- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- 2YT-998-1004/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07164-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo – BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovauja nemokumo administratorius MB „Bankrotų grupė“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja 2021-12-15 pateikė antstolei skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021-11-25 patvarkymą Nr. S-21-71-29024 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo bei prašo tęsti numatytų vykdomųjų veikslų atlikimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)iki visiško inspekcijos 2017-05-31 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-874-(19.29) įvykdymo. Nustatyta, jog 2021-11-05 antstolės kontoroje buvo gautas BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus MB „Bankrotų grupė“ skundas, kuriame nurodyta, kad dar nuo 2018-09-03 įmonė nebėra nei vieno iš nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), savininke ir jokiais kitais pagrindais nei vieno iš šio nekilnojamojo turto objektų nevaldo ir nesinaudoja ir tuo pagrindu prašė užbaigti vykdomąją bylą.
2. Skundžiamu 2021-11-25 patvarkymu antstolė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad skolininkui iškelta bankroto byla, taip pat į tai, kad dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo jau buvo pasikreipusi į teismą, kuris skyrė skolininkui baudą (byla dėl baudos išieškojimo buvo užbaigta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui) ir į tai, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nebėra nei vieno iš nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, o naujajam skolininkui yra surašytas savo turiniu beveik analogiškas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, tolimesnis bylos vykdymas nebeįmanomas ir, vadovaudamasi kitais pagrindais, užbaigė vykdomąją bylą, o neįvykdytą vykdomąjį dokumentą grąžino. Akcentuota, kad vykdomojoje byloje vykdymui buvo pateiktas vykdomasis dokumentas, t. y. inspekcijos privalomasis nurodymas, kuriuo prašoma įpareigoti skolininką aptverti statybvietę (duomenys neskelbtini), įrengti įspėjamuosius ženklus, uždengti atvirus šulinius, užtaisyti nebaigtų statyti pastatų langų ir durų angas. Taigi vykdomojoje byloje yra vykdomas neturtinio pobūdžio vykdomasis dokumentas. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-167/2011; Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartis byloje Nr. 2A-1137-653/2014; Vilniaus apygardos teismo 2021-07-08 nutartis byloje Nr. 2S-1790-933/2021) yra išaiškinta, kad skolininkui iškėlus bankroto bylą, yra sustabdomos tik tokios vykdomosios bylos, kuriose yra priverstinai vykdomi teismų sprendimai dėl turtinio pobūdžio reikalavimų. Tais atvejais, kai yra priverstinai vykdomi teismų sprendimai dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų, vykdomosios bylos nestabdomos, prievolė įvykdyti teismo sprendimą lieka, ją turi įgyvendinti nemokumo administratorius.
3. Skundžiamame antstolės patvarkyme nurodoma, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nebėra nei vieno iš nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkė ir tuo pagrindu daroma išvada, kad tolimesnis bylos vykdymas nebeįmanomas. Nurodytina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartyje byloje Nr. 3K-3-203/2011, kuri iš esmės atitinka šiame vykdymo procese susidariusią situaciją, nurodė, kad, pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnyje, neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam neatsiranda pareigos įvykdyti teismo sprendimą, už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, kuriam gali būti taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, pasisakydami dėl nuosavybės teisės savininko pasikeitimo vykdymo procese (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017-03-27 nutartį byloje Nr. 2A-129-450/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2020-10-08 nutartį byloje Nr. 2S-1150-265/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-01 nutartį byloje Nr. 2S-390-524/2021). Pareiškėja pažymėjo, kad šiuo atveju būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė statybos procesą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus ir privalomasis nurodymas pašalinti statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus surašytas 2017-05-31 būtent jai, o nebaigti statyti statiniai, pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1-11082 naujajam savininkui parduoti 2018-09-18, t. y. po privalomojo nurodymo surašymo. Vykdomosios bylos nutraukimo bei užbaigimo pagrindas nėra reglamentuotas nei CPK 629 straipsnio, nei CPK 632 straipsnio nuostatose, todėl antstolės patvarkymas laikytinas neteisėtu. Inspekcijos nuomone, antstolė gali priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo tik remdamasi aukščiau minėtose CPK nuostatose įtvirtintais pagrindais, konkrečiais įrodymais, tačiau nagrinėjamu atveju, antstolė rėmėsi tik faktinėmis aplinkybėmis ir samprotavimais. Mano, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nesilaikė CPK imperatyvių nuostatų, neatsižvelgė į teisėtus išieškotojo interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius, neteisėtai skundžiamu patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo užbaigė vykdomąją bylą, tokiu procesiniu veiksmu pažeidė aukščiau nurodytas CPK normas ir Inspekcijos interesus, todėl yra pagrindas panaikinti antstolės skundžiamą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2018-01-19 antstolė buvo surašiusi Sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir jį perdavusi Šiaulių apylinkės teismui. 2018-06-20 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5553-1028/2018 skolininkui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną buvo skirta 30,00 Eur bauda inspekcijos naudai. 2019-04-16 raštu Nr. 2D-5164 inspekcija antstolei pateikė vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2VP-5553-1028/2018 dėl priverstinio baudos išieškojimo. 2021-09-17 antstolės kontoroje byla dėl baudos išieškojimo buvo užbaigta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Kaip matyti, byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui teismo nutartimi jau buvo taikytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, t. y. skirta bauda. BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratoriaus MB „Bankrotų grupė“, antstolei pateikė informaciją, apie tai, kad dar nuo 2018-09-03 įmonė nebėra nei vieno iš nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė ir jokiais kitais pagrindais nei vieno iš šio nekilnojamojo turto objektų nevaldo ir nesinaudoja, todėl neturi absoliučiai jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo įvykdyti privalomąjį nurodymą. Iš to, kas išdėstyta aukščiau, nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ praktiškai įvykdyti privalomąjį nurodymą nebeturi galimybės, nes nebeturi absoliučiai jokių teisių patekti į svetimą turtą ir atlikti veiksmus susijusius su šiuo turtu. Šiems aukščiau išsakytiems teiginiams, prieštarauja inspekcijos rašte 2021-11-18 Nr. 2D-19754 pateikta informacija, kuria buvo nurodyta, kad dabartinei pastatų savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-07-14 buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-945, kuriuo nurodyta iki 2021-11-15 užsandarinti (užtaisyti) nebaigtų statyti pastatų pusrūsyje ir pirmajame aukšte esančių langų ir išorinių durų atviras angas, aptverti statybvietę, įrengti įspėjamuosius ženklus, taip užtikrinant nelaimingų atsitikimų šiame žemės sklype prevenciją (vykdomosios bylos b. l. 143).
7. Iš to kas išdėstyta aukščiau, nustatyta, kad naujajam skolininkui yra surašytas savo turiniu beveik analogiškas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai neįvykdytų privalomojo nurodymo, inspekcija galėtų jį perduoti priverstinai vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalis). Tai susidarytų tokia situacija, kad to dėl paties dalyko ir reikalavimo būtų vykdomi du savo turiniu beveik analogiški privalomieji nurodymai. O jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdytų privalomąjį nurodymą, tai gautųsi, kad ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ jį įvykdė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, t. y. į tai, kad skolininkui iškelta bankroto byla, taip pat j tai, kad dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo antstolė jau buvo pasikreipusi į teismą, kuris skyrė skolininkui baudą (byla dėl baudos išieškojimo buvo užbaigta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui) ir į tai, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nebėra nei vieno iš nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, o naujajam skolininkui yra surašytas savo turiniu beveik analogiškas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, tolimesnis bylos vykdymas nebeįmanomas, todėl prašo pareiškėjo skundo netenkinti.
8. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus MB „Bankrotų grupė“ nurodė, kad JANĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis ne vėliau kaip per 7 d. nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos perduoda nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui iki nemokumo bylos iškėlimo juridinio asmens neparduoto turto arešto ir vykdomuosius dokumentus bei apie tai praneša turto saugotojui ir išieškotojui. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir CPK. Šiuo metu galiojančioje CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Tuo tarpu šiuo metu galiojančio CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcijoje įtvirtinta, kad vykdomoji byla laikoma baigta, persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi, priešingai negu deklaruoja pareiškėjas, iš aukščiau nurodytų teisės normų akivaizdu, kad šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta absoliučiai jokių išimčių. įskaitant, bet neapsiribojant išimčių, susijusių su reikalavimo pobūdžiu, kuriomis vadovaudamasis antstolis turi teisę, iškėlus bankroto bylą skolininkui, nesustabdyti ir neužbaigti vykdomosios bylos. Priešingai – pagal šiuo metu galiojanti teisini reguliavimą, iškėlus bankroto byla skolininkui, visos vykdomosios bylos nepriklausomai nuo šių bylų pobūdžio (turtinės ar neturtinės) privalo būti sustabdytos ir užbaigtos. Visos vykdomosios bylos nepriklausomai nuo jų pobūdžio (turtinės ar neturtinės) privalo būti sustabdytos ir tokiu būdu užbaigtos, patvirtina ir tai, kad būtent anksčiau galiojusioje CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje buvo įtvirtinta išimtis, kuriai egzistuojant, iki bankroto bylos iškėlimo užvesta vykdomoji byla nestabdytina ir neužbaigta, t. y. anksčiau galiojusiojo CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui.
9. Šiuo metu ši CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija, numatanti išimtį, kad iškėlus bankroto bylą skolininkui, nestabdyti vykdomosios bylos dėl jos neturtinio pobūdžio, nebegalioja, atitinkamai, sprendžiant klausimą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir užbaigimo, iškėlus bankroto bylą skolininkui, neturi ir negali turėti absoliučiai jokios teisinės reikšmės vykdomosios bylos pobūdis (turtinis ar neturtinis). Pareiškėja privalomąjį nurodymą, kurio pagrindu ir buvo užvesta vykdomoji byla, surašė dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo, aptveriant statybvietę, įrengiant įspėjamuosius ženklus, uždengiant atvirus šulinius, užtaisant nebaigtų statyti pastatų ir durų angas. Šis privalomasis nurodymas buvo surašytas dėl to, kad privalomojo nurodymo surašymo metu minima įmonė buvo turto savininkė. Vis dėlto, pagal viešai prieinamus duomenis pareiškėja nustatė, kad dar nuo 2018-09-03 įmonė nebėra nei vieno iš nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), savininkė. Įmonė taip pat jokiais kitais pagrindais nei vieno iš šio nekilnojamojo turto objektų nevaldo ir nesinaudoja. Įmonė, nebebūdama nekilnojamojo turto objektų savininke, net nebegalėtų įvykdyti pareiškėjos surašyto privalomojo nurodymo, kadangi ji nebeturi absoliučiai jokių teisių patekti į svetimą turtą ir atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo turtu. Priešingai – patekimas į svetimą turtą ir bet kokių veiksmų atlikimas su šiuo turtu yra neteisėtas ir net gali užtraukti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Taigi šių aplinkybių pagrindu akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo neturi absoliučiai jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo įvykdyti privalomąjį nurodymą, atitinkamai, vykdomosios bylos tęsimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsniui, taip pat pažeidžia Įmonės teises ir interesus, o jos reikalavimo įvykdytas yra praktiškai neįmanomas.
10. Taigi JANĮ aiškiai ir griežtai įtvirtintos bankrutuojančio subjekto piniginių lėšų panaudojimo galimybės bei į jas nepatenka svetimo nekilnojamojo turto sutvarkymas. Dėl to teismai ir laikosi pozicijos, kad kadangi savavališkos statybos padarinių šalinimo prievolė yra siejama su statytoju, tai nėra daiktinė teisė ir neseka paskui savininką. Tuo tarpu nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra konkrečiai įtvirtinta, jog pareiga pašalinti kitus statybos pažeidimus (ne savavališkos statybos) tenka būtent asmeniui, kuris tokių pažeidimų nustatymo metu buvo turto savininkas. Atitinkamai, vadovaujantis CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, kuriame įtvirtinta, kad būtent turto savininkas privalo rūpintis ir prižiūrėti jam priklausančią nuosavybę, bei vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, kad buvęs turto savininkas (įmonė) šiuo atveju net negalėtų įgyvendinti reikalavimo pašalinti svetimo turto statybos pažeidimų, akivaizdu, kad reikalavimas sutvarkyti turtą ir atsakomybė už šio reikalavimą nevykdymą ar netinkamą vykdymą turi būti siejama ne su buvusiu, o esamu turto savininku.
11. Skundžiamas antstolės patvarkymas yra absoliučiai teisėtas ir neprieštaraujantis galiojančiam teisiniam reguliavimui – kaip nurodyta aukščiau ir priešingai negu nurodyta pareiškėjo skunde, iškėlus bankroto bylą įmonei, sprendžiant klausimą dėl vykdomosios bylos sustabdymui ir užbaigimui, neturi ir negali turėti absoliučiai jokios teisinės reikšmės aplinkybė, jog vykdomoji byla yra neturtinio pobūdžio, nes pagal JANĮ 30 straipsnio 2 dalį, CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 632 straipsnio 1 dalies 6 punktą antstolis visais be išimties atvejais, iškėlus bankroto bylą skolininkui, privalo sustabdyti ir užbaigti vykdomąją bylą. Tai pat skundžiamas antstolės patvarkymas ne tik, kad neprieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui, bet ir nepažeidžia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, teises, taip pat jos kreditorių ir viešąjį interesus – įmonei, kuri neturi tam finansinių galimybių ir finansinių išteklių panaudojimas yra griežtai reglamentuotas, visiškai nepagrįstai tektų pareiga sutvarkyti jai nepriklausantį nekilnojamąjį turtą. Taigi dėl šių aplinkybių visumos suinteresuotas asmuo yra pagrįstai įsitikinęs, kad pareiškėjo skundas yra neteisėtas, todėl privalo būti atmestas.
12. Skundas dėl antstolės veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
13. Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios teisenos esminiu bruožu teisės doktrinoje pripažįstama ypatingas valstybės interesas, kai ji (valstybė) privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios. Tokia pozicija grindžiama dar ir tuo, kad bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes, pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės.
14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip antstolės veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
15. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolė V. Š. priverstine tvarka vykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-31 privalomąjį nurodymą Nr. PN-874-(19.29), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota aptverti statybvietę (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio inspektoriaus 2000-12-12 įsakymą NR. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00 20 punkto reikalavimus, įrengiant statybvietės įspėjamuosius ženklus, uždengti atvirus šulinius, užtaisyti nebaigtų statyti pastatų langų ir durų angas, kad pašaliniams asmenims nebūtų galimybės netrukdomai patekti į statybvietę ir pastatus bei nuolat kontroliuoti, kad aptvėrimas ir angų užtaisymas nebūtų išardomi.
16. Vykdymo procese antstolė 2021-11-25 patvarkymu Nr. S-21-290241 užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui. Pareiškėja skundą dėl antstolės veiksmų iš esmės grindžia tuo, jog ji nepagrįstai užbaigė vykdomąją bylą, nes byloje vykdomas neturtinio pobūdžio reikalavimas.
17. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK 587 straipsnio 10 punkte ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
18. 2021-09-17 patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo buvo priimtas (vykdomosios bylos b. l. 87 – 88), 2021-10-15 patvarkymu 2021-09-17 patvarkymas Nr. S-21-71-23996 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo panaikintas. 2021-10-15 antstolė patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą, atnaujino vykdomosios bylos vykdymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-874-(19.29), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas aptverti statybvietę (duomenys neskelbtini), įrengti įspėjamuosius ženklus, uždengti atvirus šulinius, užtaisyti nebaigtų statyti pastatų langų ir durų angas.
19. Suinteresuotas asmuo iš esmės kvestionuoja privalomojo nurodymo teisėtumą, t. y. mano, jog privalomasis nurodymas turi būti grąžintas išieškotojui, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra statinių savininkė, o sutvarkyti statybvietę turi būti įpareigoti nauji savininkai.
20. Nagrinėjamu atveju visų pirma pažymėtina, kad ginčo objektas šioje byloje yra antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Nors antstolė taikė CPK 631 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatytą pagrindą, tačiau CPK 634 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais.
21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)” 2021-09-16 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikta galioti 2021-07-20 Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria iškelta nemokumo (bankroto) byla. Įmonės, kaip juridinio asmens pabaiga, siejama ne su nutarties dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priėmimo momentu, tačiau su teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įvykdymu, tai yra su išregistravimu iš Juridinių asmenų registro, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro (Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5–6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Plenarinės sesijos Teismo 2011-12-29 nutarimas byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2012). Viešai skelbiamais duomenimis nustatyta, jog minima įmonė yra bankrutuojanti.
22. ĮBĮ nurodyta, kad šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai (ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalis). Visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-08 nutartį byloje Nr. 3K-3-160/2011 ir joje nurodytą praktiką). Toks pats aiškinimas taikomas ir sprendžiant dėl vykdymo dokumentų perdavimo į bankroto bylą: tais atvejais, kai turtinio pobūdžio išieškojimas iš įmonės dalyvio vykdomas vykdymo proceso tvarka, tokie vykdomieji dokumentai perduotini bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 3 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2009).
23. CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Tuo pačiu svarbu atkreipti dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimą, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (šiuo metu galiojančio JANĮ) nuostatos turi pirmenybę prieš CPK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-167/2011; 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-248/2018).
24. JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto. Dėl iš esmės analogiškų nuostatų, buvusių įtvirtintų anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas), tačiau aktualių ir šios bylos kontekste, Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymas aiškiai apibrėžia, jog apie iškeltą juridinio asmens bankroto bylą pranešama tik tiems antstoliams, kurių žinioje yra užvestos vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-16 nutartis byloje Nr. 2-660-553/2019). Iš šių nuostatų bei išaiškinimų nustatyta, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat bankroto byloje esantiems kreditoriams yra svarbios tik tos vykdomosios bylos, kurios yra susijusios su piniginiais skolininko reikalavimais.
25. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-03 nutartis byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad įpareigojimas skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti žemės sklype pastatytą statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nelaikytinas piniginio pobūdžio reikalavimu. Tokios pozicijos, kuomet skolininkas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius (kas savo prigimtimi panašu į šioje byloje skolininkui nustatytą įpareigojimą) ir toks įpareigojimas buvo laikomas neturtinio pobūdžio, laikomasi ir horizontaliojoje teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartyje byloje Nr. 2A-1137-653/2014 pateiktuose išaiškinimuose). Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-08 nutartyje byloje Nr. 2S-1553-730/2015, teismas sprendė, jog vykdomoji byla dėl nepiniginio pobūdžio reikalavimo (įpareigojimo likviduoti savavališkos statybos padarinius) negali būti stabdoma ir perduodama skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
26. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu konstatavus, kad vykdomojoje byloje skolininkui įtvirtintas reikalavimas nelaikytinas piniginio pobūdžio reikalavimu, pažymėtina ir tai, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, t. y. bankroto procedūra siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, tuo tikslu paskelbiant apie nemokaus skolininko turimas skolas ir finansines galimybes joms padengti, sudarant sąlygas visiems esantiems kreditoriams patenkinti savo turtinius reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Analogiškos teismų praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kurioje, įvertinus kreditorinių reikalavimų bankroto byloje tvirtinimo įstatyminį reglamentavimą, padaryta išvada, kad nors teisės normose ir nėra numatyta jokių išimčių, kurių vykdomųjų bylų atžvilgiu toks reikalavimas dėl privalomojo sustabdymo netaikytinas, tačiau, įvertinus bankroto proceso tikslą ir paskirtį, teisėjų kolegija sprendė, kad piniginės išraiškos neturinčių reikalavimų vykdymo atveju reikalavimas sustabdyti vykdomąją bylą netaikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-16 nutartis byloje Nr. 2-660-553/2019).
27. Teismo vertinimu vykdomosios bylos sustabdymas dėl neturtinio pobūdžio reikalavimo vykdymo neturėtų įtakos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesams. Nors antstolė ir teigia, kad vykdomojoje byloje skolininko priverstinai vykdomam įpareigojimui reikalingi tam tikri finansiniai ištekliai, tačiau pažymėtina, kad anksčiau pateiktų teisės nuostatų, teismų praktikos kontekste, tokie argumentai nepaneigia išvados, kad toks reikalavimas yra nepiniginio pobūdžio ir dėl jo vykdoma vykdomoji byla nestabdytina bei vykdyti perduotas vykdomasis dokumentas neperduotinas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
28. Antstolė nurodo, kad vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-09-03 įmonė nebėra nei vieno iš nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, neturi absoliučiai jokio teisinio ir faktinio pagrindo įvykdyti privalomąjį nurodymą. Nurodė, kad dabartinei pastatų savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-95, kuris savo turiniu iš esmės yra dėl tų pačių reikalavimų, kurie buvo nurodyti ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomajame nurodyme Nr. PN-874 (19.29). Kadangi privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, tolimesnis bylos vykdymas nebeįmanomas (vykdomosios bylos b. l. 150 – 151).
29. Akcentuotina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-297/2010). Skolininkė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nepranešė antstolei apie statinių perleidimą, o išieškotoja net trejus metus nepasidomėjo, ar statiniai neperleisti kitam asmeniui visa apimtimi (2021-07-14 surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-945 UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsižvelgiant į tai, kad dalis statinių perleista ir UAB „(duomenys neskelbtini)“). Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinius perleido dar 2018-09-03. Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2021-07-14 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ (nors 2021-04-09 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 1367 (vykdomosios bylos b. l. 122) dalis statinių perleisti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“).
30. CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo vykdymą padaro neįmanomą. Taigi atsižvelgiant į šią teisinę nuostatą, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui, esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) sprendimo vykdymas yra neįmanomas; 2) sprendimo vykdymą neįmanomu nulėmė išieškotojo veiksmai.
31. Antstolė CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą grąžino išieškotojai, nes vykdymo procese iki 2021-11-25 pareiškėja antstolei nepateikė naujo Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl statinio, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, susidarė situacija, kai dėl tų pačių statinių priimti du privalomieji nurodymai. Tuo tarpu antstolė vykdė Privalomąjį nurodymą pašalinti statybos padarinius surašytą 2017-05-31, o pareiškėja nesikreipė į antstolę dėl vykdymo šalies pakeitimo, tačiau priėmė naują vykdomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminas iki 2021-11-15. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, antstolis A. L., vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021-07-14 privalomasis nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-945, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įpareigota iki 2021-11-15 užsandarinti (užtaisyti) nebaigtų statyti pastatų: sporto salės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir laisvalaikio centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių žemės sklype, (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), pusrūsyje ir pirmajame aukšte esančių langų ir išorinių durų atviras angas, aptverti statybvietę, įrengti įspėjamuosius ženklus, taip užtikrinant nelaimingų atsitikimų šiame žemės sklype prevenciją. Galutinis privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2021-11-15. 2021-08-26 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte konstatuota, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, o UAB „(duomenys neskelbtini)” visa apimtimi privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ už privalomojo nurodymo nevykdymą nuo 2021-12-14, t. y. nuo kitos dienos, kada buvo antstolio surašytas neįvykdymo aktas dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus Nr. S-21-159-38243, paskirta bauda (civilinės bylos Nr. 2VP-865-291/2022).
32. Kaip jau buvo minėta, antstolė vykdomąją bylą užbaigė, nes atsižvelgiant į tai, jog skolininkė turto, adresu (duomenys neskelbtini), nebeturi, o tuo pačiu pagrindu išduoti du analogiški privalomieji nurodymai. Įstatymais antstoliui suteikta diskrecijos teisę spręsti dėl vykdomojo dokumento grąžinimo tikslingumo, t. y. antstolė galėjo turėti įstatyminį pagrindą užbaigti vykdomąją bylą CPK 631 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.
33. Įvertinus tai, kad dėl išieškotojo veiksmų buvo surašyti du analogiški privalomieji nurodymai, pas skirtingus antstolius užvestos dvi skirtingos vykdomosios bylos dėl to paties dalyko, todėl vertintina, kad antstolė pagrįstai skundžiamu patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojai. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo tęsti vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, o antstolė veikė laikydamasi įstatymų reikalavimų, jokių teisės normų nepažeidė.
34. Kiti pareiškėjos kiti nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 510 straipsnio 2 – 3 dalimis, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjos skundo.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.