Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BRC finance“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Intersera“, I. J. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3457-1025/2020, atsakovui I. J. per teismo nustatytą terminą nepateikus tripliko į dubliką ir esant ieškovės UAB „BRC finance“ prašymui priimti sprendimą už akių, 2020 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino UAB „BRC finance“ ieškinį atsakovams UAB „Intersera“, I. J. ir priteisė ieškovei UAB „BRC finance“ solidariai iš atsakovų UAB „Intersera“ ir I. J. 3 609,69 Eur skolą, 322,42 Eur delspinigius, 11 883,32 Eur patirtos žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 815,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 428 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas I. J. turi mažametį vaiką – 6 mėnesių kūdikį. I. J. buvo ir šiuo metu yra vienintelis pajamas gaunantis asmuo šeimoje. Šeima turi ne vieną paskolą, dėl to I. J. stengiasi elgtis ypatingai atsargiai ir apgalvotai, kad jis pats neužsikrėstų bei neužkrėstų savo šeimos narių SARS COVID-19 virusu. Kadangi, kaip yra skelbiama viešojoje erdvėje, virusas yra be galo gyvybingas ir užkrečiamas ir geriausias būdas juo neužsikrėsti yra tiesiog maksimaliai apriboti kontaktus su kitais asmenimis, atsižvelgdamas į tokias viešai skelbiamas rekomendacijas I. J. be reikalo iš namų nevažiavo. Beveik visą laiką buvo namuose. Paskelbto karantino metu I. J. nesilankė darbovietėje, nesusitiko su savo kolegomis, partneriais ir kitais asmenimis, kadangi labai bijojo ir iki šiol bijo plintančio užkrato. Dėl to I. J. negalėjo susitikti su savo atstovu bei aptarti su juo ieškovės pateikto dubliko bei atsikirtimų į dublike nurodytus motyvus. Atstovas, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat laikėsi paskelbto karantino sąlygų, todėl bendravimas su klientais buvo apsunkintas, o teisingai pozicijai išreikšti būtina ne advokato, o atsakovo pozicija, nes advokatas tik atstovauja atsakovui. Atsakovas nors ir turėjo atstovą, tačiau dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos, susijusios su užkrato plitimu, ir negalėdamas su atstovu aptarti pozicijos byloje tripliko negalėjo pateikti. Atsižvelgiant į tai, priežastys, dėl kurių atsakovas praleido tripliko pateikimo terminą, yra laikytinos svarbiomis.

9. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovė iš atsakovų 11 883,32 Eur dydžio nuostolių atlyginimo sumos reikalauja akivaizdžiai nepagrįstai. Tam, kad atsirastų asmens civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, o teismas nevertino visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovo įsitikinimu, nurodyti nuostoliai, kuriuos neva patyrė ieškovė, nebuvo realūs ir būtini. Tiek transporto priemonės paėmimo išlaidos, tiek kitos ieškovės iš atsakovų reikalaujamos išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, nebūtinos ir nerealios, dėl to negalėjo būti priteistos iš atsakovų. Ieškovė neįrodinėjo ir teismas nepasisakė, dėl kokių konkrečiai neteisėtų veiksmų atsirado ieškovės reikalaujami nuostoliai. Nurodo, jog nuostoliai ieškovei galėjo būti suskurti dirbtinai ir kad šią situaciją byloje galėtų išaiškinti teismo ekspertas. Teismas nei sprendime už akių, nei nutartyje neaptarė ir nenustatė svarbių bylai aplinkybių. Byloje yra labai daug neatskleistų bylai reikšmingų aspektų bei neatsakytų klausimų. Pirmosios instancijos teismas turėjo ir, be jokios abejonės, turi imtis visų būtinų priemonių šioms aplinkybėms atskleisti. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių bei nutartis, kuria atsisakyta peržiūrėti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių, yra akivaizdžiai nepagrįsti, dėl to naikintini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8149-1025/2020, kuria netenkintas pareiškėjo I. J. pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3457-1025/2020 peržiūrėjimo. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas minėtoje byloje, kurioje priimtas sprendimas už akių, negalėjo pateikti tripliko dėl objektyvių svarbių priežasčių, t. y. dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino ir pavojaus užsikrėsti COVID-19 koronavirusine infekcija negalėjo susitikti su jam toje byloje atstovaujančiu advokatu ir suderinti pozicijos dėl tripliko. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Be to, pareiškėjo teigimu, teismas priimdamas sprendimą už akių neaptarė ir nenustatė svarbių bylai aplinkybių, t. y. ieškovė iš atsakovų 11 883,32 Eur dydžio nuostolių atlyginimo sumos reikalavo akivaizdžiai nepagrįstai, teismas nevertino, o ieškovė neįrodinėjo visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, yra labai daug neatsileistų bylai reikšmingų aspektų bei neatsakytų klausimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, sprendimas už akių yra neteisėtas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šios teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

18. Iš to, kas paminėta anksčiau, matyti, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus, nustato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais (CPK 117 straipsnis). Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad, CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis), išskyrus šio Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

19. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3457-1025/2020, kurioje buvo priimtas 2020 m. birželio 25 d. sprendimas už akių, ieškovės UAB „BRC finance“ ieškinys gautas 2020 m. kovo 2 d. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 15 d. prašymu prijungti atsakovo atstovą prie elektroninės bylos kortelės ir atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti ir 2020 m. balandžio 29 d. atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog byla bus vedama per advokatą A. V., nurodyti jo kontaktai ir nurodyta korespondenciją siųsti būtent jam. Teisme 2020 m. gegužės 25 d. priimtas ieškovės UAB „BRC finance“ dublikas ir pranešimas apie pareigą per 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui tripliką, atitinkantį CPK 111–114 straipsnių reikalavimus, atsakovo atstovui išsiųsti per LITEKO VEP posistemį 2020 m. gegužės 25 d. Taigi dubliko ir pranešimo apie pareigą pateikti tripliką įteikimo diena atsakovui laikytina 2020 m. gegužės 26 d., o terminas pateikti tripliką baigėsi 2020 m. birželio 9 d. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog atsakovui I. J. buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti tripliką ir kad atsakovui buvo tinkamai pranešta dėl visų ieškovės reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių. Tačiau, bylos duomenimis, atsakovas (jo atstovas) tripliko per nustatytą terminą ir iki pat sprendimas už akių priėmimo 2020 m. birželio 25 d. ar po to nepateikė.

20. Kaip minėta, pareiškėjas nurodo, jog negalėjo pateikti tripliko dėl objektyvių svarbių priežasčių, t. y. dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino ir pavojaus užsikrėsti COVID-19 koronavirusine infekcija negalėjo susitikti su jam toje byloje atstovaujančiu advokatu bei suderinti pozicijos dėl tripliko. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. ir atšauktas nuo 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“. Tačiau šios aplinkybės atsakovui I. J. nesutrukdė 2020 m. balandžio 15 d. pateikti teismui prašymą dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti atnaujinimo, taip pat nesutrukdė 2020 m. balandžio 29 d. pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pažymėtina, kad net ir po karantino pabaigos nuo 2020 m. birželio 17 d. iki pat sprendimo už akių priėmimo 2020 m. birželio 25 d. atsakovas (jo atstovas) tripliko ar prašymo pratęsti ar atnaujinti terminą pateikti triplikui taip pat neteikė, nors, kaip minėta, dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo toks prašymas pateiktas buvo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo I. J. argumentus, jog pozicija dėl tripliko, tuo labiau pozicija dėl prašymo pratęsti ar atnaujinti terminą pateikti tripliką su jo atstovu – advokatu galėjo būti suderinta tik tiesioginio susitikimo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog nei minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriuo paskelbtas karantinas, nei kituose teisės aktuose nebuvo nustatyta, kad dėl karantino paskelbimo prasitęsia teismų nustatyti terminai, nusikelia tų terminų skaičiavimo pradžia, įpareigoti asmenys atleidžiami kuriam nors terminui nuo pareigų vykdymo ar panašiai. Byloje nėra duomenų, kodėl atsakovas ar jo atstovas turėjo manyti kitaip. Todėl tiek atsakovui, tiek jo atstovui – advokatui, kuris yra teisės srities profesionalas, apie ieškovės reikalavimus, pareigą pateikti tripliką į dubliką, tripliko į dubliką nepateikimo teisines pasekmes turėjo būti žinoma. Tačiau atsakovas (jo atstovas) ne tik neteikė tripliko, bet ir nenurodė teismui priežasčių, dėl ko jo neteikia, neinformavo, kad tripliką pateiks vėliau. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, siekdamas įgyvendinti savo teisę pateikti tripliką, šie pareiškėjo argumentai, susiję su karantino paskelbimu, laikytini deklaratyviais ir nepateisinančiais tokio delsimo pateikti procesinį dokumentą, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

21. Kaip minėta, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl to, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, yra konstatavęs, jog atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Tokia išvada grindžiama teisės norma, įtvirtinta CPK 287 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina, kokiais įrodymais atsakovas grindžia jam priimto sprendimo už akių nepagrįstumą.

22. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-3457-1025/2020 nurodyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Intersera“ 2017 m. rugsėjo 14 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT-2017/5371. Šios sutarties pagrindu atsakovei buvo suteiktas automobilis „Mercedes-Benz S63 AMG“, o atsakovė įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio įmokas – 1791,19 Eur (pirmoji įmoka 9 517,00 Eur), taip pat kitus mokesčius, kurie padengia sutarties administravimo kaštus. Ieškovė įvykdė savo prievoles pagal sutartį tinkamai, tai yra perdavė automobilį, tačiau atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, laiku nemokėjo sutarties priede numatytų mokėjimų, todėl ieškovė nutraukė sutartį. 2017 m. rugsėjo 14 d. tarp ieškovės ir atsakovo I. J. sudaryta laidavimo sutartis, kurios pagrindu užtikrintas 2017 m. rugsėjo 14 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT-2017/5371 vykdymas. Laiduotojas minėta laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti solidariai su atsakove, jei atsakovė neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles ieškovei. Byloje nustatyta, jog išperkamosios nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai, iki sutarties nutraukimo buvo susidaręs 3609,69 Eur įsiskolinimas dėl praleistų mokėti įmokų, šios skolos atsakovė nebuvo sumokėjusi. Teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes ir remdamasis šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutarties sąlygomis bei teisiniu reglamentavimu, 3609,69 Eur skolą priteisė solidariai ir abiejų atsakovų. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtino apie ieškovės patirtus 11 883,32 Eur nuostolius dėl automobilio susigrąžinimo, automobilio remonto, nustatyti trūkumai atsirado automobilio nuomos metu, kai automobilį valdė atsakovė, atsakovė automobilio tinkamai neprižiūrėjo, nutraukus sutartį savo noru automobilio negrąžino, nuostoliai atsirado dėl atsakovės kaltės. Teismas nustatė, jog yra pagrindas taikyti civilinę sutartinę atsakomybę, ir solidariai priteisė iš abiejų atsakovų 11 883,32 Eur nuostolių.

23. Pareiškėjas kartu su pareiškimu peržiūrėti sprendimą už akių pateikė vienintelį įrodymą, t. y. VšĮ „Emprekis“ 2020 m. liepos 15 d. duomenis apie 2019 metų balandžio mėn. vidutinę transporto priemonės „Mercedes-Benz S 63 AMG 4MATIC L“ kainą Lietuvoje – 81 140 Eur (su PVM 21 proc.). Pareiškėjas pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių nurodė, kad UAB „Intersera“ įsigyjant transporto priemonę jos kaina buvo įvardyta sutartyje – 93 670 Eur su PVM. Per sutarties galiojimo laikotarpį UAB „Intersera“ iš viso ieškovei sumokėjo 27 917,79 Eur įmokų tik už transporto priemonę, neįskaitant atsakovo sumokėtos 10 108,23 Eur palūkanų sumos ir 150 Eur sutarties mokesčio, t. y. UAB „Intersera“ per sutarties galiojimo laikotarpį iš ieškovės išpirko beveik trečdalį transporto priemonės. Atsakovo teigimu, ieškovės pagal sutartį gautinos palūkanos gali būti vertinamos kaip negrąžintinos įmokos, tačiau įmokos, mokėtos už transporto priemonės kaip turtinio vieneto išpirkimą, turi būti grąžintos, kadangi kitoks interpretavimas prieštarauja tiek išperkamosios nuomos sutarties esmei, tiek sutarčių aiškinimo taisyklėms, tiek bendriesiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Pareiškėjas nurodė, kad, UAB „Intersera“ 2019 m. kovo mėn. pabaigoje vėluojant sumokėti įmokas ieškovei pagal sutartį, ieškovė pastebėjusi, kad jos UAB „Intersera“ parduotos transporto priemonės vertė yra 81 140 Eur, o ne 71 590 Eur, kaip nurodo ieškovė, ir įvertinusi tai, kad ji iš UAB „Intersera“ yra gavusi iš viso 38 176,02 Eur (27 917,79 Eur + 10 108,23 Eur + 150 Eur), piktnaudžiaudama jai sutartyje numatytomis teisėmis, nutraukė su atsakove sutartį ir pareikalavo grąžinti jai atsakovės įsigytą transporto priemonę. Ieškovei nutraukus su atsakove sudarytą sutartį ir ieškovei atgavus iš atsakovės transporto priemonę, jos iš atsakovės gauta nauda siekė 119 316,02 Eur (81 140 Eur + 38 176,02 Eur), o atsakovė vietoje to, kad naudotųsi transporto priemone sutarties galiojimo laikotarpiu ir ją gautų nuosavybės teise pasibaigus sutarčiai, liko ir be transporto priemonės, ir dar su 38 176,02 Eur nuostoliu. Su ieškovės teiginiu, kad ji 2020 m. balandžio mėnesį transporto priemonę pardavė ir dėl to transporto priemonės vertė turėjo būti nustatoma pagal 2020 m. balandžio mėn. archyvą, nesutinka, kadangi ieškovė su atsakovu nutraukė sutartį dar 2019 m. ir sprendimą dėl sutarties nutraukimo priėmė būtent pagal tuo metu esančią transporto priemonės rinkos kainą. Todėl kaina turi būti nustatoma pagal 2019 m. balandžio mėn. archyvą. Iš sutarties, kuria pardavė iš atsakovo paimtą transporto priemonę, ieškovė uždirbs 25 281,71 Eur (25 246,71 Eur + 350 Eur). Tuo tarpu iš atsakovės pagal su ja sudarytą išperkamosios nuomos sutartį ieškovė planavo uždirbti 23 468,38 Eur, įskaitant palūkanas ir sutarties sudarymo mokestį. Ieškovės planuojamas uždarbis tiek pirmu, tiek kitu atveju yra panašus, atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 38 176,02 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teigimu, yra akivaizdu, kad ieškovė dėl su atsakovu nutrauktos sutarties nepatyrė jokių nuostolių, transporto priemonę realizavo ir uždirbs iš esmės to paties dydžio pelną. Pareiškėjo manymu, dėl to ieškovės atsakovams pareikštas ieškinys yra akivaizdus piktnaudžiavimas ieškovo teisėmis ir dėl to yra laikomas nepagrįstu.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės UAB „BRC finance“ ir atsakovės UAB „Intersera“ 2017 m. rugsėjo 14 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT-2017/5371 4.2 punkte yra nurodyta, jog jei atsakovė neįvykdys savo įsipareigojimų mokėti nuomos įmokų už automobilį ir ieškovė susigrąžins automobilį sau, visos skolininkės sumokėtos įmokos lieka ieškovei kaip mokestis už automobilį ir skolininkei negrąžinamos. Šios sutarties 11.3.3 punkte yra nurodyta, kad, nutraukus sutartį, ieškovė nedelsiant gali pareikalauti grąžinti pardavėjos automobilį bei atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie pardavėją gražintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei skolininkė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartį sudarė du juridiniai asmenys, abu siekiantys sau naudos, ieškovė išnuomojo atsakovei automobilį sutartyje nustatytomis sąlygomis, su kuriomis atsakovė sutiko, atsakovė suprato, jog sudaro išperkamosios nuomos sutartį su galimybe automobilį išsipirkti, taip pat suprato, jog, nemokant įmokų, sutartis gali būti nutraukta, sumokėtos įmokos lieka nuomotojui kaip mokestis už automobilio naudojimąsi ir nuomininkui jos negrąžinamos. Kadangi atsakovė tinkamai sutarties nevykdė, todėl sutartis buvo nutraukta, sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė naudojosi automobiliu, todėl už jo naudojimąsi atsakovė turėjo ieškovei atlyginti. Šalys sutartyje buvo sutarusios, jog atsakovei tinkamai nevykdant sutarties ir ją nutraukus visos sumokėtos įmokos lieka ieškovei, taip pat ieškovė susigrąžina ir automobilį, nepaisant to, kokia ir kokiu momentu buvo automobilio rinkos vertė. Pareiškėjo su pareiškimu peržiūrėti sprendimą už akių nurodyti ir pateikti įrodymai niekaip nepaneigia šių aplinkybių.

25. Pareiškėjas pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų dėl nuostolių atsiradimo, t. y. kad jie atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovės neteisėtų veiksmų, jų dydžio, t. y. kad šie nuostoliai buvo faktiškai patirti, ir atsakovo kaltės. Tačiau kokių nors šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų neteikė.

26. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškus argumentus nurodytiems pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių pareiškėjas (atsakovas) buvo nurodęs civilinėje byloje Nr. e2-3457-1025/2020 atsiliepime į ieškinį. Kartu su šiuo atsiliepimu taip pat buvo pateiktas vienintelis įrodymas – VšĮ „Emprekis“ 2020 m. balandžio 29 d. duomenys apie 2019 metų balandžio mėn. vidutinę transporto priemonės „Mercedes-Benz S63 AMG 4MATIC L“ kainą Lietuvoje – 100 680 Eur (su PVM 21 proc.), todėl atsiliepime į ieškinį buvo nurodoma, kad ieškovės atsakovei UAB „Intersera“ parduotos transporto priemonės vertė iš esmės sutarties nutraukimo metu buvo išaugusi iki 100 680 Eur. Priimant sprendimą už akių šios atsakovo nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos.

27. Apeliacinės instancijos tesimas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti ir kartu pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog atskirajame skunde nurodytais motyvais ir argumentais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pripažinti neteisėta ar nepagrįsta nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo I. J. atskirasis skundas atmestinas, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį nepakeistą.

Atmesti pareiškėjo I. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.