Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato Irmanto Balsio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi paliktas nepakeistas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 11 d. nutarimas, kuriuo A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 342 straipsnio 4 dalį 800 Eur dydžio bauda už tai, kad 2025 m. birželio 16 d. pagal iš ūkio subjekto R. G. gautą pranešimą 1R-3845 dėl augalų apsaugos produktais (toliau – AAP) nupurkšto ir apgadinto žieminių rapsų ploto (lauko (duomenys neskelbtini)) (1)) nuvykus ir vizualiai apžiūrėjus pranešime nurodytą plotą, buvo nustatyta, kad R. G. žieminių rapsų pasėliai (lauko (duomenys neskelbtini) ) (1)) yra apgadinti AAP, apdorojant šalia esantį cukrinių runkelių lauką (lauko (duomenys neskelbtini) ) (1)), kadangi ant žieminių rapsų pateko AAP dulksna. Taip ūkininkas A. B. nuo 2025 m. birželio 2 d. iki 2025 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini), pažeidė Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklių), 77 punktą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovas advokatas I. Balsys prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. B. nutraukti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal ANK 342 straipsnio 3 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų iki devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Taisyklių 77 punkte įtvirtinta, kad augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas privalo augalus, augalinius produktus, jų laikymo pastatus ir (ar) patalpas, žemės sklypus ar kitas teritorijas apdoroti tokiu būdu, kad būtų išvengta naudojamų augalų apsaugos produktų patekimo už ploto, kuriame yra apdorojami augalai, augaliniai produktai, jų laikymo pastatai ir (ar) jų patalpos, žemės sklypas ar kita teritorija, ribų.

2.2. Taip pat nurodoma, kad ANK 565¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Be to, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėję, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir ANK 566 straipsnyje numatytais administracinių nusižengimų teisenos principais, vienas iš kurių yra nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo (abejojant - švelnesnis) principas, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-17-810/2018).

2.3. Pažymima, kad ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, < .... >, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pabrėžtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neabejotinai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju A. B. galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 342 straipsnio 4 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog R. G. pasėliai buvo apgadinti bei A. B. tariamo nusižengimo padarymo metu savo lauką apdorojo APP ir neapsaugojo šalia esančio R. G. lauko bei būtent dėl šių A. B. veiksmų R. G. pasėliai buvo apgadinti. Pažymima, kad tokių neabejotinų aplinkybių tiek priimant nutarimą, tiek ir išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą teisme, nėra nustatyta.

2.4. Nurodoma, kad teismas atmetė A. B. skundą remdamasis aplinkybėmis, jog A. B. dirbo ginčo lauką, kuris ribojosi su R. G. dirbamu laiku, kuriame buvo pasėti žieminiai rapsai, o patikrinimo metu nustatyta, kad R. G. priklausančio žieminio rapso pasėlis pažeistas tik 1-2 m pločio juostoje lauko, kuris ribojasi su A. B. auginamais cukriniais runkeliais, pakraštyje. Pažeisti augalai „banguojančiai“, akivaizdžiai dulksnos, paveiktos vėjo gūsių. Teismas sprendė, kad tokią išvadą padarė Institucijos specialistai, turintys patirtį atliekant tokius patikrinimus, kurių kompetencija teismas neturi pagrindo abejoti. Tuo pagrindu teismas padarė išvadą, jog A. B. pažeidė Taisyklių 77 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 342 straipsnio 4 dalyje. Tačiau, apelianto vertinimu, teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir be jokio teisinio pagrindo nutarimą paliko nepakeistą.

2.5. Apelianto teigimu, patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad A. B. pažeidimo padarymo laikotarpiu būtų savo cukrinių runkelių lauką apdorojęs APP, tuo labiau apgadinęs R. G. žieminių rapsų pasėlius. Pažymima, kad išvada dėl tariamo A. B. pažeidimo padaryta tik vizualiai apžiūrėjus lauką: ,,vizualiai vertinant žieminio rapso pakraštys aiškiai matosi, kad yra paveiktas APP“ (Patikrinimo akto skyriaus „Reikalavimai / Klausimai“ 8 punktas). Taip pat apeliantas pastebi, kad patikrinimo metu nebuvo nustatinėjama, kokie AAP buvo naudojami R. G. žieminiams rapsams ir, ar tai galėjo kaip nors paveikti ginčo pasėlius. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, kad net neatsižvelgiant į tai, ar tariamo pažeidimo padarymo metu A. B. naudojo AAP ar nenaudojo, Institucija, atlikdama tyrimą, nenustatinėjo priežastinio ryšio, t. y., dėl kokių priežasčių R. G. žieminiai rapsai tariamai buvo pažeisti. Byloje nustatyta, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, R. G. PPIS žurnalas tikrintas nebuvo, taip pat nebuvo tirtos kitos aplinkybės, dėl ko galėjo nunykti dalis žieminių rapsų. Apelianto vertinimu, Institucija nepagrįstai padarė prielaidą, jog A. B. netinkamai naudojo AAP ir tokiu būdu apgadino R. G. pasėlius. Pažymima, kad Institucija į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų tokią Institucijos prielaidą. Teismas nurodytų aplinkybių reikšmingumo teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės nevertino, nurodydamas, jog pasikliauja Institucijos specialistų kompetencija.

2.6. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinio nusižengimo padarymo faktą turi įrodyti administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 1, 3 dalys, 569 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima spręsti dėl galbūt neteisėtų A. B. veiksmų AAP apgadinant R. G. pasėlius. Institucija nutarimu administracinę nuobaudą A. B. skyrė nesant jokių objektyvių įrodymų apie tariamo pažeidimo padarymą. Pažymima, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliantas daro išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog A. B. padarė ANK 342 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažeidimą, todėl teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai paliko galioti Institucijos nutarimą, o pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius S. P. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, argumentuodamas tuo, kad byloje yra pakankamai objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, jog patrauktas administracinėn atsakomybėn A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 342 straipsnio 4 dalyje, nes pakartotinai pažeidė Augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).

6. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2025 m. liepos 11 d. nutarimas, kuriuo A. B. nubaustas pagal ANK 342 straipsnio 4 dalį už tai, kad apdorodamas cukrinių runkelių lauką AAP, apgadino šalia esantį R. G. žieminių rapsų pasėlių lauko atitinkamą plotą, patekus ant jų AAP dulksnai, ir taip pažeidė Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 77 punktą.

7. Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 77 punkte numatyta, kad augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas privalo augalus, augalinius produktus, jų laikymo pastatus ir (ar) patalpas, žemės sklypus ar kitas teritorijas apdoroti tokiu būdu, kad būtų išvengta naudojamų augalų apsaugos produktų patekimo už ploto, kuriame yra apdorojami augalai, augaliniai produktai, jų laikymo pastatai ir (ar) jų patalpos, žemės sklypas ar kita teritorija, ribų.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad A. B. pažeidimo padarymo laikotarpiu būtų savo cukrinių runkelių lauką apdorojęs APP, tuo labiau apgadinęs R. G. žieminių rapsų pasėlius, todėl byloje nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. B. padarė ANK 342 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažeidimą, jam administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.

10. Tiek teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde A. B. apskritai neigė purškęs cukrinius runkelius APP, teigė, kad juos tik laistė, todėl negalėjo apgadinti gretimame lauke augusių R. G. priklausančių žieminių rapsų pasėlių, tačiau tokią A. B. poziciją apylinkės teismas pagrįstai vertino tik kaip gynybinę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

11. Iš byloje esančio patikrinimo akto ir pridėtų priedų nustatyta, kad Institucijai gavus Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimą, jog 2025 m. birželio 2 d., pučiant stipriam ŠV vėjui, herbicidu buvo purškiami runkeliai, priklausantys A. B., Institucijos specialistai T. R., R. Š. ir vyresnioji specialistė I. M., atlikę neplaninį ūkio subjekto A. B. ūkio patikrinimą dėl AAP naudojimo, vizualiai įvertinę nupurkštą lauką, kuriame augo cukriniai runkeliai bei gretimą lauką, kuriame augo žieminiai rapsai, konstatavo, kad, vykdant lauke cukrinių runkelių purškimą, AAP dulksna pateko ant gretimo lauko, kuriame augo žieminiai rapsai. Patikrinimo akte taip pat užfiksuota, kad ūkio subjektas yra profesionalus AAP naudotojas, patikrinimo metu dalyvavo pats A. B., bet specialistams augalų apsaugos pažymėjimo, AAP įsigijimo dokumentų, AAP naudojimo žurnalo nepateikė, buvo pateiktas tik B. R. AAP įrangos techninės apžiūros pažymėjimas, o pats A. B. nurodė, kad purkštuvo ūkio teritorijoje neturi, kad purškimo paslaugas atlieka B. R. pagal sąskaitą faktūrą. Pažymėtina, kad patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes dėl nustatyto pažeidimo specialistės R. Š. ir I. M. patvirtino ir teismo posėdyje.

12. Teismo posėdyje specialistė R. Š. apklausta kaip liudytoja patvirtino, kad patikrinimą atliko ji, T. R. ir I. M., jie ėjo per visą lauką, R. G. lauko pakraštyje dalis augalų buvo pažeisti – paveikti AAP, kaip būtų užnešta vėjo AAP, augalų lapai buvo pageltę, vietomis violetinės spalvos, ir buvo aišku, kad panaudotos AAP. Liudytoja parodė, kad Valstybinės augalininkystės tarnyboje dirba apie 2 metus, yra apmokyta kaip atlikti tokius patikrinimus ir savo kompetencija neabejoja, dėl augalų pažeidimo išvadą padarė trise, o pagal tvarką A. B. informavo, kad jis gali teikti prašymą Valstybinės augalininkystės tarnybai, kad būtų paimti mėginiai ir atlikti tyrimai. R. G. tuo metu vykdytų purškimų netikrino, nes dėl pastarojo jokių pranešimų negavo. A. B. prašė pateikti reikalingus dokumentus, bet šis nepateikė.

13. Teismo posėdyje vyresnioji specialistė I. M. apklausta kaip liudytoja taip pat patvirtino, kad apžiūrint lauką nekilo abejonių, jog žala augalams padaryta netinkamai panaudojant AAP, nuo dulksnos „užnešimo“. Visas laukas buvo tolygiai gražus, o, ties riba su cukriniais runkeliais, žieminiai rapsai buvo pažeisti. Augalai lauko pakraštyje buvo menkesni nei visame lauke, praradę spalvą, violetiniai. A. B. įrodinėjo, kad tai ligos, tačiau jie pasiūlė imti ėminius. A. B. lyg norėjo pildyti prašymą dėl ėminių paėmimo, bet nebeužpildė. Jai su kolegomis abejonių dėl pažeidimo nekilo, ji Valstybinės augalininkystės tarnyboje dirba 5 metus. A. B. jiems parodė jūrinį konteinerį, kurį traktavo kaip AAP saugojimo vietą. Tame konteineryje buvo sumestos tuščios AAP pakuotės. Paprašius dokumentų, A. B. nurodė, kad nieko neteiks, jokių dokumentų nepasirašys. B. R. pateikė savo AAP įrangos techninės apžiūros taloną.

14. Šiuo atveju patikrinimo metu specialistų padarytą išvadą, kad 2025 m. birželio 2 d. apdorojant cukrinius runkelius AAP, į šalia esantį lauką nuo dulksnos, kuriame augo žieminiai rapsai, galėjo patekti AAP, patvirtina ir Meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų archyvo duomenys, iš kurių nustatyta, kad 2025 m. birželio 2 d. Šiaulių AMS fiksuoti vėjo gūsiai visos paros metu, o iš herbicidų, skirtų piktžolių naikinimui cukrinių ir pašarinių runkelių pasėliuose aprašymų nustatyta, kad draudžiama jais purkšti, kai vėjo greitis yra didesnis nei 3 m/s.

15. Atsižvelgdamas į aptartus duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismui, kad nėra pagrindo netikėti patikrinimą atlikusių Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistų kompetencija ir padaryta išvada, jog vykdant cukrinių runkelių purškimą lauke, pučiant vėjui, dulksna pateko ant gretimo lauko, kuriame augo žieminiai rapsai, ir dėl to dalis augalų buvo pažeista.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad net neatsižvelgiant į tai, ar tariamo pažeidimo padarymo metu A. B. naudojo AAP ar nenaudojo, Institucija, atlikdama tyrimą, nenustatinėjo priežastinio ryšio, t. y., dėl kokių priežasčių R. G. žieminiai rapsai tariamai buvo pažeisti.

17. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad patikrinimą atlikę specialistai būtų buvę suinteresuoti pateikti A. B. nenaudingą išvadą, tokių aplinkybių nenurodė ir pats A. B.. Kaip jau aptarta, patikrinimą atlikusios specialistės R. Š. ir I. M. apklaustos kaip liudytojos ir teismo posėdyje, būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino patikrinimo akte padarytą išvadą, parodė, kad žieminių rapsų pasėliai lauko pakraštyje, ties riba su lauku, kuriame augo cukriniai runkeliai, buvo menkesni nei visame lauke, praradę spalvą, violetiniai, ir visiems trims specialistams, atlikusiems patikrinimą, nekilo jokių abejonių dėl to, kad ties riba su cukriniais runkeliais, žieminiai rapsai buvo pažeisti nuo dulksnos, apdorojant cukrinius runkelius AAP. Ir šiuo atveju specialistams, kurie nėra pagrindo abejoti, yra kompetentingi atlikti tokius patikrinimus, pažymėtina, patikrinimo metu dalyvaujant ir pačiam A. B., nustačius pažeidimą, kuris buvo akivaizdus apžiūrint lauką net vizualiai, nebuvo pagrindo atlikti papildomą tyrimą, tačiau, kaip nustatyta iš teismo posėdyje duotų minėtų specialisčių parodymų, A. B. buvo informuotas, kad jis, nesutikdamas su specialistų išvada, pats galėjo teikti prašymą Valstybinės augalininkystės tarnybai, kad būtų paimti mėginiai ir atlikti tyrimai. Todėl nėra net menkiausios abejonės dėl to, kad A. B., būdamas įsitikinęs savo nekaltumu, kaip teigia apeliaciniame skunde, turėjo teisę pats teikti prašymą Valstybinės augalininkystės tarnybai, kad būtų paimti mėginiai ir atlikti tyrimai. Tačiau tiek iš teismo posėdyje duotų specialisčių parodymų, tiek ir iš patikrinimo akte užfiksuotų duomenų nustatyta, kad A. B. jau patikrinimo metu, pažymėtina, būdamas pats suinteresuotas paneigti jo nustatytą pažeidimą, jei jo, kaip teigia, nepadarė, atsisakė pateikti net prašomus dokumentus ir nurodė tikrintojams kuo greičiau pasišalinti iš jo ūkio teritorijos, atsisakė dalyvauti pildant dokumentus, taip pat ir juose pasirašyti, iš karto nurodė, kad nedalyvaus ir surašant administracinio nusižengimo protokolą. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nustatyta iš patikrinimo akte užfiksuotų duomenų, A. B. buvo net įpareigotas per 5 darbo dienas Valstybinės augalininkystės tarnybai pateikti AAP įsigijimo dokumentus ir panašiai, tačiau Valstybinės augalininkystės tarnybai jis dokumentų ir nepateikė. Kartu pažymėtina, kad patikrinimo akte nurodyta, jog A. B. turėjo teisę pateikti skundą ir dėl tikrinimą atlikusių specialistų veiksmų, tačiau A. B. neskundė ir tikrinimą atlikusių specialistų veiksmų.

18. Šiuo atveju, atsižvelgiant į Meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų archyvo duomenis, kad 2025 m. birželio 2 d. 4 val. ir nuo 7 val. iki 9 val. fiksuotas lietus, nėra pagrindo tikėti ir A. B. teiginiu, kad jis lauke atliko tik laistymo darbus. Šios aplinkybės nepatvirtino ir teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas B. R., kuris parodė, kad neprisimena, jog A. B. būtų teikęs laistymo paslaugas, priešingai, parodė, kad jis A. B. teikė purškimo paslaugas, naudodamas savo techniką bei A. B. pilamas chemines priemones. Nors teismo posėdyje, pažymėtina, praėjus jau atitinkamam laikui po įvykio, liudytojas B. R. neprisiminė, kokį lauką purškė, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas parodė, jog R. G. jau iš karto po purškimo jam grasino nemalonumais. Pažymėtina, kad aptartais bylos duomenimis nustatyta, jog B. R. dalyvavo ir patikrinimo metu, todėl logiška, kad patikrinimo metu, praėjus trumpam laikui po atliktų darbų, jis negalėjo neprisiminti, kad purškė A. B. lauką AAP, jeigu nebūtų to daręs, jis nebūtų turėjęs pagrindo tikrintojams pateikti ir techninį pasą. Be to, jeigu nebūtų atlikęs purškimo darbų, akivaizdu, kad jis būtų šią aplinkybę specialistams nurodęs iš karto įvykio vietoje.

19. Aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent A. B. Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje apdorodamas savo dirbamą cukrinių runkelių lauką augalų apsaugos produktais (AAP) nesilaikė Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 77 punkte nustatyto reikalavimo augalus, žemės sklypus ar kitas teritorijas apdoroti tokiu būdu, kad būtų išvengta naudojamų augalų apsaugos produktų patekimo už ploto, kuriame yra apdorojami augalai, augaliniai produktai, jų laikymo pastatai ir (ar) jų patalpos, žemės sklypas ar kita teritorija, ribų ir apgadino šalia augusius žieminius rapsus ant jų patekus AAP dulksnai, dėl to šie sunyko. Aptarti įrodymai, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, patikimai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą bei priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių, o aplinkybė, jog apylinkės teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo ar tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepažeidė ANK 567, 569 straipsnių reikalavimų, keliamų įrodinėjimo procesui, apygardos teismui taip pat nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 342 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistą ir A. B. atstovo advokato Irmanto Balsio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.