Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.4.1; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.3

2023 m. vasario 24 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo: 1) nustatyti, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra L. S. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. S. – V. K. sūnus, suteikiant vaikui tėvo pavardę – K.; 2) nustatyti nepilnamečio D. S. gyvenamąją vietą su motina L. S., motinos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš V. K. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. S. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 Eur dydžio išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo sūnaus gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės; 4) teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis valdyti ir tvarkyti pavesti motinai L. S.; 5) priteisti iš V. K. valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas suteikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei; 6) įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie gaunamas pajamas ir turimą turtą.

1.1. Nurodė, kad su atsakovu V. K. nebuvo sudarę santuokos, tačiau draugavo, turėjo intymių santykių. Sužinojusi, kad laukiasi, apie tai informavo atsakovą. Ši žinia atsakovui nebuvo maloni, jis nenorėjo vaiko, tačiau tuo metu buvo karantinas, nutraukti nėštumą nebuvo paprasta. Juo labiau, kad atsakovas kartas nuo karto planuodavo bendrą gyvenimą. Jų santykiai pašlijo. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D.. Iš atsakovo elgesio suprato, kad jis geranoriškai tėvystės sūnui nepripažins. Sūnaus gimimo dokumentuose, sudarytuose (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tėvu nenurodytas joks asmuo, sūnui suteikta ieškovės pavardė – S.. Apie sūnaus gimimą atsakovui pranešė, tačiau vaiko jis nelanko ir jokia forma neprisideda prie vaiko išlaikymo. Nors sūnus yra dar mažas, savęs identifikuoti jis kol kas negali nei pagal vardą, nei pagal pavardę, tačiau ieškovė supranta, kad sūnus augs, domėsis savo kilme, ir nori, kad iki to momento moksliniais tyrimais būtų įrodyta atsakovo tėvystė ieškovei gimusiam sūnui, o taip pat atsakovas vykdytų pareigas, kurias jam, kaip tėvui, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis. Ieškovė yra pasirengusi vykti atlikti DNR ekspertizę.

1.2. Pripažinus V. K. tėvystę sūnui D., nustatytina sūnaus gyvenamoji vieta, nes su atsakovu ieškovė gyvena atskirai. Ieškovę su sūnumi sieja artimas tarpusavio ryšys, jis nuo gimimo auga tik su ja, be to, sūnus yra tokio amžiaus, kad jam labai reikalinga nuolatinė mamos priežiūra ir rūpestis, todėl pageidauja, kad sūnaus D. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Auginti sūnų vienai yra nelengva. Šiuo metu dėl sūnaus priežiūros ieškovė nedirba. Tačiau iki susilaukiant vaiko dirbo, įgijo teisę į vaiko priežiūros pašalpą. Be D. augina dar du nepilnamečius vaikus. Ieškovės gaunamos pajamos yra „Sodros“ mokama vaiko priežiūros išmoka, socialinė pašalpa, išmokos vaikams. Socialinės paramos skyrius ieškovei moka vaiko išmokas, po 111,00 Eur kiekvienam. Duomenų apie atsakovo materialinę padėtį neturi. Pageidauja, kad iš atsakovo materialinis išlaikymas būtų priteistas periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis. Periodinėmis išmokomis teikiamą išlaikymą nepilnamečiam sūnui uzufrukto teise valdys vaiko motina. Ieškovė mano, kad sugebės užtikrinti sūnui normalias gyvenimo sąlygas, jeigu iš atsakovo bus priteista ir išieškoma 250,00 Eur periodinių išmokų, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Mano, kad gaudama iš atsakovo 250,00 Eur dydžio išlaikymą, sugebės užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Turi užtikrinti pilnavertę mitybą, vaiko amžių ir sezoną atitinkančius rūbus, avalynę, gyvenamąjį plotą, pasirūpinti higienos prekėmis, kitais vaiko priežiūros reikmenimis. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nėra būtina įrodinėti prekių čekiais tų išlaidų, kurios būtinos vaiko egzistavimui. Ieškovė gyvena nuomojamame būste, kurį taip pat reikia išlaikyti, t. y. mokėti už elektrą, šildymą, vandenį, kitas paslaugas. Kadangi atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo nuo jo gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), materialinis išlaikymas priteistinas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sūnaus gimimo.

1.3. Taip pat šioje byloje turi būti išspręstas skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo klausimas. Ieškovei suprantamos CK 3.170 straipsnio nuostatos, kad skyrium gyvenantis vienas iš tėvų turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku, dalyvauti jo auklėjime, o vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, nepriklausomai ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Ieškovė nedraus tėvui bendrauti su sūnumi, jeigu jis tokį pageidavimą išreikštų. Tik apie planuojamą vaiko aplankymą norėtų būti iš anksto informuota.

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė L. S. augina tris mažamečius sūnus – D. S. ((duomenys neskelbtini) m.), E. M. ((duomenys neskelbtini) m.), D. S. ((duomenys neskelbtini)). Tarnybai L. S. šeima yra žinoma. 2019 m. buvo gauti du pranešimai dėl vaiko teisių pažeidimų šeimoje. Šeimai nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Tarnyboje nėra gauta pranešimų dėl vaiko D. S. teisių pažeidimų, nepriežiūros. Ieškovė L. S. su mažamečiais sūnumis gyvena dviejų kambarių ir virtuvės nuomojamame bute. Butas su patogumais, erdvus, šviesus, suremontuotas, apstatytas reikalingais baldais ir buitine technika. Mažamečiui D. motinos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos sąlygos augti, vystytis bei jos poreikiams tenkinti. Berniukas apsilankymo šeimoje metu buvo aprengtas švariais, tvarkingais, sezoną atitinkančiais drabužėliais, buvo guvus, linksmas, glaustėsi prie motinos. L. S. dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis dveji metai. Jos pajamas sudaro vaiko priežiūros išmoka, išmoka vaikams, materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams (E., D.). Ieškovė paaiškino, kad sūnus jai padeda išlaikyti jos motina, kuri remia maistu, taip pat drabužių D. atsiunčia jos giminaitė, gyvenanti užsienyje. D. nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio yra ugdomas (duomenys neskelbtini).

3.1. Ieškovė Tarnybos specialistei apsilankymo šeimoje metu paaiškino, kad ji informavo atsakovą V. K. apie tai, kad laukiasi, taip pat pranešė jam apie sūnaus gimimą. V. K. pageidavo atlikti tėvystės testą ir tik šiam patvirtinus jo tėvystę, tėvystę žadėjo pripažinti, tačiau jis iki šios dienos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. V. K., L. S. teigimu, nei karto nėra aplankęs vaiko, su juo bendravęs, prisidėjęs prie vaiko išlaikymo. Teismui nustačius, kad atsakovas yra ieškovės vaiko biologinis tėvas, vaiko D. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus, kadangi Tarnyba neturi duomenų, kad ieškovė L. S. negebėtų užtikrinti saugios socialinės aplinkos sūnui, jo gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos auginti sūnų, tarp motinos ir vaiko yra artimas ryšys.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad susipažino su atsakovu 2019 m. gruodį, su V. K. susitikdavo, išeidavo į miestą (duomenys neskelbtini). Pašaliniai asmenys apie tai, kad jie susitikinėja nežinojo. Sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Kai sužinojo, kad laukiasi, ketino daryti nėštumo nutraukimą, V. K. žadėjo, kad surinks pinigus, tačiau nesurinko. Prie vaiko išlaikymo atsakovas neprisidėjo, bendravimas nevyksta. Į ekspertizės įstaigą buvo nuvykusi 2023 m. vasario 9 d., atsakovas nenuvyko ir nepaaiškino kodėl. Ji dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 800,00 Eur į rankas, iš valstybės vaikui gauna 153,00 Eur. Vaikui per mėnesį skiria apie 400,00 Eur, jeigu atsakovas prisidėtų prie sūnaus išlaikymo, skirtų daugiau. Nėra asmenų, kurie žinotų, apie tai, kad jie su atsakovu palaikė artimus santykius, nebendravo su V. K. giminaičiais. Daugiau su atsakovu po to, kai derino ekspertizės datą, nebendravo. Turi dar du vaikus, už kuriuos iš tėvų gauna materialinį išlaikymą. Jeigu atsakovas pareikš norą bendrauti su sūnumi, bendravimo neribos.

5. Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad ieškovės draugystė su atsakovu netruko ilgai, buvo kalbėta apie nėštumo nutraukimą, tačiau V. K. nesurinko pinigų sumos, vėliau kalbėta apie gyvenimą kartu. Vaikui suėjo (duomenys neskelbtini) metukai, todėl ieškovė į teismą kreipėsi savalaikiai. Parengiamojo teismo posėdžio metu V. K. nenurodė, kad nepažįsta L. S., kad neturėjo intymių santykių. Kadangi neatvyko į ekspertizę, tai rodo, kad V. K. nepasirengęs ginti savo interesų, jokių aktyvių veiksmų iš jo pusės nebuvo. Vaikui svarbu žinoti kilmę, kad dokumentuose būtų įrašytas tėvas. Nei viena, nei kita pusė nesupažindino su artimaisiais. V. K. vengė išsiaiškinti tėvystės klausimą, tai rodo tėvystės pripažinimą. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų vaiko interesus. Dėl vaiko bendravimo su tėvu, L. S. sakė, kad jeigu tėvas bendrautų, bendravimo nedraustų. Dėl išlaikymo prašo 250,00 Eur sumos, ieškovė dirba, augina dar du vaikus, prašoma suma adekvati vaiko išlaidoms. Atsakovas būdamas sveikas, darbingas, galėtų tokią sumą teikti, orientacinė minimalios algos suma yra didesnė.

6. 2023 m. sausio 25 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovei pateikus prašymą skirti nagrinėjamoje byloje DNR ekspertizę siekiant nustatyti, ar V. K. yra D. S. tėvas, atsakovas su pateiktu prašymu sutiko, taip pat prašė skirti ekspertizę. Taip pat parengiamojo teismo posėdžio metu buvo suderinta ir kita parengiamojo posėdžio data 2023 m. vasario 24 d. Atlikti ekspertizės, taip pat į parengiamąjį posėdį atsakovas neatvyko, apie posėdį papildomai informuotas jo nurodytu elektroniniu paštu, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, apie posėdį atsakovas informuotas tinkamai, todėl byla parengiamajame ir teismo posėdyje nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovas posėdžio metu prašė, kad būtų atlikta ekspertizė, tėvystės nustatymas atitiktų geriausius vaiko interesus. Lankantis šeimoje, taip pat buvo nurodoma, kad atsakovas prašo ekspertizės. Aktyvių veiksmų atsakovas nesiėmė nei tada, nei dabar.

8. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše kaip motina nurodyta ieškovė L. S., gim. (duomenys neskelbtini), duomenys apie tėvą nenurodyti ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl tėvystės nustatymo

9. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

10. Šiuo atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į posėdį neatvyko. 2023 m. sausio 25 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovei pateikus prašymą skirti nagrinėjamoje byloje DNR ekspertizę siekiant nustatyti, ar V. K. yra D. S. tėvas, atsakovas su pateiktu prašymu sutiko, taip pat prašė skirti ekspertizę, tačiau Valstybinė teismo medicinos tarnyba nurodė, kad tėvystės nustatymui į laboratoriją atvyko tik ieškovė su sūnumi, o V. K. neatvyko. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad jis neturėjo objektyvios galimybės atvykti atlikti ekspertizę, teismui nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nėra galimybės atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti, o atsakovo atsisakymas atlikti ekspertizę vertintinas kaip tėvystės įrodymas. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys artimai bendravo, turėjo lytinių santykių, būta planų apie bendro gyvenimo vedimą, atsakovas apie sūnaus gimimą yra informuotas, buvo išreiškęs pageidavimą atlikti tėvystės testą, kuriam pasitvirtinus, žadėjo pripažinti tėvystę. Ieškovė be kita ko nurodė, kad kitų asmenų, kurie galėtų patvirtinti ieškinyje dėstomas aplinkybes, nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti atsakovą V. K. D. S. tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardės suteikimo

11. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė suteikti nepilnamečiam vaikui atsakovo V. K. pavardę, atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl pavardės suteikimo nepilnamečiam sūnui, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymą dėl pavardės vaikui suteikimo tenkina.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

12. CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

13. Nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovė su sūnumi D. S. ir dar dviem nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame dviejų kambarių bute su patogumais, kuriame yra visi reikalingi baldai, berniukas prižiūrėtas, turintis žaislų, lavinamųjų priemonių. Motinos gyvenamojoje vietoje vaikui yra sudarytos sąlygos augti, vystytis, vaiko poreikiams tenkinti (2022 m. spalio 27 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas). Pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone išvadoje sutinkama, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitinka vaiko interesus. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu šalių sūnumi, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

14. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

15. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

16. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

17. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neprašė nustatyti bendravimo tvarkos tarp atsakovo ir jų nepilnamečio sūnaus, nurodė, jog nedraus tėvui bendrauti su sūnumi. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas sūnaus nelanko, tą patvirtino ir teismo posėdžio metu.

18. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Teismo vertinimu, tikslios, aiškios ir konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas gali padėti išvengti konfliktinių situacijų, todėl siekiant užkirsti kelią galimam konfliktinių situacijų kilimui ateityje, teismas sprendžia, jog reikalinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

19. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti į vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad bylos duomenimis, atsakovo bendravimas su sūnumi šiuo metu nevyksta, nustatytina, jog tėvo ir vaiko bendravimas, neribojamas, jei tai nekenkia vaiko interesams ir jo dienos režimui, atsakovas ir ieškovė dėl atsakovo susitikimų su vaiku susitaria bendru sutarimu, o apie susitikimų laiką atsakovas informuoja ne vėliau kaip diena prieš planuojamą susitikimą. Toks bendravimo tvarkos nustatymas užtikrina vaiko ir tėvo emocinio ryšio susiformavimą ir palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnis). Pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

20. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

22. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

23. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaikus, vaiko poreikius, paminėtina, kad pagal rašytinius įrodymus, esančius byloje, ieškovė nedirba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenimis, gauna 243,91 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoką, iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus gauna 333,60 Eur dydžio išmoką vaikui. Taip pat, be D. S., ieškovė augina dar du nepilnamečius vaikus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 800,00 Eur į rankas atlyginimą, taip pat iš valstybės gauna 153,00 Eur išmoką vaikui. Šiuo metu sūnaus D. S. išlaikymui skiria apie 400,00 Eur, tačiau atsakovui prisidedant, vaiko išlaikymui bendrai skirtų didesnę pinigų sumą. Tuo tarpu pagal teismo išreikalautus duomenis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. jo atlyginimas siekė daugiau 1 500,00 Eur, duomenų apie atsakovo finansinius įsipareigojimus byloje nėra, atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis būtų sunki, jog neturi turto, kad esant būtinybei negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, gauti papildomų pajamų.

24. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant iš atsakovo gaunamo atlyginimo, jo turtinė padėtis gali būti vertinama kaip vidutinė, nesant duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, iš esmės apribojančią atsakovo galimybes dirbti bei gauti pajamas (ar esant reikalui didesnes pajamas), teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus, todėl turi visas galimybes bent jau lygiomis dalimis su ieškove prisidėti prie vaiko išlaikymo ir teikti nepilnamečiam vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, kuriems tenkinti šalims prisidedant po 250,00 Eur, taip pat gaunant išmoką vaikui, būtų užtikrinami ne tik vaiko būtinieji, bet ir D. S. laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo etc. poreikiai, o išlaikymams iš esmės atitiktų orientacinį minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 840,00 Eur bruto) kriterijų, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti nepilnametį sūnų, sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistina po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2022 m. spalio 25 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad priteisiamo išlaikymo mokėti jis negalėtų, kad jo turtinė padėtis to padaryti neleidžia.

25.1. Nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 24 d. susidaro 5 443,55 Eur išlaikymo įsiskolinimas (21 mėnesis x 250,00 Eur + 250,00 Eur x 24 d./31 d.), kuris, nesant jokių duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą, taip pat priteisiamas iš atsakovo.

26. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

28. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo. Byloje mokėtinas 105,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 105,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 122,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir 68,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 400,00 Eur žyminio mokesčio.

29. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 21 d. pažymą Nr. APD-2023-03149 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 303,33 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.

30. Šioje byloje teismas patyrė 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. S. yra V. K. sūnus.

Suteikti nepilnamečiam vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę „K.“ ir atitinkamai pakeisti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, ieškove L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką – tėvo ir vaiko bendravimas neribojamas, jei tai nekenkia vaiko interesams ir jo dienos režimui, atsakovas ir ieškovė dėl atsakovo susitikimų su vaiku susitaria bendru sutarimu, o apie susitikimų laiką atsakovas informuoja ne vėliau kaip diena prieš planuojamą susitikimą.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 25 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 443,55 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 55 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 303,33 Eur (tris šimtus tris eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33,20 Eur (trisdešimt trijų eurų 20 ct) pašto išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos, šį sprendimą išsiųsti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą ir padarytų pakeitimus gimimo įraše.