Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Taikius BK 38 straipsnį D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltinamajam D. L. ir nukentėjusiajai R. L. susitaikius.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. L. 2017 m. spalio 28 d. apie 23.00 val. automobiliu „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) m., asmeninio konflikto metu, sudavė ne mažiau tris smūgius kumščiu į įvairias kūno vietas savo šeimos narei – sutuoktinei R. L. ir tokiu būdu, smurtaudamas artimoje aplinkoje, padarė R. L. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.Be to, jis 2017 m. lapkričio 8 d. apie 18.00 val. gyvenamojo namo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., asmeninio konflikto metu, grasindamas uždegtu dujiniu degikliu stipriai suėmęs už rankos savo šeimos narei – sutuoktinei R. L., nusivedė ją į namo pirmo aukšto koridorių, kur mosuodamas kirviu prie R. L. galvos išsakė grasinančius žodžius - „dukra ras sukapotą“, po to virtuvėje prirėmęs prie kaklo peilį išsakė grasinantį žodį - „papjaus“ bei stipriai suėmęs už rankos nusivedė į svetainę, kur rankomis smaugė sutuoktinę ir naudodamas psichinę prievartą peiliu badė į sofą šiai sėdint ant jos, sakydamas grasinančius žodžius „nužudys, mergaitė ras negyvą“, tokiais savo veiksmais sutuoktinei R. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir grasino nužudyti R. L., dėl ko jai kilo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas konstatavo D. L. kaltę inkriminuotų nusikaltimų atžvilgiu, tačiau jam susitaikius su nukentėjusiąja R. L., jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas atleistas, o baudžiamoji byla nutraukta. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Kirpienė prašė panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. L. pripažinti kaltu už tris nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje:

Taikyti BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį ir bausmes paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (ideali nusikalstamų veikų sutaptis) subendrinti apėmimo būdu, o su BK 140 straipsnio 2 dalimi dalinio sudėjimo būdu ir paskirti – 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 8 d., 18.30 val. iki 2017 m. lapkričio 9 d., 15.32 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prokurorė skundė nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, t. y. dėl nepagrįsto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Viena iš būtinųjų sąlygų atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokį manymą gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes liudijančias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, atsižvelgiant į jo asmenybę. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Iš bylos duomenų matyti, kad D. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė 2017 m. spalio 28 d., o nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje (idealioji sutaptis) – 2017 m. lapkričio 8 d. Veika nėra tęstinė, kadangi nėra jungiamos vieningos tyčios. D. L. veiksmai vertintini kaip pavieniai, atskiri nusikaltimai, kuriuos skiria nemažas laiko tarpas – 10 dienų. Taigi, D. L. padarė dvi atskiras veikas, dėl ko vadovaujantis BK 38 straipsniu negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teisine prasme nevertino padarytų veikų skaičiaus bei nemotyvavo savo sprendimo.Skunde prokurorė kėlė abejones ir dėl pačios sąlygos – pagrindo manyti, kad D. L. nedarys naujų nusikaltimų. Jis smurtavo prieš tą pačią nukentėjusiąją – sutuoktinę R. L., konfliktų metu nesivaldo, padarė atskiras, analogiškas veikas, nusikalto neatsitiktinai. Tai vertinama, jog D. L. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi BK 38 straipsnio 1 dalyje esančias sąlygas pagrįsti, o ne tik formaliai konstatuoti. Teismas pagrįstą manymą, jog D. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, susiejo su kitomis BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis ir šios sąlygos savarankiškai nevertino, kas manytina, jog valstybės ir visuomenės interesas užtikrinti teisingumo įgyvendinimą ir nusikaltimų prevenciją paneigtas. D. L. ir nukentėjusiosios R. L. susitaikymas, nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.Skunde dėl bausmės nurodė, jog skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad D. L. padarė tris nesunkius nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš moterį – savo sutuoktinę, į tai, kad nukentėjusioji jam atleido. Taip pat į tai, D. L. kaltu prisipažino ir gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. D. L. yra neteistas, administracine tvarka baustas, į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas, dirba. Paminėtų aplinkybių visumoje bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant dirbti bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Kadangi D. L. padarė nusikaltimus prieš šeimos narį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).Atsiliepimuose į apeliacinį skundą D. L. ir jo gynėjas advokatas Albinas Miliauskas prašė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendį palikti galioti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliacinį skundą, D. L. ir jo gynėjas A. Miliauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde keliamas BK 38 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumas ir teisėtumas D. L. atžvilgiu.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik prokurorės, bet kartu ir kaltininko bei nukentėjusios pozicijas nagrinėjamoje byloje, pabrėždama atkuriamojo teisingumo svarbą šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje ir visuomenėje bei įžvelgdama galimybę užtikrinti nukentėjusiosios ir kaltininko interesų pusiausvyrą, mano, kad nagrinėjamoje byloje teisingumas bus pasiektas atleidus D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, todėl skundžiamas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.Baudžiamojoje teisėje įtvirtintas reikalavimas baudžiamosios teisės priemonėmis siekti teisingumo kiekvienoje baudžiamojoje byloje reiškia ir, kad teisingumo principas gali būti įgyvendinamas ne tik skiriant bausmes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Baudžiamasis procesas turi kiek įmanoma prisidėti prie teisinės santarvės atkūrimo visuomenėje. Viena iš teisinių galimybių atkurti teisingumą ir užtikrinti nukentėjusiojo bei kaltininko interesų pusiausvyrą – kai nukentėjusiajam asmeniui yra suteikiama galimybė gauti žalos atlyginimą, jaustis saugiau ir siekti, kad būtų galutinai išspręsta įvykusio konflikto problema, o teisės pažeidėjui leidžiama įžvelgti savo elgesio priežastis, padarinius ir sąmoningai prisiimti atsakomybę. Tokia galimybė inkorporuota BK 38 straipsnyje įtvirtinus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius institutą.Pagal BK 38 straipsnio nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi teisę, o ne pareigą atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). Šioje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šio straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos paties kaltininko.Iš bylos duomenų nustatyta, jog D. L. 2017 m. spalio 28 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. smurtavo savo sutuoktinės R. L. atžvilgiu, padarydamas jai abejais atvejais nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat 2017 m. lapkričio 8 d., be smurto, jis R. L. grasino ją nužudyti. D. L. savo kaltę pripažino visiškai, apgailestavo dėl šių savo veiksmų, su nukentėjusiąja susitaikė, todėl teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarytų nusikaltimų pavojingumą ir kaltininko asmenybę bei santykį su nukentėjusiąja, sprendė, jog šiuo atveju bausmės teisingumas bus užtikrintas taikius susitaikymo institutą. Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bylos baigties kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, nustatyta, jog D. L. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus. Prokurorė kritikuoja tai, kad D. L. padarė teisiniu vertinimu dvi atskiras veikas, nors bendroj visumoj jų yra trys, jos nėra tęstinės, todėl pasak jos vertinimo BK 38 straipsnis negalėjo būti taikytas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tokia apeliantės pozicija nepagrįsta. BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Vertinant šią įstatymo leidėjo valią, nors ir D. L. kaltinus trijų nusikalstamų veikų padarymu, nesant tarp jų vien tik idealios veikų sutapties situacijos ar tęstinės veikos, tai savaime nėra kliūtis atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Esant atskiroms veikoms, nepagrindžiama išvada dėl susitaikymo negalimamumo. Jei BK 38 straipsnyje būtų nurodyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik pirmą kartą nusikaltęs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008), tuomet situacija būtų vertinama kitaip. Pažymėtina ir tai, kad BK 38 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės, sudarančios kliūtį taikyti susitaikymo institutą, tačiau tarp jų nėra nė vienos, kuri trukdytų D. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Susitaikymo instituto taikymui imperatyvios nuostatos numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Ginčo dėl 1-3 punktų pagrįstumo nėra. D. L. kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų neneigė, prisipažino ir gailisi, nusikalstamais veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, su kaltininku susitaikė. Taigi, išpildytos visos trys pirmosios sąlygos. Vertinamojo pobūdžio sąlyga taikyti susitaikymą yra pagrindas manyti, kad D. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą, stokojant motyvų, padarė išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad D. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, nesutikdama su prokurorės argumentais, mano, jog pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. D. L. praeityje neteistas, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas vieną kartą viršijus leistiną greitį, byloje pateikta informacija, jog nėra gauta dėl jo elgesio jokių skundų ar nusiskundimų, tai vertinama teigiamu charakterizavimu. Taip pat vertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, savo veiksmų neteisėtumo nesistengė slėpti ar menkinti, su nukentėjusiąja susitaikė, turtinės žalos savo veiksmais nepadarė, pretenzijų jo atžvilgiu taip pat nepareikšta. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirba Airijoje, turi mažametę (11 metų) dukrą. Inkriminuoti nusikaltimai padaryti esant nesutarimams tarp vyro ir žmonos, nurodant, jog tai buvo pavydo išraiška. Nagrinėjant apeliacinį skundą teisme advokatas A. Miliauskas tvirtino, kad D. L. ir nukentėjusiosios santuoka nutraukta bendru sutikimu, jie kartu negyvena, Liteko duomenimis šios aplinkybės nepaneigtos, todėl įvertinus visa kas nurodyta, nesant priešingų aplinkybių, kurios formuotų neigiamą D. L. asmenybės charakterizavimą, rodytų jo polinkį nesilaikyti įstatymo ir spręsti problemas naudojant smurtą ne tik šiais dviem atvejais, bet ir po šių nusikaltimų padarymo, manytina, kad pirmosios instancijos teismas sprendęs dėl šios sąlygos išpildymo pagrįstumo padarė teisingą išvadą šiame kontekste. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindas manyti, jog D. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų buvo pagrįstai nustatytas.Atsižvelgiant į visa tai, kolegija įžvelgia pagrįstą pagrindą taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir D. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja R. L.. Toks sprendimas, turint omenyje jo sąlyginį pobūdį ir galimybę jį panaikinti bei patraukti D. L. baudžiamojon atsakomybėn už šioje byloje konstatuotas nusikalstamas veikas, jei per 1 (vienerius) metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, tinkamai užtikrins teisingumo interesus bei bus tinkama prevencija dėl tolimesnio gyvenimo būdo vedimo tik teisėtomis priemonėmis. Apibendrinant nurodytina, jog prokurorės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.