Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Atsakovė R. S. bei jos atstovė advokatė K. L. prašo tenkinti atsakovės R. S. priešieškinio reikalavimus, o ieškovo ieškinį atmesti ir nurodo, kad 2016 m. spalio 5 d. atsakovė ir ieškovas sudarė rangos sutartį dėl video sistemų įrengimo, atsakovė sutartimi įsipareigojo už įrangą ieškovui sumokėti 2122,17 Eur, už paslaugas - 661,19 Eur. Ieškovas minėtą sutartį įvykdė dalinai, nes įrangą perdavė ir ją sumontavo, tačiau neužtikrino įrangos veikimo pagal paskirtį, nes tą pačią dieną, pasireiškė įrangos veikimo trūkumai. Atsakovė pirmą darbo dieną, po įrangos sumontavimo, susisiekė su ieškovu ir pareikalavo juos ištaisyti. Ieškovas nei 2016 m. spalio 12 d., nei 2016 m. spalio 24 d. atvykęs įrangos veikimo trūkumų ištaisyti nesugebėjo, 2016 m. spalio 24 d. atsakovė gavo sąskaitą už perduotą įrangą ir suteiktas paslaugas. 2016 m. spalio 26 d. atsakovė išsiuntė ieškovui pareiškimą su įrangos veikimo trūkumus patvirtinančiomis nuotraukomis. 2016 m. spalio 31 d. ieškovas paskambino atsakovei ir pasiteiravo, ar atsakovė sumokėjo tariamą įsiskolinimą pagal sutartį. 2016 m. lapkričio 8 d. atsakovė paskambino ieškovui ir dar kartą informavo jį apie įrangos veikimo trūkumus. 2016 m. lapkričio 10 d. ieškovas atsiuntė atsakovei priminimą apie jos įsiskolinimą pagal sutartį. Tarp šalių vyko susirašinėjimai, 2016 m. lapkričio 28 d. ieškovas pakartotinai atvyko pas atsakove, tačiau įrangos veikimo trūkumų ištaisyti nesugebėjo ir ne kartą siuntė atsakovei priminimus dėl sumokėjimo už įrangą. Atsakovė 2016 m. gruodžio 7 d. pateikė ieškovui rašytinę pretenziją, kuria oficialiai pasiūlė atvykti pas atsakovę ir atsiimti ne pagal savo paskirtį veikiančią įrangą. Ieškovas atsisakė atsiimti nekokybiškai veikiančią įrangą, motyvuodamas, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie trūkumus. 2016 m. gruodžio 13 d. atsakovė pateikė VVTAT skundą, kuriuo prašė sutartį nutraukti, taikyti restituciją ir kompensuoti išlaidas. Atsakovė kreipėsi į antstolį A. B. su prašymu suteikti faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas, kurių metu turėjo būti konstatuotos su ieškovu sutarto įrangos patikrinimo faktinės aplinkybės, nes teiginys, jog atsakovė nesudarė galimybės ieškovui patikrinti įrangos, vertė abejoti jo sąžiningumu. Ieškovo pozicija vertė tikėtis, jog ieškovas ateityje gali nepripažinti įrangos veikimo trūkumų ir taip vengti atsakomybės. 2016 m. gruodžio 14 d. ieškovas atvyko pas atsakovę, nustatė įrangos veikimo trūkumus, tačiau jų neištaisė. Ieškovas raštu pripažino įrangos veikimo trūkumus, kurių nepašalino, atsiuntė atsakovei ieškovo vienašališkai pasirašytą įrangos priėmimo-perdavimo aktą, atsakovė atsisakė pasirašyti, nes jai perduota ir sumontuota įranga negali būti naudojama pagal paskirtį. 2017 m. balandžio 3 d. VVTAT atliko Įrangos veikimo patikrinimą, nustatė vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo įrašų kokybės trūkumus. 2017 m. gegužės 25 d. VVTAT priėmė nutarimą, kuriuo pritarė patikrinimo akto išvadoms. Po minėto nutarimo priėmimo ieškovas į atsakove dėl įrangos veikimo trūkumų šalinimo nesikreipė, tik pateikė teismui ieškinį. Ieškovo ir atsakovės pasirašytos sutarties priede nurodyta 2122,17 Eur už įrangą ir 661,19 Eur už paslaugas, nurodyta paslaugų kaina sudaro mažiau nei ketvirtadalį bendros sutarties kainos, todėl ieškovo ir atsakovės ginčui spręsti turi būti taikomos pirkimo - pardavimo (o ne rangos) sutartis reglamentuojančios teisės aktų normos. Ieškovas taip pat negalėjo vienašališkai pasirašyti po priėmimo-perdavimo aktu, tai yra taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose. Atsakovė ne kartą reikalavo, kad ieškovas pataisytų įrangos veikimo trūkumus, ieškovas šios savo pareigos neatliko, nors pas atsakove buvo atvykęs tai padaryti net 4 kartus, atsakovė iki šiol negali naudotis įrangą pagal paskirtį, nors nuo sutarties sudarymo bei įrangos sumontavimo praėjo jau daugiau nei vieneri metai. Ieškovas negalėdamas pašalinti įrangos veikimo trūkumų savo raštuose nurodė akivaizdžiai tikrovės neatitinkančią aplinkybę, esą atsakovė nesudarė galimybės ieškovui patikrinti įrangos. Visa tai sudaro pagrindą ieškovo padarytus sutarties pažeidimus kvalifikuoti esminiais. Dėl ieškovo nesąžiningo elgesio, taip pat vengimo ištaisyti įrangos veikimo trūkumus, atsakovė buvo priversta užsakyti antstolio A. B. faktinių aplinkybę konstatavimo paslaugas. Atsakovei padaryta žala ir ieškovo neteisėti veiksmai akivaizdžiai yra susieti faktiniu priežastiniu ryšiu. Sutartimi atsakovės įsipareigojo atsiskaityti nuo ieškovo įsipareigojimo parduoti kokybišką įrangą ir ją kokybiškai sumontuoti tinkamo įvykdymo momento. Vien aplinkybė, kad ieškovas pateikė atsakovei vienašališkai ieškovo pasirašytą įrangos priėmimo-perdavimo aktą, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškovu egzistavimą. Sutarties sąlygos akivaizdžiai kvalifikuotinos standartinėmis sąlygomis, parengtomis nevienkartiniam ieškovo naudojimui. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos. Ieškovo savalaikis trūkumų nešalinimas lemia šalių interesų pusiausvyros pažeidimą atsakovės nenaudai, todėl atsakovė per metus laiko negavusi kokybiško rezultato, turi teisę reikalauti nutraukti sutartį.

Iš 2016 m. spalio 5 d. rangos sutarties Nr. 92016100501 matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta sutartis dėl video sistemų įrengimo atsakovės patalpose. Iš 2016 m. rugsėjo 12 d. sąmatos ir 2016 m. spalio 13 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad vaizdo stebėjimo įrengimo kaina 2 783,36 Eur. Atsakovė UAB „A.k.“ generaliniam direktoriui A. I. 2016 m. spalio 26 d. pateikė pareiškimą dėl nekokybiškos paslaugos suteikimo su vaizdo nuotraukomis, nurodydama video sistemų įrengimo sutrikimus. 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovas pateikė atsakovei raštą dėl nekokybiškos paslaugos suteikimo, nurodydamas, kad darbuotojams nepavyksta susisiekti ir susitarti dėl įrangos patikrinimo vietoje. Ieškovas 2016 m. gruodžio 2 d. atsakovei siuntė priminimą dėl apmokėjimo už įrengtą vaizdo stebėjimo sistemą. 2016 m. gruodžio 4 d. atsakovė siuntė pareiškimą dėl nekokybiškos paslaugos suteikimo, nurodydama, kad sumokėti už darbus nesutinka, nes suteiktos paslaugos yra nekokybiškos. Atsakovė 2016 m. gruodžio 7 d. ieškovui pateikė pretenziją dėl vaizdo sistemos trūkumų, siūlydama ieškovo darbuotojams atvykti 2016 m. gruodžio 14 d. 2016 m. gruodžio 20 d. ieškovas pateikė atsakovei dėl vaizdo stebėjimo sistemos trūkumų informaciją, jog 2016 m. gruodžio 14 d. nustatyti trūkumai gali būti pašalinti atsakovei tinkamu metu. Iš 2016 m. gruodžio 14 d. vaizdo sistemos patikros akto matyti, kad buvo nustatyti ir užfiksuoti vaizdo stebėjimo sistemos sutrikimai.2017 m. sausio 17 d. atsakovei buvo pateiktas vaizdo stebėjimo sistemos perdavimo – priėmimo aktas, pasirašytas ieškovo. 2016 m. gruodžio 9 d. atsakovė VVTAT pateikė vartotojo prašymą prašydama nutraukti sutartį ir kompensuoti patirtas išlaidas. Iš 2017 m. gegužės 25 d. VVTAT nutarimo dėl R. S. prašymo matyti, kad buvo atmesti vartotojos R. S. keliami reikalavimai nutraukti sutartį ir kompensuoti patirtas teisinės pagalbos išlaidas (1286,15 Eur). Iš 2017 m. balandžio 3 d. VVTAT patikrinimo akto matyti, kad buvo nustatyti mažareikšmiai vaizdo stebėjimo sistemos trūkumai. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovas sumokėjo 68 Eur žyminio mokesčio. 2017 m. sausio 19 d. atsakovės atsakymu atsisakė pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą, nes jos namuose įrengti vaizdo įrengimai neveikė , trūkumai išryškėjo iškart ir jie iki šiol nepašalinti. Byloje pateikti ieškovo įrengtos vaizdo sistemos atkuriamos vaizdo medžiagos trūkumai. 2017 m. liepos 17 d. – 2017 m. liepos 27 d. 2016 m. lapkričio 10 d. ieškovas pateikė atsakovei priminimą dėl apmokėjimo už paslaugas. 2016 m. lapkričio 15 d. atsakovė R. S. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros Raseinių rajono prokuratūrai pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „A.k.“ atžvilgiu dėl galimo sukčiavimo, turtinės žalos padarymo, neteisėtos informacijos apie privatų gyvenimą rinkimą ir neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo. 2016 m. gruodžio 7 d. atsakovė ieškovui išsiuntė pretenziją dėl vaizdo sistemos trūkumų, kurioje siūloma ieškovui atsiimti vaizdo sistemos įrangą. 2016 m. gruodžio 12 d. rašte ieškovas nurodė, kad negali atsiimti vaizdo stebėjimo sistemos, nes tam nėra pagrindo. Iš 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nėra nusikalstamos veikos požymių. 2017 m. birželio 30 d. atsakovė Generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl UAB „A.k.“ įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos nusikalstamai veikai vykdyti. 2017 m. sausio 9 d. atsakyme dėl apmokėjimo už įrengtą vaizdo stebėjimo sistemą atsakovė nurodė, kad ji atsisakė apmokėti už vaizdo sistemą, nes ji veikia netinkamai, bei siūlė atsiimti vaizdo stebėjimo įrangą. Iš 2016 m. gruodžio 14 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad užfiksuoti vaizdo sistemos sutrikimai. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovė antstoliui A. B. sumokėjo 484 Eur. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovė sumokėjo 165 Eur žyminio mokesčio. Iš banko išrašų matyti, kad atsakovė advokatei už teisines paslaugas sumokėjo 400 Eur ir 435 Eur.

Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-117-687/2016).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. spalio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta sutartis Nr. 92016100501 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo rizika iš savo medžiagų ir prietaisų savo priemonėmis ir jėgomis pagal šalių suderintą sąmatą įrengti atsakovės patalpose video sistemą (toliau – signalizaciją) ir perduoti įrengtą sistemą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sumokėti numatytą atlyginimą. Sutarties 3.3. punkte ieškovas įsipareigojo signalizaciją įrengti pagal atitinkamų teisės aktų nustatytus reikalavimus, suteikti garantiją, numatytą 7.1. punkte.

Šalys nevienodai vertina tarp jų sutarties pagrindu susiklosčiusius santykius: ieškovas teigia, kad dėl video sistemos įrengimo susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, o atsakovė nurodo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė prašydama šalių santykius kvalifikuoti vartojimo pirkimo – pardavimo sutartimi nurodė, kad tarp šalių pasirašytos sutarties sąmatoje nurodyta paslaugų kaina sudaro mažiau nei ketvirtadalį bendros sutarties kainos, atsakovė paslaugas įsigijo asmeninėms poreikiams tenkinti, o ieškovas yra paslaugas teikiantis verslininkas. Ieškovas nesutikdamas su pateiktais atsakovės argumentais nurodė, kad jis savo priemonėmis ir jėgomis sukūrė naują neegzistuojantį objektą – video stebėjimo sistemą, kas būdinga rangos teisiniams santykiams, o atsakovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) nutartyje darbų vertė sudarė tik 7 procentus įrangos kainos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kaip atskiriamos rangos ir pirkimo-pardavimo sutartys, kai atliekami tam tikri darbai, susiję su parduodamu daiktu – kai atliekamų darbų vertė yra nedidelė, palyginus su perkamo daikto verte, tai sutartis pripažįstama pirkimo-pardavimo sutartimi. Šioje normoje reglamentuojamas rangos sutarties kvalifikavimas į pirkimo-pardavimo sutartį, neišskiriant atskirų rangos rūšių (vartojimo rangos, statybos rangos, projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos ir kt.). Iš byloje esančios sąmatos nustatyta, kad darbo užmokestis, kaip šalys ir nurodė, sudarė tik 23,76 procentus visos sutarties kainos, o didžiąją dalį kainos, net 76,24 procentus, sudarė vaizdo stebėjimo sistemos įrangos ir medžiagų kaina. Teismas pažymi, kad nei atsakovės nurodytoje LAT 3K-3-224/2010 nutartyje nei suformuotoje LAT praktikoje aiškinant vartojimo sutarčių kvalifikavimo požymius, niekur nėra nurodyta konkreti pinigų suma, ar procentai, kurie turėtų būti konkrečiai sumokėti už atliktų darbus, atsižvelgiant į visos sutarties kainą. Be to CK 6.363 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas daikto instaliavimas, įrengimas ar montavimas ir daiktą instaliavo, įrengė ar sumontavo pardavėjas arba jo pasitelkti tretieji asmenys, bet koks dėl netinkamo daikto instaliavimo, įrengimo ar montavimo atsiradęs trūkumas prilyginamas daikto kokybės trūkumui.

Tarp šalių pasirašius minėtą sutartį dėl video sistemų įrengimo, ieškovas 2016 m. spalio 7 d. atsakovės namuose esančiuose, (duomenys neskelbtini), įrengė video sistemą. Atsakovė pagal sutarties 6.3. punktą įsipareigojo apmokėti UAB „A.k.“ sąmatoje 2 783,36 Eur sutartą kainą, po įrengtos signalizacijos perdavimo – priėmimo ne vėliau kaip per tris dienas akto pasirašymo, kurią ieškovas ir prašo pateiktu ieškiniu priteisti iš atsakovės. 2016 m. spalio 13 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 2 783,36 Eur sumai bei pateikta atsakovei. Atsakovė atsisako ieškovui sumokėti už įrengtą vaizdo sistemą jos namuose nurodydama, kad sistema veikia netinkamai. Atsakovė nurodė, kad jau tą pačią video sistemos įrengimo dieną ji pastebėjo įrangos veikimo trūkumus ir pirmą darbo dieną susisiekė su ieškovu ir pareikalavo ištaisyti įrangos veikimo trūkumus, tačiau 2016 m. spalio 12 d. atvykęs ieškovo darbuotojas įrangos trūkumų ištaisyti nesugebėjo. Atsakovės teigimu, ieškovo darbuotojai 2016 m. spalio 24 d. dar kartą atvyko pas atsakovę, o nepavykus pašalinti gedimų, atsakovė 2016 m. spalio 26 d. ieškovo generaliniam direktoriui pateikė raštą dėl nekokybiškos paslaugos suteikimo su pateiktomis vaizdo įrašo nuotraukomis. Ieškovas tiek 2016 m. lapkričio 30 d. išsiųstame atsakovei rašte bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo darbuotojams nepavyko susisiekti su atsakove ir susitarti dėl įrenginio patikrinimo vietoje, galimų gedimų pašalinimo laiko. Ieškovas, žinodamas apie įrengtos sistemos gedimus, net du kartus, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. išsiuntė atsakovei priminimą dėl apmokėjimo už įrengtą ir faktiškai perduotą vaizdo stebėjimo sistemą, reikalaudamas atsiskaityti su ieškovu iki 2016 m. gruodžio 9 d. Po minėto priminimo, atsakovė ieškovui išsiuntė pretenziją siūlydama atsiimti vaizdo sistemos įrangą, nurodė tinkamą laiką. Susitarus dėl tinkamo laiko, 2016 m. gruodžio 14 d. ieškovo darbuotojų buvo patikrinta atsakovės patalpose įrengta vaizdo stebėjimo sistema, surašytas vaizdo sistemos patikrinimo aktas, užfiksuoti atsakovės nurodyti vaizdo stebėjimo sistemos sutrikimai. 2016 m. gruodžio 20 d. ieškovas raštiškai informavo atsakovę apie įrengtos vaizdo sistemos nustatytų trūkumų priežastis, prašydamas nurodyti galimą laiką nurodytiems trūkumams pašalinti. Byloje nėra duomenų, jog buvo susisiekta su atsakove dėl galimų gedimų trūkumų pašalinimo, tačiau 2017 m. sausio 17 d. ieškovas išsiuntė ieškovei pasirašyti du egzempliorius Vaizdo stebėjimo sistemos perdavimo – priėmimo akto, nurodydamas, kad atsakovei atsisakius pasirašyti, ieškovas gali pasirašyti vienašališkai. Ieškovas byloje yra pateikęs vienašališkai pasirašytą vaizdo stebėjimo sistemos perdavimo priėmimo aktą. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės pasirašyti vienašališkai perdavimo – priėmimo akto, atsakovei motyvuotai atsisakius jį pasirašyti. Byloje esantis 2017 m. sausio 19 d. atsakymas dėl vaizdo stebėjimo sistemos perdavimo – priėmimo akto patvirtina, kad atsakovė atsisakė pasirašyti 2017 m. sausio 17 d. vaizdo stebėjimo sistemos perdavimo – priėmimo aktą dėl vaizdo stebėjimo sistemos trūkumų, kurie neleidžia sistemos naudoti pagal jos paskirtį. Ieškovas neginčija fakto, kad jo įrengta sistema atsakovės patalpose turi trūkumų. Nors tarp šalių pasirašytos sutarties 5.7 punkte yra ieškovui numatyta galimybė įrangą laikyti priimtą trečią dieną nuo ieškovo vienašališkai pasirašytos perdavimo – priėmimo akto išsiuntimo, tik nepagrįstai atsakovei atsisakius priimti įrengtą sistemą, tačiau kaip ir nurodė atsakovės atstovė, ši teisė išimtinai suteikiama tik rangos statybos teisinių santykių šalims. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-611/2016).

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo pateikta sutartis yra standartinė, kad atsakovei niekada nebuvo sudaryta galimybė derėtis dėl jų turinio, kad fiziniams asmeniui turi būti taikom 24 mėn. garantinis terminas, kai sutartyje numatytas 12 mėnesių garantinis terminas. Dėl to byloje ginčo nėra, nes ieškovo atstovas neginčijo, kad tarp šalių pasirašyta sutartis yra standartinė, nes ji parengta nevienkartiniam ieškovo naudojimui. Kai sutarčiai sudaryti yra naudojamos standartinės sutarčių sąlygos, jas naudojanti šalis privalo sudaryti galimybę tinkamai kitai šaliai su šiomis sąlygomis susipažinti. Šios pareigos nevykdymo pasekmė – sutarties standartinės sąlygos, su kuria nebuvo sudaryta tinkama galimybė susipažinti, neprivalomumas prisijungusiai šaliai (CK 6.185 straipsnio 2 dalis). Iš byloje tarp šalių pasirašytos sutarties matyti, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su visomis sutarties sąlygomis sutarties pasirašymo metu.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, bei į tarp šalių pasirašytos sutarties 5.3. punkte numatytą atsakovės galimybę pagrįstai bei motyvuotai atsisakyti priimti įrengtą sistemą, ką atsakovė ir padarė, ieškovas neturi teisinio pagrindo prašyti atsakovės sumokėti už įrengtą video sistemą, nes pagal tarp šalių pasirašytos sutarties 6.2 punktą, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui ne vėliau kaip per 3 dienas nuo perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Dėl nustatytų aplinkybių ieškovo reikalavimas dėl skolos iš atsakovės priteisimo atmestinas. Kadangi atmestas pagrindinis reikalavimas, kaip nepagrįsti atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas priteisimo (papildomai nemotyvuojant).

Nagrinėjamu atveju ieškovui atsakovės namuose 2016 m. spalio 7 d. įrengus video sistemą, trūkumai išryškėjo tą pačią dieną, todėl ieškovui pareikalavus atsakovę sumokėtą už įrengtą sistemą, atsakovė atsisako sumokėti ir pateiktu priešieškiniu prašo nutraukti tarp šalių pasirašytą sutartį dėl video sistemos įrengimo ir taikyti restituciją, t. y. grąžinti ieškovui vaizdo stebėjimo sistemą. Byloje kilo ginčas dėl video sistemos įrangos kokybės trūkumų, ar jie yra esminiai, bei galimybės grąžinti įsigytą prekę ieškovui, nes ieškovas tiek pateiktuose raštuose, tiek ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įrengtos sistemos trūkumai yra mažareikšmiai ir tuo pagrindu negalima nutraukti sudarytą sutartį bei grąžinti vaizdo stebėjimo sistemą.

CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. Šiomis nacionalinės teisės nuostatomis įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. gegužės 25 d. direktyva Nr. 1999/44/EB, kuria įtvirtinta vartotojo teisė nutraukti sutartį. Direktyvos 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu prekės neatitiktis yra nedidelė. Direktyvos teisinis reglamentavimas perkeltas į nacionalinę teisę, suteikiančią vartotojui aukštesnį jo teisių apsaugos laipsnį, nes joje nenustatyta tokio pobūdžio draudimo. Ši teisė nutraukti sutartį nesiejama su esminiu sutarties pažeidimu ar pažeidimo mastu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vartotojų teisių bylose konstatuota, kad įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynybos būdai nediferencijuojami vien pagal kriterijų, ar vartotojo teisės buvo pažeistos tuo, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas. Vartotojas disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos ir arba taiko užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinktą, nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti, arba parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo–vartotojo) teisių gynimo būdą. CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) pagal šiose normose nustatytas sąlygas suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi, jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Jo, kaip ir kitų CK 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo būdų, taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013).

Ieškovas nesutinka, kad atsakovės, kaip vartotojos, pasirinktas gynybos būdas yra galimas ir nėra adekvatus pažeidimo pobūdžiui, nes sutarties nutraukimas bei prekės grąžinimas yra siejamas su esminiais gaminio trūkumais. Ieškovo vertinimu, atsakovė ir šiuo metu naudojasi įrengta video sistema, kuri gali būti naudojama pagal paskirtį iš esmės be jokių didesnių trukdžių, o esami trikdžiai lengvai pašalinami. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir neginčijama, kad atsakovės namuose įrengus video sistemą, trūkumai išryškėjo tą pačią dieną, kilus problemai dėl nekokybiško vaizdo, įrašymo sutrikimų. Atsakovės teigimu, ieškovui per du kartus nepašalinus trikdžių, ji 2016 m. spalio 26 d. ieškovo generaliniam direktoriui pateikė pretenziją dėl nekokybiškos paslaugos suteikimo, kuris net mėnesį laiko neatsakė į jos raštišką pretenziją dėl sistemos trūkumų, pradėjo reaguoti, tik jai 2016 m. lapkričio 15 d. pateikus Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros Raseinių rajono prokuratūrai prašymą dėl ikiteisminio tyrimo. Ieškovas atsikirsdamas nurodė, kad atsakovė pati ieškovo darbuotojų neįsileidžia į savo patalpas ir trūkumus kategoriškai pašalinti atsisako, piktnaudžiauja savo turimomis teisėmis. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakove, nes byloje yra pateiktas 2016 m. gruodžio 14 d. vaizdo sistemos patikrinimo aktas, kuriame buvo nustatyti ir užfiksuoti vaizdo stebėjimo sistemos sutrikimai. Ieškovas ieškinyje taip pat yra nurodęs, kad jo darbuotojai ne kartą lankėsi atsakovės namuose ir mėgino pašalinti video sistemos trūkumus. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų apie jo darbuotojų bandymą susisiekti su atsakove, neprašė byloje apklausti darbuotojų, tiesiogiai bendravusių su atsakove (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Atsakovė teigė, kad ieškovas savo raštuose nurodydamas tikrovės neatitinkančią aplinkybę, kad ji nesudaro galimybės ieškovui apžiūrėti įrangos, bei 2016 m. gruodžio 12 d. nepateikdamas jokių įrangos veikimo trūkumų įrodymų, pažeidė pareigą elgtis sąžiningai atsakovės atžvilgiu, t. y. konstatuotinas civilinės atsakomybės neteisėtų veiksmų egzistavimas. Ieškovas nors ir nurodė, kad jo darbuotojai neturėjo galimybių apžiūrėti įrangos ir tiksliai nustatyti trūkumų priežastį, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo darbuotojai pas atsakovę lankėsi net keturis kartus, tik jiems nepavyko pašalinti trūkumų. Iš byloje pateiktų tarp šalių susirašinėjimų nustatyta, kad ieškovas ne kartą raštiškai atsakovei siūlė pranešti kokią darbo dieną ir kokiu laiku ieškovo atstovai gali atvykti pas atsakovę patikrinti sistemą. Ieškovas nei savo raštuose, nei teismo posėdžio metu niekada neneigė, kad jo įrengta video sistema turi trūkumų ir jis yra pasirengęs juos pašalinti. Po 2016 m. gruodžio 14 d. apsilankymo, ieškovas raštiškai pripažino vaizdo stebėjimo sistemos trūkumus, siūlydamas juos pašalinti, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovei nebuvo būtino poreikio užsakyti antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas, t. y. atsakovė neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų. Kadangi neteisėti veiksmai yra viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, tai, jų neįrodžius, ieškovo civilinė atsakomybė negalima.