Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2019-12-09 · Civilinė byla Nr. e2-630-796/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-09Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2021-12-01Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
e2-630-796/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00450-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Versina“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „CF&S Lithuania“
Civilinė byla Nr. e2-630-796/2019,Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00450-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.9.2.; 2.6.8.8.; 2.6.2.1.; 2.6.26. 3.2.6.1; 3.1.7.6
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. A.,atsakovės atstovui advokatui J. Z.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CF&S Lithuania“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „L.C. V. Tiel Logistics B.V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „CF&S Lithuania“ priteisti be pagrindo įgytą 62 515,26 Eur sumą, 950,16 Eur palūkanų už be pagrindo įgytą pinigų sumą, 35 000 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad ieškovė ir UAB „CF&S Lithuania“ (toliau tekste – ir atsakovė) 2017 m. gruodžio 7 d. sudarė pervežimo sutartį – užsakymą Nr. 17/12-1 (toliau – ir Sutartis). Sutartimi atsakovė įsipareigojo pervežimo maršrutu iš Ahlerstedto, Vokietijos, į Kelmės rajone esantį Norkių kaimą pristatyti penkias vėjo jėgaines Enercon E66 18/70 (1,8 MW) su 70 metrų rotoriumi ir 65 metrų bokštais. 2018 m. sausio 29 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė priedą Nr. 1 prie Sutarties, kuriuo pakeitė atsakovės transporto priemonių atvykimo į Krovinio pakrovimo vietą datą ir pakeitė atvykimo į Krovinio iškrovimo vietą datą. Likusios Sutarties sąlygos liko nepakeistos. Šalys susitarė, kad tarpusavyje suderins tikslias transporto priemonių atvykimo į Krovinio pakrovimo vietą ir Krovinio pristatymo į iškrovimo vietą datas su sąlyga, kad atsakovės transporto priemonių atvykimo į pakrovimo vietą data – ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 26 d., o atvykimo į iškrovimo vietą data – ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 7 d.

3. Sutartyje šalys susitarė dėl pervežimo kainos, t. y. aštuoniasdešimt septyni tūkstančiai eurų plius PVM už vieną vėjo jėgainę, iš viso už viso Krovinio pristatymą keturi šimtai trisdešimt penki tūkstančiai eurų plius devyniasdešimti vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt PVM, o su PVM iš viso būtų penki šimtai dvidešimt šeši tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt eurų (435000 eurų + 91350 eurų). Šalys aiškiai susitarė, kad kaina yra maksimali ir galutinė, tai yra viskas įskaičiuota, išskyrus papildomas paslaugas (jei tokios bus), apie kurias atsakovė privalo iš anksto įspėti, pagrįsti jų atsiradimą ir įkainojimą bei raštiškai suderinti su ieškove.

4. Sutarties II skyriaus 3.2.1 punkte atsakovė įsipareigojo Sutartyje numatytu terminu ir sąlygomis pateikti tinkamai paruoštą transporto priemonę į Krovinio pakrovimo vietą, o ieškovei teko pareiga užtikrinti, kad vienos vėjo jėgainės pakrovimo ir iškrovimo vietose atitinkamai pakrovimas ir iškrovimas neužtruktų ilgiau kaip po dvidešimt keturias valandas su sąlyga, kad visos transporto priemonės į pakrovimo ir iškrovimo vietą atvyksta iš anksto suderintu laiku ir tinkamu grafiku atitinkamai detalei, t. y. transporto priemonės į pakrovimo ir iškrovimo vietą turi atvykti sutartą dieną ir ne vėliau kaip 08.00 val. ryte.

5. Ieškovė 2018 m. vasario 16 d. (el. paštu 11.53 val.) pateikė detalų transporto priemonių pateikimo ir pakrovimo grafiką, o po datų derinimo ieškovė ir atsakovė 2018 m. vasario 20 d. elektroniniu pranešimu patvirtino grafiką, pagal kurį pirmai vėjo jėgainei pasikrauti numatyta 2018 m. vasario 26 d.; antrai vėjo jėgainei pasikrauti numatyta 2018 m. vasario 27 d.; trečiai vėjo jėgainei pasikrauti numatyta 2018 m. vasario 28 d.; ketvirtai vėjo jėgainei pasikrauti numatyta 2018 m. kovo 1 d.; atskiroms dalims (5 gondoloms) pasikrauti numatyta 2018 m. kovo 2 d.; o penktai vėjo jėgainei pasikrauti numatyta 2018 m. kovo 5 d. Krovinio pakrovimas buvo išskaidytas į šešias dalis / kartus (atvejus). Atsakovė 2018 m. vasario 23 d. elektroniniu pranešimu nurodė, kad iki šiol nėra gavusi visų būtinų leidimų, todėl 2018 m. vasario 26 d. transporto priemonių pateikti pasikrovimui negalės, bei nurodė datas, kuriomis galėtų pateikti transporto priemones pakrovimui (2018 m. vasario 28 d., kovo 1 d. (atsakovas apsiriko nurodydamas vasario 29 d., nes tokios kalendorinės dienos nėra), kovo 5 d., 6 d., 7 d. 8 d.). Nurodo, jog atsakovė nesugebėjo užtikrinti, kad būtų tinkamai pateiktos transporto priemonės visoms gondoloms bei vėjo jėgainėms visiškai pakrauti Sutartyje nurodytu terminu ir šalių suderintu grafiku, t. y. 2018 metų vasario 26 d., vasario 28 d., kovo 1 d., 5 d., 6 d., 7 d., 8 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, ieškovės nuomone, egzistuoja faktiniai pagrindai konstatuoti atsakovės padarytus septynis atskirus sutartinius pažeidimus, už kuriuos Sutarties 5.4 punkte numatyta sutartinė atsakomybė, t. y. už kiekvieną pažeidimo atvejį taikytinos 5 000 eurų dydžio netesybos, o bendra prašomų priteisti netesybų suma už visus pažeidimus yra 35 000 eurų (7 x 5 000 eurų = 35 000 eurų).

7. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 62515,26 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą. Nurodo, jog atsakovė 2018 m. balandžio 4 d. pateikė 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą MMI00060, kurioje nurodyta prašoma sumokėti suma kartu su PVM yra 594 678,10 Eur. Tačiau pagal Sutartį visa Sutarties kaina kartu su PVM yra 526 350,00 Eur, nebent Sutartyje numatyta tvarka šalys būtų iš anksto susitarusios dėl papildomų paslaugų suteikimo ir jų kainos

8. 2018 m. balandžio 9 d. / 10 d. atsakovė ieškovei dar pateikė papildomai PVM sąskaitų faktūrų. Atitinkamai pateikta 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaita faktūra AKA00111, kurioje nurodyta minus 11 257,84 Eur suma su PVM. 2018 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje AKA00112 nurodyta 5445 eurų suma su PVM.

9. Pagal atsakovės PVM sąskaitas faktūras išeina, jog atsakovė iš viso reikalavo sumokėti 588 865,26 eurų su PVM (594 678,10 eurų – 11 257,84 eurų + 5 445 eurų). Tai reiškia, kad, be visos Sutarties kainos (526 350 eurų), Atsakovas papildomai reikalavo sumokėti 62 515,26 eurų (588 865,26 eurų – 526 350 eurų), o tai yra 11,88 procentų visos Sutarties kainos (62 515,26 x 100 / 526350).

10. Kadangi jokių išankstinių įspėjimų bei rašytinio šalių suderinimo dėl papildomos pinigų sumos nėra, ieškovė atsisakė apmokėti pateiktas sąskaitas faktūras. Atsakovei nurodžius, kad nesumokėjus reikalaujamos papildomos pinigų sumos kartu su likusia Sutarties kainos dalimi paskutinė Krovinio dalis nebus pristatyta laiku, ieškovė 2018 m. balandžio 10 d. sumokėjo likusią Sutarties kainos dalį bei reikalautą papildomą pinigų sumą.

11. Atlikus mokėjimą atsakovė iš ieškovės iš viso gavo 588865,26 eurų, t. y. gauta visa teisėtai ir pagrįstai reikalauta Sutarties kaina – 526350 eurų, bei papildomai, tačiau neteisėtai ir nepagrįstai reikalauta 62515,26 eurų sumos, kurią prašo priteisti kaip be teisinio pagrindo gautus pinigus.

12. Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

13. Nurodo, jog ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad 2018 m. vasario 20 d. ieškovė ir atsakovė patvirtino grafiką, pagal kurį pirmai vėjo jėgainei pasikrauti numatyta 2018 m. vasario 26 d., nes po 2018 m. vasario 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės vyko susirašinėjimas, kurio metu buvo toliau derinamas krovinio pakrovimo grafikas. Atsakovė, siekdama tinkamai ir laiku įgyvendinti Sutartį, pateikė ieškovei grafiką, kuriame nurodė, jog krovinio pasikrovimas prasidės 2018 m. vasario 28 d. Pažymi, jog keletas transporto priemonių į pakrovimo vietą sutartu grafiku neatvyko todėl, jog nebuvo gauti leidimai.

14. Atsakovė nekvestionuoja ieškovės pozicijos, jog Sutartimi prisiėmė pareigą gauti visus leidimus krovinių gabenimui, bei sudarydama Sutartį patvirtino, kad jai yra žinoma leidimų išdavimo tvarka, tačiau akcentuoja, jog leidimų gavimas komplikavosi dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių. Vėjo jėgainių pardavėjas Wind Turbine buvo apdraudęs tiltą, kuriuo krovinį turėjo vežti ir atsakovė. Draudimas apėmė kito vežėjo Micro Trans atsakomybę, t. y. tiltu, kai pastarasis buvo apdraustas, galėjo važiuoti tik vežėjas Micro Trans (Tilto draudimo laikotarpiu važiavo net 500 Micro Trans transporto priemonių). Baigus vežėjui Micro Trans naudotis tiltu, buvo atliktas patikrinimas, ar tiltas nėra pažeistas.

15. Anksčiau minėtą aplinkybę atsakovė sužinojo tik 2018 m. sausio 15 d., t. y. po atsakovės kreipimosi dėl leidimų išdavimo. Atsakovė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, susijusius su leidimų vežti krovinį gavimu. Tačiau aplinkybės, dėl kurių užtruko leidimų atsakovei išdavimas, o tai nulėmė ir atsakovės nurodytų krovinio pasikrovimo terminų pažeidimą, priklausė ne nuo atsakovės, o nuo vėjo jėgainių pardavėjo Wind Turbine.

16. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės pozicija, jog 62 515,26 Eur sumą atsakovė įgijo be pagrindo. Pažymi, jog 62 515,26 Eur suma laikytina papildomomis išlaidomis, kurias atsakovė patyrė vykdant vėjo jėgainių pervežimą ir kurias sutarties pagrindu privalėjo padengti ieškovė.

17. Pagal Sutartį, kaina yra maksimali ir galutinė, išskyrus papildomas paslaugas, apie kurias vežėjas (atsakovė) turi iš anksto įspėti, pagrįsti jų atsiradimą ir įkainojimą, bei raštiškai suderinti su klientu (ieškove). Vadovaujantis Sutarties dalimi „Papildomos paslaugos ir jų kaina“, papildomomis paslaugomis yra laikytini krovinio pervežimo kaštai, susiję su palyda, policijos paslaugomis, kelių darbais, maršruto tyrimais bei tiltų jėgų skaičiavimais ir bet kokiais kitais papildomais kaštais, įvardytais Vokietijos specialių transporto leidimų taisyklėse. Nurodo, jog į 2018 m. kovo 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą MMI00060 (toliau – Sąskaita) buvo įtrauktos papildomos išlaidos už policijos palydą, plieno plokščių tiekimą maršruto metu, už maršruto tyrimą, DB skaičiavimus, ekspedijavimo paslaugas, kurios vėliau atsakovei išrašius kreditinę sąskaitą buvo kredituota, vietinius uosto mokesčius, krovinio paruošimą plukdymui, autoprastovas Vokietijoje antrai parai, 2018 m. balandžio 9 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra AKA00112 , kurios pagrindu reikalavo apmokėti transporto priemonių prastovas Lietuvoje.

18. Anksčiau minėtos išlaidos, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, patenka į papildomų išlaidų apibrėžimą, kadangi sudaro krovinio pervežimo kaštus, susijusius tiek su krovinio palyda, tiek su kelių darbais bei maršruto tyrimais, vykusiais gabenant krovinį Vokietijoje bei kt. Papildomos išlaidos – 62 515,26 Eur – atsakovės iš ieškovės buvo gautos Sutarties pagrindu, jos yra pagrįstos bei atsakovės faktiškai patirtos, apie minimas išlaidas ieškovė buvo tinkamai informuota, tad reikalavimas grąžinti ieškovei 62.515,26 Eur sumą kaip įgytą be pagrindo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

19. Taip pat nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovė naudojo „ekonominį šantažą“, nes būtent ieškovė vėlavo apmokėti sąskaitą už papildomas išlaidas, patirtas krovinio vežimo metu, taip pat ignoravo atsakovės raginimus ir tokiu būdu pažeidė prievolės šalių bendradarbiavimo pareigą.

20. Ieškovė byloje pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog visiškai palaiko ieškiniu reiškiamus reikalavimus.

21. Nurodė, jog jau 2017 m. gruodžio 7 d. pervežimo sutarties – užsakymo Nr. 17/12-1 Priede Nr. 1 yra aiškiai numatyta, kad atvykimo ir pakrovimo į vietą data yra ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 26 d. Vadinasi, visiškai aišku, kad Šalys jau sudarydamos Sutartį susitarė dėl pirmosios (atskaitinės) datos, kai privalo prasidėti Vėjo jėgainių pakrovimas ir transportavimas. Tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktas 2018 m. vasario 20 d. / 23 d. šalių atstovų susirašinėjimo (po to, kai atsakovė pranešė, kad neturi leidimų ir 2018 m. vasario 26 d. negalės pristatyti transporto priemonių) turinys aiškiai įrodo, kad ieškovė nieko nekeitė, ir reiškia konkrečias pretenzijas atsakovei dėl negalėjimo Sutartyje numatytu laiku pristatyti transporto priemonių ir pradėti pakrovimą pagal suderintą grafiką. Taip pat dar kartą pareikalauta pristatyti transporto priemones bei pradėti pakrovimą būtent nuo 2018 m. vasario 26 d. ir prisiimti atsakomybę dėl leidimų neturėjimo, t. y. Sutarties pažeidimo.

22. Ieškovės nuomone, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais dėl leidimų, būtinų transportavimo paslaugai įvykdyti, ir (ar) to, kad dėl pavėluoto leidimo gavimo atsakovė atleistina nuo atsakomybės. Pažymi, kad atsakovė Sutartyje jau nurodė, kad nėra jokių kliūčių gauti leidimus ir kad yra juos užsakiusi. Tai, kad tiltu naudojasi kitas vežėjas, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės ir sutartinės pareigos neįvykdymo neigiamų pasekmių. Kaip nurodė atsakovė, apie tai, kad negauna leidimų, sužinojo dar 2018 m. sausio 15 d., tačiau neaišku, kodėl apie tai ieškovei pranešė tik 2018 m. vasario 23 d., po to, kai jau su ieškove suderino grafiką.

23. Taip pat nurodė, kad nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės argumentacija dėl 62.515,26 eurų sumos, kaip neva tai pagrįstų papildomų išlaidų pagal Sutartį, sumokėjimo atitikties Sutarties sąlygoms. Nei reikalaujant sumokėti šią pinigų sumą, nei dabar ginčą sprendžiant teisme, atsakovė taip ir nepagrindžia bei neįrodo šios sumos pagrįstumo ir, svarbiausia, neįrodo realaus papildomų išlaidų patyrimo. Atsakovė nepateikia sutarties, įrodančios sukurtus teisinius santykius su subvežėju (subvežėjais) ir, svarbiausia, nėra pateikiami mokėjimų nurodymai, įrodantys realų papildomų išlaidų patyrimą už visas tas papildomas paslaugas už 62 515,26 eurų sumą, kurios pareikalauta iš ieškovės.

24. Pažymi, kad atsakovė neturi teisės gauti papildomų mokėjimų už išlaidas, susijusias su policijos palyda, plieno plokščių tiekimą palei maršrutą, maršruto tyrimą, DB skaičiavimus, ženklų nuėmimą palei maršrutą, nes šitos išlaidos galėjo būti patirtos tik gavus ieškovės raštišką sutikimą, o tai nebuvo padaryta.

25. Atsakovė taip pat neturėjo teisės gauti papildomų mokėjimų už ekspedijavimo paslaugas, nes pati pripažįsta, kad tai buvo visiškai nepagrįsta.

26. Papildomi mokėjimai – vietiniai uosto mokesčiai ir ekspedijavimo paslaugos (traversos), krovinio paruošimas plukdymui – yra absoliučiai atsakovės rizikai tenkančios ir su krovinio gabenimu susijusios atsakovės išlaidos, kurios aprašytos ir įtrauktos į fiksuotą Sutarties kainą.

27. Dėl įrodymų nepateikimo ir Sutarties sąlygų neatitikimo atsakovė taip pat neturi teisės gauti papildomo mokėjimo „Auto prastovos antrai parai 14225 eurų“ ir „Auto prastovos LT 4500 eurų“. Atsakovas ne tik kad jokių išankstinių pranešimų Ieškovui dėl prastovų nesiuntė, tačiau ir vėliau pareiškęs šiuos reikalavimus nesugebėjo konkrečiai nurodyti / paaiškinti ieškovei, kada dėl pastarojo kaltės susidarė prastova ir kokiu Sutarties punktu remiantis bei kaip apskaičiuotos netesybos (dydis) už prastovą. Pažymi, kad atsakovė teismui teikia UAB „Transporto, logistikos ir statybos grupė“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. TLSG-101866 už neva 5445 eurų papildomas išlaidas dėl autotransporto priemonių prastovos pagal užsakymą. Tačiau atsakovė nepateikia jokios sutarties su minimu neva subvežėju, iš PVM sąskaitos faktūros turinio nėra aišku, koks krovinys, koks šalių užsakymas / susitarimas, ir nėra jokio dokumento, įrodančio šių papildomų išlaidų sumokėjimo subvežėjui.

28. Atsakovė byloje pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog prašo ieškinį atmesti, o jeigu teismui nepakaks motyvų atmesti ieškovės UAB „Versina“ ieškinį atsakovei UAB„CF&S Lithuania“ tos apimties, kurios ieškovė reikalauja priteisti netesybas, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, prašo sumažinti netesybas iki protingo dydžio atsižvelgiant į visas byloje nustatytas esmines aplinkybes.

29. Nurodė, jog atsakovė jau 2018 m. sausio viduryje buvo gavusi dalį leidimų, pažymi, kad apie problemas dėl leidimų išdavimo ieškovės atstovams buvo žinoma nuo 2018 m. sausio mėnesio. Atsakovė dėjo maksimalias pastangas gauti leidimus nustatytu laiku, tiesiog susidėjo nemažai aplinkybių, kurios nepriklausė nei nuo ieškovės, nei nuo atsakovės valios. Šiuo atveju atsakovė prisiėmė įprastinę verslo riziką, t. y. gauti leidimus krovinio vežimui ir laiku pristatyti krovinį. Atsakovė yra atlikusi ne vieną vežimą Vokietijoje, iš jų ir ieškovės vėjo jėgainių, sukaupusi didelę patirtį, tačiau objektyviai nebuvo galima numatyti ir prisiimti rizikos už Vokietijos valdžios institucijų veiksmus, kurie užblokuos leidimų galiojimą daugiau nei mėnesiui.

30. Nurodo, kad nebuvo vieno galutinio abiejų šalių patvirtinto krovinio krovimo grafiko, atsakovė dėjo maksimalias pastangas sutarties tikslui pasiekti. Ieškovė byloje yra pateikusi duomenis, kad galbūt yra patyrusi 4989 Eur nuostolių, o reikalauja septynis kartus didesnių netesybų. Be to, ieškovė savo veiksmais sunkino kovinio vežimo procedūras (savarankiškai keitė krovos darbų eigą; nedirbo 24 valandas per parą). Svarbu, kad galiausiai prievolės yra įvykdytos, t. y. krovinys buvo tinkamai pristatytas. Tiek visas reikalavimas taikyti netesybas, tiek kiekvienas epizodas, už kurį siekiama prisiteisti netesybas, yra neteisėtas, tai yra neturi teisinio pagrindo. Sistemiškai aiškinant Sutartį, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principus, negalima taikyti Sutarties 5.4. punktą dėl netesybų.

31. Atsakovė triplike papildomai nuodo, jog Sutartyje buvo apibrėžta, kas yra įskaičiuota į pervežimo kainą, t. y. ką apima „ALL-IN“: krovinio tvirtinimas ant autotransporto; paėmimas nuo Ahlestedto ir transportavimas iki pakrovos uosto + visi reikalingi leidimai Vokietijoje; pakrovos uosto darbai; tvirtinimas laive; 14 nemokamų sandėliavimo dienų pakrovos uoste; vėlesnis sandėliavimas Brakės uoste 0,75 EUR (septyniasdešimt penki centai) už kvadratinį metrą per parą; frachtas; krovinio transportavimas laivu + visi reikalingi leidimai; 14 nemokamų sandėliavimo dienų iškrovos uoste; vėlesnis sandėliavimas Klaipėdos uoste 0,80 Eur (aštuoniasdešimt centų) už toną per parą; krovinio tvirtinimo išardymas iškrovos darbai; krovinio pakrovimas ant autotransporto, pritvirtinimas, transportavimas iki Kelmės + visi reikalingi leidimai. Tuo tarpu kitoje Sutarties dalyje – Papildomos paslaugos ir jų kaina, yra išvardyta, kokių paslaugų neapima Sutarties kaina, t. y. kas nepatenka į „ALL-IN“: palyda; policija; bet kokie kelių darbai, maršruto tyrimai ir tiltų jėgų skaičiavimai; bet kokie papildomi kaštai, oficialiai išvardyti Vokietijos specialių transporto leidimų taisyklėse. Dar vienas pagrindas, kurio neapima galutinė sutarties kaina „ALL-IN“, yra įvardytas Sutarties 3.1.4. punkte, kur yra nurodytos prastovos skaičiavimo kainos. Todėl Sutartis nelaikytina galutinės kainos, tai reiškia, kad pagal Sutartį yra galimi ir papildomi Užsakovo (šiuo atveju ieškovės) mokėjimai Vežėjui (šiuo atveju atsakovei), o konkrečiai Atsakovės kreditiniai reikalavimai už papildomas išlaidas yra paremti konkrečiomis Sutarties nuostatomis.

Žemesnės instancijos teismas

32. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas „L.C. V. Tiel Logistics B.V.

33. Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį trečiasis asmuo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

34. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė, kaip generalinis rangovas, vykdė statybos rangos darbus pagal statytojų / užsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Oakwill“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Revelita“ užduotis pastatyti penkių vėjo jėgainių parką Kelmės rajone. Ieškovė ir UAB „CF&S Lithuania“ 2017 m. gruodžio 7 d. sudarė pervežimo sutartį – užsakymą Nr. 17/12-1 (toliau ir Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo pervežimo maršrutu iš Ahlerstedto, Vokietijos, į Kelmės rajone esantį Norkių kaimą pristatyti penkias vėjo jėgaines Enercon E66 18/70 (1,8 MW) su 70 metrų rotoriumi ir 65 metrų bokštais (b. t. I, b. l. 16–19). 2018 m. sausio 29 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė priedą Nr. 1 prie Sutarties, kuriuo pakeitė Atsakovo transporto priemonių atvykimo į Krovinio pakrovimo vietą datą ir pakeitė atvykimo į Krovinio iškrovimo vietą datą. Likusios Sutarties sąlygos liko nepakeistos (b. t. I, b. l. 21).

35. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė UAB „CF&S Lithuania“ sudarė sutartį su „L.C. V. Tiel Logistics B.V.“ dėl krovinio transportavimo Vokietijoje (b. t. V, b. l. 5–11) ir sutartį su UAB „TLS Grupė“ dėl krovinio transportavimo Lietuvoje (b. t. V, b. l. 4).

Dėl netesybų priteisimo

36. Ieškovė nurodo, kad egzistuoja faktiniai pagrindai konstatuoti atsakovės padarytus septynis atskirus sutartinius pažeidimus, už kuriuos Sutarties 5.4 punkte numatyta sutartinė atsakomybė, t. y. už kiekvieną pažeidimo atvejį taikytinos 5000 Eur dydžio netesybos, o bendra netesybų suma už visus pažeidimus būtų 35 000 Eur (7 x 5000 eurų = 35000 eurų).

37. Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalis numato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

38. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

39. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

40. Ieškovas teigia ir bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad šalys 2018 m. vasario 20 d. elektroniniu pranešimu patvirtino grafiką, kurio atsakovė nesilaikė. 2018 m. vasario 26 d. fiksuotas pirmas atsakovės sutartinis pažeidimas, nes ieškovė 2018 m. vasario 23 d. elektroniniu pranešimu informavo, kad iki šiol nėra gavusi visų būtinų leidimų, todėl 2018 m. vasario 26 d. transporto priemonių pateikti pasikrovimui negalės, ir nurodė datas, kuriomis galėtų pateikti transporto priemones pakrovimui (2018 m. vasario 28 d., kovo 1 d. (Atsakovas apsiriko nurodydamas vasario 29 d., nes tokios kalendorinės dienos nėra), kovo 5 d. / 6 d. / 7 d. / 8 d.). 2018 m. vasario 28 d. vietoje reikalingų penkių (5) transporto priemonių penkioms (5) vėjo jėgainių gondoloms pakrauti, pristatytos tik keturios (4) transporto priemonės, dėl to visų gondolų pakrovimas visa apimtimi neįvyko; 2018 m. kovo 1 d. atsakovė atsiuntė nepakankamai transporto priemonių visai pirmajai vėjo jėgainei pakrauti (paliktos nepakrautos dalys), o kitą dieną išvis transportas net nepateiktas; 2018 m. kovo 5 d. Atsakovas atsiuntė nepakankamai transporto priemonių visai antrajai vėjo jėgainei pakrauti (paliktos nepakrautos dalys); 2018 m. kovo 6 d. Atsakovas atsiuntė nepakankamai transporto priemonių visai trečiajai vėjo jėgainei pakrauti (paliktos nepakrautos dalys; 2018 m. kovo 7 d. atsakovė atsiuntė nepakankamai transporto priemonių visai ketvirtajai vėjo jėgainei pakrauti (paliktos nepakrautos dalys); 2018 m. kovo 8 d. Atsakovas atsiuntė nepakankamai transporto priemonių visai penktajai vėjo jėgainei pakrauti (paliktos nepakrautos dalys).

41. Atsakovė nurodo, jog šalys 2018 m. vasario 20 d. elektroniniu pranešimu nebuvo patvirtinusios vežimo grafiko, tarp šalių ir po 2018 m. vasario 20 d. vyko susirašinėjimas, iš kurio turinio matyti, kad toliau buvo derinamas krovinio pakrovimo grafikas. Atsakovė, siekdama tinkamai ir laiku įgyvendinti Sutartį, pateikė ieškovei grafiką, kuriame nurodė, jog krovinio pasikrovimas prasidės 2018 m. vasario 28 d. Nors ieškinyje teigiama, kad atsakovė nesilaikė savo paties nurodyto termino kroviniui pakrauti, tačiau pažymi, jog keletas transporto priemonių į pakrovimo vietą sutartu grafiku neatvyko todėl, jog nebuvo gauti leidimai.

42. Sutarties 5.4 punkte numatyta, jeigu Vežėjas vėluoja pateikti transporto priemonę pasikrauti prieš tai septynias dienas iki pakrovimo nepranešęs apie vėlavimą, vežėjas moka klientui 5000 Eur dydžio baudą už kiekvieną pavėlavimo atvejį. 2018 m. sausio 29 d. Priede Nr. 1 prie Pervežimo sutarties-užsakymo Nr. 17/12-1 (toliau – Priedas prie Sutarties) nurodyta, jog „Tikslios pakrovimo ir iškrovimo datos Vežėjo ir Kliento turi būti suderintos ne vėliau kaip 1 (viena) savaitė iki pakrovimo ir iškrovimo datų“.

43. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo turinio nustatyta, jog 2018 m. vasario 20 d. vykusio susirašinėjimo metu ieškovai nurodo ir teikia korekcijas dėl pakrovimo, nurodo, jog dėl krovimo eiliškumo patikslins penktadienį. Atsakovai nurodo, jog reikia aiškiai surašyti šiandien, kada ir ką ieškovė nori krauti, ir klausia, „ar rištis prie grafiko: 1 vj - 02.26; 2vj – 02.27; 3vj – 02.28; 4vj – 03.01; visos 5 gondolos – 03.02 (penktadienis).Gondolos yra gabaritai, tai joms nei palydovų, nieko juk nereikia; 5vj – 03.05“. Ieškovai atsako, kad „taip“, tačiau iš tolimesnio tarp šalių vykusio susirašinėjimo 2018 m. vasario 23 d. turinio matyti, jog vežimo grafikas yra keičiamas. Atsakovas 2018 m. vasario 23 d. elektroniniuose laiškuose rašo, jog saugiausia darbus būtų pradėti trečiadienį, t. y. 2018 m. vasario 28 d., ir nurodo kitą grafiką: vežimai: 02/28; 02/29, 03/05;03/06; 03/07 ir, jei prireiks, 03/08. Ieškovai atsakydami į šį laišką nurodo, jog tikisi, kad viskas pagal nurodytą grafiką pavyks ir darbai bus pradėti 2018 m. vasario 28 d. (trečiadienį). Taip pat nurodo, kad jeigu gondolų nespėtų paimti iki laivo, prašo atsakovės rengti planą B, organizuoti leidimus vežti sausuma ir keltu. Taip pat teikia korekciją pasiūlytam planui, kad penktadienį, t. y. 2018 m. kovo 1 d., būtų įdarbintos nors kelios automašinos darbui, kad kranas neskaičiuotų prastovų. Lauks pirmadienį iki pietų visų turimų leidimų ir grafiko su valstybiniais numeriais (b. t. I, b.l. 68–69, b. t. I, b. l.13–15, b. t. II, b. l. 10–21).

44. Pažymėtina, jog atsakovė neginčija, jog Sutartimi prisiėmė pareigą gauti visus leidimus krovinių gabenimui bei sudarydama Sutartį patvirtino, kad jam yra žinoma leidimų išdavimo tvarka (Sutarties I dalis Pervežimo detalės, papildomos paslaugos ir jų kaina, b. t. I, b. l. 17). Atsakovė nurodo ir tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad pirmuosius leidimus atsakovė gavo 2018 m. vasario 23 d. (b. t. II, b. l. 198–228), o kitus gavo 2018 m. vasario 26 d. (b. t. III, b. l. 36–179). Tačiau atsakovė nurodo, jog dalies leidimų gavimas komplikavosi dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių. Vėjo jėgainių pardavėjas Wind Turbine buvo apdraudęs tiltą, kuriuo krovinį turėjo vežti ir atsakovė. Draudimas apėmė kito vežėjo Micro Trans atsakomybę, t. y. tiltu, kai pastarasis buvo apdraustas, galėjo važiuoti tik vežėjas Micro Trans (atsakovė buvo informuota, jog tilto draudimo laikotarpiu važiavo net 500 Micro Trans transporto priemonių). Kol tiltu naudojosi vežėjas Micro Trans, minimu maršrutu negalėjo važiuoti joks kitas transportas, įskaitant ir atsakovę. Tuo tarpu, baigus vežėjui Micro Trans naudotis tiltu, buvo atliktas patikrinimas, ar tiltas nėra pažeistas.

45. Nustatyta, jog atsakovė apie tai, kad jie negalės važiuoti tiltu, sužinojo tik 2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. sausio 16 d. elektroniniu laišku atsakovė informavo ieškovės atstovą D. G., kad šiuo metu jiems neduoda leidimų naudotis tiltu dėl Wind Turbine veiksmų (b.t I, b. l. 29–30, b. t. II, b. l. 195, 197). Taigi teismas negali sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovė jiems apie problemas dėl leidimų gavimo pranešė tik 2018 m. vasario 23 d. likus kelioms dienoms iki preliminaraus grafiko.

46. Iš byloje pateiktų išduotų leidimų matyti, jog pateiktuose prašymuose buvo prašoma išduoti leidimus vežti krovinius nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. balandžio 2 d., todėl tai leidžia sutikti su atsakovės nurodytomis aplinkybės, jog savo pareigą dėl leidimų išdavimo ji įgyvendino tinkamai ir 2017 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Bernkastel-Wittlich rajono administraciją dėl leidimų išdavimo. Iš elektroninio susirašinėjimo turinio matyti, jog ir 2018 m. sausio 25 d. atsakovė informavo ieškovę, kad leidimai yra, tačiau šiuo metu jie negalioja, nes negalima naudotis tiltu. Pažymėtina, jog šalys klausimą dėl leidimo gavimo negalimumo aiškinosi ir derinosi ir 2018 m. sausio 30 d., sausio 31 d. Tiek ieškovė, tiek atsakovė aiškinosi aplinkybes dėl galimybės važiuoti tiltu (b. t. II, b. l. 197, b. t. III, b. l. 64–68). 2018 m. vasario 18 d. elektroninio susirašinėjimo medžiagoje nurodoma, kad leidimus važiuoti tiltu turėtų išduoti (b. t. I, b. l. 71–73). 2018 m. vasario 20 d. A. S. (ieškovės atstovas) rašė, jog „ryt turi turėti atsakymus dėl leidimų“ (b. t. I, b. l. 70). Pažymėtina, kad leidimų negavimo klausimai buvo su ieškove derinami ir 2018 m. vasario 23 d. elektroninio susirašinėjimo metu (b. t. I, b. l. 13–15). Teismas taip pat pažymi, jog iš byloje pateiktų elektroninių laiškų turinio teismas gali daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė kartu su atsakove bandė spręsti leidimų važiuoti tiltu gavimo klausimus ir kad klausimas dėl leidimų negavimo Sutarties pasirašymo metu šalims nebuvo žinomas.

Žemesnės instancijos teismas

47. Force majeure institutas įtvirtintas Civilinio Kodekso šeštosios knygos XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“, CK 212 straipsnyje. Šio instituto vieta CK normų sistemoje svarbi aiškinant jo turinį. Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui.

48. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šioje teisės normoje vartojamas atsakomybės už sutarties nevykdymą terminas savo turiniu yra platesnis už CK šeštosios knygos XXII skyriaus normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, vartojamą sutartinės atsakomybės terminą (CK 6.256 straipsnis). Force majeure instituto (CK 6.212 straipsnis) nuostatos į CK yra inkorporuotos UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnio pagrindu, todėl jas aiškinant atsižvelgtina ir į UNIDROIT principų formuluotes. UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė (angl. ,,non–performance by a party is excused‘‘, pranc. „est exonéré des conséquences de son inexécution“). Taigi nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo formuojama praktika, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2006, 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-268/2012).

49. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010).

50. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog atsakovė sudarydama sutartį neturėjo galimybės numatyti, kad naudojimasis tiltu bus monopolizuotas, ir Vokietijos valdžios institucijos blokuos leidimus; dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti – šiuo atveju, negavus leidimų vežti krovinį, nebuvo galimybės įvykdyti susitarimo; atsakovė tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio ir atsakovė nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos – šiuo atveju atsakovė prisiėmė įprastinę verslo riziką, t. y. gauti leidimus krovinio vežimui ir laiku pristatyti krovinį. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė, jog dėl tam tikrų konkrečių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių ji objektyviai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų ieškovei ir laiku gauti leidimų važiuoti tiltu (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė dėjo visas pastangas gauti leidimus laiku, bendradarbiavo su ieškove, taip pat siūlė savo vežimo grafikus (CK6.38 straipsnio 3 dalis, CK 6.200 straipsnio 2 dalis).

51. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, taip pat į po 2018 m. vasario 20 d. tarp šalių vykusį susirašinėjimą, teismas daro išvadą, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. vasario 20 d nebuvo suderinusios ir patvirtinusios tikslaus krovinio pakrovimo ir vežimo grafiko.

52. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovė nesilaikė net ir savo pasiūlyto grafiko ir 2018 m. vasario 28 d. vietoje reikalingų penkių (5) transporto priemonių penkioms (5) vėjo jėgainių gondoloms pakrauti pristatytos tik keturios transporto priemonės, dėl to visų gondolų pakrovimas visa apimtimi neįvyko; 2018 m. kovo 1 d. atsakovė atsiuntė nepakankamai transporto priemonių visai pirmajai vėjo jėgainei pakrauti (paliktos nepakrautos dalys), o kitą dieną išvis transportas net nepateiktas; 2018 m. kovo 5 d. Atsakovas atsiuntė nepakankamai transporto priemonių visai antrajai vėjo jėgainei pakrauti (paliktos nepakrautos dalys); 2018 m. kovo 6 d. Atsakovas atsiuntė nepakankamai transporto priemonių visai trečiajai vėjo jėgainei pakrauti (paliktos nepakrautos dalys; 2018 m. kovo 7 d. atsakovė atsiuntė nepakankamai transporto priemonių visai ketvirtajai vėjo jėgainei pakrauti (paliktos nepakrautos dalys); 2018 m. kovo 8 d. Atsakovas atsiuntė nepakankamai transporto priemonių visai penktajai vėjo jėgainei pakrauti (paliktos nepakrautos dalys).

53. Iš byloje pateikto susirašinėjimo tarp šalių turinio matyti, jog šalys, atsižvelgdamos į krovos darbus užimantį laiką, taip pat įvairias aplinkybes (pvz., viename iš laiškų nurodoma, kad sulūžo kranas, kitame, jog sparno pakrovimas vietoj pusės valandos užtrunka pusantros valandos, jog keičiama pakrovimo apimtis ir kraunamos kitos detalės), vežimo eigoje keitė vežimo grafikus, atsižvelgiant į jau atliktus darbus ir pasikeitusias darbų apimtis, aplinkybes, pakrautas dalis, žmogiškuosius išteklius (b. t. II, b. l. 196, b. t. II, b. l. 229, b. t. III, b. l. 32–55). Taip pat atsižvelgus į tai, jog teismas konstatavo, kad šalys nebuvo sutarusios aiškaus vežimo grafiko, teismas negali vertinti, jog ieškovės grafikas atitinka šalių susitarimą, o kartu ir atsakovės įsipareigojimą nurodytomis datomis pristatyti atitinkamą kiekį mašinų. Pažymėtina, jog ieškovė į bylą nepateikė pagrįstų įrodymų, kad atsakovė turėjo pareigą sutartomis dienomis laiku, t. y. iki kiekvienos dienos 08.00 valandos, pateikti reikiamą kiekį transporto priemonių. Sutarties 3.1.3. nustatyta, kad visos mašinos į pakrovimo vietą atvyksta iš anksto suderintu laiku ir tinkamu grafiku atitinkamai detaliai. Pagal Sutarties 3.1.3. punktą buvo numatyta, kad ieškovė įsipareigoja krovos darbus vykdyti iki 24 val. per parą.

54. Atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo vieno galutinio abiejų šalių patvirtinto krovinio krovimo ir vežimo grafiko; atsakovė dėjo maksimalias pastangas sutarties tikslui pasiekti; tikroji šalių valia – kad krovinys pasiektų iškrovimo vietą; visos krovinio detalės numatytu laiku buvo pakrautos į vieną laivą, kad krovimo eiga ir laikas buvo derinami krovimo eigoje, teismas mano, kad tiek visas reikalavimas taikyti netesybas, tiek kiekvienas epizodas, už kurį siekiama prisiteisti netesybas, yra neteisėtas, tai yra neturi teisinio pagrindo ir ši ieškovės ieškinio reikalavimo dalis atmestina.

Dėl įpareigojimo grąžinti be pagrindo gautą turtą

55. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 62515,26 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą. Nurodo, kad atsakovės prašoma apmokėti suma buvo didesnė nei šalys buvo sutarusios Sutartimi. Sutarties kaina buvo sutarta ALL-IN, t. y. viskas įskaičiuota, dėl bet kokių papildomų paslaugų (t. y. išlaidų, viršijančių maksimalią ir galutinę kainą) pagal Sutartį Atsakovė privalėjo iš anksto įspėti Ieškovą bei raštu suderinti (prieš tai įrodžius išlaidų pagrįstumą ir jų dydį) šalių valią dėl šių išlaidų patyrimo bei jų atlyginimo dydžio. Tai nebuvo padaryta, jokių raštiškų susitarimų tarp šalių dėl papildomų paslaugų suteikimo nėra.

56. Atsakovė nurodo, jog 62 515,26 Eur sumą sudaro atsakovės patirtos išlaidos už ieškovei suteiktas papildomas paslaugas, kurios nepatenka į Sutarties kainą.

57. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė 2018 m. balandžio 4 d. pateikė 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą MMI00060, kurioje įtraukta Sutarties kaina 435 000 Eur be PVM ir įtrauktos dar devynios įkainotos eilutės: „Policija/BF4 palyda 15050 Eur; Plieno plokščių tiekimas palei maršrutą 4500 Eur; Maršruto tyrimas 1500 Eur; DB skaičiavimas 520 Eur; Ekspedijavimo paslaugos 1404,50 Eur; Vietiniai uosto mokesčiai 9870 Eur; Krovinio paruošimas plukdymui 2000 Eur; Auto prastovos antrai parai 14225 Eur; Ženklų nuėmimas palei maršrutą 7400 Eur“. Visa PVM sąskaitos faktūros MMI00060 suma kartu su PVM yra 594678,10 Eur.

58. 2018 m. balandžio 9 d. /10 d. atsakovė ieškovei dar pateikė PVM sąskaitas faktūras. Atitinkamai 2018 m. kovo 30 d. pateikta PVM sąskaita faktūra AKA00111, kurioje nurodyta: „Policijos/BF4 palyda – minus 1505 Eur; Ekspedijavimo paslaugos – minus 1404 Eur; Vietiniai uosto mokesčiai – minus 1395 Eur; Ekspedijavimo paslaugos (traversos) – minus 5000 Eur“. Iš viso su PVM atsakovės PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta minus 11 257,84 Eur suma su PVM. 2018 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje AKA00112 nurodyta ‚Auto prastovos LT 4500 Eur“. Iš viso su PVM šioje atsakovės PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 5 445,00 Eur suma.

59. Iš pateiktų sąskaitų nustatyta, kad atsakovė iš viso reikalavo sumokėti 588 865,26 Eur su PVM (594 678,10 eurų – 11 257,84 eurų + 5 445 eurų). Tai reiškia, kad, be visos Sutarties kainos (526 350 eurų), atsakovė papildomai reikalavo sumokėti 62 515,26 Eur (588 865,26 eurų – 526 350 eurų), o tai yra 11,88 procentų visos Sutarties kainos (62 515,26 x 100 / 526350).

60. Atsakovė į bylą pateikė trečiojo asmens jiems pateiktą 2018 m. kovo 8 d. sąskaita-faktūra Nr.421837 dėl 15 050,00 Eur apmokėjimo už policijos /BF4 eskorto išlaidas; 4500,00 Eur apmokėjimą už plieninių plokščių tiekimą/ nuomą/ išmontavimą 3 bokšto dalims ir mentėms; 7400,00 Eur apmokėjimą už gatvės ženklų nuėmimą ir pakeitimą 8 naktis dėl generatoriaus, stebulės, menčių T3 ir T4 sekcijų; 965,00 Eur už maršruto patikrinimą dėl leidimo patvirtinimo,455,00 Eur maršruto patikrinimas prieš pirmą važiavimą naktį; 520 Eur išlaidos „Deutsche Bahn“ ir infrastruktūrai, susijusiai su leidimų išdavimu; 1404,50 Eur administravimo išlaidos (b.t. IV, b.l. 52-54). Atsakovė taip pat pateikė mokėjimų pavedimus patvirtinančius, kad šias išlaidas trečiajam asmeniui padengė (b.t. IV, b.l. 55, 59).

61. Sutarties I dalyje Pervežimo detalės numatyta, jog pervežimo kaina – 87 000 Eur plius 21 proc. PVM (jei bus taikoma) už 1 vėjo jėgainę, už viso Krovinio pristatymą 435000 Eur plius 21 proc. PVM (jei bus taikoma). Kaina yra maksimali ir galutinė, ALL-IN (viskas įskaičiuota), išskyrus papildomas paslaugas (jei tokios bus), apie kurias Vežėjas privalo iš anksto įspėti, pagrįsti jų atsiradimą ir įkainojimą ir raštiškai suderinti su Klientu. Vežėjas patvirtina, kad jis įvertino visas galimas rizikas ir nusimatė visas išlaidas ir pervežimo kaina yra maksimali ir galutinė, išskyrus išvardytas papildomas išlaidas (jei tokios bus), kad vežėjas tinkamai ir laiku pristatytų Krovinį.

62. Sutartyje taip pat numatyta, kad į pervežimo kainą įskaičiuota: krovinio tvirtinimas ant autotransporto; paėmimas nuo Ahlestedto ir transportavimas iki pakrovos uosto + visi reikalingi leidimai Vokietijoje; pakrovos uosto darbai; tvirtinimas laive; 14 nemokamų sandėliavimo dienų pakrovos uoste; vėlesnis sandėliavimas Brakės uoste 0,75 Eur už kvadratinį metrą per parą; frachtas; krovinio transportavimas laivu + visi reikalingi leidimai; 14 nemokamų sandėliavimo dienų iškrovos uoste; vėlesnis sandėliavimas Klaipėdos uoste 0,80 EUR (aštuoniasdešimt centų) už toną per parą; krovinio tvirtinimo išardymas; iškrovos uosto darbai; krovinio pakrovimas ant autotransporto, tvirtinimas, transportavimas iki Kelmės plius visi reikalingi leidimai Lietuvoje.

63. Sutarties dalyje Papildomos paslaugos ir jų kaina yra išvardyta, kas nepatenka į „ALL-IN“ viskas įskaičiuota, tai: palyda; policija; bet kokie kelių darbai, maršruto tyrimai ir tiltų jėgų skaičiavimai; bet kokie papildomi kaštai, oficialiai išvardyti Vokietijos specialių transporto leidimų taisyklėse. Dar vienas pagrindas, kurio neapima galutinė sutarties kaina „ALL-IN“, yra įvardytas Sutarties 3.1.4. punkte, kur yra nurodytos prastovos skaičiavimo kainos.

64. Iš byloje pateikto elektroninio šalių susirašinėjimo laikotarpiu iki Sutarties sudarymo turinio matyti, jog ieškovė dar tik preliminariai tardamasi dėl galimo sutarties sudarymo su atsakove prašė suderinti kainą – viskas įskaičiuota, tačiau atsakovė nurodė, jog negali nurodyti galutinės kainos ir kad visiškos All in kainos nebus. Nurodo, jog dėl leidimų ir kelio darbų, jei tokie atsirastų, – bus pagal faktą, taip pat kitas kainas nustato Vokietijos transporto inspekcija, suma gaunama kartu su leidimais (elektroninio susirašinėjimo medžiaga laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., b. t. I, b. l. 46–55). Pažymėtina, jog Sutartimi šalys ir susitarė dėl papildomų paslaugų suteikimo.

65. Ieškovė nurodo, jog Sutartyje nurodyta, kad dėl papildomų paslaugų kainų turėjo būti susitarimai raštu, jų tikslas buvo iš anksto žinoti papildomų paslaugų kainą, kad galėtų įsivertinti, ar jiems tikslinga tęsti vežimo darbus ar ne. Atsakovė aplinkybę, jog rašytinių konkrečių susitarimų dėl paslaugų kainų nebuvo sudaryta, iš dalies pripažįsta, tačiau įrodinėja, kad ieškovė apie būtinas papildomas paslaugas buvo informuota, apie jų suteikimo būtinumą žinojo iš anksto, taip pat žinojo, kad ir jų kainos tampa žinomos tik po paslaugų suteikimo, ieškovė apie kainas buvo informuota, kai tik pati atsakovė gavo šiuos duomenis.

66. Atsakovė nurodo, jog „Policija/BF4 palyda“ – reiškia transporto priemonių, vežusių krovinį maršrutu Vokietijos keliais, policijos ir lydinčio transporto paslaugas, kurios pagal Vokietijos negabaritinių krovinių pervežimo įstatymus yra privalomos.

Žemesnės instancijos teismas

67. Teismas pažymi, kad iš byloje pateiktų kompetentingų Vokietijos institucijų išduotų leidimų nustatyta, jog vienas iš reikalavimų vykdant vežimą yra privaloma nuolatinė policijos arba policijos palyda. Kompetentingas policijos skyrius priima galutinį sprendimą, ar transportą lydės pagalbinė policija, ar policija. Leidime nurodoma, į kokius konkrečius policijos skyrius turi būti kreipiamasi dėl leidimų (b. t. IV, b. l. 127, 107–136, 138–172), taip pat policijos palydos būtinybė yra nurodyta ir maršruto tyrimo protokole (b. t. IV, b. l. 70–95).

68. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas paaiškino, jog vežėjas neturi teisės pasirinkti, kas jam teiks palydą, privaloma yra naudotis Policijos palyda, ir kaina nėra derybų klausimas, todėl iš anksto ieškovę informuoti, kokia bus paslaugos kaina, jie realiai negalėjo. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas šios aplinkybės, kad palyda yra teikiama tik policijos ir kad šios papildomos paslaugos buvo suteiktos, neginčijo. Apie papildomų išlaidų atsiradimą atsakovė subrangovo, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, buvo informuota tik 2018 m. kovo 8 d., t. y. tuomet, kai subrangovas pateikė atsakovei sąskaitą už papildomas išlaidas apmokėti. Todėl informuoti ir suderinti minimų išlaidų dydį iš anksto su ieškove atsakovė neturėjo jokių realių galimybių.

69. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog apie šios Policijos palydos paslaugos suteikimą ieškovė buvo tinkamai informuota atsakovės, atsakovė neturėjo jokių objektyvių galimybių padaryti įtaką kainos dydžiui ar nurodyti ieškovei iš anksto šios paslaugos kainą ir ją suderinti, nes šios paslaugos kaina yra skaičiuojama pagal realų faktą, ši paslauga buvo būtina siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį, t. y. nugabenti krovinį į paskirties vietą ir net jei vežimą būtų vykdęs kitas vežėjas ji būtų buvusi tokia pati.

70. Atsakovė taip pat pateikė ieškovei reikalavimą sumokėti 1500 Eur už papildomai suteiktą paslaugą Maršruto tyrimas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog Maršruto tyrimas buvo privaloma procedūra siekiant gauti leidimą krovinio gabenimui, tai įrodo oficialus Vokietijos valdžios institucijos pranešimas, taip pat apie šį tyrimą yra rašoma ir išduotuose leidimuose. Byloje yra pateiktas Maršruto tyrimas (b. t. IV, b. t.70–95). Apie reikalingumą daryti tyrimą 2018 m. vasario 15 d. elektroniniu laišku buvo informuoti ieškovės atstovai. Nurodomas numatomas šių išlaidų dydis apie 1400–1500 Eur (b. t. II, b. l. 22). Šios išlaidos taip pat buvo numatytos Sutartyje, kaip papildomos paslaugos.

71. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog apie šios paslaugos suteikimą ieškovė buvo tinkamai informuota atsakovės, atsakovė neturėjo jokių objektyvių galimybių padaryti įtakos kainos dydžiui ar nurodyti ieškovei iš anksto šios paslaugos kainą ir ją suderinti, ir ši paslauga buvo būtina siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį, t. y. nugabenti krovinį į paskirties vietą.

72. Atsakovė taip pat ieškovei pateikė sąskaitą apmokėti 7400 Eur už kelio ženklų nuėmimą. Kelio ženklų, kurie trukdo kroviniui pervežti, nuėmimas yra privaloma procedūra, kurią atlikti įpareigoja atsakovės gauti leidimai vežti krovinį Vokietijos keliais. Iš byloje pateikto Kelio ruožo protokolo (Maršruto tyrimo protokolas) nustatyta, jog siekiant atlikti vežimą tam tikrose Maršruto tyrime nurodytose vietose bus būtina nuimti nurodytus kelio ženklus, taip pat išardyti bortelius ir vėliau juos vėl atstatyti. Apie šias išlaidas ieškovė buvo informuota 2018 m. vasario 28 d. elektroniniu laišku (b. t. II, b. l. 196). Taigi minimų papildomų išlaidų atsiradimas buvo neišvengiamas.

73. Atsakovė ieškovei pateikė sąskaitą dėl 4500 Eur apmokėjimo už plieno plokščių tiekimą pagal maršrutą. Nurodo, kad sąskaitoje įtraukta išlaidų eilutė „plieno plokščių tiekimas maršruto metu“ reiškia, jog krovinio vežimo metu viso maršruto metu esant būtinybei buvo naudojamos plieno plokštės, tokiu būdu vengiant žalos Vokietijos keliams, gatvėms, greitkeliams ir kitiems kelią sudarantiems objektams. Tiekti plieno plokštes viso maršruto metu įpareigojo atsakovės gauti leidimai vežti krovinį Vokietijos keliais, tad šios papildomos išlaidos taip pat buvo neišvengiamos ir apie minimų papildomų išlaidų atsiradimą ieškovė buvo informuota 2018 m. vasario 28 d. elektroniniu laišku (b. t. II, b. l. 196), todėl teismas daro išvadą, kad apie šios paslaugos suteikimą ieškovė buvo informuota ir šios paslaugos suteikimas buvo būtinas siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį.

74. 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje MMI00060 (toliau – Sąskaita) įtraukta išlaidų eilutė dėl Vietinių uosto mokesčių – 9870,00 Eur. Ši eilutė buvo kredituota (2018 m. kovo 30 d. Kreditinė PVM sąskaita faktūra eilutė „Vietiniai uosto mokesčiai“ – 1395 Eur ir 3000 Eur iš eilutės „Ekspedijavimo paslaugos (traversos)“. Taigi šiuo atveju ieškovė apmokėjo 5475 Eur vietinių uosto mokesčių.

75. Atsakovė nurodė, jog šia eilute pavadintos išlaidos susidarė būtent dėl vėjo jėgainių sparnų persukimo uoste. Atsakovės teigimu, šios išlaidos atsirado visiškai dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė neteisingai informavo atsakovę apie jėgainės sparnų aukštį, todėl buvo priimtas kitoks sprendimas dėl jų transportavimo padėties.

76. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė deklaravo, kad vėjo jėgainės sparnų („Blades“) aukštis yra 3,00 metrai (Sutarties Priedas Nr. 1, b. t. I, b. l. 20), todėl atsižvelgiant į tai, buvo sutarta, kad sparnai bus vežami stačiomis, taip papildomai neišleidžiant krovos darbams uoste (b. t. I, b. l. 73, 2018 m. vasario 16 d. elektroninis laiškas). Atsakovė nurodė, kadangi faktinis vėjo jėgainių sparnų aukštis buvo 3,35 metro, sparnai buvo pakrauti į transporto priemones gulsčiomis ir tik su vienu rėmu. Iš elektroninio susirašinėjimo tarp šalių, vykusio 2018 m. kovo 6 d., turinio nustatyta, kad atsakovė nurodė ieškovei, jog yra krovinio matmenų neatitikimų. Ieškovė atsakyme nurodo, kad „Kaip ir sutarta, rytoj 6 valandą ryto žmonės jau bus uoste ir bus pasirengę parodyti kaip nukrauti sparnus, persukti jų rėmus, nes neleido vairuotojai jų vežti stačiai“ (b. t. III, b. l. 52, 53). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog ieškovė apie vėjo jėgainių sparnų aukščių neatitikimus, apie būtinybę juos vežti kitaip nei suplanuota bei apie jų persukimą buvo informuota, šių aplinkybių elektroniniuose laiškuose neginčijo, todėl sąskaitoje įtraukta išlaidų eilutė „Vietiniai uosto mokesčiai“ atsirado dėl to, jog ieškovė deklaravo neteisingus vėjo jėgainių sparnų matmenis. Kadangi deklaruotas aukštis neatitiko faktinio, vėjo jėgainių sparnus uosto terminale teko persukinėti ir pakrauti į laivą ne stačiai, o pasvirai, todėl minimos papildomos išlaidos atsirado išimtinai dėl ieškovės kaltės – netinkamo deklaruoto vėjo jėgainių sparnų ilgio.

77. Atsakovė nurodo, jog sąskaitoje įtraukta išlaidų eilutė „DB skaičiavimas“ reiškia kelių tyrimą. Minimą tyrimą taip pat privalu atlikti iš anksto, siekiant gauti leidimą kroviniui vežti Vokietijos keliais, apie papildomų išlaidų atsiradimą subrangovas atsakovę informavo tik 2018 m. kovo 18 d., todėl akivaizdu, jog suderinti minimų išlaidų dydį iš anksto su ieškove atsakovė neturėjo jokių realių galimybių. Byloje trečiojo asmens atsakovei pateiktoje 2018 m. kovo 8 d. sąskaitoje faktūroje Nr.421837 nurodyta, kad ji išrašyta ir dėl 520 Eur išlaidų „Deutsche Bahn“, ir infrastruktūrai, susijusiai su leidimų išdavimu. Byloje nėra pateiktas „Deutsch Bahn“ atliktas infrastruktūros skaičiavimas, taip pat apie tokio skaičiavimo būtinybę atsakovė ieškovei neužsiminė elektroniniuose laiškuose, apie infrastruktūros tyrimą taip pat nėra nurodyta išduotuose leidimuose. Pažymėtina, jog pagal Sutartį visos išlaidos, susijusios su leidimų išdavimu, tenka atsakovei, todėl teismas vertina, kad atsakovė neįrodė šių išlaidų, kaip papildomų išlaidų, pagrįstumo ir kad ieškovė apie jų būtinumą buvo preliminariai įspėta.

78. 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje MMI00060 (toliau – Sąskaita) įtraukta išlaidų eilutė „Auto prastovos antrai parai“ – 14225,00 Eur. Taip pat atsakovė ieškovei 2018 m. balandžio 9 d. pateikė sąskaitą faktūrą AKA00112, kurios pagrindu reikalavo apmokėti transporto priemonių prastovas Lietuvoje (b. t. I, b. l. 23).

79. Atsakovė nurodo, jog sąskaitoje įtraukta išlaidų eilutė „Auto prastovos antrai parai“ yra atsakovės patirtos papildomos išlaidos dėl transporto priemonių prastovų Vokietijoje dėl ieškovės kaltės. Šios išlaidos už prastovas yra detalizuotos el. laiškuose, kuriuos atsakovė ieškovei siuntė atitinkamai 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 3 d.

80. Atsakovė įrodinėdama prastovas Vokietijoje pateikia 2018 m. kovo 13 d. „L.C.van Tiel Logistics B.V.“ sąskaitą faktūrą Nr. 421856, kurioje nurodyta, kad prašoma apmokėti bauda už prastovą 2018 m. kovo 9 d. iš viso 7375,00 Eur už laukimą, sunkvežimius (b. t. IV, b. l. 19, 20, 21), taip 2018 m. kovo 8 d. sąskaita faktūra Nr.421838 dėl papildomų projekto išlaidų, kurioje prašoma apmokėti už laukimo valandas, eskorto atšaukimą, naują eskortą stebulei ir generatoriui, uždelsus dėl krano, laukiant menčių sunkvežimio ir vidinio bokšto 3, papildomos išlaidos, susijusios su 3 bokšto sekcijos iškrovimu, vairuotoju, eskortu ir iškrovimo personalu šeštadieniais, transporto atramų tiekimu, uosto pagalba, susijusi su menčių pakreipimu, iškrovimo metu – 6975,00 Eur, laukimo išlaidos su trūkstamu kėlimo įrankiu, kabinos dalimis, sunkvežimiais ir uosto įgula, iš viso pagal šią sąskaitą 17370 Eur (b. t. IV, b. l. 47–49). Atsakovė taip pat pateikė mokėjimų pavedimus, patvirtinančius, kad šias išlaidas trečiajam asmeniui padengė (b. t. IV, b. l. 55, 56, 97–98). Atsakovė triplike nurodo, jog automašinų prastovos buvo 2018 m. kovo 5 d. ir 2018 m. kovo 9 d., taip pat nurodo, jog dėl krano gedimo, pelkių ir kitų atsakovei nežinomų priežasčių ieškovė nepakrovė dar 3 autotransporto priemonių. Buvo bandoma krauti ir šeštadienį, tačiau nepavyko, todėl transportas vėl išvažiavo.

81. Sutarties II dalyje Pervežimo sąlygos 3.1.4 punkte nurodyta, jog pakrovimui Vokietijoje duodamos 3 valandos vienai mašinai nemokamai. Bendrai 24 valandos vienai jėgainei, jei visos mašinos į pakrovimo vietą atvyksta iš anksto suderintu laiku ir tinkamu grafiku atitinkamai detalei. Sutarties II dalyje Pervežimo sąlygos 3.1.4 punkte nurodyta, kad išsikrovimui Lietuvoje, Kelmėje duodamos 3 valandos vienai mašinai nemokamai, jei visos mašinos į išsikrovimo vietą atvyksta iš anksto suderintu laiku ir tinkamu grafiku atitinkamai detalei, toliau 100 Eur/val. / už mašiną. Po 6 valandų pradedama skaičiuoti para už 500 Eur / už automobilį.

82. Teismas pažymi, kad visus savo teiginius dėl prastovų Vokietijoje ir Lietuvoje atsakovė įrodinėja savo jau po PVM sąskaitų faktūrų pateikimo siunčiamais elektroniniais laiškais ieškovei (2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. balandžio 4 d. elektroniniais laiškais, b. t. I, b. l. 59–61), kuriuose nurodytas prastovų laikas, taip pat atsakovės subvežėjų pateiktomis sąskaitomis faktūromis. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kada realiai mašinos atvyko į vietą, kada buvo konkrečiai susitarta, kad jos atvyks, kas turėjo būti kraunama, dėl kieno kaltės ir kodėl mašinos laiku nepakrautos ir kada išvyko. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikti nei „prastovų lapai“, nei CMR dokumentai, nei navigacijos / sunkvežimio sekimo sistemos duomenų, kuriuose būtų fiksuojamas pakrovimo laikas, krovinio pristatymo laikas, vėlavimo priežastis ir panašūs parašais bei antspaudais patvirtinti duomenys. Byloje taip pat nėra duomenų, jog apie tai, kad atsakovė elektroniniais laiškais būtų konkrečiai ir aiškiai nurodžiusi, kad nuo šios dienos, šio momento tokiai ir tokiai mašinai dėl tam tikrų priežasčių yra pradedamos skaičiuoti prastovos.

83. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

84. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018).

85. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo turinio teismas neturi galimybės patikrinti ir įvertinti, dėl kieno kaltės susidarė prastovos Lietuvoje. Pažymėtina, kad vienuose iš atsakovės atstovų rašytų laiškų ieškovei nurodoma, kad prastova susidarė dėl to, kad ieškovė nesumokėjo už papildomas paslaugas, kitame jau rašoma, kad mašinos stovės ir nebus kraunamos, nes „žmonės dirba kitoje vietoje“ arba „kad nėra policijos palydos“ (2018 m. balandžio 6 d. elektroniniai laiškai, b. t. I, b. l. 56–58). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Įvertinęs atsakovės byloje pateiktus įrodymus, teismas mano, kad atsakovė neįrodė, jog prastovos Vokietijoje ir Lietuvoje susidarė dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovės atlyginti šias sumas.

86. Atsižvelgdamas į šalių Sutartyje numatytas ir konkrečiai įvardytas papildomas paslaugas, taip pat tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad atsakovė turėjo teisę reikalauti sumokėti už šias papildomas paslaugas, t. y. policijos palydą – 13545 Eur (15050,00 Eur –1505 Eur), plieno plokščių tiekimą palei maršrutą 4500 Eur, maršruto tyrimą – 1500 Eur, ženklų nuėmimą pagal maršrutą – 7400 Eur, iš viso 26945,00 Eur.

87. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė atsakovei už papildomas paslaugas sumokėjo 62515,26 Eur. Pažymėtina, jog teismas sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartis priimta c. b. Nr. 3K-3-310/2013; 2010 m. birželio 23 d. nutartis priimta c. b. Nr. 3K-3-308/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir jai iš atsakovės priteistina 35570,26 Eur (62515,26 Eur – 26945,00 Eur) be pagrindo įgyto turto.

Dėl palūkanų priteisimo

88. CK 6.240 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių (5) procentų dydžio metinės palūkanos nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Ieškovas grąžinti nepagrįstai įgytą pinigų sumą pareikalavo 2018 m. balandžio 13 d. raštu, todėl palūkanos už be pagrindo gautus pinigus atsakovei skaičiuojamos nuo pareikalavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei nuo pareikalavimo grąžinti nepagrįstai įgytą pinigų sumą dienos 2018 m. balandžio 13 d. iki šio ieškinio surašymo dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 2 d., už 80 dienų priteistina palūkanų suma – 389,81 Eur.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

89. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, kurie nebuvo susitarę dėl palūkanų dydžio, iš atsakovės, praleidusios terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

90. Įvertinus bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, šalių atstovų paaiškinimus, duotus teismo posėdžių metu, norminį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteistina 35570,26 Eur be pagrindo įgyto turto, 389,81 Eur palūkanų suma nuo pareikalavimo grąžinti nepagrįstai įgytą pinigų sumą dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki ieškinio surašymo dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 2 d., tai yra už 80 dienų. Kita ieškinio dalis dėl 35000 Eur netesybų ir 26945,00 Eur be pagrindo įgyto turto atmestina.

Bylinėjimosi išlaidos

91. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

92. Kadangi ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 98465,42 Eur, teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš viso 35960,07 Eur, todėl yra tenkinti 36,52 procentai ieškovės ieškinio.

93. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 1702 Eur dydžio žyminį mokestį (b. t. I, b. l.12). Ieškovė patyrė 2990 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai šioje byloje ir prašo jas priteisti iš atsakovės, jeigu būtų priimtas palankus ieškovei teismo sprendimas. Ieškovės byloje patirtas išlaidas teisinei pagalbai pagrindžia byloje pateiktos: 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra Nr. 12/2018; 2018 m. gruodžio 31 d. teisinių paslaugų ataskaitos išrašas; 2019 m. sausio 14 d. Mokėjimo nurodymas (b. t. IV, b. l. 178–182). Išlaidos už ieškinio, dubliko, rašytinių paaiškinimų parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių advokatų paslaugų įkainių nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovė taip pat byloje pateikia įrodymus apie 998,00 Eur patirtų išlaidų už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (b. t. V, b. l. 191–193). Iš viso ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 5690 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (36,52 procentai), iš atsakovės priteistina 2078,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

94. Atsakovė byloje patyrė 13146,65 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai šioje byloje. Atsakovės byloje patirtas išlaidas teisinei pagalbai pagrindžia byloje pateikti: kvitai (b. t. IV, b. l. 57, 65, 67, 185, b.t. V, b. l. 27, 68–70) ir 2019 m. vasario 19 d. PVM sąskaita faktūra AVC Nr.19-050, ataskaita, 2018 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaita faktūra AVC Nr.18-152, ataskaita, 2019 m. sausio 3 d. PVM sąskaita faktūra AVC Nr.19-002, ataskaita, 2019 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr.19-152, ataskaita 2019 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC Nr. 19-152 (nuorašas), PVM sąskaitos faktūros Nr. AVC Nr. 19-152 apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (nuorašas), 2019 m. liepos 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC Nr. 19-247 (nuorašas), PVM sąskaitos faktūros Nr. AVC Nr. 19-247 apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (nuorašas), 2019 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC Nr. 19-453 (nuorašas), PVM sąskaitos faktūros Nr. AVC Nr. 19-453 apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (nuorašas) (b. t. IV, b. l. 61, 62, 63,64, 68, 69, b. t. V, b. l. 25–26, b.t. VII, b. l.68, b. t. VII, b. l. 62). Atsakovė byloje taip pat pateikia duomenis apie 1661,33 Eur dydžio patirtas išlaidas už vertimo paslaugas 992,20 Eur+ 70,18 Eur, + 598,95 Eur, b. t. IV, b. l. 58, 66, 183, 184, b. t. V, b. l. 13, 19, 103–104). Taip pat 65 Eur mokestį už teismo pareigūno arba asmens, kompetentingo pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę, suteiktas paslaugas (b. t.VII, b. l. 53).

95. Spręsdamas klausimą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

96. Teismas pažymi, kad įvertinęs objektyvius kriterijus, teismas turi teisę mažinti priteistinų išlaidų sumą, nesivadovaudamas advokato honoraro dydžiu, nustatytu teisinių paslaugų sutartyje. Rekomendacijose įvardyti ne tik maksimalūs priteistini užmokesčio už tam tikras paslaugas dydžiai, tačiau ir kriterijai, pagal kuriuos nustatomas konkrečioje byloje pagrįstų išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis: bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo, laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

97. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį yra taikomas 2,5 koeficientas, už tripliką – 1,5 koeficientas, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 koeficientas, už kitų, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 koeficientas, už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. antrą ketvirtį sudarė 1 289 Eur. Atsižvelgęs į atsakovės byloje pateiktus procesinius dokumentus (atsiliepimą (3222,50 Eur) ir tripliką (1933,50 Eur), keturis rašytinius paaiškinimus (2062,40 Eur), 2 prašymus (257,80 Eur), 3 lydraščius (386,70 Eur)), dalyvavimą 3 val. 40 min. trukmės teismo posėdžiuose (515,60 Eur), juose dėstomą argumentaciją, Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius, teismas mano jog prašomos priteisti 13146,65 Eur atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme yra mažintinos iki 8378,50 Eur.

98. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad atsakovė šio proceso metu iš viso patyrė 10104,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (1661,33 Eur+65 Eur+8378,50 Eur). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (36,52 procentai), iš ieškovės atsakovei priteistini 6414,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistina 4336,54 Eur (6414,55 Eur - 2078,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais, 269–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CF&S Lithuania“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ 35570,26 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų ir 26 ct) be pagrindo įgytą sumą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CF&S Lithuania“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ 389,91 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 91 ct) palūkanų už be pagrindo įgytą pinigų sumą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CF&S Lithuania“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ 6 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 35960,17 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 10 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ 4336,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CF&S Lithuania“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Kristina Domarkienė