Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos VMI skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo (skolininkas) J. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė 2024-06-27 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasi CPK 510 str. 3 d., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.

Skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 442 str. 6 p., 443 str. 5 d.), todėl dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami. Jokių naujų aplinkybių nepaaiškėjus dėl proceso operatyvumo proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą atskirai nebeinformuotini.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą dėl 600 Eur baudos išieškojimo iš skolininko, kuriam iškelta nemokumo byla. LITEKO duomenimis skolininkui byloje Nr. e2FB-2846-1184/2023 2023-03-01 iškelta bankroto byla, 2023-06-21 patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Bauda išieškoma VMI 2024-05-22 nutarimo pagrindu, tikėtinas baudos paskyrimo terminas – 2023-10-20. Taigi, bauda atsirado po bankroto bylos iškėlimo.

LITEKO duomenimis byloje Nr. e2FB-9712-1184/2024 2024-06-28 nutartimi buvo atmestas J. B. bankroto administratorės mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymas įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) į J. B. kreditorių sąrašą ir patvirtinti papildomą 600,00 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, taip pat įtraukti antstolę I. K. į J. B. kreditorių sąrašą ir patvirtinti 56,97 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Nutartis motyvuota tuo, kad VMI reikalavimas dėl baudos sumokėjimo ir antstolio reikalavimas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo neatitinka įstatyme kreditiniam reikalavimui nustatyto atsiradimo momento kriterijaus, dėl to nėra teisinio pagrindo vertinti, kad tokie reikalavimai gali būti reiškiami fizinio asmens bankroto byloje, kadangi jie atsiradę jau po bankroto bylos iškėlimo.

Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui (CPK 626 str. 1 d. 3 p.). Ši teisės norma yra imperatyvi, todėl jos turi būti laikomasi. Nagrinėjamu atveju antstolė vadovavosi būtent šia norma. Pažymėtina, kad šią teisės normą galima traktuoti dvejopai – galima laikyti, kad sustabdomos turi būti tik tos vykdomosios bylos, kurios pradėtos anksčiau, nei skolininkui buvo iškelta bankroto byla, arba traktuoti, kad bet kokia vykdomoji byla nustačius bankroto atvejį turėtų būti sustabdoma.

LITEKO duomenimis teismas skolininko bankroto byloje Nr. e2FB-9712-1184/2024 vertino, kad ginčo bauda ir antstolės vykdymo išlaidos negali būti įtraukiamos bankroto procese kaip kreditorinių reikalavimų patikslinimas. Tačiau teismas nepasisakė, kaip tada turėtų būti vykdomas 600 Eur ginčo baudos išieškojimas.

Teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais. Teismas taip pat priima ir tvirtina po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, atsiradusius iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir (ar) šio įstatymo 17 straipsnio 9 punkte nurodytų skolinių įsipareigojimų (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 23 str. 3 d.).

Pagal nurodytą teisinį reguliavimą galima vertinti, kad vėliau atsiradusios baudos negalėtų būti įtraukiamos į kreditorių sąrašą kaip nauji kreditoriniai reikalavimai.

Su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 str. 7 d.).

Pagal šį teisinį reguliavimą yra galimi kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai net ir skolomis, atsiradusiomis po bankroto bylos iškėlimo. Baudos šiame sąraše nenurodomos, tačiau sąrašas nėra baigtinis, vartojama frazė – „ir kiti“. Todėl žvelgiant kūrybiškai, iš esmės kreditorių sąrašas galėtų būti patikslintas ir vėliau gauta bauda. Pažymėtina, kad pagal esamą teisinį reguliavimą tokia ginčo situacija kaip nagrinėjamoje byloje, nėra numatyta, vadinasi yra teisinio reguliavimo spraga arba neišsamumas. Tikėtina, kad toks klausimas galėtų būti vertas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, kad būtų formuojama vieninga praktika ir užpildomos teisinio reguliavimo spragos ar nepakankamumas.

Pažymėtina, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka (FABĮ 5 str. 6 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas (FABĮ 6 str. 5 d. 1 p.).

Be to, bankroto procese yra rengiamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame detaliai numatomi visi veiksmai bankroto laikotarpiui, turto realizavimas, gautinos pajamos, kreditoriams skirtinos sumos, fizinio asmens poreikių tenkinimui skirtinos sumos. Iš tokio teisinio reguliavimo logiška daryti išvadą, kad bankroto proceso trukmės laikotarpiu tik bankroto administratorius turėtų spręsti skolų dengimo klausimus. Jei būtų laikoma, kad baudos, paskirtos po bankroto bylos iškėlimo, neturėtų būti vykdomos bankroto procese, antstoliui tektų atlikti priverstinį vykdymą, kas nenumatyta ir draudžiama pagal nurodytą teisinį reguliavimą, o taip pat tokie veiksmai pažeistų mokumo atkūrimo plano vykdymą bankroto procese, kadangi iš bankrutuojančio asmens galimai būtų išieškomos lėšos, kurios turėtų būti bankroto administratoriaus dispozicijoje.

Pažymėtina, kad vienu atveju apeliacinės instancijos teismas pasisakė, jog apeliantės siekiamas pagrįsti, kaip galimas, savarankiškai vykstantis vykdymo procesas tuo pat metu, kai yra nagrinėjama fizinio asmens bankroto byla iš esmės sukurtų situaciją, kai vieni fizinio asmens kreditoriai tampa geresnėje padėtyje už kitus, o priverstinį vykdymą vykdantys subjektai iš esmės turėtų galimybę areštuoti bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas, kurios jau buvo įtrauktos ir paskirstytos mokumo atkūrimo plane bei iš kurių turėtų būti atliekami mokėjimai fizinio asmens bankroto byloje nustatytiems kreditoriams. Taigi, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad antstolio patvarkymas dėl vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir vykdomosios bylos užbaigimo yra teisėtas ir pagrįstas (Panevėžio apygardos teismo 2024-07-03 nutartis byloje Nr. e2S-294-425/2024).

Tuo tarpu kitais atvejais, kai teismai sprendė, kad bauda ar naujai atsiradusi skola neturėtų būti traukiama kaip kreditorinis reikalavimas bankroto procese, faktinė situacija nebuvo panaši, bankroto procesai būdavo pasibaigę ar bepasibaigiantys, dėl ko iš esmės nebebuvo kliūčių antstoliui vykdyti išieškojimą. Taip pat nebuvo pasisakoma, kaip tokia bauda ar skola, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo, turėtų būti išieškoma (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2023-11-03 nutartį byloje Nr. 2S-1006-796/2023; Šiaulių apygardos teismo 2022-09-28 nutartį byloje Nr. e2S-574-883/2022).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes būtų logiška, kad po bankroto bylos iškėlimo paskirta bauda kažkokia forma taip pat būtų administruojama bankroto procese ir tik jam pasibaigus, esant pagrindui, toliau galėtų būti išieškoma antstolio.

Apibendrinant pastebėtina, kad teismas šio ginčo atveju sprendžia tik dėl priimto ir skundžiamo patvarkymo teisėtumo, o ne bankroto bylos proceso klausimus. Skundu buvo reikalaujama panaikinti antstolės 2024-06-20 patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Kaip minėta, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto bylą (CPK 626 str. 1 d. 3 p.). Ši teisės norma yra imperatyvi, jos turi būti laikomasi, o tai reiškia, kad antstolė patvarkymą priėmė pagrįstai, dėl ko nėra pagrindo patvarkymą naikinti. Tačiau vykdymo procese lieka neišspręstų klausimų, kuriuos antstolė turėtų spręsti, po to, kai nebuvo patvirtinti VMI ir antstolės kreditoriniai reikalavimai. Tai galimas vykdomojo dokumento persiuntimas bankroto bylą iškėlusiam teismui, jei tai dar nebuvo padaryta, taip pat antstolės prašymai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui dėl baudos administravimo (įtraukimo) bankroto procese arba teismo sprendimo, kad bauda turi būti išieškoma paties antstolio.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos skundo.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.