Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-141-544/2014

2014 m. balandžio 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-724/2013 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Viražas“, esant tretiesiems asmenims V. S., V. V., V. K., A. S., N. P., O. D., G. B., J. M., A. Š., A. M., P. K., A. R., I. C., S. D., A. G., N. T., S. G., T. Š., A. T., L. L., T. Š., A. M., V. S., V. L., dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apeliacinis skundas atmestinas, o Visagino miesto apylinkės teismo 2013-10-25 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, taip pat tikrinant, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Kadangi iš esmės su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais sutinkama, jie išsamiai nekartojami.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, ieškovas, būdamas bendrijoje esančio garažo Nr. 73 ir 75 savininku (1 t., b. l. 64, 3 t., b. l. 155), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl GSEB „Viražas“ 2012-03-15 bendrijos narių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ignoravo aplinkybes, kad buvo pažeista susirinkimo organizavimo tvarka, dalyvavę susirinkime asmenys nebuvo bendrijos nariais ir nebuvo tinkamai įgalioti atstovauti kitų narių, dėl to nebuvo kvorumo nutarimams priimti, o tai sudaro pagrindą priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais.

Pagal LR CK 2.82 str. 4 d., juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tai reiškia, kad juridinių asmenų organų sprendimai nebūtinai turi būti pripažįstami negaliojančiais, nors ir prieštarauja tam tikroms įstatymų normoms. Pripažinti juos negaliojančiais ar ne diskrecijos teisė palikta spręsti teismui, remiantis protingumo ar sąžiningumo principais.

Dėl atsakovo 2012-03-15 susirinkimo organizavimo tvarkos teisėtumo.

CK 4.85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju taip pat taikytinas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 1 straipsnis, 2 straipsnio 10 ir 11 dalys.

Bylos medžiaga nustatyta, kad GS ir EB „Viražas“ yra įregistruota Juridinių asmenų registre 1996-06-26, jos pagrindiniai tikslai yra įgyvendinti garažų savininkų teises, pareigas ir interesus (1 t., b. l. 15-18). GS ir EB „Viražas“ įstatų, juridinių asmenų registre įregistruotų 2007-11-23, 1.8 p. nurodyta, kad savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, DNSBĮ, kitais teisės aktais bei bendrijos įstatais. GS ir EB „Viražas“ įstatuose numatyta, kad bendrijos valdymo organai yra narių susirinkimas, bendrijos valdyba ir bendrijos pirmininkas (5.1 p.) Bendrijos narių susirinkimą šaukia bendrijos valdyba (5.4) viešai (skelbimų lentose prie įvažiavimo į bendrija ir vietos laikraštyje), apie tai pranešant ne mažiau kaip prieš dvi savaites bendrijos nariams (5.5). Jei į susirinkimą neatvyksta ½ narių per dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip ¼ narių (5.6). Tas pats numatyta ir DNSBĮ 21 str. 3 d. (tuo metu galiojanti įstatymo redakcija). Šiuo atveju 2012-02-12 neįvykus DS ir EB„ Viražas“ narių susirinkimui, 2012-03-15 buvo sušauktas GS ir EB „Viražas“ pakartotinis ataskaitinis susirinkimas. 2012-03-15 susirinkime dalyvavo 121 narys iš 448, t. y. daugiau nei 1/4 bendrijos narių. Vadinasi, kvorumas ir buvo ir apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

Dėl GS ir EB „Viražas" 2012-03-15 narių ir narių, dalyvavusių 2012-03-15 susirinkime, sąrašų pripažinimo negaliojančiais (neteisėtais).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Prašydamas pripažinti susirinkimo nutarimus bei narių sąrašus neteisėtais pareigą juos nuginčyti ir pateitki tai patvirtinančius įrodymus turėjo pats apeliantas (CPK 12 str., 178 str.).

CK 4.85 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo. Apeliantas teigia, kad 382 asmenys iš 448 neturi įstojimo į bendriją pagrindo, kad susirinkime dalyvavo tik 23 nariai ir 98 asmenys ne bendrijos nariai. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas kelia kitų asmenų nuosavybės teisių į turtą bendrijoje pagrįstumo klausimą, suinteresuotais asmenimis įtraukė 24 asmenis (2 t., b. l. 87-88). Ieškovas nurodė, kad 34 užsiregistravę dalyvauti susirinkime konkrečiai neįvardyti asmenys nėra bendrijos nariai ir garažų savininkai, kad V. V.. V. S., V. C. ir V. C. susirinkimų metu užsiregistravo ir balsavo pagal 64 asmenų, kurie nėra bendrijos nariai ir garažų savininkai, įgaliojimus ir kad tretieji asmenys, neturėdami 18 bendrijos narių (garažų savininkų) įgaliojimų, užsiregistravo ir susirinkime balsavo už tuos asmenis. Minėtų asmenų narystės bendrijoje ir jų, kaip garažų savininkų nuosavybės teisių, niekas kitas, apart ieškovo, neginčijo ir susirinkime dalyvauti bei priimti sprendimus kliūčių nesudarė. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nebuvo pareiškęs reikalavimo pripažinti negaliojančia minėtų asmenų narystę bendrijoje ar jų nuosavybės teises į garažus ar kitus statinius. Apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus draudžiama (CPK 312 str.).

Vadovaujantis bendrijos įstatų 3.1 p.(1 t., b.l.67-82) bendrijos nariu gali būti tik bendrijos teritorijoje esančių patalpų (individualaus garažo, kitos patalpos, pastato ar statinio, taip pat laikinojo statinio) savininkas, nepriklausomai nuo to, ar nuosavybė įregistruota NTR. Patalpų bendrasavininkiams atstovauja vienas asmuo (3.4 p.). Pagal bendrijos įstatų 4.2 p., įsteigtos ir įregistruotos bendrijos nariu garažo ar kitų bendrijos teritorijoje esančių patalpų savininkas tampa pateikęs rašytinį prašymą bendrijos pirmininkui ir šiam įregistravus jį bendrijos narių registravimo knygoje. Su prašymu dėl įstojimo į bendriją turi būti pateiktas pažymėjimas iš NTR apie registruotas NTR patalpas, pastatus ir statinius bei teises į juos. Jeigu nuosavybės teisės į nurodytą turtą nėra registruotos, asmuo su prašymu privalo pateikti kitus dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į turtą. Vadovaudamasis šiais įstatų punktais pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad asmuo, norintis tapti bendrijos nariu, neprivalo pateikti įrodymų apie tai, kad jo turtas yra užregistruotas NTR, juo labiau, kad pagal Įstatus bendrijos nariu gali būti ne tik garažo, bet ir kitokių įstatuose įvardintų, pvz. laikino pobūdžio, statinių savininkas. Minėti dokumentai reikalingi sprendžiant nario stojimo į bendrijos narius klausimą, tačiau jų nepateikimas organizuojamo susirinkimo metu nelaikytinas procedūriniu pažeidimu, sudarančiu pagrindą pripažinti, kad asmuo nėra bendrijos narys ar statinio savininkas. Vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, bendrijoje garažų savininkas įregistruoti 383 asmenys (1 t., b. l. 21-57). Ieškovas neginčija, kad bendrijoje yra faktiškai 449 garažai ir tai patvirtina byloje pateikta garažų schema. Neįregistruoti NTR, bet realiai egzistuojantys pastatyti garažai, taip pat turi savo savininkus. Pagal Bendrijos narių registracijos knygą, bendrijoje yra 449 garažai, turintys savininkus (1 t., b. l. 83-119). Nekilnojamo turto įregistravimas NTR yra tik turimų nuosavybės teisių išviešinimas, svarbus santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau jis nei sukuria, nei panaikinta asmens nuosavybės teisių ir nekilnojamojo turto objektą, suskurtą statybos būdu. Todėl su šiomis aplinkybėmis susiję apeliacinio skundo argumentai taip pat vertinami nepagrįstais.

GS ir EB „Viražas" buvo įregistruota perregistruojant Garažų eksploatavimo kooperatyvą 1996 m. birželio 26 d. Visagino m. savivaldybės potvarkio Nr. 281 pagrindu. Byloje pateiktas 1993-07-22 aktas apie 397 garažų pripažinimą tinkamais eksploatacijai patvirtina, kad dauguma garažų buvo pastatyti ir turėjo savininkus dar 1993 metais (1 t., b. l. 142-144). 2003-12-22 pripažinimo tinkamais naudoti akte Nr.24/03-41-04 nurodyta, kad šie garažai buvo pradėti statyti 1992 metais, dalis garažų pradėta statyti 1995 metais, ir buvo statomi ūkio būdu, t.y. betarpiškai dalyvaujant patiems bendrijos nariams. Šie dokumentai sudaro pagrindą manyti, kad pirminė nuosavybės teisę į garažus atsirado juos sukuriant kaip daiktą. Bendrijos nariai, pastatę garažus, tapo jų savininkais.

Atsakovas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius trečiųjų asmenų teisę į nuosavybę bendrijoje (1 t., b. l. 87-119, 2 t., b. l. 117-167, 3 t., b. l. 151-154), taip pat VĮ „Registrų centras“ išrašą, iš kurio matyti, kad V. S., V. V., I. M., V. S., V. V., V. K. yra bendrijos valdybos nariai (1 t., b. l. 83). Tam, kad pripažinti negaliojančiu narių sąrašą ar jo dalį, būtina nuginčyti narystę visų ar dalies narių, pareiškus ieškinį konkretiems asmenims. Kol nėra teismo sprendimo pripažinti atskirų narių narystę negaliojančia, nėra pagrindo laikyti narių sąraše esančius asmenis ne bendrijos nariais. Nesant atitinkamo ieškinio pirmosios instancijos teismas negalėjo peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.).

Ieškovas nenurodė, kokiems konkrečiai 18 asmenų susirinkime be įgaliojimų atstovavo ir už juos balsavo V. V., V. C., V. S.. Visų susirinkime dalyvavusių asmenų įgaliojimai yra pateikti į bylą (2 t., b. l. 16-42). Vadovaujantis LR CK 2.132 straipsnio 1 dalimi, asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus. Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duotas (įgaliotiniam) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina, kad atstovavimas yra sandoris, kurio šalys yra atstovas ir atstovaujamasis. Kadangi ieškovas nėra šio sandorio šalis, jis šio sandorio ginčyti negali.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto atsakovui priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes jų dydis, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir kitas aplinkybes, atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra mažesnės už maksimalius dydžius; 4 t., b. l. 32, 33, CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Viražas“ (į. k. 5596804) 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.