Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-19-420/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-05-05Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-05Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-05
Bylos Nr.
1-19-420/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09669-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Kaltinamasis
K. G., I. M.
Nukentėjusysis
Ž. K.
Advokatai
Egidijus Labuckas
Baudžiamoji byla Nr. 1-19-420/2023Proceso Nr. 1-01-1-09669-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 5 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,dalyvaujant prokurorui Genadijui Jefimovui,kaltinamajam K. G., jo gynėjui advokatui Egidijui Labuckui,kaltinamajai I. M., jos gynėjai advokatei Raimondai Venckutei,nukentėjusiajai Ž. K.,vertėjai Anai Makejevai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 21 kartą:

1) 1998-08-08 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) 1998-07-02 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams su pusės turto konfiskavimu;

3) 1998-10-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams;

4) 1999-02-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams su pusės turto konfiskavimu;

5) 2000-03-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį ir 206 straipsnį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir septyniems mėnesiams su turto konfiskavimu;

6) 2002-11-19 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir trims mėnesiams;

7) 2007-02-15 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams;

8) 2008-04-28 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

9) 2009-02-05 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

10) 2009-08-07 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių;

11) 2010-02-18 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams;

12) 2013-11-19 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 18 parų;

13) 2013-12-17 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį. 215 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 12 MGL dydžio, t. y. 1560,00 Lt, bauda;

14) 2014-03-18 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė – areštas 20 parų ir 12 MGL dydžio, t. y. 1560,00 Lt, bauda;

15) 2014-08-08 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), galutinė subendrinta bausmė – areštas 40 parų ir 12 MGL dydžio, t. y. 1560,00 Lt, bauda;

16) 2014-10-20 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui 10 dienų ir 12 MGL (451 Eur) dydžio bauda;

17) 2015-02-23 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dviem mėnesiams ir 12 MGL (451,81 Eur) dydžio bauda;

18) 2015-04-07 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 140 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams 10 dienų ir 12 MGL (451 Eur) dydžio bauda;

19) 2019-04-25 Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams;

20) 2021-07-29 Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dviem mėnesiams;

21) 2021-12-15 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2022-03-18 nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

22) 2022-05-11 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį. 215 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį;

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), nedirbanti, vidurinio profesinio išsilavinimo, netekėjusi, neteista,

kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G., veikdamas bendrai su I. M., neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei juos panaudojo, bei apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, jis (K. G.) 2022 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 21 d., 09.31 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai Ž. K. priklausančią piniginę, kurioje buvo Ž. K. išduota, bankui AB „Swedbank“ priklausanti elektroninė mokėjimo priemonė – banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuomet iki 2022 kovo 21 d., 09.31 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šią banko kortelę jis (K. G.) perdavė I. M., o I. M. 2022 kovo 21 d., 09.31 val., banko operacinei sistemai ir bankui pateikė save kaip asmenį, turintį teisę inicijuoti finansinę operaciją, įdėdama šią banko kortelę į AB „Swedbank“ bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai inicijavo finansinę operaciją išgrynindama iš Ž. K. priklausančios, banke AB „Swedbank“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo jis (K. G.) padarė nukentėjusiajai Ž. K. 440 Eur turtinę žalą.

I. M., veikdama bendrai su K. G., neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei juos panaudojo, o būtent: K. G. 2022 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 21 d., 09.31 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobus nukentėjusiajai Ž. K. priklausančią piniginę, kurioje buvo Ž. K. išduota, bankui AB „Swedbank“ priklausanti elektroninė mokėjimo priemonė – banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuomet iki 2022 kovo 21 d., 09.31 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šią banko kortelę K. G. perdavus jai (I. M.), ji (I. M.) 2022 kovo 21 d., 09.31 val., banko operacinei sistemai ir bankui pateikė save kaip asmenį, turintį teisę inicijuoti finansinę operaciją, įdėdama šią banko kortelę į AB „Swedbank“ bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai inicijavo finansinę operaciją išgrynindama iš Ž. K. priklausančios, banke AB „Swedbank“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 440 Eur.

Įrodymai

Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad banko kortelės iš nukentėjusiosios nevogė. O I. M. visai ne prie ko. Kovo 21 d. rytą Ž. K. paskambino jam ir paprašė užeiti pas ją. Jis nuėjo, paskambino į duris, ji į vidų jo neįleido, per duris padavė banko kortelę ir paprašė, kad I. nuimtu pinigų. Jis kartu su I. ėjo nuimti pinigus. Ž. I. paskambino kai jie ėjo ir padiktavo jai PIN kodą. I. nuiminėjo pinigus, o jis stovėjau toliau. Jis žinojo kiek ji nuėmė. I. padavė pinigus jam, o paskui jis atidavė juos Ž.. Jie grįžo atgal už 20-30 min. po pinigų nuėmimo, I. nuėjo namo, o jis atidavė Ž. kortelę su pinigais. Tai ne pirmas kartas, kad K. neatsimena. Kaip I. bute atsirado raktas nuo Ž.buto durų nežino.

Kaltinamoji I. M. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad su Ž. K. pažįstama apie 4 m. Ji nemoka naudotis bankomatu, todėl ji padėdavo jai nuimti pinigų, jos eidavo kartu ir nusiimdavo pinigus. Tą dieną ryte, iki 10 val., jos sugyventinis K. G. atnešė kortelę ir popieriuką su PIN kodu, kurį jį vėliau atidavė tyrėjai. Ten buvo užrašytas Pin kodas kortelės. K. sakė, kad Ž. paprašė, kad ji nuimtų pensiją jai. Kartu su K. nuėjo į bankomatą, K. liko prie (duomenys neskelbtini) kiosko, stovėjo ir rūkė. Ji nuėmė pinigus, 440 Eur, padavė K. kortelę, pinigus ir popieriuką su PIN kodu, kad atiduotų Ž.. Ji nuėjo namo, o K. liko rūkyti prie laiptinės lauke ir už vien turėjo nunešti Ž. pinigus. Ji pas Ž. užeidavo gal vieną kartą į mėnesį, o K. dažnai. Ž. kelis kartus buvo pametusi korteles. Prieš pinigų nuėmimą, sekmadienį, Ž. buvo atėjusi pas ją, pasakė, kad dingo jos kortelė. Ji bandė per internetą telefonu jos kortelę užblokuoti. Vėliau tą patį lapuką su Pin kodu ji rado pas save namuose, paskambino tyrėjui, pranešė, o po to perdavė jį tyrėjui. Taip pat K. kambaryje rado raktus, tai buvo ne jos raktai. Ji nežino iš kur raktai atsirado. Vėliau paaiškėjo, kad vienas raktas nuo K. buto. Raktus taip pat atidavė tyrėjui.

Nukentėjusioji Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pensiją gauna kiekvieno mėnesio 20 d. Ji pati niekada nenuima pinigų, nes nemoka naudotis bankomatu, visada prašydavo padėti I. M.. Tą įvykio mėnesį prieš 20 d. taip pat buvo nuėjusi pas I. paprašyti jos, kad padėtu nuimti pinigus. I. sutiko nuimti pinigus, susitarė, kad rytoj 12 val. kartu nueis ir nuims pinigus. Tačiau jos nenuėjo, nes ji nerado banko kortelės ir nuėjo į banką. Banke pasakė, kad ryte nuimti pinigai, 440 Eur ir pasakė eiti į policiją. Nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-21 (1 t., b. l. 6-9), kuomet parodė, kad 2022-03-21, apie 09.30 val., iš jos sąskaitos, esančios banke „Swedbank“, pasinaudojus jos mokėjimo kortele buvo pavogta 440 Eur. Taip pat buvo pavogta piniginė, kuri vertės neturi. Piniginėje buvo įvairios nuolaidų kortelės, kurios vertės neturi, ir jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė. Apklausos metu ji nurodė, kad šiuo metu gyvena viena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas ją beveik niekas neateina, pašalinių asmenų nebūna. Kartais ateina kaimynė I., kuri gyvena toje pačioje laiptinėje, 60 bute. 2022-03-21 ji turėjo gauti pensiją. Todėl dieną prieš tai, t. y. 2022-03-20, tarp 16.00 val. ir 17.00 val., tikslaus laiko neatsimena, ji pasiruošė. Paėmė savo banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę iš spintos ir įdėjo į savo piniginę, kurią padėjo į spintelę virtuvėje. Vėliau pas ją atėjo kaimynė I.. Ji I. paprašė, kad I. rytoj padėtų jai išgryninti pinigus, nes ji nemoka naudotis bankomatu. I. ne be pirmą kartą padeda jai išgryninti pinigus, todėl I. žino jos kortelės PIN kodą. Kol I. buvo pas ją svečiuose, ji nusprendė įdėti piniginę į savo rankinuką. Atidariusi virtuvės spintelę nerado savo piniginės. Apie tai pasakė I.. Tada I. pasakė, kad reikia paskambinti į banką ir užblokuoti dingusią kortelę. I. pati paskambino į banką ir kortelę užblokavo. Paskui I. išėjo. Ji bandė ieškoti savo piniginės, bet taip ir nerado. 2022-03-21, apie 12.50 val., ji atėjo į banko „Swedbank“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), kad pasiimti pinigų ir užsakyti naują kortelę. Banke ji sužinojo, kad 2022-03-21, apie 09.30 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), iš jos kortelės buvo išgryninta 440 Eur. Taip pat ji sužinojo, kad banke neužfiksuotas skambutis dėl jos pamestos kortelės blokavimo ir dėl vizito registravimo. Banko darbuotoja davė jai sąskaitos išrašą ir pasakė kreiptis į policiją. Nukentėjusioji taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-29 (1 t., b. l. 24-25), kuomet papildomai parodė, kad 2022 m. kovo mėnesio 18 ar 19 d. ji susirado savo kortelę su pinigine ir pasidėjo kažkur bute, gal virtuvėje lentynėlėse ar spintelėje miegamajame. Sekmadienio ryte ji kažkaip pasigedo savo piniginės. Visur ieškojo namuose, tačiau nerado. Pamena, kad buvo ankstyvas rytas, ji paskambino I.. Berods buvo pas I. nuėjusi ir pasakė, kad kažkur padėjo piniginę su kortele ir jos neranda. Pasakė, kad reikia daryti kitą kortelę ir reikia užsiregistruoti į banką. Ji pati to nemoka padaryti, todėl to prašė I.. Tada I. atėjo pas ją į butą ir bandė užregistruoti ją konsultacijai į banką. I. kažkaip savo telefonu bandė ją registruoti. I. tuomet ją užregistravo pirmadieniui, 13.30 val., konsultacijai į banką, taip I. jai sakė. 2021-03-21 ji nuėjo į „Swedbank“ padalinį (duomenys neskelbtini), kur jai pasakė, kad ji nėra užregistruota ir, kad iš jos sąskaitos 2022-03-21, 09.30 val., buvo nuimta 440 Eur. Ji turėjo tą dieną gauti 446 Eur pensiją. Nežino kas galėjo paimti jos piniginę. Pas ją aplamai dažnai užeina ir I. sugyventinis K. G.. Jis ateina pagerti kavos, pakalbėti, parūkyti. Ar I., ar K. pas ją buvo tomis dienomis, kai ji turėjo savo banko kortelę, dabar nepamena. I. pas ją į butą užeina labai retai, o K. dažniausiai ateina kiekvieną rytą atsigerti kavos. Tačiau ar jis pas ją bute buvo šeštadienį ar penktadienį, kai turėjo kortelę, neatsimena, tačiau berods sekmadienį, kai ji neberado kortelės, berods K. nebuvo. Dingusi piniginė jai turtinės vertės neturi, nes ji jau sena. Piniginėje dar buvo negaliojanti jos asmens tapatybės kortelė ir parduotuvių nuolaidų kortelės, kurios taip pat jai turtinės žalos nesudaro. Pagrobtoje piniginėje banko kortelės kodo niekur nebuvo. Pinigus jai dažniausiai padėdavo nuimti I. ir tuomet ji I. pasakydavo savo PIN kodą. Berods vieną kartą prieš pusę metų buvo prašiusi pinigus nuimti ir K.. Tuomet buvo pasakiusi ir savo kortelės PIN kodą. Tačiau šį mėnesį ji tiksliai nebuvo prašiusi K. nuimti pinigų. Turtinė žala 440 Eur, ieškinį šiai sumai palaiko.

Akistatos tarp įtariamojo K. G. ir nukentėjusiosios Ž. K. metu nukentėjusioji Ž. K. patvirtino savo parodymus, parodė, kad 2022-03-21 ji nedavę K. savo banko kortelės ir neprašė jo nuimti jai pinigų. Anksčiau būdavo atvejų, kad pinigus jos prašymu nuimdavo I. M.. Dar iki 2022-03-21, ji prašė jos nuimti pinigų, tačiau vėliau apsižiūrėjo, kad dingo jos banko kortelė. PIN kodo nuo savo kortelės ji nėra užrašiusi ant jokio lapelio, jį žino atmintinai. Kodas yra banko jai išduotame voke. Tą dieną K. jai jokių pinigų neatnešė, vėliau taip pat neatnešė. Iš kortelės dingo visa jos pensija, apie 440 Eur. Pensiją ji gauna kiekvieno mėnesio 20 - 21 d. Paskutinį kartą kortelę ji matė prieš kelias dienas, gal penktadienį ar šeštadienį, ji buvo jos piniginėje, kuri buvo virtuvėje. Piniginė buvo padėta į rankinę ar polietileninį maišelį. Tomis dienomis ji nebuvo išėjusi iš buto, tačiau bute tomis dienomis berods lankėsi I. ir K.. K. buvo penktadienį ar šeštadienį, o šeštadienį vakare ji aptiko, kad kortelės nėra. (2 t., b. l. 38-42).

Akistatos tarp įtariamojo K. G. ir įtariamosios I. M. metu įtariamoji I. M. patvirtino savo parodymus, parodė, kad 2022-03-21 atėjo K. ir pasakė, kad Ž. paprašė jo nuimti jai pensiją. K. ryte buvo nuėjęs pas Ž. rūkyti, gerti kavos, o po to ir atnešė kortelę. Ji pati pas Ž. užėjusi nebuvo. Neprisimena ar tą dieną pas juos į butą buvo atėjusi Ž., tačiau berods ne. Nuėmusi pinigus kortelę ir pinigus ji atidavė K., o vėliau jis ėjo rūkyti ar kažkur ir turbūt nunešė juos. K. buvo davęs jai lapelį, ant kurio buvo užrašytas PIN kodas. Tą kortelę su pinigais ir PIN kodu ji atidavė K.. Ž. dažnai prašydavo jos padėti jai nuimti pinigus nuo jai priklausančios kortelės. Dažnai eidavo pinigų nuimti kartu, tačiau tą kartą kortelę jai atnešė K., o Ž. kartu su jai nuimti pinigų nėjo. Įtariamasis K. G. parodė, taip ir buvo, tik ji nepasakė to, kad prieš tai dieną ar kelias dienas, pas juos į butą buvo atėjusi Ž. ir prašė padėti nuimti pinigus. Vėliau, kitą dieną, I. skambino Ž. ir prašė padėti nuimti pinigus. Tada jis nuėjo pas Ž. ir ši davė jam savo banko kortelę ir lapelį su PIN kodu. Lapelis buvo nedidelis, berods kaip nuo sąsiuvinio, langeliais. Tuomet kortelę su pinigais ir lapelį su PIN kodu jis atidavė Ž.. Už tai jokio užmokesčio Ž. jam nedavė. Iš pradžių, paskambinus Ž., I. nenorėjo eiti nuimti pinigų, tačiau jis įkalbino ją ir ji nuėjo ir nuėmė pinigus. Jam yra žinoma, kad I. Ž. prašymu kiekvieną mėnesį eidavo nuimti pinigų. I. su juo buvo 1,6 mėn. I. labai dažnai Ž. prašymu eidavo nuimti pinigų (2 t., b. l. 61-62).

2022-03-21 buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota, kad dviejų kambarių butas yra trečioje namo laiptinėje, antrame aukšte, iš kairės nuo laiptų. Bute, iš kairės nuo įėjimo koridoriuje, yra vonios kambarys ir tualetas. Tiesiai svečių kambarys. Iš dešinės nuo įėjimo į butą yra virtuvė ir miegamasis. Apžiūrėtos įėjimo durys. Spynos nesulaužytos, įsilaužymo pėdsakų nėra. Apžiūros metu buto šeimininkė duris atrakino raktais. Yra dar vienos durys, kurios nebuvo užrakintos ir uždarytos. Svetainėje, iš kairės nuo įėjimo, yra didelė įmontuojama spinta su stumdomomis durimis. Priešais įėjimo stovi lentyna ir komoda su televizoriumi. Iš dešinės nuo įėjimo į kambarį yra sofa – lova. Kambario viduryje stovi žurnalinis staliukas. Miegamajame iš kairės nuo įėjimo stovi sekciją, iš dešinės prie sienos, stovi komoda. Priešais sekciją prie sienos yra dvigulė lova. Virtuvėje iš kairės nuo įėjimo yra šaldytuvas, prie jo baro stalas. Kitoje virtuvės pusėje yra virtuvės baldai. Prie lango stovi stalas. Apžiūros metu apžiūrėtos kabančios spintelės, kuriose pareiškėja laikė savo piniginę. Spintelėse piniginės nebuvo. Apžiūros metu nieko nerasta, nepaimta (1 t., b. l. 6-9).

2022-05-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad įtariamoji I. M. pateikė du raktus, nedidelį lapelį su užrašu, du raktų ryšulius, piniginę su visrakčiais (1 t., b. l. 61-62).

2022-05-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad nukentėjusioji Ž. K. pateikė raktų ryšulį (1 t., b. l. 56, 59).

2022-05-20 daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėti įtariamosios I. M. pateikti daiktai. 1. Raktas, sidabrinės spalvos, 54 mm ilgio. Ant rakto yra užrašas „DAF“ „linxiaoming“. 2. Nedidelis lapelis su užrašu „3960K“. Išmatavimai – 60 x 23 mm, lapelis geltonos – raudonos spalvų. Skaičiai užrašyti mėlynos spalvos tušinuku, apvedžioti po keliolika kartų. 3. Raktų ryšulys iš keturių raktų, sukabintas sidabrinės spalvos žiedu. Vienas raktas yra sidabrinės spalvos. Jo ilgis – 52 mm. Ant rakto yra užrašas „APECS“. Kitas raktas geltonos spalvos, jo ilgis – 52 mm. Ant rakto yra užrašas „KALE“ ir skaičiai „561029“. Kitas raktas geltonos spalvos, ilgis – 53 mm. Kitas raktas sidabrinės spalvos su užrašu „Kale“. Ilgis – 74 mm. 4. Raktų ryšulys iš keturių raktų ir kvadratiniu raktu sukabintais metaliniu žiedu. Vienas raktas sidabrinės spalvos. Ilgis – 53 mm. Ant jo yra užrašas „JMA“. Kitas raktas sidabrinės spalvos, ilgis – 54 mm. Kitas raktas sidabrinės spalvos, ilgis – 58 mm. Ant jo yra užrašas „ilco italy orion“. Kitas raktas nedidelis, jo ilgis – 32 mm. Ant jo yra skaičiai „076“. Kitas raktas yra kvadrato formos, kurio išmatavimai: ilgis – 83 mm, plotis – 5 mm. Rakto galinė dalis užapvalinta. Raktas įdedamas į metalinį dėklą. 5. Rudos spalvos piniginė su joje esančiais penkiais visrakčiais. Jos išmatavimai – 95 x 50 mm. Užsegama segtuku. Jos viduje yra 5 80 mm ilgio metaliniai strypeliai, kurių galai užlankstyti, galimai visrakčiai (1 t., b. l. 65-66, 68-70).

2022-05-20 daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiosios Ž. K. pateikti raktai. Šiame ryšulyje yra du raktai. Vienas raktas – 90 mm ilgio, sidabrinės spalvos. Jo dalis ties kilpa yra juodos spalvos. Šioje dalyje yra gamyklinis užrašas „errebi“. Antras raktas yra nedidelis, 60 mm ilgio, sidabrinės spalvos, galinė dalis ties kilpa yra juodos spalvos. Ant jos yra užrašas „Abloy“. Prie šių raktų ryšulio yra prikabintas magnetinis mėlynos spalvos raktas, ant kurio yra skaičiai „0007738874“. Taip pat prie šio ryšulio prikabintas metalinis pakabukas, ant kurio užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat apžiūrėtas raktas, kurį pateikė I. M.. Šio rakto ilgis - 90 mm, sidabrinės spalvos. Galinė rakto dalis yra juodos spalvos. Joje yra įrašas „Cisa“. Sulyginus I. M. ir Ž. K. pateiktus raktus, nustatyta, kad raktai su užrašais „Cisa“ ir „errebi“ yra vienodi. Juose esanti dalis, kuri įstatoma į spyną yra vienoda, su vienodais grioveliais (1 t., b. l. 72-73, 75).

2022-03-25 bankas AB „Swedbank“ raštu Nr. S/2379 praneša, kad Ž. K. šiame banke turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikia 2022-03-21 banko sąskaitos išrašą ir bankomato (duomenys neskelbtini) nuotraukas, kurių titruose yra matomas operacijos laikas, data, bankomato numeris, operacija, kortelės įdėjimas (CARDIN), išdavimas (CARDOUT) ir paėmimas (CARDTKN), pinigų išdavimas (CASHOUT), pinigų paėmimas (CASHTKN)) ir mokėjimo kortelės numerio keturi paskutiniai skaičiai, elektroniniu formatu (5 JPG ir 1 PDF formato dokumentai) (1 t., b. l. 87-93).

2022-05-28 daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas AB „Swedbank“ pateiktas raštas 2022-03-25 Nr. S/2379 su priedais. Rašte nurodoma, kad pateikiama Ž. K. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų finansinių operacijų išklotinė. Prie šio rašto pridedamos 5 JPG nuotraukos ir operacijų išklotinė. Išklotinėje nurodoma, kad naudojantis banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-03-21, 09.31 val., bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta 440 Eur. Taip apžiūrėjus prie rašto pridėtas nuotraukas, nustatyta, kad jose matosi neryškios nuotraukos, kurių viršutinėje kairėje pusėje yra įrašas „H087_01_01 09:30:55 21.03.2022 Cardin 5823“, paskutinis lakas 09.31.28 val. Nuotraukos neryškios, spalvotos. Jose matosi moteris, šviesių plaukų, surištų į uodegą. Moters veidas iki akių uždengtas mėlynos spalvos medicinine kauke. Moteris dėvi tamsios spalvos striukę, kuri iš priekio užsegama šviesios spalvos užtrauktuku (1 t., b. l. 94-95).

2022-05-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojas pateikė šios parduotuvės vaizdo kameromis užfiksuotą vaizdą (1 t., b. l. 97, 100).

2022-05-28 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės darbuotojas. Pateikti du vaizdo įrašai: Nr. ch14_20220321092858 ir Nr. ch06_20220321092858. Vaizdo įraše Nr. ch06_20220321092858 matyti filmuojamo pastato, esančioje dešinėje pusėje, pastogė. Vaizdo įrašo kairiame viršutiniame kampe yra įrašas „2022-03-21 09:28:56“. Apačioje dešinėje pusėje yra įrašas „Camera 06“. Vaizdo įraše neužfiksuota vaizdų susijusių su tyrimu. Vaizdo įraše Nr. ch14_20220321092858 yra nufilmuota pastato, esančio dešinėje pusėje, pastogė. Pastato sienoje matosi bankomatas. Įrašo viršutiniame kairiame kampe yra įrašas „2022-03-21 09:28:59“, o apačioje dešinėje – „Camera 14“. Įrašo trukmė 05.32 min. Įraše matosi kaip prie bankomato prieina žmonės ir juo naudojasi. Su šiuo tyrimu dalis šių asmenų nesusiję, todėl jų veiksmai neaprašinėjami. 09.29 val. iš dešinės pusės prie bankomato susidariusios žmonių eilės ateina moteris, kuri vilki juodos spalvos ilgą striukę. Nuo nugaros nusiima juodos spalvos striukę, išsitraukia piniginę ir laukia eilėje. Moteris šviesių plaukų, surištų į kuodą ties pakaušiu, jos veidą iki akių dengia mėlynos spalvos medicininė kaukė. 09.32 val. ši moteris prieina prie bankomato, į jį įstato, tikėtina, banko kortelę, suspaudinėja bankomato klaviatūrą, tuomet po kurio laiko bankomatui grąžinus kortelę, ją įsideda į piniginę, tuomet bankomatas išduota galimai pinigus, kuriuos ji įsideda į piniginę ir 09.33 val. nueina nuo bankomato į dešinę pusę. Toliau esantis vaizdo įrašas nesusijęs su tyrimu (1 t., b. l. 101-102).

2022-04-01 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuoti vaizdai iš kamerų, nukreiptų į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), 2022-03-21, apie 09.30 val. Vaizdo įrašas padarytas vaizdo kamera, kurios Nr. 68. Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą, nustatyta, kad 2022-03-21, nuo 09.25 val. įrašas yra susijęs su šiuo tyrimu, todėl šis vaizdo įrašas buvo perfilmuotas naudojantis mobilaus ryšio telefonu. Telefonu įrašytas įrašas įgavo pavadinimą „20220329_170329“. Įrašo trukmė 01.27 min. Įrašo dešiniame apatiniame kampe yra nurodoma data „2022-03-25 09:25“. Įraše matosi gatvė, kurioje vaikšto žmonės ir važinėja automobiliai. Iš abiejų gatvės pusių matosi namai, kairėje pusėje taip pat matosi spaudos kioskas. Iš dešinės pusės, nuo dešinėje pusėje esančio pastato, esančio gatvės galia, ateina du asmenys, vyras ir moteris. Eidami jie išsiskiria ir moteris nueina į kairę pusę, o vyras į dešinę pusę. Moteris dėvi ilgą juodą striukę. Vyras dėvi rudos spalvos striukę iki klubų, pilkos spalvos kelnes, raudonus batus ir baltos spalvos kepurėlę su snapeliu. Vyras eidamas į dešinę pastoviai dairosi į tą pusę, į kurią nuėjo moteris (1 t., b. l. 104-105).

2022-07-13 Utenos apskrities VPK Visagino PK Veikos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. G. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad vaizdo įrašuose, užfiksuotuose miesto vaizdo kameromis, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameromis ir banko pateiktose nuotraukose yra užfiksuoti K. G. ir I. M. (1 t., b. l. 108).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Taigi baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad, esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operaciją), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-1073/2020).

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Pažymėtina, kad, sudarydamas banko sąskaitos sutartį bei gaudamas identifikavimo duomenis prieigai prie banko operacijų vykdymo su sąskaitoje esančiomis lėšomis, asmuo sutinka su nustatytomis sutarties sąlygomis ir taisyklėmis, kurių tikslas yra apsaugoti banko sąskaitoje laikomas lėšas. Mokėjimo kortelių naudojimo taisyklėse nustatyta, kad tais atvejais, kai kortelės turėtojas pats tiesiogiai ar netiesiogiai atskleidė PIN kodą arba sudarė sąlygas jį sužinoti tretiesiems asmenims, visą atsakomybę už operacijas, atliktas naudojant PIN kodą, prisiima kortelės turėtojas. Todėl tik neteisėtas – vagystės, apgaulės, smurto ar kitokiu prieš elektroninės mokėjimo priemonės turėtojo valią būdu gautų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansinę operaciją pripažintinas veiksmais, atitinkančiais BK 215 straipsnyje nustatytos veikos pažymius. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-44-788/2019 ir kt.). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2012, 2K-289-697/2020). Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokia, kad jo atliekami straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir nori juos atlikti.

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis K. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, savo kaltės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį nepripažino ir paaiškino, kad 2022 m. kovo 21 d. rytą nukentėjusioji Ž. K. pati padavė jam banko kortelę ir paprašė, kad I. M. nuimtu jos pensiją. Jis kartu su I. ėjo į bankomatą, Ž. I. paskambino kai jie ėjo ir padiktavo jai PIN kodą. I. nuėmė pinigus ir padavė jam, o jis vėliau atidavė nukentėjusiajai ir kortelę ir pinigus. Tai reiškia, kad kaltinamasis pripažino tam tikras faktines aplinkybes, t. y., kad turėjo Ž. K. banko kortelę (bankines priemones, pakankamas finansinei operacijai atlikti), prašė I. M. nuimti pinigus (iniciavo kaltinime minimą finansinę operaciją), tačiau teigė, kad banko kortelę gavo teisėtai iš pačios nukentėjusiosios, taip pat pačios nukentėjusiosios prašymu iniciavo pinigų iš sąskaitos nuėmimą, o be to, nuimtus pinigus ir banko kortelę atidavė nukentėjusiajai. Tačiau kaltinamojo parodymus, kad jis veikė su nukentėjusiosios žinia ir net jos prašymu, teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją ir laiko, kad jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji Ž. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. kovo 21 d. ryte ji neprašė kaltinamojo K. G. išgryninti pinigus iš jo sąskaitos, nedavė jam savo banko kortelės. Šias aplinkybes ji nuosekliai nurodė ir būdama ne vieną kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino akistatos su K. G. metu. Atvirkščiai, viso proceso metu nukentėjusioji teigė, kad jau dieną prieš tai nerado savo banko kortelės ir pasakė apie tai K. G. ir I. M.. Netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuri per gana ilgą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo laiką savo parodymų apie esmines įvykio aplinkybes nekeitė, teismas neturi jokio pagrindo, pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi, juo labiau, kad jos ir kaltinamųjų santykiai iki įvykio buvo geri. Be to, aplinkybę, kad nukentėjusioji sakė apie kortelės dingimą, patvirtino ir pats kaltinamasis K. G., taip pat ir kaltinamoji I. M.. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir tolimesni jos logiški veiksmai: 2022 m. kovo 21 d., t. y., pirmą darbo dieną, ji nuėjo į banką ir užblokavo savo kortelę, po to iš karto kreipėsi į policiją. Nagrinėjamos bylos duomenys nekelia jokių abejonių, kad Ž. K. vardu išduota banko mokėjimo kortelė K. G. buvo svetima, sąskaitoje buvę pinigai jam nepriklausė ir jis tai suvokė. Todėl teismas atmeta kaltinamojo parodymus apie banko kortelės įgijimo aplinkybes ir laiko įrodytu, kad nukentėjusiosios banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą jis įgijo neteisėtai, neteisėtai iniciavo finansinę operaciją – pinigų išgryninimą, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamoji I. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, savo kaltės taip pat nepripažino ir paaiškino, kad tą dieną ryte K. G. atnešė kortelę ir popieriuką su PIN kodu, pasakė, kad Ž. K. davė jam kortelę ir paprašė nuimti nuo sąskaitos pinigus. Jie kartu nuėjo į bankomatą, ji nuėmė 440 Eur ir atidavė K. G. kortelę, pinigus ir popieriuką su PIN kodu, kad atiduotų Ž.. T. y., kaltinamoji pripažino faktines aplinkybes, jog turėjo Ž. K. duomenis ir bankines priemones (banko kortelę ir PIN kodą), pakankamas finansinei operacijai atlikti. Kaltinamoji neginčijo ir to, kad ji atliko kaltinime minimą finansinę operaciją – išgrynino iš Ž. K. sąskaitos 440 Eur. Tokias aplinkybes patvirtina ir kaltinamojo K. G. parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta rašytinė bylos medžiaga, vaizdo įrašai. Tai rodo, kad ginčo dėl to, jog I. M. įgijo ir laikė Ž. K. elektroninė mokėjimo priemonė – banko kortelę ir prisijungimo slaptažodį (PIN kodą), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei dėl to, kad ji šiais duomenimis pasinaudojo, prisijungdama prie Ž. K. AB „Swedbank“ turimos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. išgrynino iš Ž. K. sąskaitos 440 Eur, byloje nėra.

Kaltinamoji I. M. teigė, jog nežinojo, kad daro nusikalstamas veikas, nes manė, kad veikia nukentėjusiosios prašymu. Tačiau teismas tokius kaltinamosios paaiškinimus vertina kaip jos gynybinę poziciją ir atmeta. Kaip jau buvo minėta, veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio ir 215 straipsnio prasme kai jie atliekami su teisėto sąskaitos ar kortelės naudotojo žinia ar jam paprašius. Tačiau nagrinėjamojoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusioji Ž. K. parodė, jog tą dieną kaltinamosios nuimti pinigus nuo savo sąskaitos neprašė ir banko kortelės jai nedavė. Šias aplinkybes patvirtino ir pati kaltinamoji. Nukentėjusioji teigė, kad jau dieną prieš tai nerado savo banko kortelės ir pasakė apie tai K. G. ir I. M.. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir pati kaltinamoji I. M., ir kaltinamasis K. G.. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad I. pasakė, kad reikia paskambinti į banką ir užblokuoti dingusią kortelę, taip pat užsiregistruoti vizitui, kad I. pati paskambino į banką ir kortelę užblokavo. Kaltinamoji I. M. iš dalies patvirtino ir šiuos nukentėjusiosios parodymus, tik nurodė, kad ne skambino į banką, o bandė per internetą telefonu jos kortelę užblokuoti. Iš tokių byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamoji I. M. jau 2022 m. kovo 20 d. žinojo, jog dingo nukentėjusiosios banko kortelė, todėl nėra logiško paaiškinimo, kodėl kitą dieną ryte K. G. padavus Ž. K. banko kortelę su lapuku, ant kurio buvo užrašytas kortelės PIN kodas, I. M. nekilo įtarimas kaip ši kortelė pas jį atsirado. Žinodama šias aplinkybes, kaltinamoji galėjo užeiti pas nukentėjusiąją ir įsitikinti, ar pastaroji tikrai prašė K. G. išgryninti pinigus. Nagrinėjamos bylos duomenys nekelia jokių abejonių, kad Ž. K. vardu išduota banko mokėjimo kortelė I. M. buvo svetima, sąskaitoje buvę pinigai jai nepriklausė ir ji tai suvokė. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, Ž. K. banko kortelės I. M. tą dieną nedavė ir nuimti pinigus nuo savo sąskaitos nukentėjusiajai nedalyvaujant kaltinamosios neprašė. Visos nurodytos byloje nustatytos aplinkybės laidžia teismui daryti išvadą, kad I. M. suprato, jog nukentėjusiosios banko kortele ji disponavo neteisėtai, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas aukščiau nurodytus įrodymus, kurie yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) nustatyta tvarka, teismas laiko, jog šių įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamieji K. G. ir I. M. be mokėjimo priemonės savininko sutikimo, t. y. neteisėtai, įgijo elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – kortelės PIN kodą ir neteisėtai jais disponavo bei juos panaudojo – neteisėtai atliko finansinę operaciją, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį. Šių įrodymų taip pat pakanka konstatuoti, kad K. G. ir I. M. veikė bendrininkų grupėje. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nėra būtina, jog kiekvienas bendrininkų grupės narys tiesiogiai realizuotų visus BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, bendravykdytojas yra ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016), tačiau tokie bendrininkų grupėje veikiantys asmenys, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑188‑719/2018, 2K-303-693/2019, 2K-105-895/2020, 2K-251-594/2022 ir kt.).

Sukčiavimą darantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-104-1073/2020 ir kt.). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020).

Nors kaltinamasis K. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, savo kaltės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nepripažino ir parodė, kad I. M. iš Ž. K. banko sąskaitos nuimtus pinigus ir banko kortelę atidavė nukentėjusiajai, teismas jo tokius paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę poziciją ir atmeta bei laiko, kad jo kaltę padarius sukčiavimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Nukentėjusioji Ž. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. kovo 21 d. ryte ji neprašė kaltinamojo K. G. išgryninti pinigus iš jos sąskaitos, nedavė jam savo banko kortelės, o pastarasis tą dieną nedavė jai nei pinigų nei kortelės. Šias aplinkybes ji nuosekliai nurodė ir būdama ne vieną kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino akistatos su K. G. metu. Kaip jau buvo minėta, netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuri per gana ilgą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo laiką savo parodymų apie esmines įvykio aplinkybes nekeitė, iki įvykio buvo geruose santykiuose su kaltinamuoju, teismas neturi jokio pagrindo, pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi. Kaltinamoji I. M. patvirtino, kad išgrynintus pinigus atidavė K. G., pats kaltinamasis taip pat pripažįsta šią aplinkybę. Todėl, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis K. G., neteisėtai įgijęs ir su I. M. pagalba neteisėtai panaudojęs Ž. K. banko kortelę, I. M. išgryninus iš Ž. K. banko sąskaitos 440 Eur, juos pasisavino ir tuo padarė nukentėjusiajai 440 Eur turtinę žalą. Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, kad apgaule įgyja svetimą turtą ir to norėjo, t. y., veikė tiesiogine tyčia. Todėl, teismo vertinimu, byloje nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios konstatuoti, kad K. G. veiksmai atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

I. M. taip pat kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jai inkriminuota, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje su K. G., apgaule užvaldė svetimą turtą, t. y. padarė sukčiavimą. Tačiau teismas laiko, jog byloje neįrodytą, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Tiesioginių įrodymų, patvirtinančių K. G. ir I. M. susitarimą užvaldyti nukentėjusiosios turtą (pinigus), byloje nėra. Pati kaltinamoji tai kategoriškai neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Ji paaiškino, kad išgrynintus 440 Eur padavė K. G., kad pastarasis atiduotų juos nukentėjusiajai, kartu atidavė jam nukentėjusiosios banko kortelę ir popieriuką su PIN kodu. Ji taip pat parodė, kad grįžus iš bankomato ji nuėjo namo, o K. liko rūkyti prie laiptinės lauke ir už vien turėjo nunešti Ž. K. pinigus, teigė nežinojusi, kad K. G. pinigų jai neatidavė. Kaltinamasis K. G. patvirtino aplinkybę, kad I. M. atidavė jam bankomate nuimtus pinigus. Jokių kitų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Išteisinamasis nuosprendis priimamas: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, iš viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tą įvykį būtų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (kasacinė nutartis Nr. 2K–455/2014).

Kadangi išnaudojus visas galimybes pašalinti prieštaravimus ir abejones, bei nesurinkus objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, kad I. M. įvykdė sukčiavimą, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas, teismas sprendžia, kad I. M. BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintina neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bausmių skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę ir spręsdamas klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas individualizavimo, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad visas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, o nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas net 22 kartus, dauguma teistumų už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys) nuosavybei padarymą, teistumai neišnykę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu teisiamas už trijų baigtų, tyčinių, vieno nesunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą ir BK 27 straipsnio prasme jis yra recidyvistas. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį K. G., leidžia teismui daryti išvadą, kad yra susiformavusios akivaizdžios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, jis akivaizdžiai linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, jog jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis iš savo klaidų nepasimokė ir ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės neturėjo teigiamo poveikio. Todėl teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, pagrindo taikyti BK 75 straipsnį nėra.

Parenkant bausmės dydį K. G. teismas atsižvelgia į jau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašytas, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, žalos neatlygino, būdamas pakankamai jauno amžiaus, teistas daugiau kaip 20 kartų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už kiekvieną nusikaltimą bausmes, savo dydžiais artimas straipsnių sankcijose nustatytų bausmių vidurkiams (BK 50, 61 straipsniai, 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Bausmės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys, 5 dalies 1 punktas), prie subendrintos bausmės iš dalies pridedama bausmę pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Nuo nusikalstamų veikų padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo K. G. atžvilgiu priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai: Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendis, kuris 2023 m. kovo 2 d. įsiteisėjo, taip pat Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. balandžio 13 d. ir 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžiai, kurie dar neįsiteisėjo. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. balandžio 13 d. ir 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžiai dar neįsiteisėjo, bausmių bendrinimo klausimas nesprendžiamas.

K. G. kardomoji priemonė nepaskirta.

Kaltinamosios I. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajai I. M. teismas atsižvelgia į tai, kad ji anksčiau neteista, šiuo nuosprendžiu teisiama už dviejų baigtų, tyčinių, apysunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 4 dalis), kuriuos padarė veikdama bendrininkų grupėje, t. y., yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamoji metų laikotarpyje iki nusikalstamų veikų padarymo vieną kartą bausta už administracinio nusižengimo padarymą, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašyta, nedirba, turi mažametę dukrą, tačiau teismo sprendimu motinos valdžia dukros atžvilgiu apribota neterminuotai, priteistas išlaikymas vaikui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas laiko, jog nėra pagrindo kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas skirti straipsnių sankcijose numatytos baudos bausmės (BK 55 straipsnis). Tačiau, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo kaltinamajai skirti ir straipsnių sankcijose numatytos griežčiausios bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinant tai, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirus I. M. arešto bausmę (BK 49 straipsnis).

Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bausta už administracinio nusižengimo padarymą, nedirba, duomenų, kad yra nusiskundimai dėl jos elgesio pagal gyvenamąją vietą, nėra, išlaiko mažametį vaiką, po nusikalstamos veikos padarymo per beveik metus laiko naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų nepadarė, tinkamai vykdė kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai už kiekvieną nusikalstamą veiką bausmes, artimas įstatymo numatytos bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnis, 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Įvertinus aukščiau išdėstytas bylos ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, bei tai, kad ji žada laikytis įstatymų, arešto bausmė jai skiriama pirmą kartą, teismas, sprendžia, kad kaltinamoji nėra itin pavojinga visuomenei, padarys atitinkamas išvadas ir jos elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, galima užtikrinti atidedant I. M. arešto bausmės vykdymą ir skiriant jai intensyvią priežiūrą bei pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktuose.

Kaltinamajai I. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas nukentėjusiosios Ž. K. civilinis ieškinys dėl 440 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 52).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. G. apgaule užvaldė nukentėjusiajai priklausančius pinigus – 440 Eur, padarydamas jai 440 Eur turtinę žalą. Ši žala nukentėjusiajai atsirado dėl kaltinamojo K. G. neteisėtų veiksmų, todėl iš jo Ž. K. priteistina 440 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktais, pripažintas būtinas kaltinamųjų K. G. ir I. M. gynėjų dalyvavimas byloje (2 t., b. l. 110-112).

BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

BPK nuostatos imperatyviai numato atvejus, kai yra būtinas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nepriteistinos.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, taip pat į tai, kad K. G. ir I. M. gynėjai skirti imperatyviais pagrindais ir nepriklausė nuo kaltinamųjų valios, abu kaltinamieji nedirba, duomenų apie jų turimą turtą nėra, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, būtų neteisingas, todėl prašymas netenkintinas ir išlaidos už K. G. ir I. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jų nepriteistinos.

Daiktų klausimai

Kompaktinis diskas, kuriame įrašytas vaizdo įrašas iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esantis voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 100); ir kompaktinis diskas, kuriame įrašytas vaizdo įrašas iš stebėjimo sistemos ir įtariamųjų apklausų, akistatų ir paskelbimo apie tyrimo pabaigą įrašai, esantis voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 107), paliktini prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Įtariamosios I. M. 2022-05-19 pateikti du raktai, du raktų ryšuliai, piniginė su visrakčiais, popierėlis su užrašu, esantys voke prie baudžiamosios bylos, kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 – 298, 301 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.

Jį pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrintas bausmes pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti K. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

I. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

I. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Ją pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti I. M. subendrintą bausmę – areštą šešiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, 7 dalimi, I. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir įpareigojant ją: 1) per bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios Ž. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš K. G. 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš K. G. ir I. M. išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską, kuriame įrašytas vaizdo įrašas iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ir kompaktinį diską, kuriame įrašyti vaizdo įrašai iš stebėjimo sistemos, taip pat įtariamųjų apklausų, akistatų ir paskelbimo apie tyrimo pabaigą įrašai, palikti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, du raktus, du raktų ryšulius, piniginę su visrakčiais, popierėlį su užrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam K. G. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas