Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2259-934/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-08-26
Bylos Nr.: e2S-2259-934/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-14681-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žilvinas Terebeiza
Pareiškėjas: G. S.

Kategorijos

3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-2259-934/2021 (S)Teisminio proceso Nr. 2-48-3-14681-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.2.13

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-16 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-19861-897/2021, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo: 1) įpareigoti atsakovą B. S. (toliau – ir atsakovas) gyventi skyrium nuo pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų T. S. ir H. S. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, vaikai) ir nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su pareiškėja jos gyvenamojoje vietoje; 3) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais: atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki tos pačios dienos 20 val. bei neporiniais mėnesio savaitgaliais – šeštadienį ir sekmadienį be nakvynių, nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos ar jų laikinos gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į jų laikiną gyvenamąją vietą visomis dienomis. Nurodytomis dienomis atsakovas užtikrina vaikų dalyvavimą būreliuose ir užsiėmimuose su specialistais. Atsakovas turi informuoti ieškovę apie buvimo su vaikais vietą, užtikrinti, kad bendraudamas su vaikais nevartos alkoholinių gėrimų vaikų akivaizdoje. Atsakovas turi teisę neribotai bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais telefonu ir/arba kitomis ryšio priemonėmis; 4) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teisme dienos iki kol bus išnagrinėta civilinė byla, priteistą išlaikymą mokant į pareiškėjos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, kiekvieno mėnesio 10 d., priteistą išlaikymą pavedant uzufrukto teise tvarkyti pareiškėjai (b. l. 1-7).

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, šeimos ginčuose taikoma privalomoji mediacija. Atsižvelgiant į tai, kad mediacijos organizavimo ir vykdymo procesas užtrunka, ieškovė siekdama apsaugoti savo ir nepilnamečių vaikų interesus bei išvengti galimo dar vieno atsakovo smurto protrūkio, kreipiasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašymą pareiškėja grindžia tuo, kad atsakovas ne kartą ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, nederamai elgėsi šalių nepilnamečių vaikų akivaizdoje, savo elgesiu gąsdindamas nepilnamečius vaikus. Yra kilusi reali grėsmė ieškovės ir jos vaikų interesams, todėl būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Siekiant užtikrinti stabilią ir saugią aplinką, yra pagrindas nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su pareiškėja, o nustačius laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, turi būti nustatyta bendravimo tvarka su tėvu. Nepilnamečiai vaikai turi sveikatos sutrikimų, kurių gydymui reikia skirti ypatingą dėmesį. Dėl atsakovo sukeliamos žalingos aplinkos galimai trikdoma ir vaikų raida. 2021 m. T. identifikuotas kalbos sutrikimas, H. 2019 m. nustatytas raidos sutrikimas – vėluojanti kalba. Šalių nepilnamečiai vaikai turi specialių poreikių, kurių patenkinimui reikalingos piniginės lėšos, todėl jų išlaikymui būtina skirti mažiausiai po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Į ginčus įtraukiami vaikai, kurie priversti matyti konfliktuojančius, vienas kitą įžeidinėjančius tėvus, dalyvauti tėvams sprendžiant tarpusavio santykius. Šalims gyvenant kartu ir esant itin konfliktiškiems santykiams nėra užtikrinama vaikų teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Dėl konfliktiškų sutuoktinių santykių, atsakovo fizinio ir psichologinio smurto, nuolatinio alkoholio vartojimo šalys negali gyventi kartu. Šalims gyvenant kartu didėja fizinės ir moralinės žalos atsiradimo (padidėjimo) tikimybė, pažeidžiami vaikų interesai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodė, kad su pareiškėja kartu gyvena, veda bendrą ūkį, rūpinasi vaikais ir juos išlaiko. Pareiškėja stengiasi apriboti atsakovo bendravimą su vaikais, neleisdama jam su vaikais išeiti į lauką, pasivažinėti dviračiu ar paspirtuku, nuvežti vaiką į darželį, bendrauti su auklėtojomis, nepasako mokyklinio dienyno prisijungimo kodų. Pareiškėja nuolat vartoja raminančius vaistus. Atsakovas šeima rūpinasi, visas jo atlyginimas skiriamas šeimai. Atsakovas perka maistą, buitinę techniką, buitinę chemiją, apmoka vaikų būrelius, moka už apsaugą, elektrą, komunalinius patarnavimus, perka vaikams rūbus, žaislus, kompiuterius, apmoka sūnaus darželį, atostogas užsienyje. Atsakovas myli vaikus ir dalyvauja jų auginime. Pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia atsakovo smurtavimo pareiškėjos atžvilgiu ar jo nederamo elgesio nepilnamečių vaikų akivaizdoje, šie pareiškėjos kaltinimai nepagrįsti. Atsakovas yra ramaus charakterio ir nėra smurtavęs prieš ieškovę nei fiziškai nei psichologiškai, alkoholį vartoja saikingai, ne daugiau nei pareiškėja. Atsakovas neturi galimybių gyventi kitur, neturi kito nekilnojamo turto, jo gaunamas atlyginimas yra 1500,00 Eur per mėnesį ir yra išleidžiamas šeimos poreikiams. Nėra pagrindo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nes šalys kartu gyvena tame pačiame bute ir abu gali pasirūpinti vaikais. Atsakovas nori ir yra pajėgus rūpintis vaikais, visą laiką tai daro, nepaisant ieškovės bandymų eliminuoti jį iš vaikų gyvenimo. Šalys gyvena kartu, todėl nėra reikalo nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su atsakovu, be to, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, ir skirta tenkinti asmeninį ieškovės norą eliminuoti tėvą iš vaikų gyvenimo. Ieškovė siūlo nustatyti minimalią vaikų bendravimo su atsakovu tvarką, tačiau tam nėra pagrindo. Atsakovas alkoholiu nepiktnaudžiauja, neturi priklausomybės, alkoholio vaikų akivaizdoje nevartoja. Pareiškėja moka būsto paskolos ir lizingo už šeimos automobilį įmokas, tačiau už visa kita moka atsakovas. Atsakovas abiejų vaikų išlaikymui kas mėnesį skiria apie 600,00 – 700,00 Eur, padengia visas vaikų išlaidas maistui, aprangai, komunalinėms išlaidoms, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, atostogoms ir pan. (b. l. 29-35).

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad 2021-05-08 tarnyboje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pranešime pareiškėja nurodė, kad atsakovas ją įžeidinėja ir jai grasina, kitame kambaryje miega du nepilnamečiai vaikai. Tarnyba susisiekė su šalimis, bendravo su nepilnamečiais vaikais, supildė informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atliko vaikų situacijos vertinimą. Tarnybos specialistai 2021-05-13 su nepilnamečiais vaikais bendravo jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). H. pokalbio su broliu T. metu kelis kartus įėjo į kambarį, atnešė parodyti sudėliotas lego kaladėles ir išėjo iš kambario, nurodė, kad su specialiste bendrauti nenori. T. nurodė, kad jam sekasi gerai, mokosi 2-oje klasėje, nurodė, kad namie mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, žaisti su broliu, eiti į lauką, jam patinka žaisti ir su mama, ir su tėčiu, su abiem sutaria gerai, tačiau tėvai beveik kasdien pykstasi ir taip trukdo jam su broliu žiūrėti filmukus. Nežino, dėl ko tėvai pykstasi, bet jam atrodo, kad dėl to, jog mama labai daug daro ir tėtis jai nepadeda. Šeimai yra inicijuota atvejo vadybos specialistų pagalba. Tarnyba nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tėvai nevengia konfliktų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tai sukelia neigiamus išgyvenimus vaikams. Šeimos santykiams reikalingas stabilumas, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų pritaikymas neprieštaraus geriausiems vaikų interesams (b. l. 26-27).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-16 nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė (b. l. 38-43). Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

5.1. Pareiškėja kliūtimi ieškiniui paduoti įvardijo privalomąją mediaciją, tačiau nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, o aplinkybė, jog ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, nėra pakankamas. Aplinkybė, kad šalys 2021-05-20 pradėjo privalomosios mediacijos procesą, rodo, kad yra taikaus susitarimo galimybė;

5.2. Pareiškėjos pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2019-12-03 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nepatvirtina fakto, kad atsakovas naudojo fizinį ir/ar psichologinį smurtą pareiškėjos ar nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Duomenų, patvirtinančių atsakovo nuolatinį alkoholio vartojimą ir agresijos priepuolius, byloje nėra. Pareiškėjos teiginiai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas yra tiek pavojingas, kad būtų būtinybė nustatyti jo gyvenimą skyrium, įpareigojant nesilankyti šalių bute. Nepateikta pakankamai duomenų, neigiamai apibūdinančių atsakovą, jo elgesį, agresyvumą, galimai pradėtus ikiteisminius tyrimus ir pan. Nėra pakankamo pagrindo teigti, kad suinteresuoto asmens bendravimas su vaikais gali turėti neigiamos įtakos jų psichikos formavimuisi, raidai, daroma žala jų psichinei ir fizinei sveikatai. Nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo piktnaudžiauja valdžia vaikams, vengia atlikti pareigas. Abi šalys atsakingos už tai, kad vaikai būtų apsaugoti nuo šalių tarpusavio konfliktų. Atsakovo nepagarbus elgesys, konfliktiškumas gali būti vertinamas kaip aplinkybė, sprendžiant, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas;

Šalies argumentai

5.3. Pareiškėjos teiginiai dėl prieš ją naudojamo fizinio ir psichologinio smurto bei atsakovo vartojamo alkoholio savaime nesudaro teisinio pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos su pareiškėja, ji neįrodė grėsmės vaikų interesams;

5.4. Šalys su nepilnamečiais vaikais gyvena kartu, todėl pagrindo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką nėra. Pareiškėja grėsmės ir būtinybės nustatyti vaikų laikinąją bendravimo tvarką su vaikų tėvu neįrodė;

5.5. Atsakovas pateikė duomenis, pagrindžiančius, kad moka už darželį, vaikų lankomus užsiėmimus, perka maistą, aprangą bei avalynę vaikams, pareiškėja nepateikė duomenų, kad atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, todėl pagrindo iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą vaikams byloje nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-16 nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo tenkinti (b. l. 50-60). Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi nagrinėjamiems klausimams:

6.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos nurodytas argumentas dėl ieškinio nepateikimo, susijęs su išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nėra pakankamas argumentas laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymui, tai prieštarauja įstatymų nuostatoms ir teismų praktikai, pagal kurią šeimos bylose privalomas neteisminis ginčo nagrinėjimas, todėl ieškinio pateikimas galimas tik praėjus privalomą mediacijos procesą ir pateikus įrodymus apie privalomos mediacijos proceso pabaigą. Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu inicijuoti privalomą mediaciją šioje civilinėje byloje, tai pakankamas įrodymas, kad būtų konstatuota viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui iki ieškinio patikimo;

6.2. Šalių santykiai konfliktiški, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių tik blogės, šalys vienas kitam gali padaryti žalos, yra iškilusi grėsmė vaikų saugumui. Pateikti įrodymai, kad atsakovas yra smurtavęs, turi problemų su alkoholiu, jo elgesys neprognozuojamas, 2019 m. jam buvo iškelta baudžiamoji byla ir taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir draudimas lankytis pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su pareiškėja;

6.3. Teikiami nauji rašytiniai įrodymai, kurie negalėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui, kadangi buvo gauti jau po prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjimo, be to, poreikis juos pateikti atsirado pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį. Vilnius Moterų namų pažymoje nurodoma, kad pareiškėja kreipėsi pagalbos dėl smurtinio epizodo, kurio metu atsakovas pradėjo stumdyti, plūsti necenzūriniais žodžiais pareiškėją, grasinimo nužudyti, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjai buvo teikiama psichologo ir teisininko pagalba, konsultacijų metu paaiškėjo, jog pareiškėja patiria ilgalaikį psichologinį ir fizinį sutuoktinio smurtą. Psichologės-psichoterapeutės pažyma patvirtina, kad pareiškėjai teikiama pagalba dėl sutuoktinio psichologinio smurto šeimoje. Pareiškėjos pateiktuose garso įrašuose parodomas atsakovo elgesys, požiūris į vaikus ir šeimą – atsakovas nepaiso vaikų norų, gąsdina juos, keikiasi, varo pareiškėją iš namų. Buvo kviečiami policijos pareigūnai, kurie įpareigojo atsakovą laikytis atstumo, išeiti į kitą kambarį, netrukdyti pareiškėjai, tačiau atsakovas neklausė, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl psichologinio smurto. Užfiksuoti du atvejai, kai atsakovas vaikus paliko be priežiūros;

6.4. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvados vertinimas yra būtinas, pirmosios instancijos teismas jos nevertino.

7. Pareiškėja pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-16 nutartį ir priimti naują nutartį – perduoti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 88-90). Nurodė, kad po atskirojo skundo pateikimo pasikeitė faktinės aplinkybės, atsakovas pademonstravo netinkamą elgesį pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų atžvelgiu, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą apie netinkamą atsakovo elgesį sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjos pareiškimą dėl atsakovo atliktų veiksmų, galimai turinčių nusikalstamos veikos požymių, įvertinimo, 2021-07-27 atsakovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, jis įpareigotas nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su pareiškėja. Pareiškėjos prašyme nurodyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka turi būti tikslinama, atsižvelgiant į pradėtą ikiteisminį ir taikytas kardomąsias priemones.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovas prašė atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš pareiškėjos (b. l. 70-74). Atsiliepimo argumentai, reikšmingi nagrinėjamiems klausimams:

8.1. Atskirajame skunde dėmesys skiriamas tik atsakovo įpareigojimui gyventi skyrium, tai parodo pareiškėjos ketinimus išmesti atsakovą iš bendrų namų prisidengiant tariamai pažeidžiamais vaikų interesais;

8.2. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas naudoja smurtą prieš ją ar kenkia vaikų interesams. Atsakovas vaikais rūpinasi, teikia jiems pastovų išlaikymą, nėra pagrindo riboti jo galimybes gyventi šalims priklausančiame bute;

8.3. Pareiškėja provokuoja atsakovą, jį stumdo, daužo, rėkia, kviečia policiją, tai rodo, kad ji siekia, kad teismas įpareigotų atsakovą gyventi skyrium, siekia atitolinti atsakovą nuo vaikų, tai patvirtina jos prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kuri yra minimali ir pažeidžianti vaikų interesą bendrauti su tėvu;

8.4. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog konfliktai kyla tik dėl atsakovo kaltės. Atsakovas ne kartą siūlė parduoti butą ir gyventi atskirai, tačiau pareiškėja reikalavo, kad atsakovas paliktų bendrą butą jei ir išeitų gyventi kitur. Šalių atsakomybė kredito įstaigai yra solidari. Atsakovas kito būsto neturi, neturėtų galimybės įsigyti. Šalys turi galimybę naudotis atskirais kambariais, butas, kuriame gyvena, yra 3 kambarių;

8.5. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šalių konfliktai daro neigiamą įtaką vaikų interesams. Atsakovas ramina pareiškėją, dažniausiai konfliktai baigiasi tuo, kad pareiškėja šaukdama tempia vaikus iš namų, nors vaikai prašo likti namuose. Atsakovas nėra pakėlęs rankos prieš pareiškėją ar vaikus;

8.6. Atsakovas nuolat bendradarbiauja su Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojomis, atvejo vadybininke, siekdamas išvengti konfliktų su pareiškėja;

8.7. Pareiškėja neleidžia atsakovui bendrauti su vaikais, juos nuolat išsiveža. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos ar atvejo vadybininkė bando skambinti pareiškėjai, tačiau ji telefono nekelia;

8.8. Laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų atsakovo teises daugiau nei būtina, būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai;

8.9. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad prisideda prie bendro ūkio išlaikymo ir išlaiko vaikus. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad vaikų poreikiai būtų nepatenkinami, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-16 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl prašymų prijungti naujus įrodymus

10. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).

12. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė 2019-08-11, 2021-05-08 ir 2021-06-17 garso įrašus, 2021-06-25 psichologės-psichoterapeutės J. G. pažymą ir 2021-06-21 Vilniaus Moterų namų pažymą. Pareiškėjos teigimu, Vilnius Moterų namų pažyma patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi pagalbos dėl smurtinio epizodo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjai buvo teikiama psichologo ir teisininko pagalba; psichologės-psichoterapeutės pažyma patvirtina, kad pareiškėjai teikiama pagalba dėl sutuoktinio psichologinio smurto šeimoje; garso įrašai patvirtina atsakovo elgesį, požiūrį į vaikus ir šeimą. Pareiškėjos teigimu, šie įrodymai negalėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui, kadangi buvo gauti jau po prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjimo, be to, poreikis juos pateikti atsirado pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį.

13. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikė susirašinėjimo su Vaikų teisių apsaugos specialistais elektroniniu paštu kopijas ir susirašinėjimo su pareiškėja SMS žinutėmis kopijas. Atsakovo teigimu, jis šių įrodymų pirmosios instancijos teismui pateikti negalėjo, kadangi tam nebuvo poreikio, poreikis atsirado susipažinus su atskiruoju skundu, be to, pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu šie įrodymai dar neegzistavo, todėl nebuvo galimybių juos pateikti.

14. 2021-08-25 teisme gautas pareiškėjos prašymas prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2021-07-30 prokurorės pranešimą dėl 2021-07-29 prašymo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus mieto šeštojo policijos komisariato tyrėjo atsakymą į advokatės I. B. prašymą. Nurodė, kad po atskirojo skundo pateikimo atsakovas pademonstravo savo netinkamą elgesį pareiškėjos ir vaikų atžvilgiu, dėl jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai patvirtina minėti įrodymai.

15. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į tai, jog minėtais įrodymais pareiškėja grindžia atskirąjį skundą ir įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą, atsakovas grindžia atsiliepimą į atskirąjį skundą, įvertinus pateiktų įrodymų turinį ir apimtį, teismas sprendžia, jog jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, pareiškėjos ir atsakovo pateikti įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

17. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų.

18. Teismų praktikoje pažymima, jog jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (Kauno apygardos teismo 2020-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-799-273/2020, Panevežio apygardos teismo 2020-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-667-755/2020).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu taikyti privalomą mediaciją šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog pareiškėja nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Priešingai, nurodytos aplinkybės įrodo, jog ieškovė neturi galimybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti kartu su ieškiniu, kadangi dar nėra pasibaigusi privaloma mediacija.

20. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Be to, toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti (Vilniaus apygardos teismo 2021-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1725-854/2021).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium ir nesilankyti bute, nurodė, kad į bylą pateikti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas yra tiek pavojingas, kad būtų būtinybė nustatyti jo gyvenimą skyrium, įpareigojant nesilankyti šalių bute.

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. pabaigoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo smurto prieš pareiškėją, buvo taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir draudimas lankytis pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su pareiškėja, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 2021-06-21 Vilnius Moterų namų pažyma patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi pagalbos dėl psichologinio ir fizinio sutuoktinio smurto. 2021-06-25 psichologės – psichoterapeutės pažyma patvirtina, kad pareiškėjai teikiama pagalba dėl sutuoktinio psichologinio smurto šeimoje. Tiek pareiškėja, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad jų santykiai yra konfliktiški. Tačiau vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos ir atsakovo tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiški, nesudaro pagrindo teigti, jog konfliktų kilimo priežastis yra būtent atsakovo veiksmai, sukeliantys nepilnamečiams vaikams psichologinę įtampą, kenkiantys jų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžiantys jų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Byloje esantys duomenys (Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2021-07-30 prokurorės pranešimas dėl 2021-07-29 prašymo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus mieto šeštojo policijos komisariato tyrėjo atsakymas į advokatės I. B. prašymą) patvirtina, kad yra pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal pareiškėjos pranešimus apie galimai atsakovo naudojamą smurtą pareiškėjos ir vaikų atžvilgiu, tačiau byloje nėra įsiteisėjusio teismo procesinių sprendimų, kurie patvirtintų atsakovo netinkamą elgesį. Pats ikiteisminiai tyrimo pradėjimo faktas, dėl kurių kreipėsi pareiškėja, pats savaime neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumą (netinkamumą), o objektyvių duomenų, kurie įrodytų, jog būtent atsakovo veiksmais yra pažeidžiami vaikų interesai, byloje nenustatyta. Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kitą gyvenamąją vietą.

23. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tėvai nevengia konfliktų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tai sukelia neigiamus išgyvenimus vaikams, šeimos santykiams reikalingas stabilumas, kadangi išvadoje nurodytos aplinkybės taip pat nepagrindžia fakto, kad būtent dėl atsakovo elgesio yra pažeidžiami vaikų interesai ir dėl to būtų pagrindas įpareigoti jį gyventi skyriumi ir nesilankyti šalių bute. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų ir nesilankyti jų bute. Pažymėtina ir tai, jog šalių ir jų nepilnamečių vaikų santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaikais. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, abu tėvai vaikams yra reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaikus auklėti ir jais rūpintis abipusiu sutarimu.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė vaikų interesams, tačiau kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra ginčą išspręsti iš esmės, o nagrinėjamu atveju jos turi laikinai sureguliuoti specifinę ginčo situaciją. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko interesus.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, todėl plačiau nepasisako dėl šalių argumentų, kas, ieškovas ar atsakovė, minėtus tarpusavio konfliktus pradeda, pradėjo ir yra dėl jų kaltas, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios.

26. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020-08-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.

27. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad netenkintas pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, nėra pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, apeliantė atskirajame skunde nenurodė, o ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė.

28. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

29. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais gyvena kartu, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką, be to, pareiškėja grėsmės ir būtinybės nustatyti vaikų laikinąją bendravimo tvarką su vaikų tėvu neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, kadangi, kaip minėta, laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, taikytina tais atvejais, kai nepilnamečių vaikų tėvai gyvena skyriumi. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium netenkintas, pagrindo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2021-07-30 pranešimo dėl 2021-07-29 prašymo matyti, kad atsakovui yra paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis įpareigojimas išvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojimas nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įpareigotas nebendrauti bei neieškoti ryšių su pareiškėja.

30. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.

31. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl pagrindo iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, remiantis apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais. Pareiškėja į bylą nepateikė duomenų, kurie paneigtų atsakovo nurodytas aplinkybes dėl prisidėjimo prie vaiko išlaikymo. Atsakovas į bylą pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda (moka už darželį, vaikų lankomus papildomus užsiėmimus, perka maistą, aprangą bei avalynę vaikams). Taigi, pareiškėja neįrodė poreikio priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovo.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nors pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines teisės normas dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo iki ieškinio pareiškimo teisme, tačiau iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, ir pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nepagrįstas ir neproporcingas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Dėl nurodytų aplinkybių atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nespręstinas jų atlyginimo klausimas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-16 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza