Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria tenkintas administracinė atsakomybėn patraukto J. K. skundas dėl Institucijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. priimto nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2017 m. birželio 6 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2017 m. birželio 6 d., 15 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis be laisvųjų rankų įrangos ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus.Institucijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu J. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 60 eurų bauda.Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi J. K. skundą tenkino, Institucijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną J. K. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs jo padarytoje veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Institucijos atstovas skundžia Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo būtų paliktas galioti Institucijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. priimtas nutarimas.Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, fakto, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas matė, kaip pažeidėjas naudojosi mobilaus ryšio telefonu, nevertino kaip svaraus įrodymo. Tačiau iš 2017 m. birželio 6 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad J. K. nusižengimas užfiksuotas važiuojant nuo pažeidėjo apie 4 m atstumu, oro sąlygos buvo geros, nevėjuota, giedra, esant geram matomumui. Vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, dešine ranka, be laisvųjų rankų įrangos naudojosi mobilaus ryšio priemone (spaudinėjo mobilaus ryšio priemonę ir nuolat žvilgčiojo į ją arba į kelią, taip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams). Sustabdžius automobilį J. K. nurodė, kad labai skubėjo ir sakė: „kam nepasitaiko“, tačiau po to, kai pareigūnai jam išaiškino apie bylos nagrinėjimą, vairuotojas teigė, kad nekalbėjo mobilaus ryšio priemone, jis tik laikė mobilaus ryšio priemonę rankose, nes norėjo perdėti į kitą vietą. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas). Taigi ANK nėra išskirta, ar vairuotojas kalbėjo, ar kitaip naudojosi mobilaus ryšio priemone. Pažeidėjo teiginys, užfiksuotas byloje, kad jis nekalbėjo telefonu, teisingas, pareigūnai tuo jo ir nekaltino, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, J. K. naudojosi telefonu, tai yra laikė jį rankose, spaudinėjo. Jo teiginys, kad tai buvo plytelė, yra subjektyvus situacijos vertinimas savo naudai bei siekis išvengti administracinės atsakomybės. Su skundu pateikta UAB „A.“ pažyma Nr. 17/06-08 patvirtina, kad pokalbiai J. K. automobilyje galimi tik per laisvų rankų įrangą, tačiau, Institucijos nuomone, ši įmonė (automobilių remonto servisas) nėra įgaliotas BMW atstovas Lietuvoje, todėl nėra kompetentinga išduoti tokio pobūdžio pažymas. Apelianto vertinimu, šioje byloje ypatingas dėmesys teikiamas pažeidėjo atstovo teiginiams, nesigilinant į pažeidimo esmę bei pažeidimo nustatymo faktą. Be to, pažymėtina, kad skambinti ar rašyti SMS galima per įvairias internetines aplikacijas „Viber“, „Messenger“ ir pan., tai yra nebūtina atlikti skambutį naudojantis pokalbių planu. Dėl šių motyvų, manytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl J. K. padaryto nusižengimo.J. K. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašoma šio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nustatyta, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nepakanka, o procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, <....>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų duomenų, galinčių įrodyti J. K. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie patikimai nepagrindžia fakto, kad J. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis be laisvųjų rankų įrangos.Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neabejotinai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo atveju J. K. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį tik nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu jis vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus.Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčytina administracinio nusižengimo protokole inkriminuota aplinkybė, kad J. K. įvykio metu vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis be laisvų rankų įrangos, nėra nustatyta. Apeliantas neneigia, kad vairuodamas transporto priemonę, kalbėjosi mobilaus ryšio telefonu, tačiau nurodo, kad naudojosi laisvųjų rankų įranga. Šią jo versiją patvirtina byloje esanti jo naudoto mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 6 d.–2017 m. birželio 7 d. paslaugų detalioji ataskaita (b. l. 13-14), iš kurios matyti, kad 2017 m. birželio 6 d., 15:48:12 val., iš šio numerio užfiksuotas išeinantis 1 min. 17 s trukmės skambutis. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo laikas – 2017 m. birželio 6 d., 15.50 val., nėra jokio pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad J. K. nusižengimo padarymo metu naudotame automobilyje „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra sumontuota gamyklinė laisvų rankų įranga (b. l. 9-12), kuria jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku galėjo naudotis, patvirtina ir byloje esančios UAB „K. A. K.“ ir UAB „A.“ pažymos bei automobilio įrangos nuotraukos. Šių duomenų kontekste kaip nepagrįstas atmetamas Institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „A.“ nėra įgaliota BMW atstovė Lietuvoje, todėl nėra kompetentinga išduoti tokio pobūdžio pažymas, kadangi, kaip minėta, duomenis apie automobilyje esančią įrangą pateikė ir įgaliota BMW automobilių atstovė Lietuvoje – UAB „K. A. K.“. Institucijos atstovas skunde taip pat nurodo, kad J. K. galėjo mobilaus ryšio telefonu rankomis naudotis ne tik kalbėdamas telefonu, bet ir naršydamas internete, tačiau, pažymėtina, kad J. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole inkriminuota būtent naudojimosi mobilaus ryšio priemone be laisvų rankų įrangos aplinkybė (ši įranga nenaudojama naršant internetu). Be to, paslaugų detaliojoje ataskaitoje (b. l. 13-14) yra duomenys apie tai, kad 2017 m. birželio 6 d. nurodytu J. K. naudotu mobilaus ryšio telefono numeriu buvo atliktas interneto paslaugų naudojimas (16 min. 28 s), tačiau nėra duomenų apie konkretų prisijungimo prie interneto laiką. Taigi pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės patvirtinti ar paneigti Institucijos atstovo nurodomos aplinkybės, kad J. K. naudojosi mobilaus ryšio telefonu naršydamas (naudodamasis programėlėmis) internete. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo padarymo faktą turi įrodyti administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 1, 3 dalys, 569 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu Institucija šiuo atveju jokių duomenų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes dėl galimai neteisėtų J. K. veiksmų vairuojant transporto priemonę, nepateikia ir prašo nubausti asmenį dėl administracinio nusižengimo padarymo vien tik vadovaujantis policijos pareigūnų subjektyviu situacijos vertinimu ir jų parodymais, kurių įrodomoji vertė teismo pripažinta nepakankama visų įrodymų kontekste. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje pateiktas motyvais, kuriais suabejota policijos pareigūnų, užfiksavusių administracinį nusižengimą, objektyvia galimybe apskritai pamatyti J. K. naudojantis mobilaus ryšio telefonu rankomis. Apylinkės teismas policijos pareigūnų M. V. ir A. Š. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes ir šių policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotus parodymus patikrino visų byloje surinktų įrodymų kontekste ir pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju policijos pareigūnų parodymai patikimai nepagrindžia fakto, kad J. K. vairuodamas transporto priemonę tikrai naudojosi mobilaus ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos. Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgė į tai, kad pagal nustatytas aplinkybes policijos pareigūnai J. K. vairuojamą automobilį matė prasilenkdami, važiuodami priešpriešinėmis antromis eismo juostomis, jų automobiliai nebuvo sustoję ir laiko tarpas, kuomet policijos pareigūnai (vienas iš jų dar ir vairavo tarnybinį automobilį) turėjo galimybę pamatyti J. K. rankomis naudojant mobilaus ryšio telefoną, buvo labai trumpas. Todėl policijos pareigūno M. V. nurodytas aplinkybes, kad minėto automobilio vairuotoją jis matė apie 3 min., ir tiksliai matė, kaip jis mobilaus ryšio priemonės ekraną braukė pirštu, pagrįstai įvertino kritiškai. Be to, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo apžiūrėtas J. K. naudotas mobilaus ryšio telefonas ir iš policijos pareigūnų parodymų teisme (nurodė, kad telefono aparatas buvo galimai juodos spalvos) taip pat negalima nustatyti tikslių jo išorės požymių (modelio, spalvos, dydžio). Įvertinant šias aplinkybes ir tai, kad tarnybinis automobilis nuo J. K. vairuotos transporto priemonės buvo nutolęs 4-5 m atstumu, net ir esant geram matomumui, kategoriškai tvirtinti, kad policijos pareigūnai turėjo galimybę per kelias ar keliolika sekundžių neabejotinai įsitikinti, kad J. K. rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu, nėra pagrindo. Tuo pačiu jo versija, kad rankoje jis laikė į išmanųjį mobilaus ryšio telefoną išoriškai panašią juodos spalvos blizgią keramikinę plytelę, nėra paneigta.Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje be policijos pareigūnų, kurie negalėjo neabejodami patvirtinti, jog J. K. turėjo rankoje būtent mobilaus ryšio telefoną, parodymų kitų jo kaltę objektyviai įrodančių duomenų nėra. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir ANK 566 straipsnyje numatytais administracinių nusižengimų teisenos principais, vienas iš kurių yra nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo (abejojant – švelnesnis) principas, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi teisingai taikė ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir pagrįstai J. K. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, teiseną nutraukė. Naikinti šį procesinį sprendimą Institucijos atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenustatyta jokio teisinio pagrindo.Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sprendimą panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nepagrįstai priėmė nutartį. Kaip numatyta to paties straipsnio 4 dalyje, teismas, priimdamas nurodytą sprendimą, turėjo priimti nutarimą, tačiau ši formali klaida skundžiamos nutarties nedaro neteisėta ir vien dėl to ji negali būti naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį J. K. administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.