Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įrodymai

Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad banko kortelės iš nukentėjusiosios nevogė. O I. M. visai ne prie ko. Kovo 21 d. rytą Ž. K. paskambino jam ir paprašė užeiti pas ją. Jis nuėjo, paskambino į duris, ji į vidų jo neįleido, per duris padavė banko kortelę ir paprašė, kad I. nuimtu pinigų. Jis kartu su I. ėjo nuimti pinigus. Ž. I. paskambino kai jie ėjo ir padiktavo jai PIN kodą. I. nuiminėjo pinigus, o jis stovėjau toliau. Jis žinojo kiek ji nuėmė. I. padavė pinigus jam, o paskui jis atidavė juos Ž.. Jie grįžo atgal už 20-30 min. po pinigų nuėmimo, I. nuėjo namo, o jis atidavė Ž. kortelę su pinigais. Tai ne pirmas kartas, kad K. neatsimena. Kaip I. bute atsirado raktas nuo Ž.buto durų nežino.

Kaltinamoji I. M. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad su Ž. K. pažįstama apie 4 m. Ji nemoka naudotis bankomatu, todėl ji padėdavo jai nuimti pinigų, jos eidavo kartu ir nusiimdavo pinigus. Tą dieną ryte, iki 10 val., jos sugyventinis K. G. atnešė kortelę ir popieriuką su PIN kodu, kurį jį vėliau atidavė tyrėjai. Ten buvo užrašytas Pin kodas kortelės. K. sakė, kad Ž. paprašė, kad ji nuimtų pensiją jai. Kartu su K. nuėjo į bankomatą, K. liko prie (duomenys neskelbtini) kiosko, stovėjo ir rūkė. Ji nuėmė pinigus, 440 Eur, padavė K. kortelę, pinigus ir popieriuką su PIN kodu, kad atiduotų Ž.. Ji nuėjo namo, o K. liko rūkyti prie laiptinės lauke ir už vien turėjo nunešti Ž. pinigus. Ji pas Ž. užeidavo gal vieną kartą į mėnesį, o K. dažnai. Ž. kelis kartus buvo pametusi korteles. Prieš pinigų nuėmimą, sekmadienį, Ž. buvo atėjusi pas ją, pasakė, kad dingo jos kortelė. Ji bandė per internetą telefonu jos kortelę užblokuoti. Vėliau tą patį lapuką su Pin kodu ji rado pas save namuose, paskambino tyrėjui, pranešė, o po to perdavė jį tyrėjui. Taip pat K. kambaryje rado raktus, tai buvo ne jos raktai. Ji nežino iš kur raktai atsirado. Vėliau paaiškėjo, kad vienas raktas nuo K. buto. Raktus taip pat atidavė tyrėjui.

Nukentėjusioji Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pensiją gauna kiekvieno mėnesio 20 d. Ji pati niekada nenuima pinigų, nes nemoka naudotis bankomatu, visada prašydavo padėti I. M.. Tą įvykio mėnesį prieš 20 d. taip pat buvo nuėjusi pas I. paprašyti jos, kad padėtu nuimti pinigus. I. sutiko nuimti pinigus, susitarė, kad rytoj 12 val. kartu nueis ir nuims pinigus. Tačiau jos nenuėjo, nes ji nerado banko kortelės ir nuėjo į banką. Banke pasakė, kad ryte nuimti pinigai, 440 Eur ir pasakė eiti į policiją. Nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-21 (1 t., b. l. 6-9), kuomet parodė, kad 2022-03-21, apie 09.30 val., iš jos sąskaitos, esančios banke „Swedbank“, pasinaudojus jos mokėjimo kortele buvo pavogta 440 Eur. Taip pat buvo pavogta piniginė, kuri vertės neturi. Piniginėje buvo įvairios nuolaidų kortelės, kurios vertės neturi, ir jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė. Apklausos metu ji nurodė, kad šiuo metu gyvena viena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas ją beveik niekas neateina, pašalinių asmenų nebūna. Kartais ateina kaimynė I., kuri gyvena toje pačioje laiptinėje, 60 bute. 2022-03-21 ji turėjo gauti pensiją. Todėl dieną prieš tai, t. y. 2022-03-20, tarp 16.00 val. ir 17.00 val., tikslaus laiko neatsimena, ji pasiruošė. Paėmė savo banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę iš spintos ir įdėjo į savo piniginę, kurią padėjo į spintelę virtuvėje. Vėliau pas ją atėjo kaimynė I.. Ji I. paprašė, kad I. rytoj padėtų jai išgryninti pinigus, nes ji nemoka naudotis bankomatu. I. ne be pirmą kartą padeda jai išgryninti pinigus, todėl I. žino jos kortelės PIN kodą. Kol I. buvo pas ją svečiuose, ji nusprendė įdėti piniginę į savo rankinuką. Atidariusi virtuvės spintelę nerado savo piniginės. Apie tai pasakė I.. Tada I. pasakė, kad reikia paskambinti į banką ir užblokuoti dingusią kortelę. I. pati paskambino į banką ir kortelę užblokavo. Paskui I. išėjo. Ji bandė ieškoti savo piniginės, bet taip ir nerado. 2022-03-21, apie 12.50 val., ji atėjo į banko „Swedbank“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), kad pasiimti pinigų ir užsakyti naują kortelę. Banke ji sužinojo, kad 2022-03-21, apie 09.30 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), iš jos kortelės buvo išgryninta 440 Eur. Taip pat ji sužinojo, kad banke neužfiksuotas skambutis dėl jos pamestos kortelės blokavimo ir dėl vizito registravimo. Banko darbuotoja davė jai sąskaitos išrašą ir pasakė kreiptis į policiją. Nukentėjusioji taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-29 (1 t., b. l. 24-25), kuomet papildomai parodė, kad 2022 m. kovo mėnesio 18 ar 19 d. ji susirado savo kortelę su pinigine ir pasidėjo kažkur bute, gal virtuvėje lentynėlėse ar spintelėje miegamajame. Sekmadienio ryte ji kažkaip pasigedo savo piniginės. Visur ieškojo namuose, tačiau nerado. Pamena, kad buvo ankstyvas rytas, ji paskambino I.. Berods buvo pas I. nuėjusi ir pasakė, kad kažkur padėjo piniginę su kortele ir jos neranda. Pasakė, kad reikia daryti kitą kortelę ir reikia užsiregistruoti į banką. Ji pati to nemoka padaryti, todėl to prašė I.. Tada I. atėjo pas ją į butą ir bandė užregistruoti ją konsultacijai į banką. I. kažkaip savo telefonu bandė ją registruoti. I. tuomet ją užregistravo pirmadieniui, 13.30 val., konsultacijai į banką, taip I. jai sakė. 2021-03-21 ji nuėjo į „Swedbank“ padalinį (duomenys neskelbtini), kur jai pasakė, kad ji nėra užregistruota ir, kad iš jos sąskaitos 2022-03-21, 09.30 val., buvo nuimta 440 Eur. Ji turėjo tą dieną gauti 446 Eur pensiją. Nežino kas galėjo paimti jos piniginę. Pas ją aplamai dažnai užeina ir I. sugyventinis K. G.. Jis ateina pagerti kavos, pakalbėti, parūkyti. Ar I., ar K. pas ją buvo tomis dienomis, kai ji turėjo savo banko kortelę, dabar nepamena. I. pas ją į butą užeina labai retai, o K. dažniausiai ateina kiekvieną rytą atsigerti kavos. Tačiau ar jis pas ją bute buvo šeštadienį ar penktadienį, kai turėjo kortelę, neatsimena, tačiau berods sekmadienį, kai ji neberado kortelės, berods K. nebuvo. Dingusi piniginė jai turtinės vertės neturi, nes ji jau sena. Piniginėje dar buvo negaliojanti jos asmens tapatybės kortelė ir parduotuvių nuolaidų kortelės, kurios taip pat jai turtinės žalos nesudaro. Pagrobtoje piniginėje banko kortelės kodo niekur nebuvo. Pinigus jai dažniausiai padėdavo nuimti I. ir tuomet ji I. pasakydavo savo PIN kodą. Berods vieną kartą prieš pusę metų buvo prašiusi pinigus nuimti ir K.. Tuomet buvo pasakiusi ir savo kortelės PIN kodą. Tačiau šį mėnesį ji tiksliai nebuvo prašiusi K. nuimti pinigų. Turtinė žala 440 Eur, ieškinį šiai sumai palaiko.

Akistatos tarp įtariamojo K. G. ir nukentėjusiosios Ž. K. metu nukentėjusioji Ž. K. patvirtino savo parodymus, parodė, kad 2022-03-21 ji nedavę K. savo banko kortelės ir neprašė jo nuimti jai pinigų. Anksčiau būdavo atvejų, kad pinigus jos prašymu nuimdavo I. M.. Dar iki 2022-03-21, ji prašė jos nuimti pinigų, tačiau vėliau apsižiūrėjo, kad dingo jos banko kortelė. PIN kodo nuo savo kortelės ji nėra užrašiusi ant jokio lapelio, jį žino atmintinai. Kodas yra banko jai išduotame voke. Tą dieną K. jai jokių pinigų neatnešė, vėliau taip pat neatnešė. Iš kortelės dingo visa jos pensija, apie 440 Eur. Pensiją ji gauna kiekvieno mėnesio 20 - 21 d. Paskutinį kartą kortelę ji matė prieš kelias dienas, gal penktadienį ar šeštadienį, ji buvo jos piniginėje, kuri buvo virtuvėje. Piniginė buvo padėta į rankinę ar polietileninį maišelį. Tomis dienomis ji nebuvo išėjusi iš buto, tačiau bute tomis dienomis berods lankėsi I. ir K.. K. buvo penktadienį ar šeštadienį, o šeštadienį vakare ji aptiko, kad kortelės nėra. (2 t., b. l. 38-42).

Akistatos tarp įtariamojo K. G. ir įtariamosios I. M. metu įtariamoji I. M. patvirtino savo parodymus, parodė, kad 2022-03-21 atėjo K. ir pasakė, kad Ž. paprašė jo nuimti jai pensiją. K. ryte buvo nuėjęs pas Ž. rūkyti, gerti kavos, o po to ir atnešė kortelę. Ji pati pas Ž. užėjusi nebuvo. Neprisimena ar tą dieną pas juos į butą buvo atėjusi Ž., tačiau berods ne. Nuėmusi pinigus kortelę ir pinigus ji atidavė K., o vėliau jis ėjo rūkyti ar kažkur ir turbūt nunešė juos. K. buvo davęs jai lapelį, ant kurio buvo užrašytas PIN kodas. Tą kortelę su pinigais ir PIN kodu ji atidavė K.. Ž. dažnai prašydavo jos padėti jai nuimti pinigus nuo jai priklausančios kortelės. Dažnai eidavo pinigų nuimti kartu, tačiau tą kartą kortelę jai atnešė K., o Ž. kartu su jai nuimti pinigų nėjo. Įtariamasis K. G. parodė, taip ir buvo, tik ji nepasakė to, kad prieš tai dieną ar kelias dienas, pas juos į butą buvo atėjusi Ž. ir prašė padėti nuimti pinigus. Vėliau, kitą dieną, I. skambino Ž. ir prašė padėti nuimti pinigus. Tada jis nuėjo pas Ž. ir ši davė jam savo banko kortelę ir lapelį su PIN kodu. Lapelis buvo nedidelis, berods kaip nuo sąsiuvinio, langeliais. Tuomet kortelę su pinigais ir lapelį su PIN kodu jis atidavė Ž.. Už tai jokio užmokesčio Ž. jam nedavė. Iš pradžių, paskambinus Ž., I. nenorėjo eiti nuimti pinigų, tačiau jis įkalbino ją ir ji nuėjo ir nuėmė pinigus. Jam yra žinoma, kad I. Ž. prašymu kiekvieną mėnesį eidavo nuimti pinigų. I. su juo buvo 1,6 mėn. I. labai dažnai Ž. prašymu eidavo nuimti pinigų (2 t., b. l. 61-62).

2022-03-21 buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota, kad dviejų kambarių butas yra trečioje namo laiptinėje, antrame aukšte, iš kairės nuo laiptų. Bute, iš kairės nuo įėjimo koridoriuje, yra vonios kambarys ir tualetas. Tiesiai svečių kambarys. Iš dešinės nuo įėjimo į butą yra virtuvė ir miegamasis. Apžiūrėtos įėjimo durys. Spynos nesulaužytos, įsilaužymo pėdsakų nėra. Apžiūros metu buto šeimininkė duris atrakino raktais. Yra dar vienos durys, kurios nebuvo užrakintos ir uždarytos. Svetainėje, iš kairės nuo įėjimo, yra didelė įmontuojama spinta su stumdomomis durimis. Priešais įėjimo stovi lentyna ir komoda su televizoriumi. Iš dešinės nuo įėjimo į kambarį yra sofa – lova. Kambario viduryje stovi žurnalinis staliukas. Miegamajame iš kairės nuo įėjimo stovi sekciją, iš dešinės prie sienos, stovi komoda. Priešais sekciją prie sienos yra dvigulė lova. Virtuvėje iš kairės nuo įėjimo yra šaldytuvas, prie jo baro stalas. Kitoje virtuvės pusėje yra virtuvės baldai. Prie lango stovi stalas. Apžiūros metu apžiūrėtos kabančios spintelės, kuriose pareiškėja laikė savo piniginę. Spintelėse piniginės nebuvo. Apžiūros metu nieko nerasta, nepaimta (1 t., b. l. 6-9).

2022-05-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad įtariamoji I. M. pateikė du raktus, nedidelį lapelį su užrašu, du raktų ryšulius, piniginę su visrakčiais (1 t., b. l. 61-62).

2022-05-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad nukentėjusioji Ž. K. pateikė raktų ryšulį (1 t., b. l. 56, 59).

2022-05-20 daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėti įtariamosios I. M. pateikti daiktai. 1. Raktas, sidabrinės spalvos, 54 mm ilgio. Ant rakto yra užrašas „DAF“ „linxiaoming“. 2. Nedidelis lapelis su užrašu „3960K“. Išmatavimai – 60 x 23 mm, lapelis geltonos – raudonos spalvų. Skaičiai užrašyti mėlynos spalvos tušinuku, apvedžioti po keliolika kartų. 3. Raktų ryšulys iš keturių raktų, sukabintas sidabrinės spalvos žiedu. Vienas raktas yra sidabrinės spalvos. Jo ilgis – 52 mm. Ant rakto yra užrašas „APECS“. Kitas raktas geltonos spalvos, jo ilgis – 52 mm. Ant rakto yra užrašas „KALE“ ir skaičiai „561029“. Kitas raktas geltonos spalvos, ilgis – 53 mm. Kitas raktas sidabrinės spalvos su užrašu „Kale“. Ilgis – 74 mm. 4. Raktų ryšulys iš keturių raktų ir kvadratiniu raktu sukabintais metaliniu žiedu. Vienas raktas sidabrinės spalvos. Ilgis – 53 mm. Ant jo yra užrašas „JMA“. Kitas raktas sidabrinės spalvos, ilgis – 54 mm. Kitas raktas sidabrinės spalvos, ilgis – 58 mm. Ant jo yra užrašas „ilco italy orion“. Kitas raktas nedidelis, jo ilgis – 32 mm. Ant jo yra skaičiai „076“. Kitas raktas yra kvadrato formos, kurio išmatavimai: ilgis – 83 mm, plotis – 5 mm. Rakto galinė dalis užapvalinta. Raktas įdedamas į metalinį dėklą. 5. Rudos spalvos piniginė su joje esančiais penkiais visrakčiais. Jos išmatavimai – 95 x 50 mm. Užsegama segtuku. Jos viduje yra 5 80 mm ilgio metaliniai strypeliai, kurių galai užlankstyti, galimai visrakčiai (1 t., b. l. 65-66, 68-70).

2022-05-20 daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiosios Ž. K. pateikti raktai. Šiame ryšulyje yra du raktai. Vienas raktas – 90 mm ilgio, sidabrinės spalvos. Jo dalis ties kilpa yra juodos spalvos. Šioje dalyje yra gamyklinis užrašas „errebi“. Antras raktas yra nedidelis, 60 mm ilgio, sidabrinės spalvos, galinė dalis ties kilpa yra juodos spalvos. Ant jos yra užrašas „Abloy“. Prie šių raktų ryšulio yra prikabintas magnetinis mėlynos spalvos raktas, ant kurio yra skaičiai „0007738874“. Taip pat prie šio ryšulio prikabintas metalinis pakabukas, ant kurio užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat apžiūrėtas raktas, kurį pateikė I. M.. Šio rakto ilgis - 90 mm, sidabrinės spalvos. Galinė rakto dalis yra juodos spalvos. Joje yra įrašas „Cisa“. Sulyginus I. M. ir Ž. K. pateiktus raktus, nustatyta, kad raktai su užrašais „Cisa“ ir „errebi“ yra vienodi. Juose esanti dalis, kuri įstatoma į spyną yra vienoda, su vienodais grioveliais (1 t., b. l. 72-73, 75).

2022-03-25 bankas AB „Swedbank“ raštu Nr. S/2379 praneša, kad Ž. K. šiame banke turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikia 2022-03-21 banko sąskaitos išrašą ir bankomato (duomenys neskelbtini) nuotraukas, kurių titruose yra matomas operacijos laikas, data, bankomato numeris, operacija, kortelės įdėjimas (CARDIN), išdavimas (CARDOUT) ir paėmimas (CARDTKN), pinigų išdavimas (CASHOUT), pinigų paėmimas (CASHTKN)) ir mokėjimo kortelės numerio keturi paskutiniai skaičiai, elektroniniu formatu (5 JPG ir 1 PDF formato dokumentai) (1 t., b. l. 87-93).

2022-05-28 daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas AB „Swedbank“ pateiktas raštas 2022-03-25 Nr. S/2379 su priedais. Rašte nurodoma, kad pateikiama Ž. K. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų finansinių operacijų išklotinė. Prie šio rašto pridedamos 5 JPG nuotraukos ir operacijų išklotinė. Išklotinėje nurodoma, kad naudojantis banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-03-21, 09.31 val., bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta 440 Eur. Taip apžiūrėjus prie rašto pridėtas nuotraukas, nustatyta, kad jose matosi neryškios nuotraukos, kurių viršutinėje kairėje pusėje yra įrašas „H087_01_01 09:30:55 21.03.2022 Cardin 5823“, paskutinis lakas 09.31.28 val. Nuotraukos neryškios, spalvotos. Jose matosi moteris, šviesių plaukų, surištų į uodegą. Moters veidas iki akių uždengtas mėlynos spalvos medicinine kauke. Moteris dėvi tamsios spalvos striukę, kuri iš priekio užsegama šviesios spalvos užtrauktuku (1 t., b. l. 94-95).

2022-05-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojas pateikė šios parduotuvės vaizdo kameromis užfiksuotą vaizdą (1 t., b. l. 97, 100).

2022-05-28 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės darbuotojas. Pateikti du vaizdo įrašai: Nr. ch14_20220321092858 ir Nr. ch06_20220321092858. Vaizdo įraše Nr. ch06_20220321092858 matyti filmuojamo pastato, esančioje dešinėje pusėje, pastogė. Vaizdo įrašo kairiame viršutiniame kampe yra įrašas „2022-03-21 09:28:56“. Apačioje dešinėje pusėje yra įrašas „Camera 06“. Vaizdo įraše neužfiksuota vaizdų susijusių su tyrimu. Vaizdo įraše Nr. ch14_20220321092858 yra nufilmuota pastato, esančio dešinėje pusėje, pastogė. Pastato sienoje matosi bankomatas. Įrašo viršutiniame kairiame kampe yra įrašas „2022-03-21 09:28:59“, o apačioje dešinėje – „Camera 14“. Įrašo trukmė 05.32 min. Įraše matosi kaip prie bankomato prieina žmonės ir juo naudojasi. Su šiuo tyrimu dalis šių asmenų nesusiję, todėl jų veiksmai neaprašinėjami. 09.29 val. iš dešinės pusės prie bankomato susidariusios žmonių eilės ateina moteris, kuri vilki juodos spalvos ilgą striukę. Nuo nugaros nusiima juodos spalvos striukę, išsitraukia piniginę ir laukia eilėje. Moteris šviesių plaukų, surištų į kuodą ties pakaušiu, jos veidą iki akių dengia mėlynos spalvos medicininė kaukė. 09.32 val. ši moteris prieina prie bankomato, į jį įstato, tikėtina, banko kortelę, suspaudinėja bankomato klaviatūrą, tuomet po kurio laiko bankomatui grąžinus kortelę, ją įsideda į piniginę, tuomet bankomatas išduota galimai pinigus, kuriuos ji įsideda į piniginę ir 09.33 val. nueina nuo bankomato į dešinę pusę. Toliau esantis vaizdo įrašas nesusijęs su tyrimu (1 t., b. l. 101-102).

2022-04-01 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuoti vaizdai iš kamerų, nukreiptų į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), 2022-03-21, apie 09.30 val. Vaizdo įrašas padarytas vaizdo kamera, kurios Nr. 68. Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą, nustatyta, kad 2022-03-21, nuo 09.25 val. įrašas yra susijęs su šiuo tyrimu, todėl šis vaizdo įrašas buvo perfilmuotas naudojantis mobilaus ryšio telefonu. Telefonu įrašytas įrašas įgavo pavadinimą „20220329_170329“. Įrašo trukmė 01.27 min. Įrašo dešiniame apatiniame kampe yra nurodoma data „2022-03-25 09:25“. Įraše matosi gatvė, kurioje vaikšto žmonės ir važinėja automobiliai. Iš abiejų gatvės pusių matosi namai, kairėje pusėje taip pat matosi spaudos kioskas. Iš dešinės pusės, nuo dešinėje pusėje esančio pastato, esančio gatvės galia, ateina du asmenys, vyras ir moteris. Eidami jie išsiskiria ir moteris nueina į kairę pusę, o vyras į dešinę pusę. Moteris dėvi ilgą juodą striukę. Vyras dėvi rudos spalvos striukę iki klubų, pilkos spalvos kelnes, raudonus batus ir baltos spalvos kepurėlę su snapeliu. Vyras eidamas į dešinę pastoviai dairosi į tą pusę, į kurią nuėjo moteris (1 t., b. l. 104-105).

2022-07-13 Utenos apskrities VPK Visagino PK Veikos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. G. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad vaizdo įrašuose, užfiksuotuose miesto vaizdo kameromis, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameromis ir banko pateiktose nuotraukose yra užfiksuoti K. G. ir I. M. (1 t., b. l. 108).

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Taigi baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad, esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operaciją), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-1073/2020).

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Pažymėtina, kad, sudarydamas banko sąskaitos sutartį bei gaudamas identifikavimo duomenis prieigai prie banko operacijų vykdymo su sąskaitoje esančiomis lėšomis, asmuo sutinka su nustatytomis sutarties sąlygomis ir taisyklėmis, kurių tikslas yra apsaugoti banko sąskaitoje laikomas lėšas. Mokėjimo kortelių naudojimo taisyklėse nustatyta, kad tais atvejais, kai kortelės turėtojas pats tiesiogiai ar netiesiogiai atskleidė PIN kodą arba sudarė sąlygas jį sužinoti tretiesiems asmenims, visą atsakomybę už operacijas, atliktas naudojant PIN kodą, prisiima kortelės turėtojas. Todėl tik neteisėtas – vagystės, apgaulės, smurto ar kitokiu prieš elektroninės mokėjimo priemonės turėtojo valią būdu gautų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansinę operaciją pripažintinas veiksmais, atitinkančiais BK 215 straipsnyje nustatytos veikos pažymius. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-44-788/2019 ir kt.). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2012, 2K-289-697/2020). Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokia, kad jo atliekami straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir nori juos atlikti.

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis K. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, savo kaltės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį nepripažino ir paaiškino, kad 2022 m. kovo 21 d. rytą nukentėjusioji Ž. K. pati padavė jam banko kortelę ir paprašė, kad I. M. nuimtu jos pensiją. Jis kartu su I. ėjo į bankomatą, Ž. I. paskambino kai jie ėjo ir padiktavo jai PIN kodą. I. nuėmė pinigus ir padavė jam, o jis vėliau atidavė nukentėjusiajai ir kortelę ir pinigus. Tai reiškia, kad kaltinamasis pripažino tam tikras faktines aplinkybes, t. y., kad turėjo Ž. K. banko kortelę (bankines priemones, pakankamas finansinei operacijai atlikti), prašė I. M. nuimti pinigus (iniciavo kaltinime minimą finansinę operaciją), tačiau teigė, kad banko kortelę gavo teisėtai iš pačios nukentėjusiosios, taip pat pačios nukentėjusiosios prašymu iniciavo pinigų iš sąskaitos nuėmimą, o be to, nuimtus pinigus ir banko kortelę atidavė nukentėjusiajai. Tačiau kaltinamojo parodymus, kad jis veikė su nukentėjusiosios žinia ir net jos prašymu, teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją ir laiko, kad jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji Ž. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. kovo 21 d. ryte ji neprašė kaltinamojo K. G. išgryninti pinigus iš jo sąskaitos, nedavė jam savo banko kortelės. Šias aplinkybes ji nuosekliai nurodė ir būdama ne vieną kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino akistatos su K. G. metu. Atvirkščiai, viso proceso metu nukentėjusioji teigė, kad jau dieną prieš tai nerado savo banko kortelės ir pasakė apie tai K. G. ir I. M.. Netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuri per gana ilgą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo laiką savo parodymų apie esmines įvykio aplinkybes nekeitė, teismas neturi jokio pagrindo, pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi, juo labiau, kad jos ir kaltinamųjų santykiai iki įvykio buvo geri. Be to, aplinkybę, kad nukentėjusioji sakė apie kortelės dingimą, patvirtino ir pats kaltinamasis K. G., taip pat ir kaltinamoji I. M.. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir tolimesni jos logiški veiksmai: 2022 m. kovo 21 d., t. y., pirmą darbo dieną, ji nuėjo į banką ir užblokavo savo kortelę, po to iš karto kreipėsi į policiją. Nagrinėjamos bylos duomenys nekelia jokių abejonių, kad Ž. K. vardu išduota banko mokėjimo kortelė K. G. buvo svetima, sąskaitoje buvę pinigai jam nepriklausė ir jis tai suvokė. Todėl teismas atmeta kaltinamojo parodymus apie banko kortelės įgijimo aplinkybes ir laiko įrodytu, kad nukentėjusiosios banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą jis įgijo neteisėtai, neteisėtai iniciavo finansinę operaciją – pinigų išgryninimą, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamoji I. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, savo kaltės taip pat nepripažino ir paaiškino, kad tą dieną ryte K. G. atnešė kortelę ir popieriuką su PIN kodu, pasakė, kad Ž. K. davė jam kortelę ir paprašė nuimti nuo sąskaitos pinigus. Jie kartu nuėjo į bankomatą, ji nuėmė 440 Eur ir atidavė K. G. kortelę, pinigus ir popieriuką su PIN kodu, kad atiduotų Ž.. T. y., kaltinamoji pripažino faktines aplinkybes, jog turėjo Ž. K. duomenis ir bankines priemones (banko kortelę ir PIN kodą), pakankamas finansinei operacijai atlikti. Kaltinamoji neginčijo ir to, kad ji atliko kaltinime minimą finansinę operaciją – išgrynino iš Ž. K. sąskaitos 440 Eur. Tokias aplinkybes patvirtina ir kaltinamojo K. G. parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta rašytinė bylos medžiaga, vaizdo įrašai. Tai rodo, kad ginčo dėl to, jog I. M. įgijo ir laikė Ž. K. elektroninė mokėjimo priemonė – banko kortelę ir prisijungimo slaptažodį (PIN kodą), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei dėl to, kad ji šiais duomenimis pasinaudojo, prisijungdama prie Ž. K. AB „Swedbank“ turimos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y. išgrynino iš Ž. K. sąskaitos 440 Eur, byloje nėra.

Kaltinamoji I. M. teigė, jog nežinojo, kad daro nusikalstamas veikas, nes manė, kad veikia nukentėjusiosios prašymu. Tačiau teismas tokius kaltinamosios paaiškinimus vertina kaip jos gynybinę poziciją ir atmeta. Kaip jau buvo minėta, veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio ir 215 straipsnio prasme kai jie atliekami su teisėto sąskaitos ar kortelės naudotojo žinia ar jam paprašius. Tačiau nagrinėjamojoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusioji Ž. K. parodė, jog tą dieną kaltinamosios nuimti pinigus nuo savo sąskaitos neprašė ir banko kortelės jai nedavė. Šias aplinkybes patvirtino ir pati kaltinamoji. Nukentėjusioji teigė, kad jau dieną prieš tai nerado savo banko kortelės ir pasakė apie tai K. G. ir I. M.. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir pati kaltinamoji I. M., ir kaltinamasis K. G.. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad I. pasakė, kad reikia paskambinti į banką ir užblokuoti dingusią kortelę, taip pat užsiregistruoti vizitui, kad I. pati paskambino į banką ir kortelę užblokavo. Kaltinamoji I. M. iš dalies patvirtino ir šiuos nukentėjusiosios parodymus, tik nurodė, kad ne skambino į banką, o bandė per internetą telefonu jos kortelę užblokuoti. Iš tokių byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamoji I. M. jau 2022 m. kovo 20 d. žinojo, jog dingo nukentėjusiosios banko kortelė, todėl nėra logiško paaiškinimo, kodėl kitą dieną ryte K. G. padavus Ž. K. banko kortelę su lapuku, ant kurio buvo užrašytas kortelės PIN kodas, I. M. nekilo įtarimas kaip ši kortelė pas jį atsirado. Žinodama šias aplinkybes, kaltinamoji galėjo užeiti pas nukentėjusiąją ir įsitikinti, ar pastaroji tikrai prašė K. G. išgryninti pinigus. Nagrinėjamos bylos duomenys nekelia jokių abejonių, kad Ž. K. vardu išduota banko mokėjimo kortelė I. M. buvo svetima, sąskaitoje buvę pinigai jai nepriklausė ir ji tai suvokė. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, Ž. K. banko kortelės I. M. tą dieną nedavė ir nuimti pinigus nuo savo sąskaitos nukentėjusiajai nedalyvaujant kaltinamosios neprašė. Visos nurodytos byloje nustatytos aplinkybės laidžia teismui daryti išvadą, kad I. M. suprato, jog nukentėjusiosios banko kortele ji disponavo neteisėtai, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑188‑719/2018, 2K-303-693/2019, 2K-105-895/2020, 2K-251-594/2022 ir kt.).

Sukčiavimą darantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-104-1073/2020 ir kt.). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020).

I. M. taip pat kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jai inkriminuota, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje su K. G., apgaule užvaldė svetimą turtą, t. y. padarė sukčiavimą. Tačiau teismas laiko, jog byloje neįrodytą, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Tiesioginių įrodymų, patvirtinančių K. G. ir I. M. susitarimą užvaldyti nukentėjusiosios turtą (pinigus), byloje nėra. Pati kaltinamoji tai kategoriškai neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Ji paaiškino, kad išgrynintus 440 Eur padavė K. G., kad pastarasis atiduotų juos nukentėjusiajai, kartu atidavė jam nukentėjusiosios banko kortelę ir popieriuką su PIN kodu. Ji taip pat parodė, kad grįžus iš bankomato ji nuėjo namo, o K. liko rūkyti prie laiptinės lauke ir už vien turėjo nunešti Ž. K. pinigus, teigė nežinojusi, kad K. G. pinigų jai neatidavė. Kaltinamasis K. G. patvirtino aplinkybę, kad I. M. atidavė jam bankomate nuimtus pinigus. Jokių kitų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra.

Parenkant bausmės dydį K. G. teismas atsižvelgia į jau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašytas, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, žalos neatlygino, būdamas pakankamai jauno amžiaus, teistas daugiau kaip 20 kartų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už kiekvieną nusikaltimą bausmes, savo dydžiais artimas straipsnių sankcijose nustatytų bausmių vidurkiams (BK 50, 61 straipsniai, 54 straipsnio 1, 2 dalys).