- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-19
- Bylos Nr.
- AN2-78-923/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00719-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauko asmens V. A. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria V. A. skundas netenkintas ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno regioninio skyriaus 2025 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. A. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno regioninio skyriaus (toliau – ir Institucija) vedėjos G. A. 2025 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 342 straipsnio 3 dalį už tai, kad remiantis 2024 m. spalio 9 d. tyrimų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), paimtame dirvožemio ėminyje, kuris buvo paimtas iš lauko (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,4 ha), nustatyta, kad yra 0,032 mg/kg veikliosios medžiagos glifosato ir 0,14 mg/kg aminometilfosfoninės rūgšties (AMPA). Šie rodikliai yra didesni nei rapsų lapų ėminyje, paimtame iš gretimo lauko (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17,6 ha), kurio tyrimo rezultatai, pagal 2024 m. rugsėjo 24 d. tyrimų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad veikliosios medžiagos glifosato koncentracija siekė 0,013+/-0,006 mg/kg. Nutarime nurodyta, kad naudojant augalų apsaugos produktą, kuriame yra veikliosios medžiagos glifosato, nebuvo užtikrinta, kad jis nepatektų už apdorojamo lauko ribų, tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564(3D-166 redakcija) 77 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 342 straipsnio 3 dalyje. V. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 eurų bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. A. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, jog su nutarimu nesutinka, nes nurodytame lauke nenaudojo veikliosios medžiagos turinčios savo sudėtyje glifosato, pažymėjo, jog tame lauke paskutinį kartą ši medžiaga vartota 2023 m. rudenį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2026 m. gruodžio 19 d. nutartimi V. A. skundą atmetė. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad jų visuma yra pakankama išvadai, jog pareiškėjas buvo teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pasak apylinkės teismo, remiantis vizualine apžiūra, tyrimo rezultatais, nuotraukomis, aktais, liudytojo parodymais, specialisto išvada šioje byloje nustatyta, kad S. A. lauko žieminių rapsų pakraštys, apie 4,5 m pločio per visą lauko kraštą, besiribojantis su V. A. lauku, buvo paveiktas cheminių medžiagų, turinčių sudėtyje veikliosios medžiagos glifosato, o vienintelis šių cheminių medžiagų atsiradimo būdas – atliktas purškimas glifosatais V. A. lauke ir dulksnos su minėtais chemikalais patekimas ant gretimame sklype augančių pasėlių (žieminių rapsų).
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde V. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį ir atnaujinti įrodymų tyrimą – skirti agronominę-agrocheminę ekspertizę arba leisti pareiškėjui pateikti nepriklausomo agronomijos eksperto išvadą. Atlikus įrodymų tyrimą prašo priimti naują sprendimą bei priteisti pareiškėjui turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta teismui: neišsamiai ir netinkamai įvertinus faktines aplinkybes; iš esmės remiantis prielaidomis, o ne pakankamais ir objektyviais įrodymais; neįvertinus esminių agronominių ir agrocheminių duomenų; netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą; nepaskyrus būtinos nepriklausomos agronominės ekspertizės.
4.2. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas pripažindamas, kad administracinė atsakomybė pareiškėjui pritaikyta pagrįstai, vadovavosi ne dėl tiesioginio augalų apsaugos produktų naudojimo šiame lauke, o iš esmės remiantis prielaida, kad pareiškėjas, purkšdamas kitą, savo valdomą gretimą lauką, tariamai neišvengė dulksnos patekimo. Byloje kitų įrodymų apart prielaidų nėra. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vienintelis galimas glifosato atsiradimo būdas buvo purškimas ar dulksnos patekimas, nors tokia išvada padaryta neišsamiai įvertinus faktines ir agronomines aplinkybes bei neatsižvelgiant į moksliškai pagrįstas alternatyvas. Pažymima, jog apylinkės teismas neįvertino nei tariamo purškimo laiko, nei jo suderinamumo su augalų augimo tarpsniu, galimu glifosato poveikio pasireiškimo laikotarpiu ir faktinių fitotoksinių požymių nebuvimu pasėlyje. Žieminis rapsas keturių lapelių tarpsnį pasiekia per 4-5 savaites, todėl tariamas purškimas galėtų būti siejamas tik su 2024 m. rugsėjo 1-5 d. Vis dėlto, glifosato poveikio atveju per 1-2 savaites būtų tikėtini aiškūs fitotoksiniai požymiai, kurių nagrinėjamu atveju nenustatyta – rapsai normaliai augo ir nesiskyrė nuo likusio lauko.
4.3. Pasak apelianto, jis glifosatą (duomenys neskelbtini) nupirko 2024 m. rugpjūčio 31 dieną, ką patvirtina PVM sąskaitą serija RŽĮ Nr. (duomenys neskelbtini) Įrašai apie pirkto glifosato panaudojimą padaryti augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnale 2024 m. spalio 16 d. įrašais Nr. 9 ir Nr. 10 nurodant sklypų deklaravimo duomenis: (duomenys neskelbtini). Jis teismui pateikė 2023 ir 2024 metų augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalų duomenis apie cheminių preparatų naudojimą. Ši aplinkybė įrodo, kad apeliantas neturėjo galimybės panaudoti cheminį preparatą (duomenys neskelbtini), taip, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole ir nutarime. Institucijos pateiktose nuotraukose matyti šviesiai rusvos spalvos ražiena, bet ne nurudavęs rapso pasėlis. Tai prieštarauja Institucijos padarytai išvadai 2024 m. rugsėjo 10 dienos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kad apie 4,5m per visą lauko kraštą, besiribojantį su V. A. lauku, yra nurudęs, kai kur matosi išnykę augalai. Požymiai panašūs į glifosato veikliosios medžiagos turinčių herbicidų poveikį. Pasak apelianto, kad glifosatas nebuvo naudotas patvirtina ir Institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) priede padaryta išvada, jog lauko pakraštys, besiribojantis su V. A. lauku, nesunykęs, kaip galima buvo tikėtis dėl dulksnos patekimo, tačiau augalai gerokai paaugę ir nesiskiria nuo kitų augalų bendrame kontekste, kai kuriose lauko vietose nėra augalų, tačiau gali būti, kad jie tiesiog nesudygę. Taigi, jei glifosatas būtų naudotas – 2024 m. lapkričio 12 d. lauko pakraštys būtų likęs be rapsų pasėlio.
4.4. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, dirvožemyje nustatyti glifosato ir AMPA kiekiai rodo, jog AMPA koncentracija reikšmingai viršijo paties glifosato koncentraciją, kas nėra būdinga nesenam glifosato patekimo atvejui (pvz., dulksnos būdu), bet labiau atitinka ankstesnio veikliosios medžiagos patekimo ir vėlesnių biodegradacijos procesų dirvožemyje požymius. Pažymėtina ir tai, kad jeigu glifosatas būtų patekęs neseniai dulksnos būdu, būtų tikėtina didesnė paties glifosato koncentracija, o ne dominuojanti AMPA koncentracija. Remdamasis šaltiniais apeliantas tvirtina, jog nedideli glifosato likučiai augalų lapuose savaime neįrodo tiesioginio purškimo ar dulksnos patekimo, ypač kai nėra nustatyti purškimo laikas, sąlygos ir nepasireiškė jokie fitotoksiniai požymiai. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad pagal viešai skelbto mokslinio darbo duomenis, grafoje „Sunkus priemolis(arta)“ nurodoma, kad glifosato ir AMPA rodikliai po 30 dienų panaudojus glifosatą atitinkamai dirvožemyje fiksuoja glifosato koncentraciją – 0,477mg/kg ir AMPA – 0,068mg/kg, o šioje byloje pateikti duomenys rodo glifosato koncentraciją tik 0,032 mg/kg ir AMPA – 0,14 mg/kg. Tad šis mokslinis darbas įrodo, kad glifosatą pareiškėjas savo lauke naudojo seniau nei 30 dienų. Tai patvirtina ir 2023 metų augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo duomenys. Glifosatui skylant dirvožemyje AMPA kiekis per laiką didėja.
4.5. Skunde pabrėžiama, jog net ir pripažinus teorinę dulksnos patekimo galimybę, byloje nebuvo nustatyta: konkreti tariamo purškimo data ir valanda; purškimo technologinės sąlygos; meteorologiniai duomenys (vėjo kryptis, greitis), leidžiantys daryti išvadą apie realų ir reikšmingą dulksnos patekimą; nepatvirtintas teisme teiginys, kad kažkas tariamai matė purškimo faktą; dulksnos patekimą galimybę paneigia ir jau aukščiau minėtas Institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. tikrinimo dėl augalų apsaugos produktų išvados patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 33 ir. Todėl toks galimas dulksnos patekimas liko hipotetinio pobūdžio, o administracinė atsakomybė negali būti grindžiama vien teorinėmis prielaidomis.
4.6. Skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas rėmėsi Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovų paaiškinimais, nors specialistas D. B. turi aukštąjį išsilavinimą – baigė žemės ūkio mechanizacijos specialybę ir yra įgijęs inžinieriaus pedagogo kvalifikaciją ir dirbantis (duomenys neskelbtini) agrochemijos skyriuje vyriausiuoju patarėju neturėdamas patvirtintų specialių agronominių ir agrocheminių žinių. Pateikus jam teismo posėdžio metu klausimą ar prieš metus panaudojus glifosatą dirvožemyje lieka glifosato pėdsakų D. B. atsakė, kad negali pakomentuoti, nes neturi žinių. Specialistas nežino, ar augalai gali pasisavinti glifosatą iš dirvožemio, todėl tam reikalingas tyrimas. Šis jo pasakymas įrodo, kad jo paaiškinimai teisme duoti neturint reikiamų žinių negali būti pripažinti įrodymais. Apeliantas taip pat teigia, jog nepagrįstai teismas vertino ir specialisto paaiškinimą, jog išvadoms neturi įtakos tai, kad vienas mėginys imtas iš dirvožemio, o kitas iš rapsų lapų. Su išvadomis būtų galima sutikti tik jei abiejų ėminių koncentracijos duomenys būtų vienodi. Todėl, apylinkės teismas, remdamasis abejotinais specialisto pasisakymais, padarė klaidinga išvadą ir priėmė neteisingą sprendimą.
4.7. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas nutartyje rėmėsi prielaida, kad augalų apsaugos produktų naudojimas 2024 metais galėjo būti neįrašytas į apskaitos žurnalą, nors pats naudojimo faktas nebuvo įrodytas, taip netinkamai perkeldamas įrodinėjimo naštą apeliantui. Teigia, jog jis pats pateikė teismui duomenis, kad jis įgytą glifosatą panaudojo 2024 m. spalio 6 d. kituose laukuose, kas paneigia teismo išvadą, kad AAP nebuvo įrašytas į apskaitos žurnalą. Apelianto manymu, byloje nagrinėjami klausimai akivaizdžiai reikalauja specialių agronominių ir agrocheminių žinių, todėl be nepriklausomos agronominės – agrocheminės ekspertizės objektyvus bylos išnagrinėjimas nėra įmanomas. Specialisto duoti paaiškinimai prieštarauja vienas kitam. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai sutapatino cheminių medžiagų likučių nustatymą su augalų apsaugos produkto naudojimo pažeidimu, nors šios sąvokos nėra tapačios. Pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, vien laboratorinis veikliosios medžiagos ar jos skilimo produkto aptikimas savaime neįrodo augalų apsaugos produkto naudojimo pažeidimo, jeigu nėra nustatyta: faktinio naudojimo, konkretaus naudotojo, naudojimo laiko, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir padarinių. Nagrinėjamu atveju teismas neįrodė nė vieno iš šių sudėties elementų, o išvadą dėl pažeidimo grindė vien tuo, kad dirvožemyje ir augalų lapuose buvo nustatyti glifosato ir AMPA likučiai. Tokiu būdu teismas iš esmės pakeitė įrodinėjimo standartą, vietoje reikalavimo „įrodyta“ taikydamas kriterijų „galėjo būti“, kas prieštarauja administracinės atsakomybės taikymo principams. Pasak skundo autoriaus, jo kaltė neįrodyta, o skundžiama nutartis priimta neišsamiai įvertinus esmines faktines ir agronomines aplinkybes, todėl ji naikintina.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime Valstybinė augalininkystės tarnyba nurodo įvykių seką, faktines byloje nustatytas aplinkybes, apelianto ir liudytojų duotus parodymus pirmosios instancijos teisme. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog byloje išsamiai ištirti ir įvertinti visi galimi glifosato patekimo ant S. A. rapso pasėlių būdai ir nenustatyta prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų ir Institucijos nustatytų aplinkybių. Pažymima, kad specialistų atlikta vizualinė apžiūra buvo patvirtinta oficialiais laboratorijos tyrimo rezultatais, o apelianto nurodyti vizualinės apžiūros vertinimai laikyti jo paties gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės, todėl prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
8. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl V. A. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 342 straipsnio 3 dalyje. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas procesinį sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei Institucijos atsiliepimo argumentais ir naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, vadovaujantis vien tik V. A. apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais apylinkės teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų dar kartą nekartos pažymint, jog byloje nenustatyta jokių esminių procesinių pažeidimų, šalinančių apelianto administracinę atsakomybę.
10. Nagrinėjamu atveju skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi paliktas nepakeistas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno regioninio skyriaus 2025 m. birželio 16 d. nutarimas, kuriuo V. A. nubaustas pagal ANK 342 straipsnio 3 dalį už tai, kad naudojant augalų apsaugos produktą, kuriame yra veikliosios medžiagos glifosato, neužtikrino, kad jis nepatektų už apdorojamų laukų ribų ir taip pažeidė Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 77 punktą.
11. ANK 342 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimą. Šioje teisės normoje augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų turinys nenustatytas, dispozicija yra blanketinė, nukreipiančioji – apsaugos produktų naudojimo reikalavimai, kaip administracinio nusižengimo sudėties požymiai, atskleidžiami kituose teisės aktuose, šiuo atveju – aukščiau paminėtose taisyklėse.
Žemesnės instancijos teismas
12. Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 77 punkte numatyta, kad augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas privalo augalus, augalinius produktus, jų laikymo pastatus ir (ar) patalpas, žemės sklypus ar kitas teritorijas apdoroti tokiu būdu, kad būtų išvengta naudojamų augalų apsaugos produktų patekimo už ploto, kuriame yra apdorojami augalai, augaliniai produktai, jų laikymo pastatai ir (ar) jų patalpos, žemės sklypas ar kita teritorija, ribų.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucija 2025 m. rugsėjo 9 d. gavo S. A. skundą, kuriame nurodoma, jog jo pasėlių kraštą kaimynas V. A. nupurškė augalų apsaugos produktu (toliau – ir AAP), galimai turinčiu glifosato, šio skundo pagrindu buvo atliktas patikrinimas dėl augalų apsaugos produktų naudojimo. Patikrinimo metu buvo apžiūrėti S. A. bei V. A. deklaruoti laukai. Patikrinimo metu nustatyta, kad vertinant vizualiai, S. A. deklaruoto lauko, kurio plotas 17,6 ha, pakraštys yra nurudęs, kai kur matėsi išnykę augalai. Požymiai panašūs į glifosato veikliosios medžiagos turinčių herbicidų poveikį. Siekiant patvirtinti šią išvadą, 2024 m. rugsėjo 10 d. buvo paimti ėminiai iš lauko, priklausančio V. A., dirvožemio, nes minėtame lauke nėra augalų bei paimti ėminiai iš S. A. priklausančio lauko rapsų lapų.
14. Tiek tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde V. A. neigia 2024 metais purškęs savo lauką augalų apsaugos produktu, pažymėjo, kad pesticidų įsigijo tik 2024 m. rugpjūčio 31 d., o panaudojimą atžymėjo 2024 m. spalio 16 d., t. y. jau po patikrinimo atlikimo. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad jis ginčo lauke nenaudojo augalų apsaugos produktų 2024 metais įrodo į bylą pridėtos kopijos iš AAP naudojimo apskaitos žurnalo, kuriame nurodyta, kad lauke Nr. (duomenys neskelbtini) pesticidai paskutinį kartą naudoti 2023 m. rugsėjo 25 d. Vis tik apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo padarytai išvadai, kad apelianto kaltės nepaneigia vien ta aplinkybė, kad AAP naudojimas 2024 metais nebuvo įrašytas į jo apskaitos žurnalą, kadangi V. A. dėl įvairių priežasčių galėjo neįrašyti AAP į apskaitos žurnalą. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš pateikto žurnalo (1 t., b. l. 103-104) matyti, kad apeliantas tame pačiame lauke per 2023 m. AAP naudojo net tris kartus, augalų apsaugos produktus po kartą, du ar tris naudojo ir kituose jam priklausančiuose laukuose, dėl ko tolimesnio žurnalo 2024 metais nepildymas ir nei viename iš kitų dirbamų laukų AAP nepanaudojimas 2024 metais iki atlikto patikrinimo, kelia pagrįstų abejonių tinkamu žurnalo pildymu. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus tuo pačiu ir pažymi, jog būtent duomenų apelianto vedamame apskaitos žurnale nebuvimas įtakojo aplinkybę, kad neįmanoma byloje nustatyti konkretaus AAP panaudojimo laiko, įvertinti tuo metu buvusių meteorologinių sąlygų ar nustatyti naudotos purškimo technologijos. Tačiau šių duomenų nenustatymas jokiu būdu nepanaikina V. A. kaltės šioje administracinio nusižengimo byloje, nes ji įrodyta kitais byloje esančiais ir ištirtais duomenimis.
15. Kaip minėta, siekiant išsiaiškinti galimą AAP panaudojimo pažeidimą, buvo paimti mėginiai – V. A. lauko dirvos mėginys ir rapsų lapų mėginys iš besiribojančio sklypo valdytojo S. A. lauko. 2024 m. spalio 9 d. tyrimų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog paimtame dirvožemio ėminyje, kuris buvo paimtas iš lauko (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,4 ha), nustatyta, kad yra 0,032 mg/kg veikliosios medžiagos glifosato ir 0,14 mg/kg aminometilfosfoninės rūgšties (AMPA). Šie rodikliai yra didesni nei rapsų lapų ėminyje, paimtame iš gretimo lauko (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17,6 ha), kurio tyrimo rezultatai, pagal 2024 m. rugsėjo 24 d. tyrimų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad veikliosios medžiagos glifosato koncentracija siekė 0,019 (galima paklaida +/-0,006 mg/kg). Taigi, iš tyrimų ataskaitų matyti, jog V. A. lauko dirvožemio ėminyje rasta 0,032 mg/kg glifosato, o iš S. A. lauko ploto, besiribojusio su apelianto lauku, paimtame rapsų lapų ėminyje nustatyta 0,019 mg/kg veikliosios medžiagos glifosato (galima paklaida +/-0,006 mg/kg). Akivaizdu, kad tiek apelianto lauko dirvožemis, tiek besiribojančio sklypo pakraštyje augę rapsai buvo paveikti glifosato.
16. Nors apeliantas į bylą yra pateikęs lentelę iš mokslinio darbo, kuria grindžia savo teikiamą versiją, kad jis savo dirbame lauke glifosato nenaudojo, nes rastas kiekis neatitinka lentelėje pateiktų duomenų, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad lentelės duomenys pateikti remiantis atliktais eksperimentais. Šie eksperimentai atlikti skirtingo tipo dirvožemio monolituose, taip pat pažymėtina, jog minėti eksperimentai buvo atliekami ne tik skirtingo tipo dirvožemiuose, bet ir tuose dirvožemiuose, kuriuose ši medžiaga (glifosatas) prieš tai nebuvo naudojama daugiau nei 6, 10 ar net 39 metus. Taigi šie duomenys niekaip negali būti atskaitos tašku nagrinėjamoje byloje. Juo labiau atkreiptinas dėmesys, kad net ir remiantis minėta lentele, ji paneigtų paties apelianto teiginius, jog 2024 metais glifosato aptariamame lauke jis visiškai nenaudojo, nes nustatytas kiekis lyginant su daugeliu eksperimentų atvejų, viršija po 150 dienų ėminiuose randamas glifosato normas.
17. Apeliaciniame skunde V. A. prašo atnaujinti tyrimą ir paskirti byloje agronominę-agrocheminę ekspertizę, tačiau apeliacinio teismo manymu, ekspertizę nagrinėjamu atveju skirti būtų netikslinga, kadangi akivaizdu, jog administracinis nusižengimas nustatytas 2024 m. rugsėjo 10 d., t. y. beveik prieš 1,5 metų, po to laukai buvo ir toliau dirbami, dėl ko patikrinti tuo metu buvusias aplinkybes ir besiribojančių laukų dirvožemių būkles ir juose esantį glifosato kiekį ar kitas medžiagas, būtų neįmanoma. Tuometinis apelianto dirvožemio mėginys paimtas, jis ištirtas, kaip kad ištirti ir rapsų lapų ėminiai iš gretimo sklypo. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių ar keliančių abejonių dėl Vokietijos laboratorijos ataskaitose nustatytų glifosato kiekių tirtuose ėminiuose. V. A. ginčijo ir aplinkybę, kad nebuvo imtas S. A. lauko dirvožemio ėminys, tačiau apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje pateiktam vertinimui, jog nagrinėjamu atveju ši aplinkybė esminės reikšmės neturi. Lauko savininkui nedraudžiama prieš žieminių rapsų pasėjimą naudoti AAP, o šiuo atveju byloje neginčijama aplinkybė, kad AAP laukuose naudojamas prieš sėją, o naudojant minėtas medžiagas po sėjos sudygimo – pasėlis žūtų, kas akivaizdu, jog lauko savininkui būtų nenaudinga ir sukeltų nuostolių.
18. Nors apeliantas tvirtina, jog byloje daroma išvada, kad ant S. A. lauke esančių rapsų pateko dulksna purškiant apelianto V. A. lauką AAP, yra paremta tik prielaidomis, tačiau šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, dulksnos patekimo faktui pakanka ir Institucijos specialistų, atvykusių į vietą, kurioje ribojasi kaimyniniai laukai, vizualinės apžiūros ir to pagrindu surašyto tarnybinio pranešimo (Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-34-606/2026, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-875/2025). Nagrinėjamu atveju Institucija ne tik vizualiai apžiūrėjo laukus ir konstatavo, kad su V. A. lauku besiribojančio sklypo pakraštys yra nurudęs, kai kur matėsi išnykę augalai, ir požymiai panašūs į glifosato veikliosios medžiagos turinčių herbicidų poveikį, tačiau šią išvadą patvirtino paėmę mėginius bei išsiuntę juos ištirti bei gavę ataskaitą su nustatytais glifosato kiekiais ėminiuose.
19. Kad gretimo lauko augmenija nebuvo pažeista glifosato, apeliantas grindžia Institucijos pakartotinai apžiūrėtu lauku po kelių mėnesių, kur 2024 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) priedo priede Nr. 33 nurodyta, jog 2024 m. lapkričio 15 d. buvo pakartotinai vizualiai apžiūrėtas S. A. žieminių rapsų laukas ir nustatyta, jog lauko pakraštys, besiribojantis su V. A. lauku, nesunykęs, kaip buvo galima tikėtis dėl glifosato dulksnos patekimo, tačiau augalai gerokai paaugę ir nesiskiria nuo kitų bendrame kontekste. Tačiau kartu pažymėta, kad kai kuriose lauko vietose augalų nėra, gali būt, kad ji tiesiog nesudygę (1 t., b. l. 35-36). Vis tik apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirminės apžiūros metu nustatytas vaizdas šiuo atveju yra esminis, iš kurio matosi augalų skirtumai, galima AAP įtaka. Be to, dulksnos su AAP atveju medžiagos koncentracija būna mažesnė, taip pat užteršiamas ne visas plotas, o tik tam tikros vietos ir augalai, ant kurių ši dulksna patenka, kas galėjo įtakoti ir faktą, jog tam tikrose lauko vietose augalų nėra, o likusieji, ant kurių dulksna nepateko – užaugo tolygiai su kitais lauke esančiais.
20. Apeliantas skunde abejoja byloje apklausto specialisto D. B. kompetencija, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrindo abejoti Institucijos Agrochemijos skyriaus vyresniuoju patarėju dirbančio asmens kompetencija neturi pagrindo. Tai, kad specialisto duoti parodymai neatitiko apelianto lūkesčių ar jo išsakyti teiginiai yra priešingi apelianto teiginiams, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad D. B. yra nekompetentingas ir dėl to byla išnagrinėta neobjektyviai. Kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, apelianto versiją, kad ant rapsų lapų gretimame lauke glifosato rasta dėl galimai prieš rapsų sėjimą tame sklype naudoto AAP, paneigė minėto specialisto parodymai. Be to, apelianto versijos, kad glifosatas gali būti augalo pasisavinamas per šaknis iš dirvožemio, kuriame anksčiau panaudotas AAP ir dėl to randamas augalo lapuose, nepatvirtino ne tik specialistas, bet ir paties apelianto nurodomi šaltiniai. Be to, šią versiją paneigia ir vizualinis lauko vaizdas, kuriame akivaizdžiai skurdesnė augmenija yra per visą lauko ilgį, kuris ribojasi su apelianto lauku, o pažeistas plotas taip pat yra tolygus per visą ilgį. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog vertinant apelianto versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
21. Nagrinėjamu atveju pritartina skundžiamoje nutartyje nurodytoms išvadoms, kad remiantis Institucijos specialisčių atlikta vizualine apžiūra, tyrimo rezultatais, nuotraukomis, aktais, liudytojo parodymais, specialisto išvada, šioje byloje nustatyta, kad S. A. lauko žieminių rapsų pakraštys, apie 4,5 m pločio per visą lauko kraštą, besiribojantis su V. A. lauku, buvo paveiktas cheminių medžiagų, turinčių sudėtyje veikliosios medžiagos glifosato, o vienintelis šių cheminių medžiagų atsiradimo būdas – atliktas purškimas glifosatais V. A. lauke ir dulksnos su minėtais chemikalais patekimas ant gretimame sklype augančių pasėlių (žieminių rapsų).
22. Kaip jau minėta, formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).
23. Taigi, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, sprendžiant V. A. administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais, turėjusiais lemiamos reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta. V. A. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 342 straipsnio 3 dalį patrauktas pagrįstai, kadangi nesilaikė augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nenustačius teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo spendimą, V. A. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas – apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.