Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-375-971/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
1-375-971/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07291-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Nukentėjusysis
E. A., E. K.
Kaltinamasis
R. A.
Advokatai
Algis Staškū
Baudžiamoji byla Nr. 1-375-971/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07291-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3; 1.2.4.4.2.3;1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,dalyvaujant prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,nukentėjusiosioms E. A., E. K.,kaltinamajam R. A., jo gynėjui advokatui Algiui Staškūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK, BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. 2019-02-19, apie 20 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sutuoktinės E. A. kilusio konflikto metu, tyčia sugriebdamas E. A. už kairės rankos pirštų ir juos sukdamas, padarė jai kairės plaštakos V piršto naginės falangos lūžį, t. y. nesunkiai sužalojo E. A.

Be to, R. A. 2019-02-20, apie 15.30 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,24 promilių girtumas), tarp jo ir E. K. kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą suduodamas rankos kumščiu jai į galvos sritį - kaktą, sukėlė E. K. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos tiksliai neprisimena, namuose – bute, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame, tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas: jis buvo išgėręs, žmona atėmė iš jo alaus skardinę, jis norėjo tą skardinę atsiimti, sugriebė žmonai už rankos, norėjo atlenkti pirštus ir atsiimti alaus skardinę. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų žmonai lūžo pirštas, pirštas galėjo lūžti nuo sukimo, nuo pagriebimo. Dėl kito įvykio parodė, kad norėjo išeiti iš namų nusipirkti alaus, žmona neišleido, podukra E. K. pradėjo filmuoti. Jis norėjo atimti telefoną, susistumdė ir pataikė podukrai į kaktą. Nelabai prisimena, iš ko pataikė podukrai į kaktą, viskas greitai įvyko. Neneigia sudavęs jai vieną kartą. Abiem atvejais buvo išgėręs ir tai turėjo įtakos konfliktams, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Šiuo metu yra susitaikęs su nukentėjusiosioms, Šiaulių teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį atlygino.

Kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams sutinkant, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273, 291 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji E. A. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2019-02-19, apie 20 val., namuose, miegamojo kambaryje, tarp jos ir jos neblaivaus vyro R. A. kilo konfliktas, kurio metu jos vyras R. sugriebė jai už kairės rankos dviejų pirštų ir ėmė ranką sukti, dėl to ji pajuto skausmą. Ji pradėjo šaukti, kad šis paleistų ranką, bandė spirti jam koja, tačiau nepataikė. Tada R. paleido jos ranką, tačiau dėl to skausmas nesumažėjo. Kitą rytą pabudusi ji pamatė, kad jos kairės rankos mažasis pirštas yra sutinęs ir pamėlynavęs, todėl kreipėsi į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę, kurioje jai buvo diagnozuotas kairės rankos mažojo piršto lūžimas. Šiuo metu savo vyrui ji jokių pretenzijų neturi, su juo susitaikė. Taip pat parodė, kad 2019-02-20, apie 15.30 val., atsikėlęs neblaivus jos vyras R. A. pradėjo reikalauti, jog ji atrakintų buto duris ir leistų eiti į parduotuvę. Jai neatrakinus durų, jis pradėjo spardyti duris kojomis. Tada jos dukra E. pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo R. filmuoti. R. atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną, tarp jų kilo susistumdymas, kurio metu R. vieną kartą trenkė kumščiu E. į veido, t. y. į kaktos sritį. E. pasakė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 9-13, 47, 71-72).

Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2019-02-19, apie 20 val., ji buvo namuose kartu su savo mama E. A. ir neblaiviu patėviu R. A.. Būdama virtuvėje girdėjo, jog jos mama keletą kartų prašė R. patylėti ir leisti žiūrėti televizorių. Po to išgirdo mamos riksmą, kuri šaukė, kad "paleisk, skauda". Įėjusi į miegamojo kambarį, pamatė verkiančią savo mamą bei R., kuris ruošėsi eiti parūkyti. Kas tarp jų įvyko, ji nematė. Po to mama pasakė, kad R. suko jos rankos pirštus ir kad jai jie skauda. Kadangi pirštų skausmas mamai nepraėjo, ji kreipėsi į medikus, kurie nustatė piršto lūžį. Taip pat parodė, kad 2019-02-20 jos patėvis R. A. buvo neblaivus ir ruošėsi eiti į parduotuvę dar įsigyti alkoholinių gėrimų. Jos mama E. A. užrakino buto duris ir iš spynos ištraukė raktą, nes norėjo, kad jis nustotų vartoti alkoholį ir eitų miegoti. Tada R. nuėjo į miegamąjį ir užmigo. Apie 15.30 val. atsikėlęs, jis bandė atidaryti buto duris, o kai nepavyko, nuėjo į balkoną parūkyti. Grįžęs iš balkono, pradėjo kojomis spardyti buto duris. Tada ji pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir ėmė jį filmuoti. Tai pamatęs, R. iš jos atėmė mobilaus ryšio telefoną. Tarp jų kilo grumtynės, kurių metu R. A. vieną kartą kumščiu trenkė jai į veidą, t. y. į kaktos sritį, ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Šiuo metu R. A. pretenzijų ji neturi, civilinio ieškinio nereiškia, su juo susitaikė (1 t., b. l. 22-25, 66-67, 69).

Iš 2019-02-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad 2019-02-20 E. A. atvykusiems Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams pranešė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu smurtavo neblaivus sutuoktinis R. A., o E. K. pranešė, kad jos atžvilgiu smurtavo neblaivus patėvis R. A. (1 t., b. l. 9-13, 22-25).

Iš 2019-02-20 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad abiejų įvykių vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas (1 t., b. l. 28-37, 48-57).

Iš 2019-02-20 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiosios E. K. veidą ir kūną išoriškai matomų smurto žymių neužfiksuota (1 t., b. l. 85-89).

Iš 2019-03-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 419/2019(03) matyti, kad E. A. buvo nustatytas kairės plaštakos V piršto naginės falangos lūžis. Sužalojimas padarytas bukos traumos pasekoje - sumušant pirštą kietu buku daiktu ar sukant, laužiant pirštą - vieno trauminio poveikio pasekoje. Dėl pirštakaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), todėl E. A. sužalojimas - nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 94).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad 2019-02-20 15.50 val. R. A. buvo nustatytas 2,24 prom. girtumas (1 t., b. l. 103).

Visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų: paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokoluose, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos dėl nesunkaus savo šeimos nario – sutuoktinės E. A. sveikatos sutrikdymo ir dėl fizinio skausmo pilnametei sutuoktinės dukrai E. K. sukėlimo yra įrodytos. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad R. A. 2019-02-19 veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia: jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (tyčia sugriebęs E. A. už kairės rankos pirštų juos suko), numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, jų norėjo, tačiau jų nedetalizavo, t. y. jam buvo nesvarbu galimai kylančių padarinių sunkumas. Darydamas 2019-02-20 veiką, kaltinamasis suprato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji E. K. patirs fizinį skausmą ir to norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir, kaip matyti iš jo paaiškinimų, tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiųjų ir susitaikė su jomis (1 t., b. l. 124, 125, 2 t., b. l. 31). Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaltinamajam ir nukentėjusiosioms susitaikius. Prokurorės nuomone R. A. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiems asmenims susitaikius, kadangi jam yra inkriminuojamos dvi nusikalstamos veikos, iš kurių antroji yra pakartotinė, o BK 38 straipsnis numato, kad asmuo, atitinkantis šiame straipsnyje numatytas sąlygas, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuo atveju, jei jis įvykdė vieną nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje įtvirtintas reikalavimas baudžiamosios teisės priemonėmis siekti teisingumo kiekvienoje baudžiamojoje byloje reiškia ir, kad teisingumo principas gali būti įgyvendinamas ne tik skiriant bausmes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Baudžiamasis procesas turi kiek įmanoma prisidėti prie teisinės santarvės atkūrimo visuomenėje. Viena iš teisinių galimybių atkurti teisingumą ir užtikrinti nukentėjusiojo bei kaltininko interesų pusiausvyrą – kai nukentėjusiajam asmeniui yra suteikiama galimybė gauti žalos atlyginimą, jaustis saugiau ir siekti, kad būtų galutinai išspręsta įvykusio konflikto problema, o teisės pažeidėjui leidžiama įžvelgti savo elgesio priežastis, padarinius ir sąmoningai prisiimti atsakomybę. Tokia galimybė inkorporuota BK 38 straipsnyje įtvirtinus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius institutą (Kauno apygardos teismo 2018-04-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-238-485/2018).

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmenys, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais, nurodyti minėto straipsnio 2 dalyje, tai – pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Baudžiamasis įstatymas nenumato kitų apribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, taip pat ir dėl padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, t. y. įstatymas nedraudžia teismui esant visoms BK 38 straipsnio numatytoms sąlygoms svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už keletą nusikalstamų veikų, numatytų minėto straipsnio 1 dalyje. Tokią praktiką formuoja apeliacinės instancijos teismai (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017-05-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-279-319/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-05-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-166/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-268-282/2017, Kauno apygardos teismo 2018-04-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-238-485/2018 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš kasacinių nutarčių taip pat konstatavo, kad asmuo, padaręs ne vieną nusikalstamą veiką, gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra 2 dalyje numatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-582/2004).

Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju, R. A. padarius dvi nusikalstamas veikas, įstatymas neužkerta kelio atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiems asmenims susitaikius, esant BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms.

R. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir, kaip minėta, susitaikė su nukentėjusiosiomis. Abi nukentėjusiosios jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, turtinės ar neturtinės žalos atlyginti neprašo ir civilinių ieškinių nereiškia. Žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai kaltinamasis atlygino (1 t., b. l. 152-153, 2 t., b. l. 7, 16). Padarytos veikos priskiriamos tyčinių apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 104, 105). Kaltinamasis R. A. ir nukentėjusioji E. A. yra vedę jau beveik 5 metus (2 t., b. l. 18), kartu gyvena apie 9-10 metų ir toliau ketina kartu gyventi. Duomenų, kad R. A. būtų anksčiau smurtavęs, byloje nėra, priešingai apklaustos ikiteisminio tyrimo metu tiek E. A., tiek E. K. nurodė, kad R. A. jų atžvilgiu smurtavo pirmą kartą (1 t., b. l. 10, 23). Kaltinamasis dirba, tiek darbovietėje, tiek pačių nukentėjusiųjų charakterizuojamas teigimai (1 t., b. l. 143-148, 2 t., b. l. 20, 32, 33), išlaiko šiuo metu nedirbančią sutuoktinę E. A., materialiai remia dukrą (2 t., b. l. 19, 30). Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai įvertino savo elgesį. Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant tokioms aplinkybėms ir BK 38 straipsnyje nustatytiems pagrindams bei sąlygoms, R. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiems asmenims susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo artimoje aplinkoje, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamą asmenį, kad laikytųsi įstatymų, R. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam R. A. išaiškintinos LR BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

R. A. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – yra panaikinta 2019-02-22 prokurorės nutarimu (1 t., b. l. 130-133, 136-138), o kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu ir nebendrauti, neieškoti ryšių su jomis – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 32,22 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 77-84), tačiau kaltinamasis žalą yra atlyginęs (1 t., b. l. 152-153), civilinis ieškovas pareikšto ieškinio atsisakė (2 t., b. l. 16), todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. A., vadovaujantis LR BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiems asmenims susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – iki 2019-12-31 dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti R. A., kad, jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, nesiartinti prie jų arčiau nei nustatytu atstumu ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiosiomis, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Sušinskaitė