- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2-1568-1018/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20304-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Petrauskienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- V. G.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1
2023 m. birželio 1 d.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kryžiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. G. dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei R. G., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškinį, kuriuo, jį kelis kartus tikslinusi, prašė: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2188647/2021, nustatytą dukros V. G. gyvenamąją vietą su tėvu ir nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove, R. G., gyv. (duomenys neskelbtini); nustatyti išlaikymą iš V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) skirtą V. G., ir uzufrukto teise valdomą R. G., lygų 317 Eur; nustatyti siūlomą V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnametės dukros V. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: 1. tėvas V. G. bendrauja su nepilnamete dukterimi V. G. nedalyvaujant vaiko motinai R. G. antradieniais visomis metų savaitėmis mokslo metų laikotarpiu ir visomis metų savaitėmis antradieniais – ne mokslo metų laikotarpiu nuo dukros V. G. užsiėmimų pabaigos iki 21.00 val. bei nelyginių savaičių savaitgaliais, dukterį pasiimdamas iš jos namų penktadienį 18.30 val. ir grąžindamas sekmadienį 18.00 val. ją motinai R. G. į jos namus arba į kitą sutartą su R. G. vietą. Susitarimas suderinamas SMS žinute ir/arba elektroninio ryšio priemonėmis ne mažiau kaip 3 valandas iki numatyto parvežimo laiko; 2. Apie atvykimą ar neatvykimą bendrauti su nepilnamete dukterimi V. G. šios tvarkos 1 punkte numatytais atvejais V. G. įspėja vaiko motiną R. G. ne vėliau nei prieš vieną dieną; tėvas V. G. praleidžia su nepilnamete dukterimi V. G. 14 kalendorinių dienų (nebūtinai iš eilės) savo kasmetinių atostogų metu, sutampančių su dukros atostogomis, apie pasirinktą bendrų atostogų laiką informuojant mamą R. G. sms žinute arba elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios; 4. tėvas V. G. praleidžia su dukterimi V. G. Šv. Velykas (pagal katalikų kalendorių) – 2024, 2026 metais ir Šv. Kalėdas (gruodžio 25–26 d.) 2023, 2025 metais ir Naujųjų metų šventę (sausio 1 d.) – 2024, 2026 metais. Tėvas, įspėjęs apie tai vaiko motiną prieš vieną dieną, pasiima dukrą švenčių išvakarėse 18 val. ir grąžina ją motinai šventės paskutinę dieną 18 val.; 5. tėvas V. G. turi teisę per dukters V. G. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) atvykti ją pasveikinti dalyvaujant motinai. Taip pat jis turi teisę nedalyvaujant mamai R. G. kartu su dukra V. G. atšvęsti jos gimtadienį pasirinktą savaitgalio dieną keturias valandas, apie savo atvykimą prieš 1 (vieną) dieną įspėjęs vaiko motiną R. G. ir suderinęs susitikimo laiką, atsižvelgiant į dukters užimtumą; 6. tėvas V. G. turi teisę ne eilės tvarka praleisti su nepilnamete dukra Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nuo 11.00 valandos iki 18.00 valandos; 7. Jeigu bendravimas neįvyksta dėl dukros V. G. ligos arba kitos svarbios priežasties, bendravimo laikas neperkeliamas; 8. tėvas V. G. turi teisę lankyti sergančią dukrą V. G., apie savo atvykimo laiką suderinęs su vaiko motina R. G.; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant atidėtą žyminį mokestį).
Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje V. G. ieškinys buvo tenkintas iš dalies: buvo numatyta, kad vaikų (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. G.; vaikams priteista po 200 Eur kas mėnesį išlaikymo suma; nustatyta laikino pobūdžio bendravimo tvarka (nenumatytas joks švenčių ir atostogų grafikas) ir nutarta įpareigoti Tarnybą pasikeitus aplinkybėms ir po vykdomo šiuo metu ikiteisminio tyrimo galutinio nuosprendžio įsiteisėjimo atsakovės R. G. atžvilgiu, pateikti teismui naujas išvadas ir įvertinimus apie R. G. ir V. G. šeimas bei jų nepilnamečius vaikus. Pažymėjo, kad nepilnametė dukra V. G. nuo vasaros pradžios gyvena su ja, tuo tarpu V. G. nevykdo civilinėje byloje Nr. e2188647/2021 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. V. G. taip pat neprisideda prie V. G. išlaikymo bei nuosekliai vykdo savo siekį visiškai uždrausti jai bendrauti su vaikais. Baudžiamojoje byloje ji yra išteisinta, o vaiko interesus atitinka pilnavertis bendravimas ir su tėvu, ir su motina, taip pat aiškus laiko (taip pat ir švenčių) planavimas. Nustatant bendravimo tvarką, prašė teisiškai tiksliai bei vienareikšmiškai suformuluoti lygiagrečios tėvystės principą. Siūlomą tvarką parengė, tardamasi su specialistais ir stengdamasi apgalvoti ir gimtadienių, ir švenčių šventimo poreikius bei tai, kad vaikui ypatingai svarbus yra bendravimas ir su tėvu, ir su mama.
Teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad su dukra nuo 2022 m. liepos mėn. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name D. R.. Ieškovės gyvenamojoje vietoje dukra turi savo kambarį. Šiuo metu V. būrelių nelanko. Dukrai nustatytas atopinis dermatitas. Turi laiko ir galimybių rūpintis dukra ir tai jai teikia džiaugsmą. Ieškovė nemato kliūčių teikti vienodą išlaikymą ir savo sūnui.
Atsakovas V. G. su patikslintu ieškiniu iš dalies sutiko. Neprieštaravo dėl dukters V. G. gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su motina R. G. jos gyvenamojoje vietoje. Nesutiko su prašoma priteisti išlaikymo suma, kadangi nurodomo suma nėra pagrįsta, o be to ir pirminėje ieškinio versijoje buvo pateiktos melagingos išlaidos. Ieškinyje kalbama apie lygybę – lygybė tokiu atveju turi būti abiejų vaikų atžvilgiu. Neprieštarautų prašomai išlaikymo sumai tokiu atveju, jei tokia pati išlaikymo suma būtų nustatyta ir sūnui M. G.. Ieškovės prašoma bendravimo tvarka vaikų atžvilgiu yra per griežta ir per daug smulkmeniškai aprašyta. Teismo priimta laikinoji bendravimo tvarka šiuo atveju labiau atitinka dukters interesus ir jos poreikį savarankiškai planuoti savo laką ir susitikimus. Teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai paaiškinant, kad pritaria ir gerbia dukros nuomonę bei jos norą gyventi su motina. Dėl išlaikymo priteisimo, mano, kad turi būti vienodas išlaikymas abiems vaikams. Gyvena su drauge (sugyventine) J., jos dukra bei M. dviejų kambarių bute, iš viso 4 asmenys. J. ir jos dukra gerai sutarė su V..
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius galutinėje išvadoje nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė dukra V., kuri yra 14 metų amžiaus, tai gi pakankamo amžiaus ir brandos (be to, įgijusi ir dalinį veiksnumą), 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais priėmė sprendimą gyventi su motina, o tėvai tokiam vaiko pasirinkimui pritarė, taip pat į tai, kad tėvas ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog dukters gyvenamosios vietos pakeitimui neprieštarauja, Tarnyba sutinka, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti V. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su motina. Gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarautų nepilnametės interesams. Tarnybos nuomone, motinos prašoma nustatyti V. bendravimo su tėvu tvarka iš esmės neprieštarauja nepilnametės interesams, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, tokia tvarka būtų pakankama užtikrinti pastovų, nuoseklų ir betarpišką ryšio ir santykių tarp tėvo ir dukters palaikymą. Taip pat ji yra sudaryta, atsižvelgus į tai, kokia yra nustatyta motinos bendravimo su sūnumi M. (gyvenančiu su tėvu) tvarka bei sudaranti galimybes vaikams su vienu iš tėvų savaitgalius ir atostogas bei šventes praleisti drauge, taigi sudarytų sąlygas ir vaikų tarpusavio bendravimui. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių šalių dukros gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina, vertinant, kad vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai iki pilnametystės. Tarnybai sunku vertinti prašomo nustatyti tėvo V. teikiamo išlaikymo dydį, nes šis ieškovės reikalavimas nėra suformuluotas vienareikšmiai, t.y. R. G. prašo nustatyti, kad tėvo dukrai teikiamas išlaikymas būtų 317 Eur/mėn., t.y pusę Vyriausybės nustatytos 2023 m. minimalios mėnesinės algos 840 Eur/ mėn.; ieškovė nepaaiškina, kokiu būdu 317 Eur sudaro pusę nuo 840 Eur., taip pat iš jos reikalavimo neaišku, ar išlaikymas turėtų būti 317 Eur/ mėn. dydžio ar pusė nuo 840 Eur. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, kaip vaikui būtino išlaikymo dydžio orientacinį kriterijų taikant minimalią mėnesio algą, įprastai yra remiamasi neto („į rankas“) minimalios algos dydžiu, kuris 2023 metais sudaro 633 Eur/mėn., tačiau paskirstant šį dydį tarp tėvų turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikui įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama išmoka vaikui, kuri 2023 m. sudaro 85,75 Eur/mėn. Šių lėšų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl darytina išvada, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, dėl to vaikų poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma mažintina atitinkama suma, bet dėl to ar atitinkamą išskaitą R. G. atliko, iš ieškinio nėra aišku. Tarnybos skaičiavimu, jei ieškovė prašo nustatyti vaiko išlaikymo dydį lygų pusei mėnesinės algos (neto, 633 Eur/mėn.), tai išminusavus valstybės išmoką vaikui, reikštų, kad tarp tėvų lygiomis dalimis dalintina suma yra 547, 25 Eur/mėn., atitinkamai iš tėvo priteistina po 273,63 Eur/ mėn., bet ne po 317 Eur/mėn. Taigi, remiantis išdėstytu, Tarnyba mano, kad prašomas nustatyti tėvo V. kas mėnesį mokamo išlaikymo dydis po 317 Eur/ mėn. būtų pakankamas paauglės poreikiams tenkinti, o jei prašoma priteisti suma būtų apskaičiuojama remiantis kasacinio teismo suformuotais pusės minimalios algos dydžio išlaikymo apskaičiavimo principais, ji sudarytų 273,63 Eur/mėn. ir būtų pakankama minimaliems mergaitės poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovas V. G. priešieškiniu, kurį teismo posėdžio metu patikslino, prašė: nustatyti išlaikymo vienodas išlaikymo sumas po 317 Eur abiems vaikams, iš jo - dukters V. G. išlaikymui, iš ieškovės - sūnaus M. G. išlaikymui, pagal LR galiojančius teisės aktus; nustatyti sekančią abiejų tėvų bendravimo tvarką su vaikais: tėvas V. G. turi teisę, atsižvelgiant į dukros V. G. užimtumą ir popamokinę veiklą bei jos brandą priimti sprendimus, bendrauti su nepilnamete dukterimi V. G. nedalyvaujant vaiko motinai R. G.: a) nelyginių savaičių antradieniais po pamokų ir užklasinės veiklos užsiėmimų pabaigos iki 20.00 val.; b) nelyginių savaičių penktadieniais po pamokų ir užklasinės veiklos užsiėmimų, susitikdamas su dukterimi sutartoje vietoje 18.30 val. Į motinos namus dukra grįžta sekmadienį 20.00 val.; c) per kasmetines atostogas, sutampančiomis su nepilnametės dukters atostogomis, 14 kalendorinių dienų (nebūtinai iš eilės). Apie pasirinktą bendrų atostogų laiką informuojant motiną R. G. SMS žinute arba elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios; d) per didžiąsias metų šventes: Šv. Velykas (pagal katalikų kalendorių) - lyginiais metais; Šv. Kūčias ir Kalėdas (gruodžio 24-26 d.) - nelyginiais metais; Naujųjų metų išvakarėse ir Naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) - lyginiais metais. Tėvas, įspėjęs apie tai vaiko motiną prieš vieną dieną, susitinka su dukra švenčių išvakarėse 18 val. Į motinos namus dukra grįžta paskutinę šventės dieną, 20.00 val.; e) per dukters V. G. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į jos užimtumą ir susitaręs su dukra atvykti jos pasveikinti neutralioje vietoje, nedalyvaujant motinai R. G.; f) nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto tvarkos praleisti su nepilnamete dukra Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį); g) nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto tvarkos praleisti su nepilnamete dukra tėvo gimtadienį (spalio 10 dieną). Dėl susitikimų su nepilnamete dukterimi V. G. pagal aukščiau išdėstytą tvarką tėvas susitaria ir apie tai įspėja ne vėliau kaip prieš vieną dieną vaiko motiną R. G.. Jeigu bendravimas neįvyksta dėl dukros V. G. ligos arba kitos svarbios priežasties (pasikeitęs mokslo ar užklasinės veiklos grafikas/krūvis, mokyklinės išvykos, atostogos ar pan.), bendravimo laikas neperkeliamas. Bendravimas su vaikų vyksta abipusiu sutarimu, be prievartos, dukrai neprieštaraujant; motina R. G. turi teisę, atsižvelgiant į sūnaus M. G. užimtumą ir popamokinę veiklą bei brandą priimti sprendimus, bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. G. nedalyvaujant vaiko tėvui V. G.: a) lyginių savaičių antradieniais po pamokų ir užklasinės veiklos užsiėmimų pabaigos iki 20.00 val.; b) lyginių savaičių penktadieniais po pamokų ir užklasinės veiklos užsiėmimų, susitikdama su sūnumi sutartoje vietoje 18.30 val. Sūnus grįžta į tėvo namus sekmadienį 20.00 val.; c) per kasmetines atostogas, sutampančiomis su nepilnamečio sūnaus atostogomis, 14 kalendorinių dienų (nebūtinai iš eilės). Apie pasirinktą bendrų atostogų laiką informuojant tėvą V. G. SMS žinute arba elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios; d) per didžiąsias metų šventes: Šv. Velykas (pagal katalikų kalendorių) - nelyginiais metais; Šv. Kūčias ir Kalėdas (gruodžio 24-26 d.) - lyginiais metais; Naujųjų metų išvakarėse ir Naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) - nelyginiais metais. Motina, įspėjusi apie tai vaiko tėvą prieš vieną dieną, susitinka su sūnumi švenčių išvakarėse 18 val. Sūnus grįžta į tėvo namus paskutinę šventės dieną 20 val.; e) per sūnaus M. G. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į jo užimtumą ir susitarusi su sūnumi atvykti jos pasveikinti neutralioje vietoje, nedalyvaujant tėvui V. G.; f) nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto tvarkos praleisti su nepilnamečiu sūnumi Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) nuo 11.00 valandos iki 18.00 valandos; g) nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto tvarkos praleisti su nepilnamečiu sūnumi motinos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)). Dėl susitikimų su nepilnamečiu sūnumi M. G. pagal aukščiau išdėstytą tvarką motina susitaria ir apie tai įspėja vaiko tėvą V. G. ne vėliau nei prieš vieną dieną. Jeigu bendravimas neįvyksta dėl dukros M. G. ligos arba kitos svarbios priežasties (pasikeitęs mokslo ar užklasinės veiklos grafikas/krūvis, mokyklinės išvykos, atostogos ar pan.), bendravimo laikas neperkeliamas. Bendravimas su vaikų vyksta abipusiu sutarimu, be prievartos, sūnui neprieštaraujant; atmesti ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi byla nevedama per advokatus, atitinkamai bylinėjimosi išlaidų nei viena iš šalių nepatiria. Nurodė, kad su ieškove turi 2 vaikus: dukrą V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų M. G., gim. (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas byloje Nr. e2-188-647/2021 priėmė nutartį, kuria nustatė abiejų vaikų gyvenamąją vietą su juo, vaikų tėvu, nustatė motinos ir vaikų bendravimo tvarką, bei nustatė vaikų išlaikymui motinos skiriamą sumą vienodą abiems vaikams. Analogiškai vienodos išlaikymo sumos buvo nustatytos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartyje 2YT-1863-647 2018.
Ieškovė R. G. atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs priešieškinio reikalavimus, priėjo prie išvados, kad šalių reiškiami reikalavimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos iš esmės yra labai panašūs ir tėvai praktiškai sutaria šiuo klausimu, ieškovės ir atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja nepilnamečių interesams, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis tokia tvarka būtų pakankama užtikrinti pastovų, nuoseklų ir betarpišką ryšio ir santykių tarp tėvo / motinos ir skyrium gyvenančių kiekvieno iš vaikų palaikymą. Taip pat ji sudarytų sąlygas ir vaikų tarpusavio bendravimui. Atsižvelgdama į tai, kad po to, kai Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-03-17 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, buvo nustatytas M. motinos teikiamo išlaikymo dydis ženkliai išaugo pragyvenimo lygis, Tarnyba sutiko, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas spręsti dėl M. priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), o atsakovo prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas kasdieniams berniuko poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad nepilnametė V. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių nepilnametė dukra, o M. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių sūnus. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1863-647/2018 nustatyta nepilnamečių vaikų V. G. ir M. G. gyvenamoji vieta kartu su motina R. G. ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu V. G.. Teismo sprendimu taip pat buvo priteista iš R. G. po 200 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui bei nustatyta skyrium gyvenančios R. G. ir vaikų bendravimo tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1610-779/2021, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, pradėtas ikiteisminis tyrimas R. G. atžvilgiu dėl galimai panaudoto smurto dukros V. atžvilgiu, dėl ko vaikai patikėti tėvui V. G. ir jie pradėjo gyventi tėvo gyvenamojoje vietoje, nesaugi ir sunki psichologinė atmosfera motinos gyvenamojoje vietoje, iš esmės nulėmė tai, jog buvo pakeistas ankstesnis teismo sprendimas ir vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu V. G..
Dėl nepilnametės V. G. gyvenamosios vietos pakeitimo
Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, būtina vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašo pakeisti dukros V. G. gyvenamąją vietą ir nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą su ja. Šis materialinis reikalavimas iš esmės yra grindžiamas tuo, jog nepilnametė dukra V. G. nuo 2022 m. vasaros pradžios gyvena su ja, o baudžiamojoje byloje ji yra išteisinta. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, Tarnybos išvadą byloje, sutinka su ieškove, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, nustatytą mergaitės gyvenamąją vietą su tėvu V. G. ir nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą su motina R. G..
Kaip patvirtina ginčo šalių posėdžio metu duoti paaiškinimai bei užfiksuota rašytinėje bylos medžiagoje, V. G. nuo 2022 m. liepos mėn., kuomet svečiavosi pas ieškovę (motiną) jos gyvenamojoje vietoje, liko ir iki šiol gyvena su motina (ieškove). 2022 m. lapkričio 16 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte mergaitė patvirtino, kad nori būti ir gyventi nuolat su motina. Anot mergaitės, per dvejus metus motina kardinaliai pasikeitė. Mergaitė pasidžiaugė, kad su mama gali kalbėtis ir apie viską, mama supranta, užjaučia, pataria, kartais papyksta, tačiau visada atkreipia dėmesį į jos norus ir ją girdi, gali jai viską papasakoti. Mergaitė jaučiasi mamai artima. Mergaitė, gyvendama pas motiną (ieškovę), turi ir savo asmeninę erdvę, savo kambarį, kas ypač svarbu, mergaitei sulaukus paauglystės. Be to, ieškovė bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, teikia informaciją apie šeimą (2022 m. spalio 10 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro raštas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė vykdo jai iškeltus uždavinius (gerinti bei stiprinti savo emocinę būseną; siekti rezultatyvaus bendravimo su socialine darbuotoja ir kitais pagalbą šeimai teikiančiais asmenimis; užtikrinti saugią emocinę /psichologinę aplinką vaikų atžvilgiu) ir įgyvendina konkrečias priemones (lanko individualias psichologo paslaugas; teikia informaciją apie šeimą, praneša apie pokyčius, laikosi specialistų rekomendacijų, sudaro sąlygos darbuotojai lankytis namuose, vykdo pagalbos plano uždavinius) (2022 m. liepos 5 d., 2022 m. spalio 12 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pagalbos planai), kas taip pat teigiamai apibūdina ieškovę ir tai, kad ji nori bei siekia pakeisti savo elgesį. Atsakovas, mergaitės tėvas, tiek rašytinėje bylos medžiagoje yra nurodęs, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad neprieštarauja ir gerbia dukros norą gyventi su motina.
Nustatyta ir tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, priimtu civilinėje byloje Nr. 1-29-103/2022, ieškovė yra išteisinta pagal BK 163 straipsnį ir BK 140 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad iš esmės yra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių mergaitės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, o šiuo metu labiausiai vaiko (mergaitės) interesus atitinka jos gyvenamosios nustatymas su motina (ieškove) jos gyvenamojoje vietoje, todėl teismas tenkina šį reikalavimą ir pakeičia ankstesnį teismo sprendimą dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatyto su tėvu (atsakovu) V. G..
Teismas pastebi, kad bylos duomenimis mergaitė daug praleidžia pamokų (Vilniaus Antakalnio progimnazijos 2022 m. lapkričio 15 d. raštas), tačiau nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad tai susiję būtent dėl mergaitės apsigyvenimo su motina. Jau 2020 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) rašte Nr. 1.8-V8-47 taip pat buvo nurodyta, jog mergaitė yra nemažai praleidusi pamokų. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė yra paauglė, pagal bylos medžiagą ji taip pat yra išsakiusi apie patirtas patyčias mokykloje, dėl ko irgi mergaitė gali vengti eiti į mokyklą, todėl abu tėvai, o ypač ieškovė, su kuria nustatoma nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta, turi pareigą užtikrinti mergaitės pamokų lankomumą.
Dėl išlaikymo nepilnametei V. G. priteisimo ir M. G. išlaikymo padidinimo
Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo taip pat neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsni). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir / ar pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 straipsnio 1 -2 dalys).
Nagrinėjamu atveju nuo ankstesnio teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas po 200 Eur išlaikymo dydis iš ieškovės nepilnamečiams V. ir M., praėjo kiek daugiau nei dveji metai. Per šį laikotarpį neabejotinai pasikeitė ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą, o tai savaime lėmė ir vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimą. Tuo pačiu augant vaikams, didėja ir vaikų poreikiai. Šiuo metu nepilnametei V. G. yra 14 m. ((duomenys neskelbtini)), o M. (duomenys neskelbtini) 13 m. Taigi, tarp vaikų nėra didelio amžiaus skirtumo, abu vaikai yra paaugliai. Abu tėvai prašo priteisti vaikams vienodo dydžio, t.y. po 317 Eur išlaikymą kas mėnesį.
Nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikams platėja jų socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaikų vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Pagal ieškovės pateiktą V. G. poreikių lentelę, mergaitės poreikių tenkinimui per mėn. reikia apie 700 Eur. Atsakovo pateiktais duomenimis, sūnaus M. poreikių tenkinimui per mėn. sudarančios išlaidos svyruoja nuo 600 Eur iki 800 Eur. Pagal bylos duomenis, paskutiniu laikotarpiu vaikai nelanko būrelių (užklasinės veiklos). Nenustatyta, kad berniukas turėtų specialių poreikių. Yra sveikas. Mergaitei anksčiau buvo nustatyta tam tikrų sveikatos diagnozių, kitų emocinių sutrikimų vaikystėje, tačiau nėra duomenų, kad šiuo metu būtų ar sirgtų lėtiniu psichiniu sutrikimu, nenustatyti individualūs psichologiniai ypatumai. Iš e. sveikatos bei kitų byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad mergaitei yra nustatyti alerginis rinitas/kitas alerginis rinitas, dominuojanti alerginė astma/astma, kitas atopinis dermatitas, tačiau byloje nepateikta ir neįrodytos konkrečios išlaidos, susijusios su šių ligų prevencija ir/ar gydymu.
Abiejų ginčo šalių teiktos vaikų poreikių lentelės, sąskaitų išrašai ir čekiai leidžia daryti išvadą, kad abiejų vaikų poreikiai yra pakitę, ankstesniu teismo sprendimu nustatyta 200 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui šiuo metu nėra pakankama vaikų poreikiams patenkinti.
Teismas pažymi, kad, vertinant protingumo požiūriu, visų vaikų poreikių bei nenumatytų išlaidų, rašytiniais įrodymais pagrįsti neįmanoma, o tam iš tėvų, kuris augina vaiką, natūraliai tenka didesnė bei nenumatytų išlaidų dalis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).
Susipažinus su byloje esančiais duomenimis apie ginčo šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, tačiau pagerėjo, lyginant ankstesnio teismo sprendimo priėmimo metu.
Šiuo metu ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį butą/patalpas ir žemės sklypą, esančius D. R., tiesa, apsunkintus hipoteka, ieškovė turi vieną transporto priemonę, darbo užmokestis per mėn., neatskaičius mokesčių, sudaro apie 3000 Eur. Ieškovė nėra juridinio asmens dalyvė ar akcininkė, jos turtui nėra taikomas areštas, nėra vykdomų piniginių išieškojimų priverstine tvarka. Atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių (valdymo teisė registruota vienai transporto priemonei). Atsakovas nėra juridinio asmens dalyvis ar akcininkas, jo turtui nėra taikomų areštų, nėra vykdomų piniginių išieškojimų atsakovo atžvilgiu. Darbo užmokestis, neatskaičius mokesčius, iki 2023 m. sudarė apie 3500 Eur.
Ieškovė ir atsakovas yra sveiki, jauni, darbingo amžiaus asmenys. Šalys kitų nepilnamečių vaikų neturi.
Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius visuma, sprendžia, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo priėmimo vaikų poreikiai išaugo ir sprendimu priteista kiekvienam vaikui išlaikymo po 200 Eur suma nepakankama jiems (poreikiams) patenkinti, t. y. vaikų visapusiškiems (kasdieniniams būtiniems ir laisvalaikio, popamokinio ugdymo, lavinimo ir pan.) poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga didesnė (apie 700 Eur) suma, nes dėl išaugusio pragyvenimo lygio bei dėl vaikų amžiaus išaugo išlaidos būtinosioms prekėms (maistui, aprangai), mokslui, laisvalaikiui. Tuo tarpu abiejų tėvų finansinė padėtis, gaunamos pajamos yra pakankamos, kad vaikams būtų teikiamas didesnis išlaikymas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 840 Eur, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Todėl išlaikymo orientacinis dydis šiuo metu yra 316,50 Eur (633 Eur dalinus per pusę tarp abiejų tėvų), o, minusavus mokamą išmoką vaikui (85,75 Eur), ji sudaro 273,63 Eur kiekvienam iš tėvų. Tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) ginčo šalims nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečių vaikų tokio dydžio poreikių.
Nors šiuo atveju šalys prašo priteisti po 317 Eur išmoką kiekvienam vaikui, kuri yra didesnė nei orientacinis išlaikymo dydis (273,63 Eur), tačiau, kaip minėta, šalys visų vaikų poreikių bei nenumatytų išlaidų rašytiniais įrodymais pagrįsti objektyviai negali. Šalių nurodytos vaikų išlaikymo išlaidos vertintinos kaip protingos bei realios, neįrodyta, jog mergaitės poreikiai, lyginant su sūnaus, yra iš esmės didesni dėl jos sveikatos būklės, todėl teismas priteisia iš atsakovo V. G. dukrai V. G. po 317 Eur išlaikymą per mėn., o ankstesniu teismo sprendimu iš ieškovės R. G. priteistą 200 Eur išlaikymo per mėn. sumą sūnui M. G. padidina iki 317 Eur. Tuo pagrindu keistinas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimu vaikams V. G. ir M. G. priteistas išlaikymo dydis.
Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas ir kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta taisykle, išlaikymas V. G. priteistinas nuo 2022 m. lapkričio 3 d., t. y. nuo ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo ir kitų reikalavimų dienos, o išlaikymas M. G. priteistinas nuo 2023 m. balandžio 21 d., t.y. nuo atsakovo priešieškinio dėl išlaikymo sūnui padidinimo ir bendravimo tvarkų pakeitimo pateikimo dienos.
Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiams vaikų poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiams, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikams dydis (CK 3.201 str.).
Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovės ieškinys vadinosi ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bet šis reikalavimas galutinai nebuvo suformuluotas bei pareikštas.
Dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) nustatymo (pakeitimo)
Nustačius nepilnametės V. G. gyvenamąją vietą su ieškove R. G., nustatytina skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) V. G. ir dukros V. G. bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Vertinant ankstesniu teismo sprendimu nustatytą vaikų ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarką bei šioje byloje šalių siūlomos bendravimo tvarkos, matyti, kad tėvų siūlomos bendravimo tvarkos iš esmės yra panašios. Skirtingai nuo ankstesniu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, tėvai siekia nustatyti bendravimo tvarką atostogų ir švenčių dienomis. Dėl bendravimo įprastomis savaitės dienomis, ieškovė siūlo bei prašo tėvo ir dukros bendravimo visomis savaitės dienomis antradieniais, tuo tarpu atsakovo siūloma bendravimo tvarka, jog kiekvienas vaikas su kitu iš tėvu būtų skirtingomis savaitės dienomis. Teismas, įvertinęs mergaitės išsakytą poziciją dėl jos bendravimo su tėvu dažnumo, jos amžių bei socialinę brendą, tačiau tuo pačiu ir ieškovės išsakytas aplinkybes, grindžiant dukros poreikį ir norą bendrauti su tėvu, iš esmės palieka tėvo ir dukros bendravimo tvarką, kuri buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi, kaip laikinoji bendravimo tvarka. Teismo vertinimu, ši bendravimo tvarka labiausiai atitinka nepilnametės mergaitės interesus bei sudaro galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dažniau bendrauti su dukra ir dalyvauti jos gyvenime.
Teismas, vertindamas atsakovo siūlomą pakeistą ieškovės ir sūnaus M. bendravimo tvarką, neturi pagrindo su ja nesutikti, todėl, padaręs nežymias korekcijas, kuri iš esmės nekeičia siūlomos bendravimo tvarkos, ją patvirtina.
Pastebėtina, kad, kaip ir nurodė Tarnyba, svarbiausia, kad tėvai bendravimo tvarkos pagarbiai ir geranoriškai laikytųsi. Šalys gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Dėl to abi šalys turėtų stengtis geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė pradinio ieškinio reikalavimų dėl jos ir sūnaus M. G. bei V. G. ir brolio M. G. bendravimo tvarkos nustatymo, todėl teismas, priimdamas šį atsisakymą, šioje reikalavimų dalyje bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 d.).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas viso žyminio mokesčio mokėjimas, todėl už patenkintus ieškinio reikalavimus žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą. Atitinkamai už patenkintus priešieškinio reikalavimus, už kuriuos atsakovas sumokėjo žyminį mokestį, žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 96 straipsnis).
Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, jos gyvenamąją vietą nustatant su ieškove, bei tenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo, už šiuos ieškinio reikalavimus, ieškinį teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas 186 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo V. G. į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus atsakovo V. G. priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo sūnui padidinimo, priešieškinį teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, už šį reikalavimą mokėtinas 86 Eur žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės R. G. į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Kadangi tiek ieškovės reikalavimas dėl tėvo ir dukros bendravimo tvarkos nustatymo bei atsakovo reikalavimai dėl motinos ir dukros bei motinos ir sūnaus bendravimo tvarkų nustatymo (pakeitimo) buvo iš esmės patenkinti, todėl ieškovės nesumokėtas žyminis mokestis (100 Eur) už šį reikalavimą, jį patenkinus, priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą, o atsakovo už du neturtinius reikalavimus sumokėtas 214 Eur žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės atsakovo naudai.
Kadangi teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo atidėtas viso žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl, ieškovei atsisakius dviejų ieškinio reikalavimų (dėl jos ir sūnaus bendravimo tvarkos bei dukros ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo), už šiuos reikalavimus mokėtinas 50 Eur žyminis mokestis (200*0,25) priteistinas iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 87 straipsnio 2 dalis.).
Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 286 Eur žyminio mokesčio.
Iš viso iš ieškovės priteistina 136 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą bei 214 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atsakovui.
Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos byloje patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas.
Nors atsakovas byloje pateikė advokato išrašytą sąskaitą už atsiliepimo į ieškinį surašymą, tačiau nebuvo pateiktas šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis įrodymas, todėl šios išlaidos (sąskaitoje nurodyta 100 Eur suma) atsakovui neatlygintinos.
Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 4,48 Eur, t.y. neviršija 5 Eur, todėl iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).
Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis dėl laikino išlaikymo V. G. priteisimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. G. tvarka (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, nustatytą nepilnametės V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti nepilnametės V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina R. G., a.k(duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, dalį, kuria priteista iš R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukros V. G.., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur iki jos pilnametystės ir priteisti iš V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 317 Eur (tris šimtus septyniolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 3 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui V. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, iš R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur išlaikymo dydį ir priteisti iš R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 317 Eur (tris šimtus septyniolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio gavimo teisme dienos (2023 m. balandžio 21 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, nustatytą R. G. ir nepilnamečių vaikų V. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką ir ją išdėstyti sekančiai:
1. Tėvas V. G. bendrauja su nepilnamete dukterimi V. G., jai neprieštaraujant, ir nedalyvaujant vaiko motinai R. G. antradieniais visomis metų savaitėmis mokslo metų laikotarpiu ir visomis metų savaitėmis antradieniais – ne mokslo metų laikotarpiu nuo dukros V. G. užsiėmimų (mokyklos ir, jei lanko, užklasinės veiklos) pabaigos iki 20.00 val., grąžindamas ją motinai R. G. į jos namus arba užtikrindamas mergaitės grįžimą pas motiną. Dėl susitikimo V. G. iš anksto tiesiogiai suderina su dukra V. G. ir, suderinęs susitikimą, nedelsiant, bet ne vėliau kaip dieną prieš susitikimą informuoja elektroninėmis ryšio priemonėmis R. G..
2 Nepilnametei dukrai V. G. neprieštaraujant, nelyginių savaičių savaitgaliais V. G. pasiima dukrą iš jos namų ar kitos sutartos vietos penktadienį ne vėliau kaip 18.30 val. ir grąžina ją sekmadienį iki 18.00 val. motinai R. G. į jos namus arba į kitą sutartą su R. G. vietą. Dėl susitikimo (nakvynės) V. G. iš anksto tiesiogiai suderina su dukra V. G. ir, suderinęs susitikimą (nakvynę), nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki susitikimo (nakvynės) informuoja elektroninėmis ryšio priemonėmis R. G.. Ne vėliau kaip prieš 3 val. V. G. elektroninėmis ryšių priemonėmis informuoja R. G. apie parvežimo ar dukros grįžimo laiką.
3. Apie atvykimą (neatvykimą) bendrauti su nepilnamete dukterimi V. G. tvarkos 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais V. G. įspėja vaiko motiną R. G. nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki susitikimo (nakvynės).
4. Tėvas V. G. praleidžia su nepilnamete dukterimi V. G., jai neprieštaraujant, 14 (keturiolika) kalendorinių dienų (nebūtinai iš eilės) savo kasmetinių atostogų metu, sutampančių su dukros atostogomis, apie pasirinktą bendrų atostogų laiką informuojant R. G. sms žinute arba elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios.
5. Tėvas V. G. praleidžia su dukterimi V. G., jai neprieštaraujant:
Šv. Velykas (pagal katalikų kalendorių) lyginiais metais (2024, 2026 metais ir t.t.);
Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24–26 d.) nelyginiais metais (2023, 2025 metais ir t.t.);
Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 d. – lyginiais metais (2024, 2026 metais ir t.t.).
Dėl numatytų švenčių V. G. iš anksto tiesiogiai suderina su dukra V. G. ir, sutaręs dėl švenčių sutikimo kartu, nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki numatytų švenčių elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja R. G.. Tėvas pasiima dukrą švenčių išvakarėse iki 18 val. ir grąžina ją motinai arba užtikrina dukros grįžimą pas motiną paskutinę šventės dieną iki 19 val.
6. Tėvas V. G. turi teisę per dukters V. G. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) atvykti ją pasveikinti dalyvaujant motinai. Taip pat jis turi teisę nedalyvaujant motinai R. G. kartu su dukra V. G. atšvęsti jos gimtadienį pasirinktą savaitgalio dieną nuo 10 val. iki 20 val., apie tai prieš 1 dieną įspėjęs vaiko motiną R. G. ir suderinęs susitikimo laiką su V. G., atsižvelgiant į dukters užimtumą.
7. Tėvas V. G. turi teisę praleisti su nepilnamete dukra Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nuo 11.00 valandos iki 18.00 valandos.
8. Tėvas V. G. turi teisę praleisti su nepilnamete dukra savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 11.00 valandos iki 18.00 valandos.
9. Jeigu bendravimas neįvyksta dėl dukros V. G. (ligos, mokslų ar užklasinės veiklos grafiko/krūvio, mokyklinės išvykos, atostogų, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių), bendravimo laikas neperkeliamas.
10. Tėvas V. G. turi teisę lankyti sergančią dukrą V. G., apie savo atvykimo laiką suderinęs su vaiko motina R. G..
Motina R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į sūnaus M. G., gim. (duomenys neskelbtini), užimtumą ir popamokinę veiklą bei brandą priimti sprendimus, jam neprieštaraujant, bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. G., gim. (duomenys neskelbtini), nedalyvaujant vaiko tėvui V. G.:
1) lyginių savaičių antradieniais po pamokų ir užklasinės veiklos užsiėmimų pabaigos iki 20.00 val.;
2) lyginių savaičių penktadieniais po pamokų ir užklasinės veiklos užsiėmimų, susitikdama su sūnumi sutartoje vietoje 18.30 val. Sūnus grįžta į tėvo namus sekmadienį 20.00 val.;
3) per kasmetines atostogas, sutampančiomis su nepilnamečio sūnaus atostogomis, 14 kalendorinių dienų (nebūtinai iš eilės). Apie pasirinktą bendrų atostogų laiką informuojant tėvą V. G. SMS žinute arba elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios;
Šv. Velykas (pagal katalikų kalendorių) - nelyginiais metais;
Šv. Kūčias ir Kalėdas (gruodžio 24-26 d.) - lyginiais metais;
Naujųjų metų išvakarėse ir Naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) - nelyginiais metais.
Motina, įspėjusi apie tai vaiko tėvą prieš vieną dieną, susitinka su sūnumi švenčių išvakarėse 18 val. Sūnus grįžta į tėvo namus paskutinę šventės dieną 20 val.;
5) per sūnaus M. G. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į jo užimtumą ir susitarusi su sūnumi atvykti jos pasveikinti neutralioje vietoje, nedalyvaujant tėvui V. G.;
6) nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto tvarkos motina praleidžia su nepilnamečiu sūnumi Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) nuo 11.00 valandos iki 18.00 valandos;
7) nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto tvarkos motina praleidžia su nepilnamečiu sūnumi motinos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)).
8) dėl susitikimų su nepilnamečiu sūnumi M. G. pagal aukščiau išdėstytą tvarką motina susitaria ir apie tai įspėja vaiko tėvą V. G. ne vėliau nei prieš vieną dieną. Jeigu bendravimas neįvyksta dėl dukros M. G. ligos arba kitos svarbios priežasties (pasikeitęs mokslo ar užklasinės veiklos grafikas/krūvis, mokyklinės išvykos, atostogos ar pan.), bendravimo laikas neperkeliamas. Bendravimas su vaikų vyksta abipusiu sutarimu, be prievartos, sūnui neprieštaraujant.
Kitas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-188-647/2021, dalis palikti nepakeistas.
Sprendimą dalis dėl išlaikymo nukreipti vykdyti skubiai.
Ieškovės R. G. atsisakymą dėl pareikštų reikalavimų nustatyti jos ir sūnaus M. G. bei V. G. ir brolio M. G. bendravimo tvarką priimti ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Priteisti iš ieškovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 286 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Priteisti iš ieškovės R. G., (duomenys neskelbtini) atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 214 Eur (du šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis dėl laikino išlaikymo V. G. priteisimo ir Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. G. tvarka.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.