Kauno apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atstovui E. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (Š. R. teigimu), teistas 2013-06-05 Trakų r. apyl. teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 3 d., skirta 10 MGL (1300 litų) bauda, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 286 str., 290 str., 138 str. 2 d. 10 p., baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. R. 2013 m. rugsėjo 12 d., apie 19 val., Kauno rajone, Karmėlavoje, Oro uosto g. 4, viešoje vietoje - Karmėlavos oro uosto keleivių išvykimo salėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, triukšmavo ir agresyviai elgėsi keleivių patikros vietoje plūsdamas necenzūriniais žodžiais Valstybinės įmonės Kauno oro uostas aviacijos saugumo tarnybos inspektores V. K. ir G. K., aptaškydamas aplinką tėškė į patikros stalą ikrų konservų dėžutę, tęsdamas veiką plūdo necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėjo jį drausminančius Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus specialistą, užkardos pamainos vyresnįjį I. T., jaunesnįjį specialistą D. R. ir vyresnįjį pasienietį A. Š., elgdamasis įžūliai tyčia užlauždamas ranką D. R. sužalojo dešinės rankos nykštį, bei sugriebęs rankomis temdamas suplėšė užkardos pamainos vyresniojo I. T. kelnes, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis Š. R. 2013 m. rugsėjo 12 d. apie 19 val., Kauno rajone, Karmėlavoje, Oro uosto g. 4, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, Karmėlavos oro uosto keleivių išvykimo salėje, atsisakydamas paklusti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus specialistui, užkardos pamainos vyresniajam I. T., jaunesniajam specialistui D. R., bei vyresniajam pasieniečiui A. Š. teisėtam reikalavimui nutraukti agresyvų elgesį ir sulaikymui eiti į tarnybines patalpas, panaudodamas fizinį smurtą priešinosi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, tai yra sugriebęs jaunesniajam specialistui D. R. už megztinio rankovės, bandydamas nustumti užlaužė ranką, taip padarydamas D. R. plaštakos nykščio sumušimus, poodinę kraujosruvą dešiniame nykštyje, bandant jam uždėti antrankius, ranka sugriebė užkardos pamainos vyresniajam I. T. už kelnių, jas perplėšė, jį paguldžius ant žemės ir dedant antrankius toliau aktyviai priešinosi, bandydamas įkąsti į ranką jaunesniajam specialistui D. R., tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str.

Be to, kaltinamasis Š. R. 2013 m. rugsėjo 12 d., apie 19 val., Kauno rajone, Karmėlavoje, Oro uosto g. 4, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasipriešindamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, panaudodamas fizinį smurtą prieš tarnybinės pareigas atliekantį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus jaunesnįjį specialistą D. R., sugriebęs jį už megztinio rankovės ir bandydamas nustumti užlaužė ranką, lenkiant pirštą ir viršijant jo fiziologines lenkimo ribas, padarė plaštakos nykščio sumušimus, poodinę kraujosruvą dešiniame nykštyje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą tarnybines pareigas atliekančiam D. R., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 10 p.

Be to, kaltinamasis Š. R. 2013 m. rugsėjo 12 d., apie 19 val., Kauno rajone, Karmėlavoje, Oro uosto g. 4, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Karmėlavos oro uosto keleivių išvykimo salėje, pašalinių asmenų akivaizdoje, keikdamasis garsiai plūdo nepadoriais, necenzūriniais žodžiais, vadindamas „pederastais“, „gaidžiais“ savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus specialistą, užkardos pamainos vyresnįjį I. T., jaunesnįjį specialistą D. R., bei vyresnįjį pasienietį A. Š., tuo juos įžeisdamas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 290 str.

Motyvuojamoji dalis

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 str., pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 290 str.

BK 290 str. numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir jis reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas einantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako jį žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbi nukentėjusiojo reakcija į kaltininko veiką, tačiau svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011). Be to, vertinant BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į nukentėjusįjį; kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, be to, svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu, ar nebuvo kaltininkas išprovokuotas tokiam elgesiui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2013).

Teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 str., sudėtis, t.y. pareigūnams siekiant atlikti savo tarnybines pareigas, kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, keikėsi, plūdo necenzūriniais žodžiais, vadindamas „pederastais“, „gaidžiais“ savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus specialistą, užkardos pamainos vyresnįjį I. T., jaunesnįjį specialistą D. R., bei vyresnįjį pasienietį A. Š.

Tai, kad kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius ir elgėsi agresyviai pareigūnų atžvilgiu patvirtina byloje apklausti nukentėjusieji ir liudytojai.

Nors liudytoja J. T. nurodė, kad kaltinamasis nevartojo necenzūrinių žodžių, tačiau teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, nes tokie liudytojos parodymai prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymams, bet ir paties kaltinamojo Š. R. parodymams, kad jis galbūt ir sakė pareigūnams „piderastai“, „gaidžiai“, taip pat pripažino konfliktą, kuris įvyko bendroje salėje.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir jis reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas einantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako jį žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys ir patvirtina būtent tokias aplinkybes: kaltinamasis prieš pareigūnus vartojo įžeidžiančius žodžius kitų žmonių akivaizdoje, siekė diskredituoti jų profesijos prestižą, pareigūnai būdami tarnybos metu ir atlikdami savo tiesiogines pareigas jautėsi pažeminti kitų žmonių akyse.

Įvertinus pareigūnų duotus parodymus apie įvykio aplinkybes, teismas mano, jog kaltinamasis ne tik juos visokiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo, bet ir bandydamas išvengti sulaikymo stebint kitiems asmenims toliau juos žemino. Akcentuotina tai, kad pareigūnai tarnybos metu ir atlikdami savo tiesiogines pareigas, t. y. viešoje vietoje, buvo žeminami kitų žmonių akyse. Teismas mano, kad taip buvo diskredituotas pareigūnų profesinis prestižas tiek aplinkinių, tiek ir pačių pareigūnų akyse.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėti pareigūnai dėl kaltinamojo Š. R. galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūtos nusikalstamos veikos padarymu. Juolab kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti, jog už melagingus parodymus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo.

Teismas daro išvadą, kad šioje byloje aptarti pareigūnų parodymai, kartu su byloje esančiais kitais įrodymais sudaro nuoseklią ir logišką grandinę, kuri neabejotinai įrodo Š. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d.

BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Juk iš principo konfliktas, nors ir kilęs viešojoje vietoje, gali nepažeisti viešosios tvarkos bei rimties (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014).

Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta pagrindinis BK 284 str. numatytos nusikalstamos veikos požymis. Tik viešoje vietoje padarytos veikos, esant kitiems BK 284 str. numatytiems požymiams, gali būti kvalifikuojamos pagal BK 284 str. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla. Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Motyvai neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį.

Šioje byloje teismui nekelia jokių abejonių, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje – Kauno oro uoste. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis Š. R. įvykio metu pašalinių asmenų akivaizdoje elgėsi įžūliai, triukšmavo ar sunaikinamas svetimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 str. 1 d. Papildomai pagal BK 140 str. veika nekvalifikuojama. Tuo tarpu, padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis. Asmuo, viešoje vietoje sužalojęs kitą asmenį, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 str.1 d. tik tuo atveju, jeigu jis panaudojo smurtą gindamasis nuo jam tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (BK 28 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-406/2014).

Šio nusikaltimo ir agresyviai elgėsi, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad dėl Š. R. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Kaip nurodė liudytojai, laukimo salėje tuo metu buvo apie 300 žmonių, vadinasi aplinkiniai suvokė ir matė, kad agresyviais savo veiksmais kaltinamasis kelia sumaištį. Be to, tai, kad laukimo salėje buvo žmonių patvirtina ir byloje nustatyti duomenys, kad B patikros vietoje tuo metu vyko registracijos ne tik į Alikantę, bet ir į Maltą bei Stokholmą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad dažnai skraido į užsienį, kad veža ikrų dėžutes kaip suvenyrą. Todėl visiškai akivaizdu, kad jis žinojo, jog rankiniame bagaže negalima vežtis didesnės kaip 100 mililitrų talpos daiktus, o jo parodymai, kad jis nežiūrėjo, kokios talpos ikrų dėžutę vežėsi, vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2010-03-04 buvo priimtas Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES) Nr. 185/2010, kurio ketvirto skyriaus „Keleiviai ir rankinis bagažas“ 4.1.2.2. punkte numatyta, kad „prieš patikrinimą skysčiai, aerozoliai ir geliai išimami iš rankinio bagažo ir patikrinami atskirai, išskyrus tuos atvejus, kai rankiniam bagažui tikrinti naudojama įranga taip pat galima patikrinti daug uždarytų skysčių, aerozolių ir gelių talpyklų bagažo viduje. Tais atvejais, kai skysčiai, aerozoliai ir geliai išimami iš rankinio bagažo, keleivis pateikia: a) visus skysčius, aerozolius ir gelius atskirose talpyklose, kurių talpa ne didesnė kaip 100 mililitrų ar lygiavertis dydis viename skaidriame ne didesnės talpos kaip 1 litro talpos plastikiniame maišelyje, kurį galima pakartotinai sandariai uždaryti, į plastikinį maišelį turi lengvai sutilpti į jį dedami daiktai, maišelis sandariai uždaromas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 3 d.

Kaltinamasis Š. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. rugsėjo 12 d., apie 19 val., Kauno rajone, Karmėlavoje, Oro uosto g. 4, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, besipriešindamas valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams sulaikymui, sugriebęs rankomis ir temdamas tyčia suplėšė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus specialisto, užkardos pamainos vyresniojo I. T. kelnes 160 litų vertės, tuo padarydamas I. T. 160 litų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 3 d.

Pagal BK 187 str. 3 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės (kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos) svetimą turtą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. T. parodė, kad konflikto su kaltinamuoju Š. R. metu, pastarajam besipriešinant valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams jį sulaikant, šis sugriebęs rankomis ir tempdamas suplėšė jo kelnes.

Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, mano, kad kaltinamasis Š. R. neturėjo tikslo ir motyvo tyčia sugadinti nukentėjusiojo I. T. kelnes, jo veiksmais buvo nukreipti į pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, priešinimąsi jiems, t.y. bylos duomenimis nėra nustatytas kaltinamojo Š. R. nusikalstamas siekis bei tyčinė kaltė padaryti žalą I. T. turtui, nes šiuo atveju nusikalstamų veikų objektu buvo pareigūnų garbė ir orumas, sveikata.

Todėl, teismo nuomone, kaltinamojo Š. R. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d. sudėties požymių visumos, Š. R. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių. .

Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 193,22 Lt žalos atlyginimo (1 t., b.l. 48). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam D. R. 2013-09-12 VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje suteiktos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos dėl piršto sumušimo. Taip pat VšĮ Šančių poliklinikoje 2013-09-19 ir 2013-10-16 jam buvo suteiktos ambulatorinės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos. D. R. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 193,22 Lt.

Teismo nuomone, visos šios gydymo įstaigų paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam D. R., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirtomis traumomis, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės civilinio ieškinio

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė (toliau – Vilniaus rinktinė) pareiškė civilinį ieškinį dėl 11178,99 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus rinktinėje buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas ir tarnybinis patikrinimas dėl 2013-09-12 apie 18 val. 40 min. įvykusio incidento, kurio metu VĮ „Kauno orouostas“ B patikros vietoje į Alikantę reisu FR9099 skrendantis Lietuvos Respublikos pilietis Š. R. nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų ir priešindamasis Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniajam specialistui D. R. sužalojo rankos pirštą. Ištyrus šio įvykio aplinkybes buvo konstatuota, kad pareigūno D. R. traumą nulėmė tiesioginių pareigų atlikimas, kurių vykdymas vertinamas kaip padidinta rizika pareigūnui atliekant tarnybines pareigas, todėl jo patirta trauma priskirtina sužalojimo dėl tarnybos kategorijai ir, vadovaujantis Statuto 40 str. 3 d., jam mokėtina kompensacija. Atsižvelgiant į minėtus sprendimus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicnos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijai įvertinus sužalojimo sunkumą, D. R. buvo paskaičiuota kompensacija dėl tarnybos metu patirto sužalojimo ir jam Vilniaus rinktinės pavedimu išmokėta 11 178,99 Lt išmoka.

Teismo nuomone, kaltinamojo Š. R. neteisėtos veikos pasekmėje Vilniaus rinktinė savo darbuotojo traumai kompensuoti patyrė 11 178,99 Lt išlaidų, kurias teismas pripažįsta turtine žala ir kuri priteistina iš kaltinamojo Š. R..

Dėl I. T. civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis I. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 160 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 103). Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad šią sumą sudaro naujų kelnių vertė, tačiau byloje nustatyta, kad nukentėjusysis šias kelnes nunešė į siuvyklą, kur jas pataisė ir jis jas naudoja. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys dėl 160 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl D. R. civilinio ieškinio

LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). LR CK 6.283 str. 1 d. (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt.

Taigi byloje buvo nustatyta, jog sužalojimas nukentėjusiajam padarytas tyčiniais sąmoningais veiksmais, t.y. šių veiksmų pasėkoje nukentėjusiajam konstatuotas dešinės plaštakos I piršto sumušimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltinamojo Š. R. padarytų nusikalstamų veikų, nukentėjusysis patyrė didelius nepatogumus, dažnai turėjo lankytis pas medikus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad po patirto sužalojimo nukentėjkusiajam D. R. neliko jokių liekamųjų reiškinių.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 str. kriterijus, apžvelgęs Lietuvos teismų praktiką bylose, kuriose nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad nukentėjusiajam D. R. turi būti priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo Š. R. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 284 str. 1 d., BK 286 str., BK 138 str. 2 d. 10 p., BK 290 str.

Kaltinamasis Š. R. yra kaltas ir baustinas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo Š. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, Š. R. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tris nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 15 str.), vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 15 str.), į tai, kad šiuo nuosprendžiu aptariamas nusikalstamas veikas padarė enatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtosios bausmės (nesumokėjęs baudos), t.y. neišnykus teistumui, dirbantis (1 t., b.l. 137), administracine tvarka baustas (1 t., b.l. 138-140), į priklausomybės ligų įskaitytas neįrašytas (2 t., b.l. 2). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo Š. R. asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant BK 284 str. 1 d., 286 str., 290 str. sankcijose numatytas bausmes-baudas, BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę-terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 str.). Teismo nuomone, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. taikytinas BK 75 str. 1 d. nuostatos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo (BK IX skyrius)

Pagal BK 67 str. baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 75 str. pagrindu atidedant bausmės vykdymą teismas gali skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, jei nusprendžia, kad tokios priemonės paskyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Nusprendęs skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir vieną ar kelis įpareigojimus, teismas turi atsižvelgti į jų suderinamumą ir galimybes veikti nuteistąjį taisymo linkme, vengti jų prieštaravimo ar dubliavimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis Š. R. savo neteisėtais veiksmais padarė turtinę žalą, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-įpareigojiams atlyginti turtinę žalą (BK 67 str. 1 d. 2 d. 4 p.).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-09-12 19 val. 00 min. iki 2013-09-13 16 val. 20 min. (2 t., b.l. 3, 5).

Kaltinamajam Š. R. paskirtos kardomosios priemonės–rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (2 t., b.l. 8, 10-11).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) filmuota vaizdo medžiaga CD laikmenoje, esanti byloje (1 t., b.l. 22) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

2) asmens tapatybės kortelė Nr. 11630226, priklausanti Š. R., esanti byloje (2 t., b.l. 12, 49) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina Š. R.;

3) uniforminės kelnės, perduotos saugojimui I. T. (1 t., b.l. 28) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos I. T..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

Š. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 286 str., 138 str. 2 d. 10 p., 290 str. ir nuteisti jį:

pagal BK 284 str. 1 d. – 10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) lt bauda;

pagal BK 286 str. –10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) lt bauda;

pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 290 str. – 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) Lt bauda

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) Lt arba 564 (penkių šimtų šešiasdešimt keturių) eurų baudą.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., subendrinti su 2013-06-05 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatloikta bausme, taiant visiško bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 25 (dvidešimt penkių) MGL dydžio, t.y. 3250 (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) Lt arba 941 (devynių šimtų keturiasdešimt vieno) euro baudą.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios

Skirti Š. R. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 str. 1 d. 2 d. 4 p.-įpareigoti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniams ieškovams- Kauno teritorinei ligonių kasai, Valstybinei ligonių kasai prie SAM, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinei padarytą turtinę žalą.

Š. R. dėl BK 187 str. 3 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių. .

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš Š. R. 193,22 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt tris litus 22 ct) arba 55,96 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 96 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai (žala mokama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, nurodant juridinio asmens kodą 191351679, banką – AB „Swedbank“).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš Š. R. 11 178,99 Lt (vienuolika tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis litus 99 ct) arba 3 237,66 (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis) eurus turtinės žalos atlyginimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės naudai.

Nukentėjusiojo D. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš Š. R. 1000 (vieną tūkstantį) Lt arba 290 (du šimtus devyniasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo D. R. naudai.

Nukentėjusiojo I. T. civilinį ieškinį atmesti.

Š. R. paskirtas kardomąsias priemones–rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti., asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Š. R..

Filmuotą vaizdo medžiagą CD laikmenoje, esančią byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Uniformines kelnes, perduotas saugojimui I. T. – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. T..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.