Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2017 m. spalio 2 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2018 m. liepos 5 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 75 parų areštu;

3) 2021 m. gruodžio 14 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 60 parų areštu;

4) 2022 m. sausio 26 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2021 m. gruodžio 14 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 90 parų areštu. Bausmę atlikęs 2022 m. rugpjūčio 26 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

B. P. 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 23.30 val., viešoje vietoje - kieme, prie daugiabučio Nr. 77, Aušros gatvėje, Utenoje, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas žmogaus negerbimą, be jokios aiškios priežasties tyčia kumščiu smogė vieną kartą G. P. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant kelio dangos, tokiais tyčiniais veiksmais, dėl veido ir galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva dešinio paakio srityje, dešinio skruostikaulio (dešinio žandinio sinuso) ir dešinės akiduobės dugno lūžio ir patinimo („gumbo“) galvos plaukuotoje dalyje, nedidelio kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės smilkininės smegenų skilties pamatiniame paviršiuje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. P. sveikatą.

Minėtais veiksmais B. P. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

II. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai

Kaltinamasis B. P. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. kartu su A. P., A. U., R. B. – P. ir P. P. buvo Utenos miesto šventėje. Buvo neblaivus, bet ne girtas. Buvo su šortais, be marškinėlių, nes šventės metu jam juos suplėšė. Apie 24 val., prie Aušros gatvės 77 namo tarp jo ir svainio P. B. įvyko apsistumdymas, buvo nukritę ant žemės. Negali pasakyti, ką tas žmogus darė, neprisimena, ar tai ėjo traukti, ar ginti, gal bandė išskirti, bet jis (kaltinamasis) jam (nukentėjusiajam) nesudavė jokio smūgio, tik rankomis nustūmė. Gal tas žmogus nugriuvo. Negali pasakyti, kada tas žmogus prie jų priėjo. Šiuo metu neatpažintų žmogaus, kuris buvo priėjęs, nes buvo nakties metas. Kas vyko toliau su tuo žmogumi, jis nematė, nes žmonės pradėjo rėkauti, filmuoti ir jis (kaltinamasis) pasišalino. Sutinka, kad žmogus galėjo pargriūti dėl jo veiksmų. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies pripažįsta, sutinka su 2 000 Eur, kuriuos galėtų atlyginti dalimis, ketina atsiprašyti nuketėjusiojo. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta visiškai (2 t., b. l. 50-53).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. vykdė tarnybines pareigas, dirbo kartu su patruliu J. V.. Jų užduotis buvo užtikrinti viešąją tvarką Utenos miesto šventės metu. Apie 23.30 val. iš gavo pranešimą, kad Utenos m., ties Aušros g. 77 pastatu, vyksta muštynės. Nuvykus nurodytu adresu, pastebėjo ant gatvės važiuojamosios dalies gulintį vyriškį, jis buvo kruvinas, matėsi, kad jo veidas sužalotas. Šalia šio vyro buvo ir kitų asmenų, kelios moterys ir vyrai, jie visi buvo išsigandę, sutrikę, viena moteris verkė ir šaukė. Nustatyta, kad sužalotas vyras yra G. P., jis buvo nesąmoningas, jo veidas buvo kruvinas, sunkiai orientavosi. Šalia G. P. buvę asmenys nurodė, kad jis buvo sumuštas nepažįstamo asmens be jokios priežasties. Šalia G. P. buvo jo sutuoktinė T. P., kuri nurodė, kad jai nepažįstamas jaunuolis trenkė vieną kartą jos vyrui į veido sritį ir tuomet iškart pasišalino. Šalia taip pat buvo G. P. draugas Ž. M., kuris matė, jog jaunuolis trenkė G. P. į veidą, o po smūgio jis griūdamas trenkėsi galva į grindinį. Šalia taip pat buvo ir M. N., kuris nurodė, kad sužalotam vyrui trenkė B. P.. M. N. nurodė, kad buvo netoli, kai B. P. smogė G. P.. M. N. nurodė, kad atpažino B. P., nes ankščiau yra turėjęs su juo darbinių reikalų. M. N. nurodė, kad būtent jis parnešė budėtojams, jog vyksta muštynės dar iki tol, kol buvo sužalotas G. P.. Norėdamas įsitikinti, kad G. P. smogė B. P., jis paklausė Ž. M., ar galėtų atpažinti tą asmenį. Ž. M. patvirtino, kad matė ir įsidėmėjo to jaunuolio veidą. Tuomet Ž. M. jis parodė B. P. nuotrauką ir klausė, ar tai galėtų būti jaunuolis, trenkęs G. P.. Ž. M. patvirtino, kad būtent nuotraukoje matomas jaunuolis ir trenkė G. P.. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes su kolegomis bandė žmonių minioje ieškoti iš įvykio vietos pasišalinusio B. P., tačiau šventės teritorijoje buvo daugybė žmonių ir identifikuoti jį buvo sunku. Įvykio vietoje buvęs B. P. brolis A. P. įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, elgėsi neadekvačiai, buvo priešiškai nusiteikęs (1 t., b. l. 157-159).

Iš 2024 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučio namo kiemas, esantis Utenoje, Aušros g. 77. Apžiūros metu ant kelio važiuojamosios dalies šalia šulinio dangčio matyti juodos spalvos akiniai. Prie akinių matyti raudonos spalvos dėmės, išskyros, galimai kraujas (1 t., b. l. 23-30).

Iš 2024 m. rugsėjo 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. P. policijos komisariato patalpose parodė aplinkybes, kuriomis 2024 m. rugpjūčio 24 d. buvo sužalotas (1 t., b. l. 47-57).

2024 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3137/2024 (01), įvertinus nukentėjusiojo G. P. medicinos dokumentų duomenis, pateikiama išvada, kad G. P. padarytas veido ir galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva dešinio paakio srityje, dešinio skruostikaulio (dešinio žandinio sinuso) ir dešinės akiduobės dugno lūžiu bei patinimu („gumbu“) galvos plaukuotoje dalyje, nedideliu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės smilkininės smegenų skilties pamatiniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. rugpjūčio 24 d. ir medicinos dokumentuose nurodytu būdu, t. y. po smūgio į veidą krentant ir galva atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai dėl nurodytų kaulų lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Galvos plaukuotosios dalies sumušimas, pasireiškęs patinimu, vertinant atskirai, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 67).

Iš 2024 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo-garso įrašas, darytas policijos pareigūnų įvykio vietoje. Matyti policijos pareigūnų sulaikomas vyras. Sulaikomas vyras vilki baltos spalvos marškinėlius. Sulaikymo metu girdėti moteriškas balsas: „jis nei vieno žmogaus nelietė“, taip pat girdėti vyriškas balsas: „ne šitas, ne šitas“, bei kito vyro balas: „bet kartu buvo“. Aplink matyti daug žmonių, stebinčių įvykį. Toliau matyti policijos pareigūnus einant žmonių minioje tarpusavyje kalbant: „.. tas be maikės kažkur čia pabėgo, P. iškart tepė slides, tai tepė, bet nukirto tai be maikės, M. sakė matė“. Matyti, kaip iš tarnybinio automobilio link žmonių minios bėga pareigūnas. Matyti pareigūną pribėgant prie vyro, vilkinčio baltais marškinėliais ir dėvinčio kepurę su snapeliu. Šalia vyro stovi šviesių plaukų moteris. Toliau matyti, kaip policijos pareigūnai paguldo ant žemės vyrą bei uždeda jam antrankius. Matyti prie pareigūnų priėjusį vyrą, kuris nurodo „ne šitas, ne šitas, aukštas buvo, be marškinėlių, link ežero nubėgo“. Aplink matyti daug žmonių. Toliau matyti, kaip policijos pareigūnai eina žmonių minia (1 t., b. l. 31-33).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo žmogų iš savanaudiškų paskatų. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais, nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-7-62-489/2015). Jei dėl chuliganiškų motyvų sutrikdoma viešoji tvarka ir kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-269-697/2016).

Nors kaltinamasis B. P. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinimas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įrodytas kitų byloje esančių duomenų, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, visuma ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų neprieštaringų ir vieni kitus papildančių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis B. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo B. P. versiją, kad jis tik nuo savęs pastūmė nukentėjusįjį G. P., o jokio smūgio jam nesudavė, teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad tokios kaltinamojo versijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusysis G. P. parodė, kad jis stabtelėjo išskirti besimušančių vaikinų, ir savo ranka pagriebė už bandžiusio smūgiuoti vyro dešinės rankos. Jo ranka buvo iškelta į viršų, kumštis sugniaužtas. Tas vyras pajutęs, kad kažkas pašalinis jį liečia, atsistojo, atsisuko ir nieko nesakęs trenkė jam kumščiu į veidą, pataikė į dešinę akį, po ko jis krito ant žemės ir prarado sąmonę. Liudytojas Ž. M. patvirtino, kad įvykį matė tiesiogiai, pats matė, kaip vaikinas, buvęs iki pusės nuogas, nusirengęs marškinėlius, G. P., kuris norėjo išskirti besigrumiančius vaikinus (iš liudytojų parodymų nustatyta, kad tai buvo B. P. ir P. B.), atsisukęs kumščiu trenkė G. P. į veidą, po ko pastarasis nukrito ant kelio važiuojamosios dalies, trenkėsi galva į bordiūrą ir prarado sąmonę. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas M. N., kuris taip pat pats tiesiogiai matė įvykį. Jis parodė, kad kaltinamasis B. P. buvo nusivilkęs marškinėlius, matė, kaip B. P. vyrui, einančiam pro šalį kumščiu trenkė į veidą, po ko vyras nuo smūgio krito ant žemės ir liko gulėti. Tai, kad kaltinamasis B. P. įvykio metu buvo be marškinėlių, patvirtino su juo šventėje buvę liudytojai E. P., R. B.-P., P. B.. Šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis B. P.. Nurodytos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog nukentėjusiajam G. P. į veidą trenkė būtent B. P.. Pažymėtina, kad kartu su kaltinamuoju B. P. šventėje buvusių jo draugų, liudytojų P. B., P. B., E. P., R. B.-P. parodymai tiesiogiai nei paneigia, nei patvirtina, kad kaltinamasis B. P. sudavė smūgį nukentėjusiajam. Tačiau, visi minėti liudytojai patvirtino, kad tarp kaltinamojo B. P. ir liudytojo P. B. prie daugiabučio namo, esančio Aušros g. 77, Utenoje, įvyko konfliktas, kurį bandė nutraukti pro šalį ėjęs vyras. Nors minėti liudytojai nurodė nematę paties smūgio fakto, tačiau patvirtino, kad po vyro bandymo išskirti kaltinamąjį B. P. ir liudytoją P. B., jie matė ant grindinio gulintį sužalotą vyrą.

Nukentėjusiojo parodymus apie sumušimo aplinkybes patvirtina ir jam nustatyti kūno sužalojimai. 2024 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3137/2024 (01) nurodoma, kad G. P. padarytas veido ir galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva dešinio paakio srityje, dešinio skruostikaulio (dešinio žandinio sinuso) ir dešinės akiduobės dugno lūžiu bei patinimu („gumbu“) galvos plaukuotoje dalyje, nedideliu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės smilkininės smegenų skilties pamatiniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. rugpjūčio 24 d. ir medicinos dokumentuose nurodytu būdu, t. y. po smūgio į veidą krentant ir galva atsitrenkiant į kietą buką paviršių (1 t., b. l. 67).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, sugretinęs ir susiejęs juos į visumą, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis B. P. 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 23.30 val., viešoje vietoje - kieme, prie daugiabučio Nr. 77, Aušros gatvėje, Utenoje, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas žmogaus negerbimą, be jokios aiškios priežasties tyčia kumščiu smogė vieną kartą G. P. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant kelio dangos, tokiais tyčiniais veiksmais, dėl veido ir galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva dešinio paakio srityje, dešinio skruostikaulio (dešinio žandinio sinuso) ir dešinės akiduobės dugno lūžio ir patinimo („gumbo“) galvos plaukuotoje dalyje, nedidelio kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės smilkininės smegenų skilties pamatiniame paviršiuje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. P. sveikatą. Minėti kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sutaptis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę B. P., vadovaujasi BK 41, 54, 60, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamojo B. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Valstybinis kaltintojas kaltinamajame akte nurodo, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai. BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu. Teismas gali asmenį pripažinti recidyvistu. Įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu ir šį sprendimą privaloma išdėstyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl dėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, pripažinimo, teismas vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis prieš tai buvo ne kartą teistas: 2017 m. spalio 2 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį; 2018 m. liepos 5 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį; 2021 m. gruodžio 14 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį; 2022 m. sausio 26 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti, kaltinamasis jau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, bausmę nors ir atliko, tačiau teistumui neišnykus vėl padarė naujas dvi tyčines nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis; 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 189-193), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 188). Tokie duomenys kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Pažymėtina, kad kaltinamajam anksčiau buvo paskirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės. Paskirtos bausmės ir jų atlikimas kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė, jis vėl nusikalto padarydamas du nusikaltimus: vieną nesunkų, vieną apysunkį. Teismas, įvertinęs faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad B. P. jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam teismo skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmes, artimesnes minimaliam sankcijose numatytam laikotarpiui. Teismo vertinimu, tokios bausmės yra adekvačios ir pakankamos nubausti bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 268,12 Eur sumai (2 t., b. l. 8). Šią sumą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gydymo įstaigai kompensuotos nukentėjusiajam G. P. 2024 m. rugpjūčio 25 - 26 d., rugsėjo 2 d. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, ką patvirtina 2024 m. lapkričio 11 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas (2 t., b. l. 10).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala buvo padaryta dėl nusikalstamų kaltinamojo B. P. veiksmų. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis G. P. patyrė sveikatos sužalojimus, dėl kurių turėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 268,12 Eur sumai. Šios išlaidos gydymo įstaigai buvo kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 268,12 Eur turtinei žalai už nukentėjusiajam G. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti

Nukentėjusysis G. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jautė didelius skausmus. Dėl lūžusio akiduobės kaulo pakito jo veido forma visam likusiam gyvenimui. Įvykio metu jis patyrė didelį išgąstį ir iki šiol bijo išeiti į viešas vietas tamsoje, įžvelgia grėsmę ir baimę būti vėl užpultas be jokios priežasties. Tiek jis, tiek jo žmona nuo patirto streso prastai miega, sapnuoja košmarus (1 t., b. l. 68).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. P. paaiškino, kad po šio įvykio jam ir jo šeimai prasidėjo psichologinės problemos, atsirado nerimo sutrikimai. Jam teko lankytis Žalgirio klinikoje, buvo lūžęs akiduobės kaulas, gydėsi apie pusantro mėnesio, šiuo metu išlikę veido fiziologiniai pakitimai. Į darbą dėl nedarbingumo negrįžo virš mėnesio, iki šiol prastai miega. Yra apdraudęs savo sveikatą, iš draudimo gavo 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2 t., b. l. 74), sutiktų su 2 000 Eur civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 50-53).

Pagal teismų praktiką asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimo sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-628/2019, 2K-235-628/2020, 2K-132-942/2021, 2K-109-511/2024 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam G. P. dėl neteisėtų kaltinamojo B. P. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Įvertinus padarytus sužalojimus (veido ir galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva dešinio paakio srityje, dešinio skruostikaulio (dešinio žandinio sinuso) ir dešinės akiduobės dugno lūžiu bei patinimu („gumbu“) galvos plaukuotoje dalyje, nedideliu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės smilkininės smegenų skilties pamatiniame paviršiuje), akivaizdu, kad nukentėjusysis įvykio metu ir po jo ilgą laiką jautė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir sukrėtimą, pažeminimą. Be to, įvertinus sužalojimų mastą ir pobūdį (sužalotas veidas, skruostikaulio ir akiduobės lūžiai), akivaizdu, kad nukentėjusysis po įvykio patyrė tam tikro pobūdžio dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, turėjo ilgalaikį nedarbingumą.

Nors teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos, tačiau, teismų praktikos analizė nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo prašoma priteisti 2 000 Eur suma (ją sumažinus teisiamajame posėdyje) neturtinei žalai atlyginti atitinka įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamas sumas. Pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024).

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nukentėjusiojo naudai priteistina 2 000 Eur (į šią sumą neįskaičiavus 700 Eur draudimo išmokos) neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismų praktiką, nėra būdas papildomai nubausti kaltinamąjį, taip pat nesudaro prielaidų iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui. Pažymėtina, kad su 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma teisiamajame posėdyje sutiko ir kaltinamasis.

VI. Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: akiniai, supakuoti į pakuotę Nr. 1; biologinis pėdsakas – išskyros, supakuotas į pakuotę Nr. 2; biologinis pėdsakas – išskyros, supakuotas į pakuotę Nr. 3, saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpose (1 t., b. l. 34-35), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302, 304 straipsniais, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

B. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje būnant recidyvistu, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

B. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte būnant recidyvistu, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti B. P. galutinę subendrinta bausmę – laivės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

B. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: akinius, supakuotus į pakuotę Nr. 1; biologinį pėdsaką – išskyras, supakuotą į pakuotę Nr. 2; biologinį pėdsaką – išskyras, supakuotą į pakuotę Nr. 3, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Tenkinti civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188784179, civilinį ieškinį ir priteisti iš B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 268,12 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų dvylikos euro centų) žalą, žalos atlyginimą įpareigojant pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

Tenkinti nuketėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir iš B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) nukentėjusiajam G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.