- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-03
- Bylos Nr.
- e2S-294-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00825-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- UAB „Zonta“
- Suinteresuotas asmuo
- M. A., M. M., E. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Zonta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2784-400/2024, kuria netenkintas pareiškėjos UAB „Zonta“ skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys M. A., M. M., E. G., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Zonta“ pateikė skundą dėl antstolio M. A. veiksmų ir prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio 2024 m. vasario 8 d. priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiamas patvarkymas) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9435-1136/2020 M. M. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimu iš skolininko M. M. bankrutavusiai UAB „Aunepa“ (dabartinė išieškotoja – UAB „Zonta“) priteistas 17 667,85 Eur žalos atlyginimas ir 992,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.
3. Pareiškėja teigė, kad išieškotojos reikalavimas atsirado po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl aptariamu atveju nėra ir negali būti taikomos Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto (toliau – FABĮ) 20 straipsnio 2 dalies pasekmės, o vykdomoji byla užbaigta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
4. Antstolis M. A. nesutiko su pareiškėjos skundu, 2024 m. vasario 14 d. priėmė Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skundo netenkinimo ir jį su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Panevėžio apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis).
5. Nurodė kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) numato, jog visi klausimai, įskaitant ir išieškojimus, kilusius po bankroto bylos iškėlimo, esant iškeltai bankroto bylai, turi būti sprendžiami bankroto byloje. Priešingu atveju reikštų, jog bankrutuojančio asmens atžvilgiu gali būti pradėti kiti išieškojimo procesai, o tai prieštarautų FABĮ esmei, kadangi nepagrįstai išskirtų vienus kreditorius prieš kitus. Esant iškeltai bankroto bylai, draudžiamas išieškojimas ir visi kreditoriniai reikalavimai turi būti perduoti į bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą, kadangi įstatymu yra draudžiamas bet koks priverstinis išieškojimas, esant iškeltai fizinio asmens bankroto bylai, nepaisant to, ar skola atsirado prieš ar po bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo M. M. ir jo bankroto administratorė E. G. atsiliepimų į skundą neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Zonta“ skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir priteisė iš pareiškėjos procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vykdomųjų bylų sustabdymas ir vykdomųjų dokumentų perdavimas bankroto bylą iškėlusiam teismui yra bankroto bylos iškėlimo pasekmė, nes vienas iš fizinio asmens bankroto tikslų yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taip užtikrinamas kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, kai visų kreditorių reikalavimai nukreipiami tenkinti proporcingai į bankrutuojančio asmens turtą FABĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarka, todėl kreditoriai, turintys teismo ar kitos institucijos išduotus vykdomuosius dokumentus, neįgyja pirmenybės, palyginti su tais kreditoriais, kurie neturi tokių vykdomųjų dokumentų. Todėl net ir tais atvejais, kai įsiteisėjo ir tapo vykdytinas teismo sprendimas priteisti iš skolininko nuostolių atlyginimą po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti skolininkui fizinio asmens bankroto bylą, taikytinas CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pagal kurį antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto bylą, ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui.
9. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso. FABĮ nustatyta išbaigta, savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso funkcionuojanti bankrutuojančio ir bankrutavusio fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka bankroto administratorius. Taigi, antstoliui įstatymu suteikta teisė ir nustatyta pareiga CPK įtvirtinta tvarka vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, tačiau tais atvejais, kai skolininkas yra bankrutuojantis asmuo, jo turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo funkcijas atlieka paskirtas bankroto administratorius FABĮ nustatyta tvarka. Antstolis gali priimti vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš bankrutuojančio fizinio asmens, tačiau jį priėmęs antstolis turi ne atlikti vykdymo veiksmus, pats siekdamas priverstinio skolos išieškojimo, o sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Tenkinant bankrutuojančio ar bankrutavusio fizinio asmens kreditorių reikalavimus, turi būti taikomos ne CPK normos, o FABĮ 29–30 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkui M. M. bankroto byla iškelta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi. Antstolis M. A. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti 2023 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-9004-994/2016 dėl 18 660,05 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojos UAB „Zonta“ naudai. Todėl antstolis, nustatęs, jog skolininkui yra iškelta bankroto byla, vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika bei FABĮ ir CPK normų analize, pagrįstai vykdomąją bylą užbaigė ir ją perdavė bankroto bylą iškėlusiam teismui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Pareiškėja UAB „Zonta“ pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2024 m. vasario 8 d. patvarkymą.
11.1. Nurodo, kad antstolis neturėjo teisės užbaigti vykdomosios bylos, kadangi jos užbaigimui nebuvo teisinių pagrindų. Jų, beje, nenustatė ir neanalizavo pirmosios instancijos teismas, taigi Skundžiamas patvarkymas, kuriuo vykdomoji byla buvo užbaigta, o vykdomasis dokumentas persiųstas skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, yra akivaizdžiai neteisėtas, todėl naikintinas. Šiuo atveju vykdomoji byla buvo pradėta ir vykdoma. Nebuvo jokių pagrindų persiųsti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą iškėlusiam teismui, todėl nebuvo CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyto pagrindo užbaigti vykdomąją bylą.
11.2. Apeliantės vertinimu, nepaisant to, kad vykdomoji byla antstolio patvarkymu buvo užbaigta, apylinkės teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, rėmėsi CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte, numatančiu vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, o apeliantė vertina, kad šiuo atveju nebuvo ir vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų. Pažymi, jog FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. FABĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus reikalavimai, kurie atsirado iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nebuvo patenkinti antstoliui vykdant išieškojimą, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos reikalavimas atsirado po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo 2023 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš skolininko priteisus 17 667,85 Eur žalos atlyginimą, 992,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taigi, išieškotojos reikalavimui nėra ir negali būti taikomos FABĮ 20 straipsnio 2 dalies pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju tokių pagrindų nenustatyta, teismas taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, kai ginčas kilo dėl to, ar antstolis pagrįstai užbaigė vykdomąją bylą ir ją perdavė fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti ir dėl to ginčas nekyla, jog antstolis M. A. 2024 m. sausio 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-9004-994/2016 išduotą vykdomąjį raštą dėl 17 667,85 Eur žalos ir 992,20 Eur bylinėjimo išlaidų išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos UAB „Zonta“ (pirminė kreditorė – UAB „Aunepa“) naudai. Vykdomojoje byloje antstolis nustatė, jog skolininkui M. M. 2020 m. lapkričio 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9435-1136/2020 iškelta fizinio asmens bankroto byla. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, antstolis 2024 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
15. Atskiruoju skundu pareiškėja tvirtina, kad antstolis neturėjo pagrindo užbaigti vykdomąją bylą ir ją perduoti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kadangi pareiškėjos reikalavimai yra atsiradę po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertinto vykdomosios bylos sustabdymo normas, nors šiuo atveju byloje nėra jokių pagrindų ir vykdomosios bylos sustabdymui.
16. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje kilusį ginčą, pirmiausia pažymi tai, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Išimtis iš šios taisyklės nustato FABĮ, pagal kurio 1 straipsnio 6 dalį, fizinio asmens bankroto proceso metu kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, tarp jų ir CPK, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Taigi, šiuo atveju, kai yra sprendžiamas klausimas dėl proceso veiksmų, pirmiausia turi būti įvertinamos specialaus teisės akto nuostatos, t. y. pirmiausia turi būti įvertinamos FABĮ nuostatos.
17. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė ir tai, kad FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje yra tiesiogiai įtvirtina, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Be to, pagal FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
18. Nagrinėjamu atveju jokių duomenų apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kuris būtų galimas pagal atitinkamus teisės aktus, byloje nėra. Be to, apeliantas, tvirtindamas, jog po bankroto bylos iškėlimo atsiradę įsipareigojimai negali būti perduodami ir vertinami fizinio asmens bankroto byloje, nenurodė ir nepateikė jokių konkrečių teisės aktų nuostatų, įtvirtinančių tokį draudimą, nes galiojantis teisinis reglamentavimas teigia priešingai.
19. Kartu apeliacinės instancijos teismas pastebi tai, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas aptarė ir CPK straipsnį, kuriame numatyti vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai, nepadarė jokio proceso pažeidimo, kadangi vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui pareiga įtvirtinta būtent CPK 626 straipsnio nuostatoje, o CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiesiogiai įtvirtina, jog vykdomoji byla laikoma užbaigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neaptarė ar nenurodė procesinės teisės pagrindų, numatančių antstolio pareigą perduoti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
20. Papildomai pastebėtina ir tai, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017). Taigi antstolis, išsiuntęs vykdomąjį dokumentą fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, privalėjo užbaigti vykdomąją bylą. Kartu pastebėtina ir tai, kad tokia situacija iš esmės neeliminuoja kreditorės teisių apsaugos, kadangi, nors civilinio procesą reglamentuojančios teisės normos ir nenumato galimybės atnaujinti užbaigtos vykdomosios bylos vykdymą, bet šiuo atveju neužkerta kelio pradėti vykdomąją bylą iš naujo.
21. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės siekiamas pagrįsti, kaip galimas, savarankiškai vykstantis vykdymo procesas tuo pat metu, kai yra nagrinėjama fizinio asmens bankroto byla iš esmės sukurtų situaciją, kai vieni fizinio asmens kreditoriai tampa geresnėje padėtyje už kitus, o priverstinį vykdymą vykdantys subjektai iš esmės turėtų galimybę areštuoti bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas, kurios jau buvo įtrauktos ir paskirstytos mokumo atkūrimo plane bei iš kurių turėtų būti atliekami mokėjimai fizinio asmens bankroto byloje nustatytiems kreditoriams.
22. Taigi, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad antstolio patvarkymas dėl vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir vykdomosios bylos užbaigimo yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
24. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento persiuntimą, faktines bylos aplinkybes bei bendruosius civilinio proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.