- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- 1A-279-319/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32006-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui D. A., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Sabaliauskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Išaiškinta D. A., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. liepos 8 d., apie 17.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dešinės rankos kumščiu sudavė savo sutuoktinei L. A. ne mažiau 3 smūgių į įvairias galvos vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. A. kraujosruvą kairės akiduobės srities minkštuosiuose audiniuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.Be to, D. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. lapkričio 4 d., apie 16.45 val. bute, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą savo sutuoktinei L. A. į kairį skruostą, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. A. poodinę kraujosruvą kairiame žande, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu D. A. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, anksčiau neteistas, susitaikė su nukentėjusiąja. Šie duomenys teismui leido daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgęs į nusikaltimų pobūdį, į BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas bei į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, teismas kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių neskyrė. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti 2017 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo D. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal dvi veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiąją ir baudžiamoji byla nutraukta ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. A. pripažinti kaltu už du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje. D. A. paskirti bausmes: už 2016 m. liepos 8 d. nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus; už 2016 m. lapkričio 4 d. nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti laisvės apribojimą vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, skiriant subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. A. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus. D. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Šalies argumentai
4.1. Skunde prokurorė nurodo, kad teismas, teisingai kvalifikavęs D. A. padarytas veikas, nepagrįstai pritaikė BK 38 straipsnio nuostatas. Prokurorės vertinimu, teismas, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-298/2007). BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga - yra pagrindo manyti, jog asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra savarankiška, o ne kitų trijų sąlygų rezultatas, t. y. vien tai, kad yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, neleidžia konstatuoti, kad yra pagrindas manyti, jog nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokurorės vertinimu, teismas skundžiamame nuosprendyje tik formaliai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis D. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgęs tik į tai, kad jis prisipažino padaręs du tyčinius nusikaltimus, susitaikė su nukentėjusiąją, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas pagrįstą manymą, jog įtariamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, susiejo su kitomis BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis ir šios sąlygos savarankiškai nevertino.
3.3. Prokurorės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad abu nusikaltimai, dėl kurių padarymo D. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra analogiški - padaryti namuose, įtariamajam smurtaujant prieš savo sutuoktinę ir jai nežymiai sutrikdant sveikatą, be to, įtariamojo smurtiniai veiksmai buvo susiję su tuo, kad nukentėjusioji dėl smurto jos atžvilgiu kreipėsi į policijos pareigūnus, abu kartus D. A. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kas rodo, jog D. A. nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Todėl konstatuotina, jog D. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo baudžiamoji byla nutraukta nepagrįstai ir D. A. pripažintinas kaltu padaręs du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, už šias veikas jam skirtinos bausmės. Prokurorė mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, t. y. jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Kadangi D. A. padarė du nusikaltimus prieš šeimos narį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² str.).
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu prokurorės skundu nėra ginčijama D. A. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras kelia klausimą dėl nepagrįstai teismo pritaikyto BK 38 straipsnio nuostatų.
7. D. A. kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų pripažino, ją patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, nukentėjusioji L. A. yra D. A. sutuoktinė, jie kartu gyvena, todėl laikytini šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis) ir todėl D. A. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
8. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleidęs D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukęs, materialiosios ir proceso teisės nuostatų nepažeidė.
8.1. Sutinkamai su BK 38 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmenys, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais, nurodyti minėto straipsnio 2 dalyje - pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Baudžiamasis įstatymas nenumato kitų apribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, tame tarpe dėl padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, t. y. įstatymas nedraudžia teismui esant visoms BK 38 straipsnio numatytoms sąlygoms svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už keletą nusikalstamų veikų, numatytų minėto straipsnio 1 dalyje. Todėl šiuo atveju, D. A. padarius dvi nusikalstamas veikas, įstatymas neužkerta kelio atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms.
7.2. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino visas BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, nes, prokurorės teigimu, tinkamai įvertinta D. A. asmenybė bei padarytų veikų pobūdis neleidžia konstatuoti, kad yra pagrindas manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas įvertino visus nustatytus ir būtinus duomenis priimtam sprendimui pagrįsti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo prokurorei abejonių kelia BK 138 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos aplinkybės buvimas, nes dėl kitų egzistavimo ginčas nekyla: D. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškė, todėl 2 punkte nurodyta sąlyga dėl savanoriško padarytos žalos atlyginimo šiuo atveju neaktuali, iš teismo posėdžio protokolo matyti kad bylos nagrinėjimo teisme metu D. A. susitaikė su nukentėjusiąja L. A.. Teismas pripažino kad yra viena D. A. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
7.3. Skunde prokurorė neteisingai teigia, kad teismas visas aplinkybes vertino formaliai, o tai, jog D. A. du kartus smurtavo prieš savo sutuoktinę, būdamas neblaivus, rodo, kad jis nusikalto neatsitiktinai, ir todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios skunde nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigia prokurorė, apylinkės teismo buvo įvertintos kartu su kitomis byloje nustatytomis. Be to, teismas įvertino ir tai, kad D. A. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre bei VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre dėl psichikos priklausomybių neregistruotas. Kad D. A. neatitiko kurios nors iš minėtų keturių sąlygų, numatytų BK 38 straipsnio 1 dalyje, taip pat nebuvo nurodyta ir apeliaciniame skunde. O tai, kad apylinkės teismas padarė išvadą, kuri nesutinka su apeliacinio skundo autore, neduoda pagrindo skundžiamą nuosprendį laikyti neteisėtu. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, esant nustatytoms tokioms pat aplinkybėms, sutiko, kad yra galimybė baudžiamąją bylą D. A. atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais ir net prašė teismo tą padaryti. Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad D. A. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtinų dorovės normų. Konstatuojama, kad tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, pasisakęs dėl kiekvienos iš būtinų BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų ir padaręs motyvuotą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad D. A. nedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrįstai jo atžvilgiu taikė BK 38 straipsnio nuostatas.
8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl tenkinti prokurorės apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Sabaliauskaitės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.