Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), atsakovui I. J. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3457-1025/2020, kurioje Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu už akių tenkino (duomenys neskelbtini) ieškinį, priteisė solidariai iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir I. J., 3609,69 Eur skolos, 322,42 Eur delspinigių, 11 883,32 Eur patirtos žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 15 815,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 428,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas prašo peržiūrėti teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad terminas triplikui buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes 2020 kovo mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įvestas karantinas, todėl negalėjo susitikti su savo atstovu bei aptarti atsikirtimų į dublike nurodytus motyvus. Be to manė, kad terminas bus skaičiuojamas nuo karantino paskelbimo pabaigos. Nesutinka su priimtu sprendimu už akių jo atžvilgiu, nes ieškovė neteisingai interpretuoja išperkamosios nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), sutartyje nėra nurodyta kiek kainavo transporto priemonės nuoma, todėl ieškovė reikalaudama priteisti skolą siekia nepagrįstai praturėti. Atsakovė kiekvieną įmoką mokėdavo už transporto priemonę kaip už išperkamą turtą, o kita įmokos dalis buvo mokama kaip palūkanos, t. y. ieškovės gaunamas pelnas ir šios įmoks negrąžintinos, tačiau įmokos sumokėtos už transporto priemonės išpirkimą turi būti grąžintos. Ieškovė, piktnaudžiaudama savo teise, nutraukė sutartį bei pareikalavo grąžinti transporto priemonę ir tokiu būdu gavo 119316,02 Eur naudos (81140 Eur parduotos transporto priemonė vertė ir 38176,02 Eur gauti iš atsakovės, t. y. 27917,79 Eur įmokos už transporto priemonės išpirkimą, 10108,23 Eur palūkanos, 150 Eur sutarties mokestis. Ieškovė sutartį nutraukė 2019 m., todėl transporto priemonės vertė turi būti nustatoma pagal 2019 m. balandžio mėnesio duomenis. Ieškovė iš atsakovės susigrąžintą transporto priemonę pardavė už 25281,71 Eur, be to gavo iš atsakovės 38176,02 Eur, todėl ieškovė jokių nuostolių nepatyrė. Automobilio trūkumai galėjo atsirasti jau po automobilio perdavimo ieškovei, atsakovės atstovai nedalyvavo automobilio apžiūroje, sąskaitos už remonto darbus yra per didelės, apie trūkumus pranešta nebuvo, nesiūlė surasti serviso, kuris pašalintų trūkumus mažesne kaina, ieškovė neįrodė, kad trūkumai atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

(duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti. Nurodo, jog tripliko pateikimo terminas yra praleistas dėl nesvarbios priežasties, nes atsakovas su atstovu galėjo bendrauti nuotoliniu būdu arba organizuoti susitikimą užtikrinant tam tikras sąlygas. Atsakovas I. J. byloje Nr. e2-3457-1025/2020, kurioje buvo priimta sprendimas už akių, nurodė, jog byla bus vedama per advokatą A. V., todėl atsakovo argumentai, kad jis buvo įsitikinęs, jog teismo paskirto tripliko pateikimo terminas prasidės nuo paskelbto karantino pabaigos yra nepagrįsti. Atsakovas nurodė identiškus argumentus, kuriuos jau buvo nurodęs į atsiliepimą į ieškinį. Ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) kaltės, kadangi dėl jos veiksmų sutartis buvo nutraukta, civilinėje byloje Nr. e2-4788-341/2018 (duomenys neskelbtini) prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prabangų automobilį suremontuoti ir parduoti reikėjo laiko, todėl automobilio kaina nustatoma pagal pardavimo datą, kadangi automobilis nuvertėjo.

Motyvuojamoji dalis

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. e2-3457-1025/2020 medžiagos nustatyta, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir I. J. 3 609,69 Eur skolos, 322,42 Eur delspinigių, 11 883,32 Eur patirtos žalos atlyginimo, 356,00 Eur žyminio mokesčio, 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6,00 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2017-09-14 su atsakove sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei perdavė nuomai su išpirkimo teise automobilį (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini). Pagal mokėjimo grafiką atsakovė įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio įmokas – 1791,19 Eur (pirmoji įmoka 9517,00 Eur), taip pat kitus mokesčius, kurie padengia sutarties administravimo kaštus. Atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo mokėjimų, todėl sutartis su atsakove buvo nutraukta. Iki sutarties nutraukimo susidarė 3609,69 Eur įsiskolinimas dėl praleistų mokėti įmokų, kurį atsakovė pagal sutarties 4.2 punktą privalėjo sumokėti. Pagal sutarties 2.6 punktą atsakovė taip pat privalėjo sumokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, t. y. 322,42 Eur sumą. Nutraukus sutartį, ieškovė privalėjo susigrąžinti automobilį, kurio atsakovė savo noru negrąžino. Dėl automobilio grąžinimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuri perėmė automobilį ir pristatė ieškovei, už šią paslaugą sumokėjo 350,90 Eur. Susigrąžintas automobilis buvo patikrintas autorizuotame (duomenys neskelbtini), kur buvo nustatyti automobilio trūkumai, kurie buvo pašalinti. Automobilio remonto (detalių ir remonto darbų) suma sudarė 11533,32 Eur. Sudarant sutartį ir perduodant automobilį jokie automobilio trūkumai sutartyje ar jos prieduose nurodyti nebuvo, dėl jo kokybės ar trūkumų atsakovė jokių pretenzijų nereiškė, todėl atsakovė yra atsakinga už minėtus automobilio trūkumus ir turi juos atlyginti. Prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui 2017-09-14 buvo sudaryta laidavimo sutartis, kurią pasirašė atsakovas laiduotojas J. I.. Pasirašęs laidavimo sutartį, laiduotojas įsipareigojo atsakyti, jeigu atsakovė neįvykdys visos ar dalies savo prievolės pagal sutartį solidariai, todėl esamas įsiskolinimas turi būti priteistas iš atsakovės ir laiduotojo. Klaipėdos apylinkės teismas, atsakovui I. J. per teismo nustatytą terminą nepateikus tripliko į dubliką ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, 2020 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino, priteisė ieškovei (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir I. J. priteisti 3 609,69 Eur skolą, 322,42 Eur delspinigių, 11 883,32 Eur patirtos žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 815,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 428,00 Eur bylinėjimosi bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. rugpjūčio 24 d. 16.00 val. Apie paskirtą posėdį buvo pranešta pareiškėjui, jo atstovui, atsakovei (duomenys neskelbtini) ir ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui, išsiunčiant pranešimus.

Iki teismo posėdžio jokių prašymų, papildymų nepateikta.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis).

CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi nurodyti aplinkybių, nepateikus paruošiamojo dokumento per teismo nustatytą terminą, svarbumą, taip pat įrodymus pagrindžiančias šias aplinkybes. Šiuo atveju, atsakovas nurodo, kad tripliko nepateikė, nes Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo mėn. buvo įvestas karantinas, todėl negalėjo susitikti su savo atstovu, manė, kad terminas bus skaičiuojamas nuo karantino paskelbimo pabaigos.

Iš atsakovo atsiliepimo civilinėje byloje Nr. e2-3457-1025/2020 matyti, kad atsakovą atstovavo advokatas A. V.. Advokatas, būdamas teisės srities profesionalas, turėdamas ilgametę teisinio darbo patirtį, neabejotinai žinojo tripliko pateikimo terminą bei karantino metu galiojančią tvarką pagal sveikatos ministro nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ galiojusio nuo 2020-05-25 iki 2020-05-29 metu 3.2.1 punkte buvo numatyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami taip, kad būtų užtikrintos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu nustatytos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos, arba nuotoliniu būdu. Privačiam sektoriui rekomenduojama dirbti tokiomis pat darbo organizavimo formomis kaip ir viešajame sektoriuje“. Teismas taip pat pažymi, kad su karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje įvedimu asmenų judėjimas, nuvykimas į darbovietę, į advokato kontorą, nebuvo apribotas, todėl atsakovas I. J. galėjo nuvykti pas atstovą, laikantis tam tikrų saugumo priemonių, be to galiojo ir įvesta nuotolinio darbo organizavimo forma. Argumentas, kad atsakovas visuomet buvo namuose, labai bijojo plintančio užkrato, be reikalo iš namų nevažiavo, yra deklaratyvus, ir nepateisina tokio delsimo, tuo labiau, kad atsakovas su atstovu galėjo susisiekti nuotoliniu būdu, t. y. elektroniniu paštu, telefonu bei kitomis ryšio priemonės. Duomenų apie tai, kad nebuvo galimybės susisiekti su atstovu nuotoliniu būdu, atsakovas nepateikė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, siekdamas įgyvendinti savo teisę pateikti tripliką.

Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Nagrinėjamu atveju atsakovui I. J. procesiniai dokumentai įteikti per jo atstovą advokatą A. V. per EPP sistemą. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytas bylos aplinkybes, atsakovui visi procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, ir atsakovas būdamas, rūpestinga ir sąžininga šalis, turėjo teisę pateikti tripliką į dubliką ir išdėstyti teismui savo poziciją, tačiau tripliko atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovui apie ieškovės reikalavimus jam ir pareigą pateikti tripliką į dubliką buvo žinoma, atsakovui išaiškintos tripliko į dubliką nepateikimo teisines pasekmes, numatytos CPK 227 straipsnyje. Įvertinus tai, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai bei atsakovas objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrindė, kad tripliko į dubliką termino praleidimo priežastys yra objektyvios ir nepriklausančios nuo atsakovo valios ir pagrįstos, pripažintina, jog atsakovas be pateisinamų priežasčių procese elgėsi nerūpestingai, pasyviai, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių, vadovaudamasis CPK 227 straipsnio 3 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi.

Pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad šaliai nepateikus atsiliepimo į ieškinį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007-10-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-227/2008). Taigi antra esminė aplinkybė, kurią teismas vertina ir dėl kurios turi pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, yra ta, kad šalies teismui pateikti argumentai bei įrodymai galėjo turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui. Taigi, atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi ne tik nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet turi ir pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pabrėžtina, jog pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-625-436/2015).

Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos medžiagos Nr. e2-3457-1025/2020, ieškovė į bylą pateikė visus įrodymus, sudarančius pagrindą patenkinti ieškovės ieškinį, tuo tarpu atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie, galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Iš prijungtos civilinės bylos medžiagos Nr. e2-3457-1025/2020 nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 14 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT-2017/5371. Šios sutarties pagrindu atsakovei buvo suteiktas automobilis (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio įmokas – 1791,19 Eur (pirmoji įmoka 9 517,00 Eur), taip pat kitus mokesčius, kurie padengia sutarties administravimo kaštus. Ieškovė įvykdė savo prievoles pagal sutartį tinkamai, tai yra perdavė automobilį, tačiau atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, laiku nemokėjo sutarties priede numatytų mokėjimų, todėl ieškovė nutraukė sutartį. 2017 m. rugsėjo 14 d. tarp ieškovės ir atsakovo I. J. sudaryta laidavimo sutartis, kurios pagrindu užtikrintas 2017 m. rugsėjo 14 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT-2017/5371 vykdymas. Laiduotojas minėta laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti solidariai su atsakove, jei atsakovė neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles ieškovei. Byloje nustatyta, jog išperkamos nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai, iki sutarties nutraukimo buvo susidaręs 3609,69 Eur įsiskolinimas dėl praleistų mokėti įmokų, šios skolos atsakovė nebuvo apmokėjusi. Teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes ir remdamasis šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutarties sąlygomis bei teisiniu reglamentavimu 3609,69 Eur skolą priteisė solidariai ir abiejų atsakovų. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtino apie ieškovės patirtus 11883,32 Eur nuostolius dėl automobilio susigrąžinimo, automobilio remonto, nustatyti trūkumai atsirado automobilio nuomos metu, kai automobilį valdė atsakovė, atsakovė automobilio tinkamai neprižiūrėjo, nutraukus sutartį savo noru automobilio negrąžino, nuostoliai atsirado dėl atsakovės kaltės. Teismas nustatė, jog yra pagrindas taikyti civilinę sutartinę atsakomybę ir solidariai priteisė iš abiejų atsakovų 11883,32 Eur nuostolių.

Iš atsakovo pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo matyti, jog atsakovas nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir atsiliepime į ieškinį, visus argumentus ir įrodymus teismas jau yra įvertinęs, priimdamas sprendimą už akių. Papildomai nurodo, kad ieškovė dėl su atsakove nutrauktos sutarties nepatyrė jokių nuostolių, transporto priemonę realizavo bei uždirbo iš esmės to paties dydžio pelną. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, jog transporto išperkamos nuomos sutartį sudarė du juridiniai asmenys, abu siekiantis sau naudos, ieškovė išnuomojo atsakovei automobilį sutartyje nustatytomis sąlygomis, su kuriomis atsakovė sutiko, atsakovė suprato, jog sudaro išperkamos nuomos sutartį su galimybe automobilį išsipirkti, taip pat suprato, jog nemokant įmokų, sutartis gali būti nutraukta, sumokėtos įmokos lieka nuomotojui kaip mokestis už automobilio naudojimąsi ir nuomininkui jos negrąžinamos. Kadangi atsakovė tinkamai sutarties nevykdė, todėl sutartis buvo nutraukta, sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė naudojosi automobiliu, todėl už jo naudojimąsi atsakovė turėjo ieškovei atlyginti, šalys sutartyje buvo sutarusios, jog atsakovei tinkamai nevykdant sutarties ir ją nutraukus visos sumokėtos įmokos lieka ieškovei, taip pat ieškovė susigrąžina ir automobilį.

Atsakovas nesutiko su ieškovės transporto priemonės vertės nustatymu pagal 2020 m. balandžio mėn. archyvą, nurodo, kad ieškovė su atsakove nutraukė sutartį 2019 m. balandžio mėn., todėl transporto priemonės vertė turėtų būti nustatoma pagal 2019 m. balandžio mėn. archyvą. Teismo nuomone atsakovo argumentai dėl transporto priemonės kainos nustatymo archyvo nėra pagrįsti, kadangi ieškovė patyrė nuostolių dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) kaltės, dėl jos kaltės buvo nutraukta sutartis, taip pat ieškovė nutraukusi nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo disponuoti automobiliu nuo 2019 m. balandžio mėnesio, laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tik 2020 m. sausio 7 d., kai įsiteisėjo teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4788-341/2018, ir ieškovė su nauju nuomininku sudarė automobilio išperkamos nuomos sutartį 2020 m. balandžio 27 d., visa nuomos mokesčio kaina 80496,71 Eur. Nurodytų aplinkybių visuma rodo, jog automobilio kaina turi būti nustatoma pagal 2020 m. balandžio mėn. archyvą. Jeigu atsakovė tinkamai būtų vykdžiusi nuomos sutartį, ieškovė būtų gavusi 116988,38 Eur, tuo tarpu atsakovė sumokėjo 38176,02 Eur, likusi mokėtina suma 78812,36 Eur, kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovei, jei tinkamai būtų vykdžiusi sutartį. Taigi ieškovė sudarė naują išperkamos nuomos sutartį su kitu asmeniu už mažesnę nuomos mokesčių sumą nei buvo numatyta nuomos sutartyje su atsakove. Be to, ieškovė dėl remonto ir automobilio susigrąžinimo patyrė 11883,32 Eur. Nors atsakovas teigia, jog automobilio trūkumai galėjo atsirasti jau po automobilio perdavimo ieškovei, sąskaitos už remonto darbus yra per didelės, nesiūlė surasti serviso, kuris pašalintų trūkumus mažesne kaina, tačiau ieškovės pateikti duomenys paneigia šiuos atsakovo teiginius, be to atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog automobilio trūkumus galėjo pašalinti už mažesnę kainą.

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad atsakovas, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atsakovas nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2020 m. birželio 25 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Konstatuotina ir tai, kad pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nėra (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).

Teismas, įvertinęs atsakovo pareiškimo dėl 2020 m. birželio 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį, sprendžia, kad atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nėra nė vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovo pareiškimas netenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 6 dalimi, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo I. J. pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.