Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Linos Nainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje:

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jam paskirta 45 parų arešto bausmė;

pagal BK 243 straipsnį paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. N. paskirta 45 parų arešto bausmė.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 bei A. N. nustatyta galutinė subendrinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. 21.37 val. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. 11.40 val. (viena para).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto, panaudoto darant nusikalstamą veiką, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 410 Eur išieškojimas valstybės nuosavybėn.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. N. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2024 m. rugpjūčio 25 d., apie 21 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,57 promilių neblaivumas, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, automobiliui tapus nevaldomam, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį.

2. Be to, A. N. nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2024 m. birželio 8 d.) A. N. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejiems metams, A. N. 2024 m. gegužės 25 d., apie 21 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,57 promilių neblaivumas, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, automobiliui tapus nevaldomam, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl A. N. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirtą arešto bausmę pakeisti švelnesne, t. y. arešto bausmę pakeisti bauda. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar nuteistajam A. N. buvo paskirta teisinga bausmė ir ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas ją pakeisti švelnesne.

8. Nors nuteistasis A. N. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – A. N. nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

9. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog A. N. yra ne kartą teistas (t. 1, b. l. 99-104), ankstesniais nuosprendžiais paskirtos baudos bausmės jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Pažymėtina, kad A. N. ne kartą buvo teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam), be to, naują nusikalstamą veiką A. N. padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios aplinkybės rodo, jog nusikalstamų veikų darymas, įskaitant ir, bet neapsiribojant, transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, nebėra atsitiktinis įvykis nuteistojo gyvenime, o greičiau dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų.

10. Be to, A. N. yra ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 106–109). Nuteistojo A. N. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug A. N. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių – nuteistasis nėra atlikęs prieš tai paskirtos bausmės, t. y. nėra sumokėjęs baudos. Sutiktina su apelianto pozicija, kad laiko baudai savanoriškai pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 20 d. baudžiamąjį įsakymą sumokėti jis dar turi (per 12 mėnesių nuo įsiteisėjimo), tačiau akivaizdu, jog baudos bausmės neužkardo A. N. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, be to, teismas, skirdamas bausmę, negali remtis galbūt įvyksiančiomis hipotetinėmis aplinkybėmis, t. y. A. N. pažadu sumokėti baudą, tuo labiau, kad šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini) ir neturi kito (duomenys neskelbtini) šaltinio (t. 1, b. l. 111). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. N. turi nesumokėjęs baudų už padarytus administracinius nusižengimus (skola sudaro 1 219 Eur) (t. 1, b. l. 114). Šios aplinkybės leidžia manyti, jog A. N. jam paskirtos baudos bausmės gali ir nevykdyti.

11. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja A. N. asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be laisvės suvaržymo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

12. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus švelnesnę bausmę negu areštas. Priešingai, bausmės švelninimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. N. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, laisvės suvaržymas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Teisės taikymo aspektu paskirtoji arešto bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta. Pirmosios instancijos teismas A. N. atveju proporcingumo principo įgyvendinimą užtikrino, paskirdamas mažesnę negu įstatyme numatytas vidurkis arešto trukmę.

13. Apygardos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad A. N. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.