- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- e2-257-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01165-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Arvydas Aranauskas, Danutė Činčiuvienė, Odeta Gecevičienė
- Kategorijos
atsakovės (duomenys neskelbtini) individualios įmonės „A. R.“ atstovei advokato padėjėjai Odetai Gecevičienei,
atsakovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arvydui Aranauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai ir (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei „A. R.“ dėl tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai (toliau – ir savivaldybė) ir (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei „A. R.“ (toliau – ir „A. R.“), kuriuo prašo:
a) pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pareiškimas Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prieš jį dėl galimo dokumentų klastojimo ir teiginiai, jog jis galimai suklastojo duomenis keturiose sutartyse su jo programoje registruotų sąrašuose esančių vaikų tėvais ir tuo padarė savivaldybei žalos, yra visiškai neatitinkantys tikrovės, melagingi bei žeminantys jo garbę ir orumą;
b) pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) individualios įmonės laikraštyje „A. R.“ nurodyti teiginiai apie jį yra visiškai neatitinkantys tikrovės, melagingi bei žeminantys jo garbę ir orumą, o būtent:
- 2022 m. (duomenys neskelbtini) laikraštyje „A. R.“ Nr. (duomenys neskelbtini) išspausdintame straipsnyje pavadinimu „V. B. organizuojamo būrelio veiklą tiria policija“ teiginiai, kad „buvęs Tarybos narys V. B. turi problemų su teisėsauga“; teiginiai po ieškovo atvaizdu: „V. B. skunde Švietimo įstaigų vadovų profsąjungai dėl galimo mobingo sukeltos žalos sveikatai įvardijamas padidėjęs cholesterolis, pridėtos vaistų receptų kopijos“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, jo atvaizdas išspausdintas be jo sutikimo;
- 2022 m. (duomenys neskelbtini) laikraštyje „A. R.“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) puslapyje išspausdintame straipsnyje pavadinimu „Tęsiamas tyrimas dėl V. B. būrelio: keičiasi pedagogo reakcija“ be sutikimo panaudotas jo atvaizdas ir straipsnyje paviešintas jo 2022 m. rugpjūčio 23 d. elektroninis laiškas dėl ankstesnio straipsnio komentaro, nors jis laiške nurodė, kad „jeigu šis mano komentaras visgi bus išspausdintas, jis bus išspausdintas be mano sutikimo ir prieš mano valią“;
c) priteisti jam iš atsakovių lygiomis dalimis 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
d) priteisti jam iš atsakovių lygiomis dalimis 1 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimo;
e) priteisti jam iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 23 472,87 Eur negautų pajamų už nutrauktą neformalaus vaikų švietimo veiklą;
f) priteisti jam iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje 1 500,00 Eur už advokato pagalbą, paruošiant teismui ieškinį ir procesinius dokumentus teismui, ir žyminį mokestį.
1.1. Ieškinį grindė tuo, kad 2022 m. (duomenys neskelbtini) laikraštyje „A. R.“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „V. B. organizuojamo būrelio veiklą tiria policija“. Minėtas straipsnis buvo laikraščio pirmame puslapyje su ieškovo atvaizdu. Straipsnyje buvo rašoma, kad „buvęs Tarybos narys V. B. turi problemų su teisėsauga“. Po jo atvaizdu buvo parašyta: „V. B. skunde Švietimo įstaigų vadovų profsąjungai dėl galimo mobingo sukeltos žalos sveikatai įvardijamas padidėjęs cholesterolis, pridėtos vaistų receptų kopijos“.
1.2. 2022 m. liepos 12 d. jis buvo iškviestas į Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, kadangi pagal savivaldybės pareiškimą, jis galimai suklastojo dokumentus keturiose sutartyse su jo programoje registruotų sąrašuose esančių vaikų tėvais ir tuo padarė žalos.
1.3. 2022 m. (duomenys neskelbtini) laikraštyje „A. R.“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) puslapyje, vėl buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Tęsiamas tyrimas dėl V. B. būrelio: keičiasi pedagogo reakcija“. Straipsnyje panaudotas ieškovo atvaizdas. Straipsnyje buvo paviešintas jo 2022 m. rugpjūčio 23 d. elektroninis laiškas redakcijai dėl jos ankstesnio straipsnio komentaro, nors jis savo laiške nurodė, kad „jeigu šis mano komentaras visgi bus išspausdintas, jis bus išspausdintas be mano sutikimo ir prieš mano valią“.
1.4. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis apklaustas specialiuoju liudytoju, 2022 m. rugsėjo 8 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta nusikalstama veika.
1.5. 2022 m. (duomenys neskelbtini) „A. R.“ laikraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Žalą savivaldybei V. B. padarė netyčia“.
1.6. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius ir laisvasis mokytojas, todėl tiek (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pareiškimas prieš jį dėl galimo dokumentų klastojimo, tiek „A. R.“ išspausdinti straipsniai apie jį ir jo galimai neteisėtus veiksmus, nebaigus ikiteisminio tyrimo, pažemino jį, sugadino jo reputaciją ir sveikatą.
1.7. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija siekė jį pažeminti viešai ir tam pasinaudojo „A. R.“ paslaugomis, kuri išviešino ikiteisminio tyrimo aplinkybes, nebaigus ikiteisminio tyrimo. Tokiais veiksmais buvo siekiama atgrasyti jį nuo aktyvios veiklos savivaldos gyvenime.
1.8. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pareiškimas dėl galimo dokumentų klastojimo ir „A. R.“ teiginiai apie jį yra visiškai neatitinkantys tikrovės, melagingi bei žeminantys jo garbę ir orumą. Atsakovės paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, jį žeminančią ir galinčią pakirsti pasitikėjimą juo.
1.9. Ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybės Tarybos nariu (duomenys neskelbtini) metais, bet su atsakovės savivaldybės buvusiu vadovu (duomenys neskelbtini) jo nuomonė išsiskirdavo daugeliu klausimų, todėl sulaukė iš atsakovės nemažai kritikos, į jo individualią veiklą buvo sutelktas padidintas dėmesys, bandant surasti jo darbe klaidų.
1.10. 2022 m. vasario 15 d. pas ieškovą atvyko (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojai ir jis 2022 m. vasario 17 d. pateikė jiems visus jų reikalaujamus dokumentus. Tačiau 2022 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) raštu „Dėl dokumentų pateikimo“ pareikalavo iki kovo 1 d. pateikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui 2021 metų bei 2022 metų Neformaliojo vaikų švietimo programos sutarčių su paslaugos gavėjais originalus. Administracijos vadovas pareikalavo ieškovo turimų dokumentų pakartotinai, nors visus dokumentus buvo pateikęs šio skyriaus specialistei D. V. ir ji buvo juos patikrinusi. Po to jis buvo perduotas Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) Policijos komisariatui kaip galimas dokumentų klastotojas, nors jokios neleistinos veikos nepadarė. Paprasčiausiai suklydo pildydamas dokumentus, o žalos dėl to neatsirado.
1.11. Yra visos sąlygos, būtinos ginti jo garbę ir orumą bei atlyginti dėl to patirtą žalą. Duomenys apie jį buvo paskleisti „A. R.“, panaudotas jo atvaizdas. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pareiškime įvardijo ieškovą, nurodydama vardą, pavardę, gyvenamąją vietą – esminius jį identifikuojančius duomenis. Tokiu būdu paskleidė duomenis būtent apie jį.
1.12. Žeminančio pobūdžio duomenys yra tie duomenys, kai apie asmenį paskleidžiama klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje gali būti pasakoma apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą veiklą ir pan. Duomenys apie netinkamą asmens elgesį yra žeminančio pobūdžio, kai kiekviename ginčo objektu esančiame teiginyje yra duomenys, kurie teisės, moralės ar kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu rodo esant nepriimtiną, netoleruotiną asmens elgesį ar jį vaizduoja kitokiu neigiamu aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo 13 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2011). Minėtame nutarime pažymėta, kad tokio pobūdžio teiginiai yra pripažįstami savaime žeminančiais asmens garbę ir orumą, todėl šio fakto papildomai nereikia įrodinėti.
1.13. 2022 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra nurodė, kad prieš jį priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pateikiamas dėl galimos drausminės atsakomybės taikymo.
1.14. Ieškovo šeimos nariai pergyveno dėl tokio viešo jo pažeminimo ir patys turėjo aiškintis draugams, aplinkiniams, kaimynams, kodėl taip yra.
1.15. Ieškovas yra pedagogas, nėra teistas, aktyviai dalyvauja savivaldos veikloje, tad visos jam mestos abejonės dėl jo patikimumo labai greitai pasklido aplinkiniams, nes tai buvo visiems netikėta ir tai tiesiog smogė jo reputacijai ir savijautai. Jis visiems turėjo aiškintis, kad jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Tai labai jį žemino.
1.16. Ieškovas turėjo vykti į policijos komisariatą ir aiškinti visas aplinkybes, atsakinėti į klausimus, ko nebuvo daręs per visą savo gyvenimą. Tai labai neigiamai atsiliepė jo savijautai, jautėsi blogai, pergyveno šį pažeminimą.
1.17. Pareiškimas prieš ieškovą dėl galimo dokumentų klastojimo ir straipsniuose teiginiai apie jį yra visiškai neatitinkantys tikrovės, melagingi bei žeminantys jo garbę ir orumą. Atsakovių elgesys yra neetiškas ir nepriimtinas, nes atsakovės siekė jį pažeminti jo artimųjų, šeimos narių ir aplinkinių atžvilgiu. Jis patyrė mobingą ir dėl to patyrė itin didelę neturtinę žalą. Ieškovas patyrė itin didelį pažeminimą, jam teko aiškinti susidariusią situaciją, nes kol nebuvo baigtas tyrimas, jis buvo specialaus liudytojo statuse ir tai labai jį žemino.
1.18. Kadangi jis patyrė neturtinę žalą dėl atsakovių neteisėtos veikos, todėl jos privalo atlyginti jo patirtą neturtinę žalą. Patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 10 000,00 Eur.
1.19. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu jis patyrė turtinę žalą, nes kreipėsi pagalbos į advokatą. Advokato atstovavimui ikiteisminiame tyrime išleido 1 500,00 Eur.
1.20. Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos veiksmų prieš jį, neteko dalies savo iki tol gautų pajamų. Po Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojų jam daromo pasikartojančio spaudimo dėl vykdomos veiklos, visa tai įtakojo jį apsispręsti nutraukti nuo 2017 metų jo vykdomą Neformalaus vaikų švietimo veiklą. Nebeliko jokios motyvacijos tęsti šią veiklą, žinant, kad kasmet vėl gali būti ieškoma kaip neigiamai apibūdinti jo reputaciją. Dėl nutrauktos veiklos neteko 4 699,62 Eur vidutinių metinių papildomų pajamų. Pagal GPM deklaraciją, už 2020 metus gavo – 6 247,82 Eur pajamų, už 2021 metus – 10 415,05 Eur, už 2022 metus iš būrelio veiklos darbą gavo 6 810,00 Eur, viso 23 472,87 Eur. Vidutinės netektos jo pajamos į metus yra 7 824,29 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė (duomenys neskelbtini) individuali įmonė „A. R.“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindė tuo, kad ieškovo garbė ir orumas nebuvo pažeisti, kadangi atsakovė pateikė įrodymais pagrįstą ir paties ieškovo pripažintą informaciją, o pati informacija buvo pateikta objektyviai, siekiant informuoti visuomenę apie žinomą asmenį.
2.2. Dėl 2022 m. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „V. B. organizuojamo būrelio veiklą tiria policija“ pateikiamų sakinių – aplinkybę, jog ieškovas turi problemų su teisėsauga patvirtino pats ieškovas 2022 m. liepos 7 d. atsakovei siųstame elektroniniame laiške, kuriame aiškiai nurodė, kad jo veiklą tiria policija. Tuo pačiu laišku patvirtino, jog vykdomas tyrimas jam yra nemalonus, nurodydamas, kad tai yra „laikini nemalonumai“, o straipsnio turinys nėra „šokiruojantis“.
2.3. Elektroniniame laiške ieškovas aiškiai išreiškė, jog vykdomas tyrimas jam turi neigiamą asociaciją, todėl atsakovės panaudotas žodis „problemų“ buvo tikslingas, įžvalgus ir atitinkantis faktinę situaciją. Ieškovas pats patvirtino, kad tyrimas vyksta ir kad tai jam sukelia neigiamas pasekmes, kitaip tariant, problemų dėl vykstančio tyrimo turi.
2.4. Straipsnyje pateiktas ir ieškovo ginčijamas sakinys yra pagrįstas faktais ir objektyvus, niekaip nesumenkinantis ieškovo, o tiesiog informuojantis visuomenę apie vykstantį tyrimą.
Šalies argumentai
2.5. Dėl antro sakinio, ieškinyje iš vis nėra nurodoma, kokiu pagrindu nurodyta informacija pažemino ieškovą. Pats ieškovas savo 2022 m. kovo 20 d. prašyme (skunde) Švietimo įstaigų vadovų profesinei sąjungai nurodo, kad jam yra padidėjęs cholesterolis dėl patiriamo mobingo.
2.6. Ieškovas iš esmės neginčija 2022 m. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Tęsiamas tyrimas dėl V. B. būrelio: keičiasi pedagogo reakcija“ pateikto turinio. Ieškovas tiesiog nurodo, kad šiame straipsnyje pateikti atvaizdas ir komentaras buvo patalpinti be ieškovo sutikimo.
2.7. Ieškovas, nors 2022 m. (duomenys neskelbtini) straipsnį „Žalą savivaldybei V. B. padarė netyčia“ ir cituoja ieškinyje, bet reikalavimų dalyje neprašo teismo pripažinti, jog šiuo straipsniu yra skelbiama netiesa ir jis pažeidė ieškovo garbę ir orumą.
2.8. Ieškinyje nurodoma, jog straipsniuose pateikti teiginiai neva yra žeminančio pobūdžio, todėl ieškovui nereikia jų įrodinėti. Pagal ieškovo pateiktą įstatymų interpretaciją, susidaro situacija, kai bet kokia neigiama informacija, nepriklausomai nuo to, ar ji teisinga, ar ji neteisinga, negali būti viešinama, kadangi ji sukels suinteresuotiems asmenims neigiamą poveikį.
Motyvuojamoji dalis
2.9. Ieškovas kaltina atsakovę neva skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, nors iš tikrųjų pats patvirtino šios informacijos tikrumą.
2.10. Ieškovas nepagrindė, kaip straipsniuose faktais pagrįsta informacija pažemino ieškovą, todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad jo garbė ir orumas buvo pažeisti.
2.11. Ieškovas yra viešas asmuo, todėl atsakovė neprivalėjo gauti ieškovo sutikimo jo atvaizdo naudojimui. Kai ieškovas 2022 m. liepos 7 d. kreipėsi į atsakovę dėl pirmo straipsnio, neišreiškė prieštaravimų dėl jo atvaizdo naudojimo. Tokio prieštaravimo jis neišreiškė ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniame laiške. Nuotraukos yra susijusios su straipsnių turiniu, kuriuose yra pateikta tikrovę atitinkantys ir patikimi faktai. Nuotraukos nėra neetiškos ar kitaip žeminančios.
2.12. Ieškovas yra viešas asmuo, užimantis tarnybinę padėtį, kurią iš esmės išlaiko (duomenys neskelbtini) savivaldybės gyventojai. Vietos gyventojai turi interesą žinoti informaciją, susijusią su viešo asmens, kuris yra mokyklos direktorius, vykdoma veikla, tiek jo atžvilgiu vykdomais ikiteisminiais tyrimais, šių tyrimų procesu ir nustatytomis aplinkybėmis. Šiuo atveju egzistuoja realus socialinis interesas žinoti, ar mokyklos direktorius nepažeidė teisės aktų, taip pat atlikto tyrimo rezultatus.
2.13. Ieškovo teisė į atvaizdą nebuvo pažeista, o teismui sprendus priešingai, nagrinėjamu atveju egzistavo išimtis atsakovei spausdinti ieškovo atvaizdą be jo sutikimo.
2.14. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad antrame straipsnyje be ieškovo sutikimo buvo paviešintas jo 2022 m. rugpjūčio 23 d. elektroninis laiškas. Šiuo atveju ieškovas klaidina teismą. 2022 m. liepos 7 d. ieškovas atsiuntė atsakovei elektroninį laišką, pasisakydamas dėl pirmame straipsnyje pateikto turinio. 2022 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas atsiuntė atsakovei elektroninį laišką, nurodydamas, kad nesutinka, jog 2022 m. liepos 7 d. atsiųstas komentaras būtų spausdinamas.
2.15. Ieškinyje yra nurodoma, kad 1 500,00 Eur yra sumokėjęs advokatui už tai, kad jis atstovavo ieškovą ikiteisminiame tyrime. Darytina prielaida, jog šios sumos (jos dalies) ieškovas ir reikalauja priteisti iš atsakovės. Ieškovas neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, neįrodė ir atsakovės kaltės.
2.16. Ieškovas neįrodė, jog dėl tariamų neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę skriaudą ar kitus nepatogumus, o žalos dydis yra nepagrįstas. Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52). Jeigu teismas spręstų, jog neturtinės vertybės buvo pažeistos, prašo priteisti ne piniginę kompensaciją, o įpareigoti pašalinti ginčo straipsnius ir paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį.
2.17. Žurnalistai negali būti atsakingi už faktų pateikimą. Straipsniuose yra pateikiama tęstinė situacija susijusi su ieškovu. Atitinkamai, ši informacija buvo grįsta informacija, kurią atsakovė gavo iš įvairių vietinių įstaigų, fizinių ir juridinių asmenų, o taip pat ir iš paties ieškovo.
3. Atsakovė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Nurodė, kad 2022 m. vasario 9 d. savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius gavo elektroninį (duomenys neskelbtini) laišką, kuriame buvo rašoma, kad jos dukra 2018 m. lankė neformaliojo vaikų švietimo (toliau – ir NVŠ) programą (duomenys neskelbtini) pas V. B.. Pasak mamos, sutartį su mokytoju dėl dukters dalyvavimo programoje ji pasirašė 2018 m. Nei 2021 m., nei 2022 metais šios programos dukra nelankė. Pradėjus lankyti šaulių būrelį paaiškėjo, jog dukra registruota (duomenys neskelbtini) ir dėl to negali būti registruota į šaulių būrelį. Telefonu ir elektronine žinute kreipėsi į mokytoją ir paprašė dukrą iš išregistruoti, tačiau jis to nepadarė.
3.2. Patikrinus mokinių registrą paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) dukra programoje (duomenys neskelbtini) registruota nuo 2018 m. Patikrinus NVŠ teikėjo pateiktas skenuotas sutartis su mokinio tėvais paaiškėjo, kad terminuota sutartis dėl dalyvavimo programoje sudaryta 2018 m. (nuo 2018 m. sausio 2 d iki 2019 m. gruodžio 31 d.). 2019 m. nauja sutartis nebuvo sudaryta, tačiau mokinė iš registro nebuvo išbraukta, o atsakovei pateikta pasibaigusios sutarties skenuota kopija. V. B. elektroniniu paštu pateiktose sutartyse 2019 – 2021 m. skiriasi sutarčių pirmuose dviejuose lapuose išdėstytas tekstas (nuo 2021 m. pirmieji du sutarties lapai yra pakeisti, t. y. sutarties forma pakeista iš terminuotos į neterminuotą, nors sutarties sudarymo data ant visų sutarčių yra nurodoma 2018 m. sausio 2 d.), o paskutiniame lape esantys V. B. ir (duomenys neskelbtini) parašai bei ranka užrašytas tekstas iš pažiūros identiški visose sutartyse.
3.3. 2022 m. vasario 15 d. savivaldybės darbuotojai apsilankė ieškovo vedamame užsiėmime. Savivaldybei pateiktame užsiėmimų tvarkaraštyje jis nurodo, kad grupėje mokinių skaičius 20. Apsilankymo metu užsiėmime dalyvavo 7 mokiniai. Paprašius pateikti lankomumo žurnalą ir sutarčių originalus, atsakė, kad šie dokumentai yra prie kompiuterio jo namuose. Buvo susitarta, kad po užsiėmimo mokytojas nuvyks į namus ir atveš prašomus dokumentus. Atvykus 20 val. jis pasakė, kad visų sutarčių neturi, namuose nebuvo ir pateikė pluoštą sutarčių, kurios buvo nesusistemintos, neatskirtos pagal metus, pastebėti pirmieji sutarčių lapai be parašų. Lankomumo sąsiuvinyje rašomi tik mokinių vardai, mokytojas negalėjo pagrįsti, kad kiekvienas mokinys NVŠ veiklose dalyvauja ne mažiau nei 2 kartus per mėnesį. Kadangi pateiktos sutartys buvo netvarkingai sudėtos, su ieškovu buvo sutarta, kad jis šias sutartis tvarkingai sudėtas pristatys 2022 m. vasario 17 d. Šią dieną ieškovas pateikė sutartis peržiūrėti savivaldybės darbuotojai, tačiau šias sutartis palikti ilgesniam laikui atsisakė. V. B. teigė, kad (duomenys neskelbtini) dukra užsiėmimus lanko. Parodžius elektroninius laiškus, su jos prašymu V. B. išbraukti jos dukrą iš jo vedamos programos, jis nurodė, kad pamiršo, nemato tame problemos ir mergaitę tuoj pat išregistruos.
3.4. Kadangi V. B. nepateikė sutarčių originalų, buvo peržiūrėtos jo pateiktos skenuotos sutartys. Buvo pastebėta, kad kai kuriose sutartyse su skirtingų mokinių tėvais yra analogiškai paskutiniai sutarčių lapai su asmenų parašais galimai prisegti prie pakeistų pirmųjų sutarčių lapų, todėl kilo įtarimas, kad sutartys yra galimai suklastotos. Buvo kreiptasi į teisėsaugą dėl galimos nusikalstamos veikos, pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2022 m. rugsėjo 8 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad vertinant surinktus duomenis darytina išvada, kad V. B. veiksmai buvo aplaidūs, tačiau nesurinkta pakankamai duomenų daryti išvadai, kad jie buvo sąmoningai nusikalstami.
3.5. V. B. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, esą savivaldybė pasinaudojo „A. R.“ kaip įrankiu ieškovą viešai pažeminti ir paviešinti informaciją apie vykstantį ikiteisminį tyrimą. Nesikreipė į „A. R.“ dėl V. B. atžvilgiu vykdomo ikiteisminio tyrimo viešinimo. Savivaldybės administracija niekaip neįtakojo „A. R.“ straipsnių apie atliekamą ikiteisminį tyrimą rengimo ir spausdinimo ar kitokio viešinimo.
3.8. Atsakovė niekam viešai neatskleidė savo pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. B. atžvilgiu turinio. Nėra žinoma, kodėl ieškovas teigia, kad atsakovė atskleidė jo gyvenamosios vietos adresą – pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tokia informacija nebuvo nurodyta. Tai, kad ieškovo asmens duomenys buvo nurodyti pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra savaime suprantama – savivaldybė privalėjo įvardinti asmenį, kurio veiksmai kėlė įtarimų dėl galimos nusikalstamos veikos įvykdymo.
3.9. Vykdydama savo veiklą ir būdama NVŠ savivaldybės teritorijoje finansuotoja, turi teisę vykdyti šios veiklos stebėseną ir domėtis neformaliojo švietimo vykdymu. Kilus įtarimams, kad vykdant vaikų neformalųjį švietimą galimai klastoti dokumentai, atsakovė turėjo pagrindą kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos.
3.10. Nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu pats nurodė, kad rinkdamas dokumentus, prie naujos sutarties pridėjo senos sutarties lapą su jo ir tėvų parašais, manydamas, kad tai yra nauji tėvų ir jo pasirašyti lapai – tad savivaldybės darbuotojams pagrįstai galėjo kilti abejonė dėl dokumentų neatitikties ir galimo klastojimo. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ieškovo veiksmai buvo aplaidūs, tačiau nesurinkta pakankamai duomenų daryti išvadai, kad jie buvo sąmoningai nusikalstami.
3.11. Dvasinių išgyvenimų ieškovas neįrodinėja jokiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad šie išgyvenimai peržengė kasdienių, įprastų rūpesčių ribas, nenurodė, kodėl juos vertina tokia didele suma. Visais atvejais neturtinę žalą privaloma pagrįsti ir įrodyti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl patiriamų išgyvenimų ieškovas būtų kreipęsi į gydytojus ar kt.
3.12. Teikdamas įrodymus, apie esą patirtas išlaidas ikiteisminio tyrimo metu ieškovas pateikė tik 2022 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymą 750,00 Eur sumai (mokėjimo paskirtis – už paslaugas pagal sutartį Nr. 18), 2022 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymą 750,00 Eur sumai (mokėjimo paskirtis – už paslaugas pagal sutartį Nr. 18) ir 2022 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymą 1 500,00 Eur sumai (mokėjimo paskirtis – pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 24). Pabrėžtina, kad nėra aišku, už kokias paslaugas mokėjo ieškovas šiais mokėjimo nurodymais.
3.13. Grįsdamas negautas pajamas ieškovas nurodo, kad dėl savivaldybės darbuotojų veiksmų esą nusprendė nutraukti savo vykdomą NVŠ veiklą. Ieškinyje nurodomi prieštaringi duomenys – vienoje vietoje teigia, kad jis neteko 4 699,62 Eur vidutinių metinių pajamų, kitoje vietoje nurodoma, kad neteko 7 824,29 Eur vidutinių metinių pajamų. Viso prašoma priteisti 23 472,87 Eur negautų pajamų. Ieškovas savo negautų pajamų sumą grindžia pateikiamomis gyventojų pajamų mokesčio deklaracijomis už 2020 – 2022 metus. Ieškovas neįrodo priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir negaunamų pajamų. Ieškovo teiginiai apie neformaliojo švietimo veiklos nutraukimą dėl savivaldybės darbuotojų kaltės yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti.
3.14. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad nevykdo NVŠ veiklos. Pateiktos tarp ieškovo ir savivaldybės sudarytas NVŠ lėšų skyrimo ir panaudojimo sutartys patvirtina, kad laikotarpiais nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. jis vykdė NVŠ veiklą ir už tai gavo lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, baigiamosiose kalbose ir replikose išsakytų pozicijų esmė.
4. Ieškovas V. B. palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad yra įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė siekė pažeminti viešai ir pasinaudojo „A. R.“ paslaugomis. Buvo siekiama atgrasyti jį nuo aktyvios veiklos. Buvo priverstas nutraukti veiklą neformaliajame vaikų švietime. Laikraštis teikė viešinimo paslaugas. Vyksta bendradarbiavimas, sutartys tai įpareigoja daryti. Publikacijos buvo derinamos su pačiais vadovais.
4.1. Pretenzijos dėl žalos padarymo jis negavo. Prokuratūros nutarimas nepatvirtina nusižengimų, nurodo, kad pakanka drausminės atsakomybės. Teigti, kad padarė žalą yra labai veidmainiška. Prokuratūros nutarime pažymima, kad galimą aplaidumą lėmė savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojo aplaidumas.
4.16. Atsakovai išties galingos jėgos – tai valdžios institucija ir žiniasklaida, abi turinčios įtaką, resursus ir veikiančios kartu prieš vieną žmogų gali labai paveikti to žmogaus gyvenimą.
Žemesnės instancijos teismas
4.22. Teismui atėmus galimybę įrodyti savo ieškinį, nesitiki teigiamo sprendimo sau, bet tiki teisingumu ir apeliacinio teismo prašo ieškinį patenkinti.
5. Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją grindė tuo, kad straipsnis buvo derinamas su meru, „A. R.“ veikė ne savarankiškai, o nurodant administracijai. 2022 m. (duomenys neskelbtini) straipsnis „V. B. organizuojamo būrelio veiklą tiria policija“ atsirado dar neapklausus policijos komisariate ieškovo. Prieš žurnalistei rašant šį straipsnį, viskas buvo derinama su buvusiu meru A. B.. Tai rodo, kad buvo susitarimas tarp atsakovių. Iš Viešinimo paslaugų sutarties galima spręsti, kad klausimai turėjo būti derinami su savivaldybės administracija. Mano, kad ieškinyje nurodyti straipsniai buvo sudaryti Viešinimo sutarties pagrindu, tie straipsniai buvo užsakomieji savivaldybės administracijos.
5.1. Ieškovo galimybės yra ribotos prieš tokias galingas šalis kaip atsakovės. Bendri (duomenys neskelbtini) savivaldybės ir „A. R.“ veiksmai ir yra pagrindas, dėl kurio atsirado šis ieškinys. Vyko atsakovių bendradarbiavimas siekiant pažeminti ieškovo reputaciją.
5.2. 2022 m. (duomenys neskelbtini) straipsnyje kalbama apie ieškovo nesutikimą spausdinti 2022 m. rugpjūčio 23 d. ieškovo elektroninį laišką. Kaip aiškino „A. R.“ atstovė, šį sprendimą žurnalistė A. V. priėmė pati, bet tai yra atstovės žodžiai, o ne pačios A. V.. Buvo bandoma ieškovą pažeminti.
5.3. Kitas klausimas, kaip spauda galėjo tokius straipsnius, kuriuose minimos ikiteisminio tyrimo aplinkybės, paskelbti. Ikiteisminis tyrimas buvo nebaigtas.
5.4. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pareiškimas prieš ieškovą dėl galimo dokumentų klastojimo, tiek „A. R.” išspausdinti straipsniai apie jį ir jo galimai neteisėtus veiksmus, nebaigus ikiteisminio tyrimo, pažemino ieškovą, sugadino jo reputaciją ir sveikatą.
5.5. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, naudodamasi savo įtaka ir informacijos viešinimo paslaugų sutartimi su atsakove „A. R.“ siekė ieškovą pažeminti viešai ir tam panaudojo atsakovės „A. R.“ paslaugas, kuri išviešino ikiteisminio tyrimo aplinkybes, net nebaigus ikiteisminio tyrimo.
5.6. Tokiais atsakovių veiksmais buvo siekiama atgrasyti ieškovą nuo jo aktyvios veiklos savivaldos gyvenime. Ieškovas (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius ir laisvasis mokytojas ir vykdo individualią veiklą, kurią kontroliuoti privalo atsakovė savivaldybės administracija. Jis yra buvęs savivaldybės tarybos nariu (duomenys neskelbtini).
5.7. 2022 m. vasario 15 d. pas ieškovą atvyko savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojai ir 2022 m. vasario 17 d. ieškovas pateikė jiems visus jų reikalaujamus dokumentus. Tačiau 2022 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius E. J. raštu pareikalavo iki kovo 1 d. pateikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui 2021 metų bei 2022 metų Neformaliojo vaikų švietimo programos sutarčių su paslaugos gavėjais originalus. Administracijos vadovas pareikalavo ieškovo turimų dokumentų pakartotinai, nors visus dokumentus buvo pateikęs šio skyriaus specialistei D. V. ir ji buvo juos patikrinusi. Po šio (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojų vizito ir administracijos vadovo reikalavimo, ieškovas buvo perduotas Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) Policijos komisariatui, kaip galimas dokumentų klastotojas, nors jokios neleistinos veikos jis nepadarė. Nesant jokių kaltumo įrodymų, buvo įtraukta spauda.
5.8. Aplinkybę, kad duomenys apie ieškovą buvo paskleisti patvirtina 2022 m. (duomenys neskelbtini) Laikraštyje „A. R.” Nr. (duomenys neskelbtini) išspausdintas straipsnis pavadinimu „V. B. organizuojamo būrelio veiklą tiria policija“, 2022 m. (duomenys neskelbtini) laikraštyje „A. R.“ Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) puslapyje išspausdintas straipsnis pavadinimu „Tęsiamas tyrimas dėl V. B. būrelio: keičiasi pedagogo reakcija“, straipsnyje panaudotas ieškovo atvaizdas.
5.10. Atsakovių paskleisti duomenys apie ieškovą bei galimos prielaidos nusikalstamos veikos įvykdymu neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.
5.11. Ieškovui padaryta didelė reputacinė žala. Ieškovo šeimos nariai pergyveno dėl tokio viešo jo pažeminimo ir patys turėjo aiškintis draugams, aplinkiniams, kaimynams, kodėl taip yra. Ieškovas pedagogas, neteistas, aktyviai dalyvauja savivaldos veikloje, tad visos atsakovių mestos abejonės dėl jo patikimumo labai greitai pasklido aplinkiniams, nes tai buvo visiems netikėta ir tai turėjo neigiamos įtakos ieškovo reputacijai ir savijautai. Ieškovas turėjo visiems aiškintis, kad jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Ieškovas turėjo vykti į Policijos komisariatą ir aiškinti visas aplinkybes, atsakinėti į klausimus, ko iki tol nebuvo daręs per visą savo gyvenimą. Tai labai neigiamai atsiliepė ieškovo savijautai, savivertei.
5.12. 2022 m. spalio 3 d. kreipėsi į „A. R.“ dėl tikrovės neatitinkančių ir jo garbę žeminančių duomenų paneigimo, tačiau 2022 m. spalio 17 d. gavo atsisakymą paskelbti paneigimą.
5.13. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad, kai asmuo įvardijamas pažeidusiu teisės, moralės, paprotines normas, kai kalbama apie tariamus negarbingus poelgius, netinkamą elgesį viešajame gyvenime, nesąžiningą profesinę veiklą, tokios žinios yra pripažįstamos savaime žeidžiančiomis asmens garbę ir orumą.
5.14. Pareiškimas prieš ieškovą dėl galimo dokumentų klastojimo ir straipsniuose teiginiai apie ieškovą yra visiškai neatitinkantys tikrovės, melagingi bei žeminantys jo garbę ir orumą. Atsakovių elgesys yra neetiškas ir nepriimtinas, nes atsakovai paskleidė apie ieškovą žinias, žeminančias garbę ir orumą, siekdami pažeminti jo artimųjų, šeimos narių ir aplinkinių atžvilgiu.
5.15. Ieškovo reikalavimai atlyginti jo patirtą turtinę žalą ikiteisminio tyrimo metu yra visiškai pagrįsti, nes ieškovas patyrė atstovavimo išlaidas byloje.
5.16. Ieškovo reikalavimas atlyginti jo patirtą neturtinę žalą pagrįstas, nes neturtinę žalą ieškovas patyrė ir tai motyvavo savo parodymuose teisme.
5.17. Dėl ieškovo netektų pajamų – ieškovas buvo priverstas nutraukti prieš tai vykdytą veiklą dėl atsakovių veiksmų prieš jį. Tai padarė ne savo noru, bet priverstas aplinkybių.
5.18. Ieškovas yra savivaldybėje žinomas asmuo, bet jis nėra viešas asmuo, todėl jo teisė į privatų gyvenimą yra pažeista. Teisę į privatų gyvenimą pažeidė atsakovės ir todėl jos turi atlyginti ieškovui turtinę, neturtinę žalą ir negautas pajamas.
6. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atstovas prašė atmesti ieškovo V. B. ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6.1. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kokios savivaldybės pateiktame pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktinės aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės, melagingos ir žeminančios V. B. garbę ir orumą – šias aplinkybes teismo posėdžio metu įrodinėjo deklaratyviais teiginiais. Ieškovas iš esmės nepaneigė, kad tarp jo ir savivaldybės sudarytose neformaliojo švietimo sutartyse kažkas buvo negerai. Atsakovė kaip finansuotoja, turi teisę vykdyti šios veiklos stebėseną ir domėtis NVŠ vykdymu (NVŠ lėšų skyrimo ir panaudojimo sutarties 6.1 punktas). Atitinkamai, kilus įtarimams, kad vykdant NVŠ galimai klastoti dokumentai, turėjo pagrindą kreiptis į teisėsaugos institucijas. Nėra pagrindo vertinti, kad elgėsi nesąžiningai. Vien aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas rodo, kad turėjo pagrindo kreiptis.
6.2. V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad skenuojant sutartis galėjo atsitikti taip, kad senos formos sutarties dalis ir naujos formos sutarties dalis galėjo būti sudėtos į krūvą ir nuskenuotos per klaidą į vieną failą. Jis tyčia pridėti senos sutarties lapą su parašais prie naujos sutarties neketino ir tai įvyko dėl jo klaidos skenuojant sutartis. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad vertinant surinktus duomenis darytina išvada, kad V. B. veiksmai buvo aplaidūs, tačiau nesurinkta pakankamai duomenų daryti išvadai, kad jie buvo sąmoningai nusikalstami.
6.3. Dvasinių išgyvenimų ieškovas neįrodinėja jokiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad šie išgyvenimai peržengė kasdienių, įprastų rūpesčių ribas, nenurodė, kodėl juos vertina tokia didele suma. Visais atvejais neturtinę žalą privaloma pagrįsti ir įrodyti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl patiriamų išgyvenimų V. B. būtų kreipęsi į gydytojus ar kitus specialistus – ieškovo pateikta informacija apie padidėjusį cholesterolį ar geriamus vaistus priežastiniu ryšiu niekaip nesusiejama su savivaldybės pareiškimu ikiteisminio tyrimo institucijai.
6.4. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, laikytina, kad ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Vadovaujantis formuojama praktika, atsakovės veiksmuose nėra neteisėtumo požymių, ieškovas neįrodo kilusios neturtinės žalos, ieškovas neįrodo priežastinio ryšio tarp jam tariamai kilusios žalos ir atsakovės veiksmų, atsakovės veiksmuose nėra kaltės požymių.
6.5. Ieškovas vienoje vietoje teigia, kad jis neteko 4 699,62 Eur vidutinių metinių pajamų, kitoje vietoje nurodoma, kad neteko 7 824,29 Eur vidutinių metinių pajamų. Viso prašoma priteisti 23 472,87 Eur negautų pajamų. Posėdžio metu ieškovas nurodė, jog prašoma priteisti negautų pajamų suma nėra tiksli, nes jam tiesiog reikėjo nurodyti kažkokią sumą. Neįrodo priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir negaunamų pajamų. Teiginiai, apie NVŠ nutraukimą dėl savivaldybės darbuotojų kaltės yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo iš savivaldybės atstovų elektroninį laišką su paklausimu, ar vykdys toliau neformaliojo švietimo veiklą ir ieškovas pats nusprendė šios veiklos nebevykdyti – akivaizdu, kad NVŠ veiklos nutraukimą lėmė paties apsisprendimas, o ne savivaldybės neteisėti veiksmai.
6.6. Ieškovo ieškinyje reiškiamas reikalavimas savivaldybei yra susijęs su nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis. Ne atsakovė surašė šio nutarimo tekstą, todėl kyla abejonė, ar ieškovas reiškė reikalavimą tinkamam atsakovui.
6.7. V. B. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, esą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pasinaudojo „A. R.“ kaip įrankiu ieškovą viešai pažeminti ir paviešinti informaciją apie vykstantį ikiteisminį tyrimą.
6.8. Pripažįstama, kad tokie duomenys, kai valstybės ar savivaldybės institucija vykdydama savo funkcijas atlieka atitinkamų faktų vertinimą ir jo pagrindu daro išvadas, neatitinka CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019, 44 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
6.9. Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo įvardinti, kurie jo ieškinio reikalavimuose nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, kaip jie žeidžia jo garbę ir orumą. Taip pat pabrėžtina, kad aplinkybė, jog pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija nurodė ieškovą identifikuojančius asmens duomenis nėra laikytina duomenų apie ieškovą paskleidimu, nes šiuos duomenis ikiteisminio tyrimo įstaigai nurodyti yra būtina.
6.10. Baigiamojoje kalboje V. B. nurodo savo argumentus dėl teismo atsisakymo kviesti liudyti A. V., žurnalistę, iš kurios parašytų straipsnių ieškovas kildina savo reikalavimus. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė kviesti liudytoja šią žurnalistę. Kaip buvo nurodyta teismo posėdžio metu sprendžiant klausimą, ieškovas reiškia reikalavimą dėl tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kokias su ieškinio reikalavimu susijusias aplinkybes galėtų paliudyti jo kviečiama liudytoja. Kaip savo baigiamojoje kalboje nurodė ieškovas, jo teigimu ši liudytoja galėtų paliudyti apie straipsnio rašymo aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad tai nėra susiję su ieškinio reikalavimu – ieškovas nepaaiškina, kaip straipsnių rašymo procesas galėjo turėti įtakos jo ieškinio reikalavimams, nes jos reiškiami reikalavimai yra susiję su straipsnių turiniu.
7. Atsakovės (duomenys neskelbtini) individualios įmonės „A. R.“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė nesutinkanti su ieškinio reikalavimais.
7.1. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra patvirtino, kad nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau yra pagrindo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai kreiptis dėl galimai neteisėtai išmokėtų pinigų susigrąžinimo.
7.2. Ieškovas yra viešas asmuo. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 75 p. 4 pp., numato, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys yra viešasis asmuo. (duomenys neskelbtini) mokykla yra savivaldybės mokykla, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba.
7.3. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius, viešasis asmuo, todėl šio asmens poelgiai domina mokyklos bendruomenę. Vietos gyventojai turi interesą žinoti informaciją, susijusią su viešų asmenų vykdoma veikla, jų atžvilgių vykdomais ikiteisminiais tyrimais, šių tyrimų procesu ir nustatytomis aplinkybėmis. Egzistavo realus socialinis interesas žinoti, ar direktorius nepažeidė teisės aktų, interesas yra žinoti atlikto tyrimo rezultatus.
7.4. Publikacijose pateikiama informacija buvo aktuali visuomenės nariams ir jie turėjo teisę tai žinoti, apie tai diskutuoti. Jų tikslas informuoti visuomenę apie viešo asmens galimai ne visiškai tinkamą poelgį. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, t. y. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo, privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui.
7.5. Ieškovas kaip mokyklos direktorius turi rodyti teisingą pavyzdį ne tik savo mokyklos mokiniams, bet ir visai bendruomenei, todėl bet koks jo netinkamas elgesys kelia didelį susidomėjimą ir galimą jo elgesio vertinimą.
7.6. Ieškovas ir pats patvirtino, kad yra žinomas asmuo (duomenys neskelbtini), buvęs Tarybos narys. „A. R.“ žurnalistai yra ne kartą klausę V. B. nuomonės vienu ar kitu visuomenei aktualiu klausimu ir jis mielai pakomentuodavo, prie straipsnių buvo spausdinamas ieškovo atvaizdas. Taigi ieškovas visada elgėsi kaip viešas asmuo.
7.7. Ieškovas kaip viešasis asmuo negali remtis savo asmeninėmis, socialinėmis, psichologinėmis ir ekonominėmis kančiomis, kurios yra numatomos jo paties poelgio, dėl kurio ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o taip pat ir publikuoti ginčo straipsniai pasekmės. Ieškovo teisė į atvaizdą nebuvo pažeista ir nagrinėjamu atveju egzistavo išimtis spausdinti atvaizdą be sutikimo.
7.8. Garbė ir orumas nebuvo pažeisti, kadangi pateikė įrodymais pagrįstą ir ieškovo pripažintą informaciją, kuri pateikta objektyviai, informuojant visuomenę apie žinomą asmenį.
7.9. Į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovas 1 500,00 Eur yra sumokėjęs advokatui už tai, kad jis atstovavo ieškovą ikiteisminiame tyrime. Šios teisinės pagalbos išlaidos yra visiškai nepagrįstos ir niekaip nesusiję su šia nagrinėjama byla, todėl nėra pagrindo jų priteisti. Ieškovas nepaaiškino kokiu būdu „A. R.“ prisidėjo prie ieškovo patirtų išlaidų teisinei pagalbai ikiteisminiame tyrime. Akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas anksčiau nei publikuoti ginčo straipsniai.
7.10. Ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovės tariamų neteisėtų veiksmų, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę skriaudą ar kitus nepatogumus, o neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas.
7.11. Ieškovas apskritai neįrodė jokios žalos jo privačiam gyvenimui. Nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog publikacijose paskelbtos informacijos apimtimi jo privataus gyvenimo varžymas pasiekė tokį lygį ir tokiu būdu, kad tai iš esmės kenkia jo naudojimuisi teise į privataus gyvenimo apsaugą. Nepateikė iš esmės jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad paskelbta informacija kaip nors kenktų jo asmeniniam ar šeiminiam gyvenimui, nepateikė jokių sąsajų su jo asmeninio, šeiminio gyvenimo aplinkybėmis. Ieškovas konkrečiai nesiskundžia kokiais nors patiriamais ar galimais sunkumais įsidarbinimo, verslo ar asmeninio gyvenimo srityje.
Ieškinys netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
8. Nagrinėjamoje civilinė byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. (duomenys neskelbtini) laikraštyje „A. R.“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas straipsnis „V. B. organizuojamo būrelio veiklą tiria policija“ (laikraščio (duomenys neskelbtini) puslapiai). Prie straipsnio išspausdinta ieškovo V. B. nuotrauka, kurioje jis vaizduojamas sėdintis už darbo stalo. Po nuotrauka paskelbta antraštė: „V. B. skunde Švietimo įstaigų vadovų profsąjungai dėl galimo mobingo sukeltos žalos sveikatai įvardijamas padidėjęs cholesterolis, pridėtos ir vaistų receptų kopijos.“ Straipsnio įžanginėje dalyje nurodyta: „Apie skaidrumą nuolat kalbėjęs buvęs Tarybos narys V. B. šiuo metu turi problemų su teisėsauga. Jam tenka aiškintis dėl savo būrelio (duomenys neskelbtini) veiklos – pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo. Domintis šio tyrimo aplinkybėmis paaiškėjo, kad kur kas labiau už Savivaldybės administraciją ar tėvus jaučiasi nukentėjęs pats V. B..“ Straipsnyje nurodyta, jog: „Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai G. S. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariate yra pradėtas tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo“ bei pateiktas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai komentaras, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. Straipsnyje nurodoma, kad „Tyrimą dėl baudžiamojo nusikaltimo teisėtvarkos sergėtojai pradėjo gavę rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus E. J. raštą. Poreikis kreiptis pagalbos į pareigūnus liko susipažinus su administracijos darbuotojų atliktu patikrinimu.“ Laikraščio straipsnyje pateikta informacija, kad „V. B. minėtą ikiteisminį tyrią laiko akibrokštu, nes nesijaučia padaręs jokio nusikaltimo. „Mano pamiršimas išbraukti vieną mokinę sudarė galimybę dar kartą ieškoti prie ko prikibti. Na, o per „reidą“ (kurio teisėtumas kelia klausimų ir dėl neinformavimo, ir dėl karantino situacijos reikalavimų, ir dėl mero sekretorės dalyvavimo po darbo) prikibta prie mokinių sutarčių, kurias (kai kurias iš jų) daugių daugiausia galima vertinti kaip netvarkingai pateiktas ar pan., bet jau tik ne kažkokiais klastojimais. Problema buvo ta, kad anksčiau el. paštu teikiant sutartis su tėvais tarp jų buvo sumaišytų, t. y. senesnio pavyzdžio lapai su naujesnio. Tai skenavimo, neatidumo ar panašūs dalykai“, – mano V. B..“
9. Nagrinėjamoje civilinė byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad 2022 m. (duomenys neskelbtini) laikraštyje „A. R.“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išspausdintas straipsnis „Tęsiamas tyrimas dėl V. B. būrelio: keičiasi pedagogo reakcija“ (laikraščio (duomenys neskelbtini) puslapis). Virš straipsnio yra išspausdinta tokia pati kaip ir aukščiau minėtame straipsnyje ieškovo V. B. nuotrauka (ieškovas nuotraukoje vaizduojamas sėdintis už darbo stalo) su antrašte: „Paradoksas: savaitraščiui „A. R.“ išspausdinus žinią apie ikiteisminį tyrimą, V. B. paprašė paviešinti jo atsiųstą laišką ir aiškiai leido suprasti, kad bus neigiamų pasekmių, jei jis nebus publikuotas. Redakcijai sutikus įgyvendinti šį prašymą pedagogas apsigalvojo ir užsiminė, kad problemų gali kilti, jei anksčiau atsiųstas jo laiškas bus paviešintas.“ Straipsnio įžanginėje dalyje nurodyta, kad: „Ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo organizuojant būrelio (duomenys neskelbtini) veiklą tebėra policijos rankose ir galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Šiame tyrime figūruojantis minėto būrelio vadovas V. B. po straipsnio „V. B. organizuojamo būrelio veiklą tiria policija“ susirūpino savo reputacija – savaitraščio „A. R.“ redakcijai buvo atsiųstas laiškas. Jame pedagogas darsyk išdėstė savo poziciją ir paprašė ją paviešinti. Redakcijai sutikus įgyvendinti šį prašymą V. B. staiga apsigalvojo.“ Straipsnyje taip pat nurodyta, kad „Savaitraščiui išspausdinus publikaciją apie ikiteisminį tyrimą, V. B. paprašė paviešinti jo atsiųstą laišką. Straipsnio autorei buvo leista aiškiai suprasti, kad jei toks prašymas nebus įgyvendintas, redakcija sulauks neigiamų pasekmių. Straipsnio autorė susisiekė asmeniškai su V. B.. Jis informuotas, kad buvo atsižvelgta į jo prašymą, tad laiškas bus publikuojamas artimiausiame savaitraščio numeryje. V. B. sutiko su šiuo sprendimu, bet kitądien persigalvojo ir atsiuntė laišką redakcijai.“ Toliau straipsnyje cituojamas ieškovo V. B. atsiųstas laiškas ir nurodymas nespausdinti komentaro: „Jei šis mano komentaras visgi bus išspausdintas, jis bus išspausdintas be mano sutikimo ir prieš mano valią“. Straipsnyje pažymėta, kad „Jam išreiškus prašymą laiško neviešinti, jo turinys nebus cituojamas, nebent pedagogas dar kartą persigalvotų“.
10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai be kita ko patvirtina, kad 2022 m. (duomenys neskelbtini) laikraštyje „A. R.“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Žalą Savivaldybei V. B. padarė netyčia“, prie straipsnio yra išspausdinta ieškovo tokia pati nuotrauka, kaip ir ankstesniuose straipsniuose, kurioje jis sėdi už darbo stalo. Straipsnio įžanginėje dalyje nurodyta: „Ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo, kuriame figūravo (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus V. B. pavardė, teismo nepasieks. Tyrimą kuravę teisėsaugos pareigūnai nusprendė jį nutraukti, nes surinkus pakankamai duomenų jokio baudžiamojo nusikaltimo V. B. veiksmuose nebuvo įžvelgta.“ Straipsnyje nurodyta, kad „savaitraštis „A. R.“ taip pat išsiaiškino, kad V. B. sąmoningai savo viešame laiške nutylėjo esminę informaciją Šiaulių apygardos prokuratūra sutiko su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, kad žala buvo padaryta, tik ji buvo netyčinė. V. B. įpareigotas Savivaldybės administracijai atlyginti padarytą žalą – grąžinti apie tūkstantį eurų“ bei kad „Šiuo atveju darytina išvada, kad V. B. veiksmams įvertinti pakanka drausminės atsakomybės instituto“, – konstatavo Šiaulių apygardos prokuratūra“. Straipsnyje taip pat paminėta, jog „Anot (duomenys neskelbtini) vicemero K. U., V. B., kaip neformaliojo švietimo teikėjo, veiksmais padaryta žala dar nėra atlyginta.“ Be to, minėtame straipsnyje pateikta informacija, kad „Tuo atveju, jei Savivaldybės administracija nesulauks žalos atlyginimo, ją bus bandoma išieškoti teisminiu būdu. Tai pažymėjo ir Šiaulių apygardos prokuratūra savo nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo: „Dėl galimai neteisėtai išmokėtų pinigų susigrąžinimo, jei V. B. atsisakys juos savanoriškai grąžinti, neišnaudota galimybė – kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.“
11. Iš išreikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 1 d. rašte Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui „Dėl ikiteisminio tyrimo“ Nr. (5.28 E) R5-1016 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo dėl to, kad laisvasis mokytojas V. B. galimai netinkamai vedė NVŠ programą lankančių vaikų apskaitą, gaudamas lėšas už programos nelankančius vaikus ir galimai klastojo sutartis su mokinių tėvais. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos M. L. 2022 m. vasario 18 d. rašte „Dėl NVŠ programos teikėjo V. B. veiksmų“ Nr. (12.101E)JVS-102 nurodyta, kad manoma, jog laisvasis mokytojas V. B. galimai netinkamai vedė NVŠ programą lankančių vaikų apskaitą, gaudamas lėšas už programos nelankančius vaikus ir galimai klastojo sutartis su mokinių tėvais (pasibaigus sutarties galiojimo terminui pakeisdavo sutarties tekstą, o paskutinį lapą su parašais prisegdavo nuo negaliojančios sutarties).
12. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro E. T. 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, nebelaikyti byloje V. B. specialiuoju liudytoju, apie priimtą sprendimą pranešti specialiajam liudytojui V. B., nutarimo nuorašo jam nesiunčiant, nutarimą dėl galimybės drausmine tvarka įvertinti tiek V. B., tiek jo veiklą prižiūrinčių darbuotojų aplaidumą, nusiųsti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriui. Nutarime užfiksuota, kad Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2022 m. kovo 1 d. laisvasis mokytojas V. B. galimai netinkamai vedė neformaliojo vaikų švietimo programos (duomenys neskelbtini) lankančių vaikų apskaitą, gaudamas lėšas už programos nelankančius vaikus ir galimai klastojo sutartis su mokinių tėvais. Nustatyta, kad viso tyrimo objektas – 4 sutarčių nesudarymas (nepratęsimas). Nutarime pažymėta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, t. y. darydamas veiką kaltas asmuo supranta darantis nusikalstamą veiką, numato savo neteisėto veikimo pasekmes ir jų nori. Baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma už neatsargų veikimą ar neveikimą (aplaidumą ar nerūpestingumą). Vertinant surinktus duomenis darytina išvada, kad V. B. veiksmai buvo aplaidūs, tačiau nesurinkta pakankamai duomenų daryti išvadai, kad jie buvo sąmoningai nusikalstami. V. B. nurodė, kad teikiant sutartis įsivėlė techninė klaida skenuojant sutartis. Tyčios suklastoti dokumentų neturėjo. Kadangi vienu metu reikėjo išsiųsti daug sutarčių, todėl ir įsivėlė techninė klaida. Siunčiant sutartis jis buvo įsitikinęs, kad jas siunčia tinkamai, niekas apie netikslumus jam neužsiminė, niekas neinformavo, todėl buvo įsitikinęs, kad viską daro gerai. Jis ir 2019, 2020, 2021 m. siuntė sutartis, kurios buvo pasirašytos 2018 m., todėl galvojo, kad jos galioja iki kol galioja programos akreditacija ir suprato, kad jų kiekvienais metais nereikia atnaujinti. 2021 m., kai keitėsi sutarties forma, jis sudarinėjo naujas sutartis su tėvais. Ant sutarčių palikdavo pirminės sutarties sudarymo bei registracijos datas, kurios yra nurodytos mokinių registre, nes manė, kad taip reikia pildyti. Sutartis pasiruošė, jas užpildė kompiuteriu, tik paliko tuščią paskutinį lapą, kur pasirašė jis ir tėvai. Kadangi atsispausdinęs sutartis, jas susidėjo prie kitų, senų sutarčių, o vėliau jas skenuodamas bei rinkdamas dokumentus, prie naujos sutarties pridėjo senos sutarties lapą su jo ir tėvų parašais, manydamas, kad tai yra nauji tėvų ir jo pasirašyti lapai. Šie V. B. parodymai byloje vertintini atsargiai, nes jis gali juos duoti sąmoningai netikslius parodymus, siekdamas išvengti atsakomybės. Tačiau juos netiesiogiai patvirtina ir kiti įrodymų šaltiniai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujose sutartyse, kurios tiriamos kaip galimai suklastotos, paliktos tos pačios datos ir numeriai, kaip ir senų sutarčių, kas leidžia daryti loginę išvadą, jog jei V. B. būtų norėjęs sąmoningai ir tyčia klastoti dokumentus, jis būtų stengęsis maksimaliai apsunkinti jų sulyginimo galimybę. Apibendrinant visus surinktus duomenis nutarime padaryta išvada, kad dėl paties Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojų aplaidaus požiūrio į priežiūros mechanizmą, nesavalaikės kontrolės, kai buvo visos galimybės ją vykdyti efektyviai ir laiku, buvo sudarytos sąlygos V. B. dirbti aplaidžiai ir neleidžia paneigti jo versijos, kad tikrovės neatitinkantys dokumentai buvo pateikti tyčiniais veiksmais, o ne dėl aplaidumo. Nutarime taip pat pažymėta, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ir taikoma tik tais atvejais, kai kitomis teisės rūšimis negalima pasiekti teisėto veikimo. Taip pat būtina atsižvelgti į veikos pavojingumą, intensyvumą ir kitas aplinkybes. Šiuo atveju darytina išvada, kad V. B. veiksmams įvertinti pakankama drausminės atsakomybės instituto. Dėl galimai neteisėtai išmokėtų pinigų susigrąžinimo, jei V. B. atsisakys juos savanoriškai gražinti, neišnaudota galimybė – kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
13. Nagrinėjamoje byloje taip pat svarbu ir tai, kad Juridinių asmenų registro 2023 m. rugpjūčio 27 d. išraše užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius yra V. B..
Dėl ieškovo garbės ir orumo bei teisės į atvaizdą gynimo.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat nurodoma, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
15. Nurodytas teisinis reguliavimas viena vertus reiškia, jog atsakovams tenka pareiga įrodinėti paskleistų teiginių atitikimą tikrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, e3K-3-109-684/2021), kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).
16. Pirmiausiai teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, jog atsakovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pareiškimas Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstas ar nesąžiningas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateiktas gavus Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos vidaus dokumentą apie galimai netinkamą NVŠ programą lankančių vaikų apskaitą, nurodomi asmenų kontaktiniai duomenys, taip pat pačiame pareiškime neteigiama, jog nėra abejonių dėl ieškovo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija turi pareigą užtikrinti tinkamą biudžeto lėšų panaudojimą, įskaitant ir neformaliajame vaikų švietime, todėl ne kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas esant nagrinėjamoje byloje nustatytiems duomenims galėtų būti laikomas nepagrįstu ir neteisėtu, o nesikreipimas, taip toleruojant galimai nusikalstamų veikų darymą. Pabrėžtina, kad pats kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją yra korektiškas, motyvuotas ir, teismo vertinimu, nėra žeminantis. Jame nėra nurodomos hiperbolizuotos aplinkybės, neteisingi faktai ir pan.
18. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (nesant pagrindo ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti), jame V. B. turėjo specialiojo liudytojo statusą, ir nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau jo metu buvo nustatytas ieškovo V. B. aplaidumas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pats ieškovas nurodė, kad tyčia pridėti senos sutarties lapą su parašais prie naujos sutarties neketino ir tai įvyko dėl jo klaidos skenuojant sutartis (IT t. 1, b. l. 190-192). Taigi, būtent paties ieškovo klaidos ir aplaidumas lėmė ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir jo vykdymą, šiuo atveju V. B. atžvilgiu pasibaigusį palankiai, baudžiamosios atsakomybės jam netaikant. Atsakovių veiksmai niekaip nelėmė V. B. aplaidumo ir klaidų.
19. Vertinamos faktinės situacijos kontekste, esant duomenų apie V. B. aplaidumą ir klaidas pateikiant duomenis apie neformaliojoje vaikų švietimo veikloje dalyvaujančius asmenis, tiek kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją, tiek ir galimai padariusio nusikalstamą veiką asmens duomenų nurodytas taip pat laikytinas pagrįstu, todėl teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad šie (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos veiksmai buvo neteisėti, žeminantys ieškovo garbę ir orumą. Galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens duomenų nenurodymas nagrinėjamos faktinės situacijos kontekste nebūtų protingas, kadangi galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo žinomas ir be kita ko yra viešas asmuo dirbantis savivaldybės mokyklos direktoriumi.
20. Byloje apskritai nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo instituciją teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Ieškovas V. B. tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje neįrodė.
21. Teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą nuoseklią teismų praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis L. B. ir kt. v. S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis A. Č. v. L. A., O. A. byloje Nr. 3K-3-264/2006). Teismas nenustatė nesąžiningo kreipimosi į ikiteisminio tyrimo instituciją, savo teisių ir pareigų peržengimo, piktnaudžiavimo, bylos duomenys rodo, kad kreipimasis buvo tiek pagrįstas, tiek sąžiningas (ką patvirtino tyrimo trukmė, apimtis, procesinių veiksmų pobūdis ir skaičius ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padarytos išvados), todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad apie ieškovą V. B. buvo paskleistos jo garbę ir orumą žeminančios žinios ir taip buvo pažeidžiamos ieškovo teisės.
22. Pažymėtina, kad ieškovo, jo artimųjų ar kolegų patiriami neigiami išgyvenimai dėl ieškovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo nereiškia, kad už tai yra atsakinga (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, kadangi, kaip teismas jau nurodė, būtent pats atsakovas darė klaidas ir buvo aplaidus, kas ir lėmė ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Teismas taip pat pažymi, kad ne (duomenys neskelbtini) savivaldybė vykdė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kvietė ieškovą į apklausas, reikalavo pateikti dokumentus, rašė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tuo atveju, jeigu ieškovas laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos jo teisės, jas ginti jis turi teisę kreipdamasis į teismą bei reikšdamas reikalavimus valstybei.
23. Šiuo atveju teismas taip pat negali sutikti, kad tai, jog savivaldybė iki šiol nevykdė žalos išieškojimo iš ieškovo civiline tvarka, ar nusprendė apskritai to nedaryti, taip pat tai, jog ieškovui nekilo kitos rūšies atsakomybė, turi įrodomąją reikšmę šioje civilinėje byloje, bei nepaneigia (duomenys neskelbtini) savivaldybės veiksmų teisėtumą kreipiantis į ikiteisminio tyrimo instituciją. Nurodyta ieškovo pozicija yra deklaratyvi ir nepagrįsta, aptariami teiginiai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku bei nerodo savivaldybės veiksmų neteisėtumo.
24. Išnagrinėjęs nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktus įrodymus, įvertinęs faktines aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad šiuo atveju byloje yra sąlygų visetas patvirtinantis ir atsakovės (duomenys neskelbtini) individualios įmonės „A. R.“ veiksmų neteisėtumą informuojant apie ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo poziciją dėl pradėto ikiteisminio tyrimo.
25. Byloje nėra ginčo, kad laikraštyje „A. R.“ buvo paskleistos žinios apie ikiteisminį tyrimą, taip pat nėra ginčo, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą, o ne apie kitą asmenį. Vis dėlto, teismas negali daryti išvados, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės ar žemina V. B. garbę ir orumą. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad straipsniuose nurodyti faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip buvo aprašoma, buvo iškraipomos aplinkybės, o ieškovas pavaizduotas kaip neabejotinai padaręs nusikalstamą veiką.
26. Svarbu tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).
27. 2022 m. (duomenys neskelbtini) laikraštyje „A. R.“ išspausdinto straipsnio teiginys, jog „buvęs Tarybos narys V. B. turi problemų su teisėsauga“ viena vertus nėra žeminantis, niekinantis ar užgaulus, kita vertus atitiko faktinę situaciją – buvo pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuriame V. B. buvo apklausiamas specialiuoju liudytoju, turėjo pateikti tam tikrus dokumentus, baudžiamosios teisės prasme buvo vertinami jo poelgiai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas iš esmės bet kurio asmens atžvilgiu, gavus duomenų apie bet kurio asmens galimai padarytas nusikalstamas veikas, ir teisinėje valstybėje jokiu būdu nereiškia, kad asmuo yra kaltas padaręs vienokią ar kitokią nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas yra normalus teisinės valstybės procesas, tačiau neabejotinai sukelia tam tikrus nepatogumus įtariamuoju ar specialiuoju liudytoju (šiuo atveju nėra pakankamai duomenų suteikti įtariamojo statusą) apklausiam asmeniui. Teismo vertinimu, V. B. patiriami nepatogumai, ikiteisminio tyrimo pradėjimas galėjo būti įvardijami „problemomis su teisėsauga“. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne šis žodis apibrėžiamas kaip teorinis arba praktinis uždavinys, reikalingas tyrimo, sprendimo. Šio žodžio pavartojimas iš esmės ir atitikto faktinę situaciją, kurioje, santykyje su teisėsaugos institucijomis, buvo V. B.. Tuo tarpu ginčo, kad ieškovas yra buvęs savivaldybės tarybos narys nagrinėjamoje byloje nėra, teismo posėdžio metu ieškovas pripažino šią aplinkybę, ją patvirtina ir ankstesnės publikacijos „A. R.“ ir kiti bylos duomenys.
28. Teismas taip pat daro išvadą, kad nėra ir jokio pagrindo spręsti, jog teiginiai „V. B. skunde Švietimo įstaigų vadovų profsąjungai dėl galimo mobingo sukeltos žalos sveikatai įvardijamas padidėjęs cholesterolis, pridėtos vaistų receptų kopijos“ yra netikslūs, neatitinkantys tikrovės, kadangi byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas savo skundė pats nurodė šiuos duomenis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas 2022 m. kovo 20 d. raštu „Dėl patiriamo mobingo“ kreipėsi į Švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkę bei nurodė, kad mano patiriantis mobingą iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero A. B. ir jam pavaldžių darbuotojų, mobingo veiksmai trukdė ir neigiamai veikia jo tiesioginį darbą švietimo įstaigos vadovo pareigose, blogina ieškovo psichologinę bei fizinę sveikatą, jam rudenį buvo skirti receptiniai vaistai nuo cholesterolio.
29. Nesutiktina su ieškovo ir jo atstovės pozicija, jog šie teiginiai žemina ieškovo garbę ar orumą, kadangi nurodytu sakiniu dėmesys atkreipiamas būtent į ieškovui galimai sukeltą žalą ir sukeltos žalos pasekmes ieškovo sveikatai, kurias jis pats ir nurodė. Vertindamas šiuos teiginius teismas neturi pagrindo ir laikyti, kad jie žemina, niekina, pakerta pasitikėjimą ieškovu, kadangi būtent mobingo problema iš tiesų yra aktuali ir reikšminga, be kita ko sulaukianti didelio visuomenės susidomėjo, o nuo mobingo nukentėję asmenys yra palaikomi ir ginami, be kita ko ir teisinėmis priemonėmis.
30. Vertindamas ieškovo reikalavimą pripažinti, jog 2022 m. (duomenys neskelbtini) laikraštyje „A. R.“ išspausdintame straipsnyje pavadinimu straipsnyje paviešintas jo 2022 m. rugpjūčio 23 d. elektroninis laiškas dėl ankstesnio straipsnio komentaro, nors jis laiške nurodė, kad „jeigu šis mano komentaras visgi bus išspausdintas, jis bus išspausdintas be mano sutikimo ir prieš mano valią“, neatitinka tikrovės, melagingas bei žemina jo garbę ir orumą, teismas sprendžia, kad toks reikalavimas taip pat nėra pagrįstas ir negali būti patenkintas.
31. Atsakovės (duomenys neskelbtini) individualios įmonės „A. R.“ pateiktuose elektroniniuose laiškuose užfiksuota, kad 2022 m. (duomenys neskelbtini) ieškovas V. B. laikraščio „A. R.“ redakcijai atsiuntė laišką, kuriame pateikė komentarą dėl 2022 m. (duomenys neskelbtini) laikraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) publikuoto straipsnio „V. B. organizuojamo būrelio veiklą tiria policija“. Laiške ieškovas nurodė: „Taip, tiria, nes ir turi tirti, jei yra prašymas kažką tirti, ypač iš tokios įtakingos institucijos kaip savivaldybė“, kad „straipsnis man buvo tikrai nemalonus kaip ir beje pats tyrimas“, „Kita vertus, pats straipsnis nėra labai jau toks šokiruojantis ir man nepalankus, gal tik jo pradžia, vėliau, kas skaito straipsnius iki galo, galima rasti ne tik informacijos apie tyrimo motyvus, bet net ir visai juokingų dalykų“.
32. Vėliau, t. y. 2022 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniame laiške ieškovas nurodė, kad jam 2022 m. rugpjūčio 22 d. vakarą skambino laikraščio darbuotoja ir informavo, jog šios savaitės laikraštyje ketina publikuoti ieškovo komentarą, kurį parašė ir išsiuntė laikraščiui 2022 m. liepos 7 d., reaguodamas į straipsnį „V. B. organizuojamo būrelio veiklą tiria policija“. V. B. nurodė, kad šis komentaras nebuvo išspausdintas, kai buvo aktualus, reikalingas apsigynimui nuo paskleistos jo reputaciją menkinančios informacijos, o komentarą spausdinti praėjus 1,5 mėn., kai jis prarado aktualumą, dar tebevykstant tyrimui – tai nėra jo pageidavimas. Ieškovas šiame laiške pažymėjo, jog nesutinka dėl to, kad šis jo komentaras būtų publikuojamas ir prašo jo nespausdinti laikraštyje. Taip pat nurodė, jog jei šis komentaras visgi bus išspausdintas, jis bus išspausdintas be jo sutikimo ir prieš jo valią.
33. Vertindamas 2022 m. rugpjūčio 23 d. elektroninio laiško turinį, teismas pažymi, kad šiuo atveju teismui nekyla abejonių, jog elektroniniame laiške V. B. nurodė, kad nesutinka, jog būtų spausdinamas jo 2022 m. liepos 7 d. atsiųstas komentaras, kas nagrinėjamu atveju ir nebuvo padaryta. Ieškovas siųstame elektroniniame laiške aptarinėjo būtent buvusį komentarą, nurodė, kad šis prarado aktualumą, todėl vidutiniškai protingas ir apdairus žmogus negalėtų suprasti, kad ieškovas nurodė, jog nesutinka, jog būtų publikuojamas jo 2022 m. rugpjūčio 23 d. komentaras. Be to, pats komentaro paviešinimas tik parodė pasikeitusią ieškovo poziciją ir jokių būdu nežemino ieškovo, nebuvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas taip pat pažymi, kad vertindamas, ar „A. R.“ veiksmai galėjo pažeisti ieškovo garbę ir orumą, atsižvelgė į publikacijų turinį, kontekstą bei jų santykį su ieškovo ieškinio reikalavimuose nurodytais pažeidimais, tačiau kitokios išvados, nei jau buvo aptarta, daryti negali.
35. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, kad 2022 m. (duomenys neskelbtini) laikraštyje „A. R.“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. (duomenys neskelbtini) laikraštyje „A. R.“ Nr. (duomenys neskelbtini) be sutikimo panaudotas jo atvaizdas.
36. Teisė į atvaizdą – tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
37. Kita vertus, nors įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu, tačiau taip pat nurodoma, jog išimtis, jog asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Pabrėžtina, kad asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (CK 2.22 str. 1-2 d.).
38. Šioje civilinėje byloje įvertinęs tiek ieškovo V. B. atvaizdo panaudojimo kontekstą, tiek ir patį atvaizdą, teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad ieškovo atvaizdo panaudojimas žemina V. B. garbę, orumą, reputaciją, jį niekina, pašiepia ar pan. V. B. nuotrauka yra padori, estetiška, nuotraukoje V. B. užfiksuotas apsirengęs tvarkingai bei sėdintis už darbo stalo, kas, teismo vertinimu, sukuria profesionalaus, inteligentiško žmogaus įspūdį.
Žemesnės instancijos teismas
39. Teismas taip pat pažymi, kad pats ieškovas V. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuotrauka daryta atvykus žurnalistei ir fotografui, o nuotraukos darymui jis neprieštaravo, kas, teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių kontekstą, patvirtina ieškovo sutikimą fotografuotis konkliudentiniais veiksmais, o tokia sutikimo forma pripažįstama ir aptarta kasacinio teismo praktika.
40. Vis dėlto, esminė aplinkybė, sprendžiant dėl ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo yra ta jog ieškovas yra viešas asmuo, kas nagrinėjamu atveju reiškia, kad jo atvaizdas galėjo būti daromas ir panaudojamas be jo sutikimo.
41. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog ieškovas yra (duomenys neskelbtini) mokyklos, kontroliuojamos (duomenys neskelbtini) savivaldybės, direktorius, buvęs savivaldybės tarybos narys. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad kaip švietimo įstaigos vadovas bendrauja su politikais švietimo srityje, ir dabar reiškia nuomonę, buvo kitų organizacijų narys, vienas iš iniciatorių, kad gimtų kultūros taryba, kad atsirastų švietimo taryba, jis deleguojamas į švietimo tarybą. Pažymėjo, jog dvidešimt metų gyveno (duomenys neskelbtini) menininkų bendrija, dalyvaudavo parodose, buvo (duomenys neskelbtini) švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas. Taip pat teigė, kad (duomenys neskelbtini) dauguma jį pažįsta iš žinomų veiklų, žino, kas jis yra. Nurodytos aplinkybės viena vertus patvirtina reikšmingą ieškovo indėlį į kultūrą, švietimą, darbo teisių užtikrinimą, aktyvią visuomeninę veiklą, kita vertus, taipogi patvirtina, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) yra žinomas ir viešas asmuo.
42. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, galiojusio straipsnių laikraštyje publikavimo metu, 2 straipsnio 74 punkto nuostatos numatė, kad viešasis asmuo yra valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose ar įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys, taip pat valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys.
43. Teismų praktikoje atsižvelgiama ir į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punktą, kuriame įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).
44. Nurodytas teisinis reguliavimas, nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo poziciją, kad jis nėra viešas asmuo ir buvo būtinas sutikimas jo atvaizdo panaudojimui, todėl esant aukščiau nurodytiems argumentams, teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškovo teisė į atvaizdą buvo pažeista. Juolab, kad atsakovė „A. R.“ pateikė ankstesnių laikraščių kopijas, iš kurių matyti, kad ieškovo atvaizdas panaudojamas ne pirmą kartą.
45. Teismas nagrinėjamoje byloje taip pat sutinka su atsakovės (duomenys neskelbtini) individualios įmonės „A. R.“ atstovės argumentais, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, t. y. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui. Nurodytas argumentas pagrįstas nuoseklia kasacinio teismo pozicija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002).
46. Vertindamas kitus šalių ir jų atstovų argumentus, teismas pabrėžia, kad iš tiesų ieškovas galėjo patirti mobingą savo darbinėje veikloje, turėti tam tikrų nesutarimų, konfliktų su (duomenys neskelbtini) savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojais, politikais ar kitais asmenimis, tiek dėl jo nuomonės, tiek dėl anksčiau ar šiuo metu einamų pareigų, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas vykdydamas teisingumą bylą nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus, be kita ko atsižvelgdamas į rungimosi principą, ir šioje byloje neturi teisės nei palaikyti vienos iš šalių pozicijos, nei išeiti už pareikšto ieškinio reikalavimų ribų, nei sudaryti ieškovui ar atsakovėms palankesnes procesines sąlygas įrodinėti aplinkybes, tikslinti reikalavimus ir pan., nei nustatė įstatymo leidėjas. Priešingas teismo elgesys rodytų vienos iš šalių palaikymą ir būtų grubus procesinis pažeidimas.
47. Teismas taip pat pabrėžia, kad nors teismas ir nepriėmė ieškovo patikslinto ieškinio, kuriame ieškovas keitė ieškinio dalyką, tačiau tai buvo padaryta atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimui jau buvo pasirengta (ieškovo atstovė, parengiamojo posėdžio metu pasiteiravus ar reikalavimai nesikeičia, ar yra palaikomi, nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus), anksčiau nutarus bylą nagrinėti teismo posėdyje (taigi ieškinys buvo tikslinamas pavėluotai atsižvelgiant į CPK 141 str. 1 d. nuostatas), pačiam ieškovui ir jo atstovei neatvykus į teismo posėdį ir nepateikus jokių paaiškinimų dėl būtinybės ieškinį tikslinti, atsakovių atstovams prieštaraujant dėl patikslinto ieškinio priėmimo, nenustačius pagrindo patikslintą ieškinį priimti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog su viena atsakove buvo derinamos taikos sutarties sudarymo galimybės nei sudarė pagrindą be pateisinamos priežasties į šį teismo posėdį neatvykti, nei kliudė teismui nagrinėti bylą dalyje dėl kitai atsakovei pareikštų reikalavimų. Vis dėlto, teismas net ir atsižvelgdamas į tokį ieškovo elgesį, ieškinio nenagrinėtu nepaliko bei bylos nagrinėjimą atidėjo, sudarydamas galimybę ieškovui toliau ginti savo teises, taip pat be kita ko atmetė prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo. Kartu teismas pažymi, kad apskritai ir teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama, kadangi niekas nekliudo ieškovui kreipiantis į teismą reikšti naujus reikalavimus. Teisės ginti savo teises V. B. nėra praradęs ir šią teisę gali realizuoti.
48. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius, jog atsakovių veiksmai pažemino ieškovo garbę ir orumą, jog yra būtina ginti ieškovo teisę į atvaizdą, nėra pagrindo spręsti, kad straipsnį rašiusios žurnalistės apklausa teismo posėdyje buvo būtina. Šiuo atveju nei straipsnio rašymo aplinkybių analizavimas, nei, pavyzdžiui, taikos sutarties projektų prijungimas prie nagrinėjamos bylos, šalims nesudarius taikos sutarties, nesudarytų pagrindo publikacijų, jų turinio, šalių nurodytų argumentų, atvaizdo panaudojimo aplinkybių, savivaldybės kreipimosi į ikiteisminio tyrimo instituciją, vertinti kitaip nei jau nurodė teismas, kadangi atsakovių veiksmai paprasčiausiai niekaip ieškovo garbės ir orumo bei teisės į atvaizdą nepažeidė, straipsniai buvo grindžiami paties ieškovo teikiamais duomenimis ir nurodomomis aplinkybėmis, jam pačiam esant viešu asmeniu ir pateikiant komentarus. Tuo tarpu viešinimo paslaugų sutarčių sudarymas yra įprastas tiek savivaldos, tiek ir valstybės lygmeniu, tačiau tokių sutarčių sudarymas nei įpareigoja žiniasklaidos priemones veikti taip, kaip nurodo politikai ar tarnautojai, nei draudžia publikuoti straipsnius (nuotraukas) visuomenei aktualiais klausimais, imant interviu iš politikų, tarnautojų ir pan., nei apsaugo politikus ar tarnautojus nuo jiems nepalankių publikacijų.
49. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats ieškovas kreipėsi į teismą, pats reiškė reikalavimus atsakovėms, inicijavo teisminį ginčą, todėl jo nurodomos aplinkybės, kad viena iš atsakovių nemato pagrindo su ieškovu sudaryti taikaus susitarimo, jog jam sudėtinga bylinėtis su atsakovėmis, yra nulemtos paties atsakovo veiksmų kreipiantis į teismą, tačiau ne bylą nagrinėjančio teismo ar atsakovių bei reikšmės sprendžiant ginčą neturi.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei negautų pajamų priteisimo.
50. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti jam iš atsakovių lygiomis dalimis 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, lygiomis dalimis 1 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisti jam iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 23 472,87 Eur negautų pajamų už nutrauktą neformalaus vaikų švietimo veiklą.
51. Vertindamas šiuos ieškovo reikalavimus, teismas pažymi, kad ieškovas jokiais papildomais įrodymais neturtinės žalos dydžio neįrodinėjo, nepagrindė, kodėl prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra 10 000,00 Eur, neteikė į bylą jokių duomenų apie tai, kad gydėsi, kada gydėsi, kokius vaistus vartojo ir pan.
52. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisėtas kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją ar teisėtas informavimas apie ieškovo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, nelemia civilinės atsakomybės taikymo sąlygų atsiradimo. Pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ne atsakovės, o ikiteisminio tyrimo įstaiga, advokato išlaidos ikiteisminiame tyrime iš esmės susijusios ne su atsakovių veiksmais. Tokios išlaidos galėtų būti priteisiamos, jeigu į ikiteisminio tyrimo įstaigą būtų kreiptasi nepagrįstai, kas nagrinėjamoje byloje nustatyta nebuvo. Tuo tarpu „A. R.“ į ikiteisminio tyrimo įstaiga nesikreipė, įtakos ikiteisminio tyrimo eigai apskritai neturėjo.
53. Ieškovo pateiktose pajamų mokesčio deklaracijose iš tiesų užfiksuota, kad už gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitą individualią veiklą 2020 m. V. B. gavo 6 247,82 Eur pajamų, 2021 m. – 10 415,05 Eur pajamų, 2022 m. – 6 810,00 Eur pajamų. Sutiktina su ieškovu, kad į šiuos duomenis galėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant negautas pajamas. Vis dėlto, bylos duomenys be kita ko patvirtina, jog pats V. B. pripažino, kad savivaldybės darbuotojų buvo teirautasi ar tęs NVŠ veiklą, tačiau pats priėmė sprendimą NVŠ veiklos netęsti, nurodė, nebeturi tam motyvacijos. Svarbu ir tai, kad NVŠ veiklos nutraukimas savivaldybės paskatintas nebuvo, V. B. toliau dirba mokyklos, finansuojamas savivaldybės, direktoriumi, todėl teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad savivaldybė turėtų būti atsakinga už V. B. asmeninį apsisprendimą NVŠ veiklos netęsti bei priteisti iš šios atsakovės negautas ieškovo pajamas.
54. Vis dėlto, esminę reikšmę turi tai, kad pagal CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant civilinę atsakomybę būtina nustatyti jos sąlygų visetą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), kaltę, kuri yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015). Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovo ieškinį dalyje dėl garbės ir orumo gynimo bei teisės į atvaizdą pažeidimo, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl neturtinės, turtinės žalos atlyginimo bei negautų pajamų priteisimo, nesant tam teisėto įstatyminio pagrindo (atsakovių neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio) (CPK 177, 185 straipsniai, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokatų darbo laiko sąnaudas etc. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
56. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato ar advokato padėjėjo atstovavimą viešojo administravimo subjektui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjekto darbuotojai (teisininkai) gali neturėti tokių kompleksinių ar specifinių žinių, reikalingų teisme atstovauti konkrečioje byloje nagrinėjamais klausimais, todėl viešojo administravimo subjektui teisme gali atstovauti ir advokatas ar jo padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-611/2023). Tai sudaro pagrindą ieškovo argumentus, kad savivaldybė samdėsi advokatą, nors turi teisininkų, vertinti kritiškai, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką bei tai, jog ginčas reikalauja specifinių žinių.
57. Nagrinėjamoje byloje ieškinys netenkinamas, todėl iš ieškovo V. B. atsakovei (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei „A. R.“ priteistinos 3 146,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (2 722,50 Eur – už atsiliepimo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 423,50 Eur – už baigiamosios kalbos parengimą). Iš ieškovo V. B. atsakovei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, atsižvelgiant į byloje spręstinų klausimų specifiką ir sudėtingumą, priteistinos 2 710,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (1 609,30 Eur – už atsiliepimo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 592,90 Eur – už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 508,20 Eur – už baigiamosios kalbos ir replikos parengimą). Teismas, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, nenustatė pagrindo mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų. Suteiktos teisinės paslaugos parengiant atsiliepimus, jų pobūdis, intelektualinės ir laiko sąnaudos, atitinka atstovavimo išlaidų sumas.
58. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (minimali valstybei priteistina suma), todėl iš ieškovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei „A. R.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 146,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 710,40 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti ją pateikusiai institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.