pareiškėjo pozicija, teismas įvertino antstolės procesinius veiksmus, kurių teisėtumą ir pagrįstumą jau patikrino tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismas, tiek Klaipėdos apygardos teismas. Antstolė nurodo, jog visiškai akivaizdu, kad tikrieji pareiškėjo ketinimai yra ne apginti pažeistas teises, o vilkinti vykdymo procesą. Skolininko nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog pareiškėjas kelia tuos pačius klausimus, dėl kurių teismai jau yra pasisakę. Pareiškėjas sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl jam skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, antstolės atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0005/12/01585 medžiagos nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą dėl 2384151,03 Lt skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų J. V., Z. V. ir UAB „Miltija“ išieškotojo BAB „Snoras“ naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4389-144/2011. Vykdant bylą, išieškojimas nukreiptas į sutartine hipoteka įkeistą turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 182,95 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 6-8). Antstolė 2012-08-27 patvarkymu paskyrė hipoteka įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizę (vykd. b. l. 40–43). Gavusi UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktų ataskaitas bei atsižvelgusi į išieškotojos BAB „Snoras“ pateiktą nuomonę, 2014-03-19 patvarkymu antstolė nustatė iš varžytynių parduodamo turto vertę – 740000 Lt (vykd. b. l. 85–87). Antstolės B. T. kontoroje 2014-03-27 gauti J. V. ir UAB „Miltija“ 2015-03-25 prieštaravimai dėl turto įkainojimo (vykd. b. l. 88-89). Antstolė 2014-04-01 patvarkymu jų netenkino (vykd. b. l. 96-100). Skolininkai J. V. ir UAB „Miltija“ pateikė antstolei skundą, jame prašė panaikinti 2014 m. balandžio 1 d. patvarkymą ir iš naujo įkainoti ginčo turtą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą, 2014-05-09 nutartimi jo netenkino (vykd. b. l. 135-142). Klaipėdos apygardos teismas 2014-07-23 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį paliko nepakeistą (v. b. l. 143-148), todėl antstolė 2014-08-21 paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 52280, Nr. 52279 ir Nr. 52277 (vykd. b. l. 149-151). Paskelbus pirmąsias pakartotines varžytynes, 2014-08-29 antstolės kontoroje gautas pareiškėjų J. V. ir UAB „Miltija“ 2015-09-01 skundas, jame jie prašė nedelsiant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 52280, Nr. 52279 ir Nr. 52277 ir pripažinti pirmųjų pakartotinių varžytinių paskelbimą neteisėtu (v. b. l. 164-168). Antstolė patvarkymu Nr. S-1403256 skundo netenkino (vykd. b. l. 166-173) ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2014-09-02 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė (civilinė byla Nr. P2-1231-642/2014) (vykd. b. l. 53-54). Suinteresuotas asmuo UAB „Miltija“ 2014-09-10 pateikė pakartotinį skundą, jame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-15 nutartimi prašymo netenkino. 2014 m. rugsėjo 19 d. J. V. pateikė skundą, prašė atšaukti varžytynes Nr. 52277, pripažinti antstolės B. T. pirmųjų pakartotinių varžytynių Nr. 52277 paskelbimą neteisėtu bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, tenkino jo dalį: pripažino antstolės B. T. pirmųjų pakartotinių varžytynių 52277 paskelbimą neteisėtu. Tiek antstolė, tiek pareiškėjas skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teismo išvada, jog varžytynės paskelbtos neteisėtai iš esmės sąlygota to fakto, jog teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad kai buvo atliktas turto vertinimas ir priimtas patvarkymas dėl pirmųjų pakartotinių varžytynių (Nr. 52277), vyko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, kuri lėmė, kad namo plotas sumažėjo 5,52 kv. m. Teismas nurodė, kad norėdamas rekonstruoti statinį, asmuo turi turėti rekonstravimo projektą ir gauti leidimą, leidžiantį atlikti rekonstrukciją (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad minima rekonstrukcija buvo atlikta pagal suteiktą leidimą, pats pareiškėjas pripažino savavališkos rekonstrukcijos faktą. Civilinio kodekso 4.103 straipsnis numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Taigi teismas padarė išvadą, kad, atlikus neteisėtą rekonstrukciją, tokį nekilnojamąjį turtą perleisti draudžiama. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Teismas, konstatuodamas neteisėtos rekonstrukcijos faktą, turėjo įsitikinti, jog iš tiesų buvo atlikta statinio rekonstrukcija, o ne paprasti remonto darbai. Antstolės pateiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus 2015-04-13 rašte Nr. 2D-5081 nurodyta, jog 2015-01-12 buvo gautas I. N. pranešimas dėl galbūt neteisėtai atliekamų statybos darbų (duomenys neskelbtini). 2015-03-30 pranešėjos nurodytos aplinkybės patikrintos vietoje, surašant faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-313(16.31). Vizualiai apžiūrėjus pastatą nustatyta, jog namo konfigūracija ir patalpos, nurodytos kadastrinių matavimų byloje, atitinka faktinę būklę (patikrinimo metu bendraturtė Z. V. pateikė pagal 1997-05-28 duomenis sudarytą nekilnojamojo turto kadastro bylą). Taip pat patikros metu nustatyta, kad statybos darbai nebuvo vykdomi. Rašte nurodyta, jog I. N. pranešime nurodyti statybos darbai yra priskirtini paprastojo remonto darbams, kuriems vykdyti statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas. Taigi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrius padarė išvadą, jog namo rekonstravimo darbai nuo 1997 metų nebuvo atliekami. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nurodė, jog pareiškėjas pateikė teismui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus raštą, iš kurio matyti, jog vyksta tyrimas pagal kito asmens skundą dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) (Nr. 2D-15317(16.2)). Antstolė pateikė teismui raštą dėl šio skundo tyrimo rezultatų: rašte nurodyta, jog pranešimas turėjo trūkumų, o asmeniui, kuris kreipėsi į skyrių, trūkumų nepašalinus, kreipimasis paliktas nenagrinėtas. Taigi konstatuodamas neteisėtos rekonstrukcijos faktą pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik žodiniais pareiškėjo paaiškinimais, kurie buvo paneigti kompetentingos institucijos atlikto tyrimo duomenimis ir išvadomis. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatomis ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo statinyje buvo atlikta neteisėta rekonstrukcija, todėl tokiu statiniu naudotis draudžiama. Be to, pareiškėjo pateiktoje 2014-09-17 sudarytoje kadastro matavimų byloje nurodyta, jog ginčo statinio rekonstravimas baigtas 2004 metais, ginčo turto vertė varžytynių procese nustatyta 2014-03-19 patvarkymu, taigi akivaizdu, jog turto įkainojimo metu remonto darbai jau buvo baigti ir turtas įvertintas pagal faktinę jo būklę jo vertinimo metu (vykd. b. l. 85–87). Taigi nenustačius neteisėtos rekonstrukcijos fakto, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog tokį turtą perleisti draudžiama, ir šiuo aspektu nepagrįstai pripažino varžytynių paskelbimą neteisėtu.
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo elgesys šioje konkrečioje situacijoje kelia pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo vykdymo procese. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas pats teigia, jog atliko neteisėtą rekonstrukciją, tačiau, jeigu taip yra, nesuprantama, kodėl jis nuo 2004 metų, kai pagal 2014-09-17 kadastro bylos duomenis rekonstrukcija baigta, nesiima jokių priemonių atliktai rekonstrukcijai įteisinti. Tokia situacija, kai neteisėtu neveikimu bandoma vilkinti vykdymo procesą, netoleruotina, nes prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, be to, sukuria prielaidas piktnaudžiauti vykdymo procese, neteisėtai atliekant iš varžytynių parduodamo turto rekonstrukcijos darbus, vengiant juos įteisinti ir taip vilkinant turto pardavimo iš varžytynių procesą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-11 nutartyje nurodė, jog iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė B. T. žemės sklypą, kurio plotas 0,0585 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 182,95 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 2014-03-19 patvarkymu (Nr. S-14010182) perkainojo, remdamasi masinio vertinimo duomenimis, kuriuos pateikė Nekilnojamojo turto registras (vykd. b. l. 81-82), t. y. 740 000 Lt suma. Šios aplinkybės, teismo nuomone, pagrindžia, kad antstolė visiškai nesikliovė ekspertės pateiktu ekspertizės aktu, kuris sutapo su pareiškėjo išdėstyta pozicija. Be to, paaiškėjus neteisėtai namo rekonstrukcijai, antstolė turėjo atsižvelgti į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog neteisėta namo rekonstrukcija lemia žemesnę turto rinkos vertę, o ne atvirkščiai – didesnę. Antstolė nesutinka su šia teismo nutarties dalimi. Sutiktina su antstolės argumentu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas kvestionuoja antstolės veiksmus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo įvertintas kitose civilinėse bylose. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-7229-897/2014, kuria atmestas pareiškėjo J. V. skundas, pažymėjo, jog antstolė, atsižvelgdama į išieškotojo pasiūlymą bei į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius per pastarąjį laikotarpį, bei į tai, kad išieškotina skola yra didelė, į tai, kad vertinimas buvo atliktas 2012-09-05, taip pat į suaktyvėjusią nekilnojamojo turto pirkimo ir kainų didėjimo tendenciją, siekiant apsaugoti tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus, 2014-03-19 patvarkymu nustatė didesnę nei ekspertizės akte nustatyta nekilnojamojo turto kainą. Ši Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-09 nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-23 nutartimi buvo palikta nepakeista, taigi yra įsiteisėjusi. Kadangi įsiteisėjusioje nutartyje jau buvo įvertintas antstolės veiksmų teisėtumas įkainojant turtą žymiai didesne kaina nei nustatyta ekspertizės akte, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo iš naujo kvestionuoti šios aplinkybės. Be to, pirmosios instancijos teismo motyvas, jog neteisėta namo rekonstrukcija lemia žemesnę turto rinkos vertės kainą, nenustačius neteisėtos rekonstrukcijos fakto, atmestinas kaip nesudarantis pagrindo vertinti antstolės veiksmų įkainojant ginčo turtą teisėtumo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundo dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina ir atmestinas visas pareiškėjo skundas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundo dalį, buvo atmetęs jo prašymą priteisti 72,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas dėl šios nutarties dalies pateikė atskirąjį skundą, tačiau konstatavus, jog pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas, šio klausimo nagrinėjimas nebeturi jokios teisinės reikšmės.
Antstolė prašo skirti pareiškėjui 5792 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu. Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuomone, šiuo atveju pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl antstolės veiksmų, akivaizdžiai siekia vilkinti išieškojimą iš įkeisto turto vykdymo procese. Pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ne tik tas faktas, jog jis pats pripažįsta ir teigia, jog neteisėtai atliko rekonstrukciją, ir nors šis faktas nepasiteisino, tuo grindžia antstolės veiksmų neteisėtumą. Skunde pareiškėjas nurodo, jog pasikeitus turto kadastriniams matavimams ir nesant pakeitimų registracijos, turto vertintojai negali tinkamai įvertinti turto ir padaryti teisingų išvadų apie vidutinę turto rinkos vertę, tačiau, kaip matyti iš 2014-09-18 sudarytos ginčo turto kadastro bylos, turto rekonstrukcija baigta 2004 metais, turtas perkainotas 2014-03-19 antstolės patvarkymu, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas tik 2014-09-19 skunde remdamasis neva neteisėtos turto rekonstrukcijos ir tam reikalingo įteisinimo faktu siekia nesąžiningai vilkinti vykdymo procesą, nors pats ilgą laiką nesiėmė rekonstrukcijos įteisinimui reikalingų veiksmų, jei mano, jog šie veiksmai būtini, siekiant tinkamai įkainoti turtą. Be to, vertinant pareiškėjo sąžiningumą, reikšminga ir ta aplinkybė, jog pareiškėjas teikia jau ne pirmą skundą dėl antstolės veiksmų, įkainojant ginčo turtą ir paskelbiant varžytynes. Asmuo turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme, tačiau toks asmens veikimas neturi būti sąmoningai nukreiptas prieš kitų asmenų – šiuo atveju išieškotojo - teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas skųsdamas tuos pačius antstolės veiksmus, tačiau vis kitais pagrindais, vilkina operatyvų ir ekonomišką išieškojimą vykdymo procese, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas skirti pareiškėjui 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį pakeisti, panaikinti nutarties dalį, kuria pripažintas neteisėtu pakartotinių varžytynių Nr. 52277 paskelbimas, ir atmesti visą pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., UAB „Miltija“, Z. V., BAB „Snoras“.
Skirti pareiškėjui J. V. 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.