Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nepilnametės pareiškėjos V. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui-VĮ Turto bankas dėl paveldėjimo priėmimo termino atnaujinimo ir dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, išvadą teikianti institucija- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo

LR CK 5.50 str. 3d. nustatytas trijų mėnesių terminas palikimo priėmimui buvo praleistas, kadangi palikimo priėmimo atsiradimo momentu duktė V. kartu su tėvu negyveno, nebendravo su juo, todėl nežinojo apie jo mirtį ir galimybę paveldėti turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad LR CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal LR CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi, kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

LR CK 5.50 straipsnyje yra nustatyta, jog pareiškimas apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi būti paduotas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Pažymėtina, kad LR CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal LR CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi, kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad palikimo atsiradimo momentu nepilnametė V. V. kartu su tėvu negyveno ir nebendravo su juo, todėl nežinojo apie atsiradusį paveldėti turtą po tėvo mirties ir neturėjo jokių objektyvių galimybių kreiptis dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą.

Todėl, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais ir prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, mano, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti/atsisakyti priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu

Jos žiniomis, mirusiojo A. V. turtą sudaro tik skoliniai įsipareigojimai, todėl paveldėto turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t.y. likę tik skoliniai įsipareigojimai, o turto nėra. Vien skolinių įsipareigojimų paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

Taigi, siekdama užtikrinti dukters Viltės teisėtų interesų ir teisių įgyvendinimą, prašo atnaujinti palikimo priėmimo/atsisakymo terminą ir išduoti teismo leidimą V. V. vardu atsisakyti priimti palikimą atsiradusį po tėvo A. V. mirties.

Gavę teismo leidimą, kreipsis į Varėnos rajono 2-ąjį notaro biurą dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnametės V. V. vardu.

Suinteresuotas asmuo- VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu prieštaravimų pareiškimui nepareiškė ir prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimu nurodė, kad bankas buvo kreipęsis į Varėnos rajono 2-ąjį notarų biurą dėl R. V. ,mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo valstybės vardu, kadangi per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti pareiškimą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė. Šiuo metu paveldėjimo tesiės liudijimas nėra išduotas.

Išvadą teikianti institucija-Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvada nurodo, kad pareiškėjos pareiškime pateikti prašymai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo praleisto dėl svarbių priežasčių bei teismo leidimo išdavimo V. V. atsisakyti priimti mirusio tėvo A. V. palikimą neprieštarauja vaiko interesams, kadangi miręs tėvas nepaliko jokio materialaus turto, o liko tik jo skoliniai įsipareigojimai. Todėl vien skolinių įsipareigojimų priėmimas nepilnamečio vaiko vardu pažeistų jo interesus bei būtų galima laikyti, kad įstatyminė atstovė(motina ) priimdama palikimą vien tik su skoliniais įsipareigojimais nepilnametės dukros vardu neužtikrintų vaiko turtinių interesų apsaugos. Esant tokioms aplinkybės pareiškėjos atstovės prašymas gauti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011).

Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Pasisakydamas dėl CK 5.57 str.1dalyje įtvirtinto pagrindo palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas , bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo(pvz. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006;2007 m birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-258/2007).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad A. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Pateiktu gimimo liudijimu patvirtinama, kad nepilnametės pareiškėjos V. V. tėvu yra įrašytas A. V., o motina R. D.. Pateiktu 2020-07-03 Kauno m savivaldybės administracijos išduotu santuokos sudarymo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad po santuokos sudarymo R. D. pavardė pasikeitė į D..

Į teismo užklausimą dėl vykdytų išieškojimų iš A. V. 2022-02-07 antstolė A.Muzikevičienė pateikė šešių vykdomųjų dokumentų kopijas, tame tarpe 1 vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo nepilnametei A. V., nurodydama, kad nuo vykdomųjų bylų užvedimo (bylos užvestos 2010, 2015-2016 metais) antstolės kontorai nebuvo pervestos jokios piniginės lėšos. Iš vykdomųjų raštų kopijų matosi, kad įvairiems kreditoriams A. V. liko skolingas 3762,95 Eur, neskaitant išlaikymo įsiskolinimo A. V..

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekia atnaujinti terminą mirusio tėvo palikimui priimti siekdama po termino atnaujinimo atsisakyti nuo palikimo priėmimo.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra - gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu palikimo priėmimo terminas yra praleistas, šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėja paveldėjimo priėmimo terminą praleido ne dėl savo aplaidžių veiksmų, bet dėl objektyvių aplinkybių, kadangi iki VĮ Turto banko pranešimo gavimo 2021-08-23 ji nežinojo apie tėvo mirtį. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini), o A. V. gyveno (duomenys neskelbtini),bei kad jie nepalaikė jokių santykių kaip dukra ir tėvas. Tokiu būdu matosi, kad pareiškėja tiek dėl savo amžiaus, tiek dėl nežinojimo apie tėvo mirtį, faktiškai neturėjo galimybės per įstatymu nustatytą 3 mėnesių laiką kreiptis su pareiškimu į Varėnos rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja dėl svarbių bei objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama pas notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pareiškėja terminą praleido ne dėl savo aplaidžių veiksmų, bet dėl objektyvių priežasčių ir ji negalėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti arba atisakyti paveldėti palikimą. Ir tai laikytina svarbiomis priežastimis atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjai atnaujintinas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas atsisakyti priimti palikimą, kuris atsirado po jos tėvo A. V. mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 578 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas ir atskirose CK normose detalizuotas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas reiškia, kad sprendžiant visus klausimus, susijusius su vaikais, privalu atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas išimtinai jų interesais. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Varėnos rajone pateiktame 2022-01-26 rašte Nr. 11SD-217 „Dėl išvados“ nurodyta, kad V. V. , gimusi (duomenys neskelbtini), gyvena su motina R. D. (duomenys neskelbtini), bei Alytaus apskrities VTAS nėra gavęs jokios informacijos, jog būtų vaiko nepriežiūros ir vaiko teisių pažeidimų. Nurodo, kad jeigu paveldimo turto balansas yra neigiamas, tai gali būti pagrindu leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Šiuo atveju, paveldint pagal įstatymą, pareiškėja V. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo nepilnametei pareiškėjai priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgtina į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Iš prašymo ir pateiktų duomenų matosi, kad miręs A. V. iki mirties neturėjo jokio registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuris turėtų kokią tai ženklesnę vertę ir šį paveldėtą turtą būtų galima panaudoti nepilnametės dukros išlaikymo bei mokymosi poreikiams. Šiuo gi atveju priešingai matosi, kad iš mirusiojo A. V. buvo vykdoma eilės skolų išieškojimai, bei priimdama palikimą pareiškėja turėtų perimti ir dalį prievolių dėl mirusio palikėjo skolų sumokėjimo.

Todėl šiuo atveju siekiant apsaugoti nepilnametės V. V. interesus ir neapsunkinti savo turtinės padėties palikimo priėmimo atveju dėl palikėjo skolų sumokėjimo pareiškėjos prašymo dalis dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą tenkintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti, kad nepilnametė V. V., gim. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui atsiradusiam po tėvo A. V. mirties (duomenys neskelbtini), priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti pareiškėjai V. V. terminą paveldėjimui pagal įstatymą tėvo A. V. a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti .

Išduoti teismo leidimą nepilnametės V. V. įstatyminei atstovei(motinai) R. D. a.k(duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti palikėjo A. V. palikimą nepilnametės V. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.