Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), atsakovui J. I. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo solidariai priteisti iš atsakovų 3 609,69 Eur skolos, 322,42 Eur delspinigių, 11 883,32 Eur patirtos žalos atlyginimo, 356,00 Eur žyminio mokesčio, 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6,00 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Atsakovei (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalis bei per EPP sistemą). Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 14 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT-2017/5371. Šios sutarties pagrindu atsakovei buvo suteiktas automobilis (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), o atsakovė įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio įmokas – 1791,19 Eur (pirmoji įmoka 9517,00 Eur), taip pat kitus mokesčius, kurie padengia sutarties administravimo kaštus. Ieškovė įvykdė savo prievoles pagal sutartį tinkamai t. y. perdavė automobilį, tačiau atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo sutarties priede numatytų mokėjimų.

Ieškovė su atsakove sutartį vienašališkai nutraukė vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 11.1. ir 11.1.2 punktais, kur numatyta, kad ieškovė „turi tiesę nutraukti sutartį prieš terminą“ jei „klientas ilgiau nei 3 mėnesius nevykdo sutartyje nustatytais terminais bet kurios piniginės prievolės pagal sutartį, t. y. kai 3 (tris) mėnesius iš eilės yra pradelsta sumokėti bet kokia pagal sutartį mokėtina <...> suma“. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-12-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4788-341/2018 pripažino, jog ieškovė sutartį nutraukė teisėtai. Sutarties 4.2 punkte yra nurodyta, jog jei atsakovė neįvykdys savo įsipareigojimų mokėti nuomos įmokų už automobilį ir ieškovė susigrąžins automobilį sau, visos skolininkės sumokėtos įmokos lieka ieškovei kaip mokestis už automobilį ir skolininkei negrąžinamos“. Ieškovė iki sutarties nutraukimo buvo pateikusi atsakovei PVM sąskaitas faktūras 2019-02-01 Nr. BRCL 145584 1791,20 Eur sumai ir 2019-03-01 BRCL 147521 1791,20 Eur sumai ir 27,29 Eur delspinigių už pavėluotą apmokėti 2019-01-01 įmoką pagal PVM sąskaitą faktūrą 2019-01-31 Nr. BRCL 147080. Atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo. Taigi iki sutarties nutraukimo susidarė 3609,69 Eur įsiskolinimas dėl praleistų mokėti įmokų. Duomenų, jog šią skolą atsakovė būtų sumokėjusi nėra.

Nutraukus sutartį, ieškovė privalėjo susigrąžinti automobilį. Atsakovė savo noru automobilio negrąžino, todėl ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuri perėmė automobilį ir pristatė ieškovei. Ieškovei tokia paslauga kainavo 350,90 Eur (2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaita – faktūra serija TRV19 Nr. 039). Ieškovė atliko automobilio patikrą, kurios metu buvo nustatyti automobilio trūkumai. Siekiant atstatyti automobilio būklę ir pakeisti nupirktas dalis taip pat buvo atliekami remonto darbai. Bendra patirta automobilio remonto (detalių ir remonto darbų) suma sudaro 11 533,32 Eur. Sutarties 5.1.8 punkte numatyta, jog atsakovė siekdama išlaikyti tinkamą automobilio būklę privalo reguliariai ir kruopščiai tikrinti automobilį, nedelsiant keisti ar kitaip taisyti sugedusias ar prarastas automobilio dalis. Sudarant sutartį ir perduodant automobilį atsakovei jokie automobilio trūkumai sutartyje ar jos prieduose nurodyti nebuvo, dėl jo kokybės ar trūkumų atsakovė ieškovei jokių pretenzijų nereiškė. Sutarties 11.3.3 punkte yra nurodyta, kad nutraukus sutartį, ieškovė nedelsiant gali „pareikalauti grąžinti pardavėjos automobilį bei atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie pardavėją gražintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei skolininkė būtų tinkamai įvykdęs sutartį“. Sutarties 9.4 punkte numatyta, jog „šalis, kuri nevykdė ar vykdė bet netinkamai sutartyje numatytas prievoles, privalo kompensuoti kitai šaliai visus dėl to susidariusius nuostolius“.

2017 m. rugsėjo 14 d. tarp ieškovės ir atsakovo I. J. sudaryta laidavimo sutartis, kurios pagrindu užtikrintas 2017 m. rugsėjo 14 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT-2017/5371 vykdymas. Laiduotojas minėta laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti solidariai su atsakove, jei atsakovė neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles ieškovei.

Tarp šalių išperkamosios nuomos ir laidavimo sutarčių pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai, 6.503 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Remiantis CK 6.78 straipsnio 3 dalimi, laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad atsakovai iš Išperkamosios nuomos bei Laidavimo sutarčių kilusių prievolių tinkamai neįvykdė. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

Atsakovė 3609,69 Eur įsiskolinimo dydžio neginčijo, atsakovas I. J. teigė, jog ieškovė netinkamai aiškina išperkamosios nuomos sutarties 4.2 punktą ir jis neturi pareigos mokėti ieškovei 3609,69 Eur. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovu, nes išperkamosios sutarties 4.2 punkte šalys aiškiai buvo sutarusios, jog „jeigu nuomininkas neįvykdys savo įsipareigojimų mokėti nuomos mokesčius už automobilį ir nuomotojas susigrąžins automobilį sau, visos nuomininko sumokėtos įmokos lieka nuomotojui kaip mokestis už nuodijimąsi automobiliu ir nuomininkui negrąžinamos.“ Byloje nustatyta, jog iki sutarties nutraukimo susidarė 3609,69 Eur įsiskolinimas dėl praleistų mokėti įmokų, ši skola atsakovės nėra apmokėta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, skolos ieškovei nėra sumokėjusi, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 3609,69 Eur skola.

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina apie 11883,32 Eur patirtus nuostolius dėl automobilio susigrąžinimo, remonto, dėl nuostolių atsiradimo kalta atsakovė, nustatyti trūkumai atsirado automobilio nuomos metu, kai automobilį valdė atsakovė, atsakovė automobilio tinkamai neprižiūrėjo, nutraukus sutartį savo noru automobilio negrąžino. Nors atsakovas nurodo, jog apie automobilio defektus nieko nežinojo, tačiau ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė su nustatytais defektais buvo supažindinta, prieštaravimų neteikė. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, išperkamosios sutarties nuostatas bei nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės patirtus 11883,32 Eur nuostolius (CK 6.245 straipsnio 1-3 dalys, 6.246-6.249 straipsniai, sutarties 9.4, 11.3.3 punktai).

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Išperkamosios nuomos sutarties bendrosios dalies 2.6. punkte yra numatyta, kad atsakovė laiku neįvykdžiusi piniginės prievolės pagal sutartį, privalo mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą mokėti dieną. Atsakovė neapmokėjo ieškovės pateiktų 2019-02-01 ir 2019-03-01 PVM sąskaitų faktūrų, todėl ieškovė pagrįstai remdamasi sutartimi paskaičiavo delspinigius. Teismui pripažinus, jog atsakovai pažeidė prievolę, solidariai iš atsakovų ieškovei priteistini 322,42 Eur delspinigių (sutarties 2.6. punktas, CK 6.70 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.78 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovų ieškovei priteistinos įstatymo numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų taip pat priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 356 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur advokato pagalba, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 428,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 609,69 Eur skolos, 322,42 Eur delspinigių, 11 883,32 Eur patirtos žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 815,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 428,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovai šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.