Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-06-23 · Byla Nr. N2-644-826/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N2-644-826/2014Sprendimas · 2014-06-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-23
Bylos Nr.
N2-644-826/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11990-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
I. I.
Atsakovas
V. I.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-644-826/2014(Proceso Nr. 2-06-3-11990-2013-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2.; 78.2.1; 99.5.; 106.; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R. ir J. P., dalyvaujant vertėjai D. K., ieškovo atstovui advokatui R. G., atsakovės atstovei V. R., institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. I. (I. I.) ieškinį atsakovei V. I., institucijai išvadai teikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2008-02-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko V. I. (V. I.) gyvenamąją vietą, ją nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 1999-12-18 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota santuoka tarp ieškovo ir atsakovės, 2000-06-17 gimė jo ir atsakovės sūnus V. I.. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-26 sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta šalių susitarimu, nepilnamečio sūnaus V. I. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove, ieškovas įsipareigojo sūnaus išlaikymui mokėti po 900,00 Lt mėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pažymėjo, kad nuo pat santuokos nutraukimo atsakovė siekė atitolinti sūnų nuo tėvo (ieškovo), nuteikdavo vaiką prieš tėvą, drausdavo bendrauti ir su kitais ieškovo šeimos nariais, nors ieškovo su sūnumi bendravimas nebuvo apribotas. Dėl minėtos priežasties ieškovo ieškinio pagrindu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-457-323/2011, kuriuo nustatė bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad atsakovė minėtą teismo procesinį sprendimą vykdyti vengdavo, kai tik ieškovas nustatytu laiku ketindavo pasiimti sūnų, atsakovė visada rasdavo priežastį kaip neleisti berniukui susitikti su tėvu, meluodavo, kad vaikas neva serga, kad jo nėra namie, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu ir pan. Pažymėjo, kad atsakovė šantažuodavo ieškovą, sakydama, kad jei ieškovas duos pinigų – galės susitikti su sūnumi. Pabrėžė, kad kartu su savo mama G. I. nuolat dalyvavo sūnaus gyvenime ir auklėjime, rūpinosi savo sūnumi, domėjosi ir dalyvavo jo mokyklos ir laisvalaikio gyvenime, rūpinosi vaiko sveikata, kontroliavo, kad sūnus tinkamai lankytų mokyklą, apmokėdavo papildomas kalbų pamokas, bei sporto treniruotes. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė ilgą laiką neturi pastovaus darbo, veda uždarą gyvenimo būdą, turi didelių skolų už komunalinius ir eksploatacinius patarnavimus, visiškai nesidomi vaiko sveikata, mokyklos pasiekimais bei lankomumu, nesirūpina jo mityba, dienotvarke, tvarka namuose. Nurodė, kad atsakovė, siekdama išvengti sūnaus ir tėvo bendravimo, ne kartą keitė vaiko mokyklą, nepranešus apie tai ieškovui, grasino sūnų išvežti į užsienį. Pažymėjo, kad jam bei kitiems jo šeimoms nariams, ne kartą kilo abejonių dėl atsakovės sveikatos stovio - psichinės būsenos bei narkotinių medžiagų vartojimo – atsakovė dažnai būna neadekvataus mąstymo bei elgesio, kalba visiškas nesąmones, yra agresyvi, skandalinga. Nurodė, kad atsakovei išvykus į laikiną darbą 2 savaitėms, nepilnametis sūnus buvo paliktas vienas su dviem dideliais šunimis netvarkinguose namuose. Mano, kad atsakovė netinkamai vykdo savo pareigą vaikui, nes jos, kaip motinos, siekiai yra priešingi vaiko interesams. Pažymėjo, kad atsakovės šeimoje nėra sudarytų vaikui tinkamų gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygų (b. l. 18-22).

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo, su ieškovu susitaikė ir toliau, iki 2010 m., kartu gyveno normalų šeimyninį gyvenimą, todėl ieškovas, gyvendamas kartu su sūnumi, galėjo visiškai laisvai su juo bendrauti. Pabrėžė, kad vaikas visada mielai bendrauja su ieškovu, nori su juo susitikti. Pažymėjo, kad niekada nedraudžia vaikui susitikti su tėvu. Nurodė, kad ieškovui palikus atsakovę ir susiradus naują draugę, jo bendravimas su sūnumi pasikeitė. Pažymėjo, kad ieškovas į visus susitikimus su sūnumi atvykdavo su drauge, kurios draugija vaiką labai trikdė, vaikas po susitikimų su tėvu ir jo drauge, grįždavo labai nusiminęs ir susijaudinęs bei apimtas pykčio. Prašė ieškovo su sūnumi susitikti be ieškovo draugės. Nurodė, kad ieškovui neatsižvelgus į atsakovės prašymus, jų sūnus visiškai atsisakė susitikti su ieškovu. Mano, kad ieškovas pats pažeidė vaiko interesus, pats apribojo savo bendravimą su vaiku. Pažymėjo, kad niekada iš ieškovo nereikalavo pinigų vardan pasimatymo su sūnumi. Nurodė, kad sūnų pervedė į kitą mokyklą, norėdama, kad sūnus mokytųsi mokykloje, kurioje dirba stipresni pedagogai. Apie minėtą aplinkybę ieškovas buvo informuotas. Kokią mokyklą lanko sūnus žinojo ir ieškovo motina, kuri, atsakovei išvykus dirbti, rūpindavosi vaiko mokyklos lankymu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas klaidina teismą dėl atsakovės materialinės padėties. Nurodė, kad turi pastovų darbą – dirba laivo stiuardese tarptautiniuose keltuose, jos ir kartu gyvenančio draugo vidutinės pajamos per mėnesį siekia 4300,00 Lt. Nurodė, kad skolos už buto komunalinius patarnavimus nėra didelės, dengiamos. Nurodė, kad rūpinasi vaiko gyvenimu, jo pasiekimais mokykloje. Atkreipė dėmesį, kad sūnus pamokas praleidžia tik dėl svarbių priežasčių, kurios visada būna pateisinamos. Nurodė, kad niekada nevartojo ir nevartoja narkotinių medžiagų. Pažymėjo, kad jos elgesys Vaiko teisių apsaugos skyriuje, kuomet atsakovė elgėsi pernelyg emocionaliai, paaiškinamas tuo, kad minėto skyriaus darbuotojai vaiko atžvilgiu elgėsi netinkamai – klausinėdavo tų pačių dalykų, tuo gąsdindami ir traumuodami vaiką. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 46-51).

Institucija išvadai teikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje į pareikštą ieškinį nurodė, jog atsakovė minėtai institucijai žinoma nuo 2010 m. Atsakovė 2013-10-21 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nepakankamos vaiko priežiūros. Atsakovė su socialiniais darbuotojais nebendrauja, į namus neįsileidžia, į telefono skambučius neatsako. Pažymėjo, kad iš ieškovo ir atsakovės sūnaus lankytos Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos buvo gauti raštai apie vaiko V. I. pamokų nelankymą bei motinos valdžios nepanaudojimą vaiko atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 181 str. 1 d. Nurodė, kad ieškovas sūnumi rūpinasi, domisi mokslo pasiekimais, pagal galimybes dalyvauja mokyklos renginiuose ir susirinkimuose, teikia išlaikymą vaikui. Pažymėjo, kad buvo gauti 5 pareiškimai dėl V. I. nepriežiūros, kuriuose nurodyta, jog atsakovė neužtikrina vaiko priežiūros, vaikas piktnaudžiauja mokyklos nelankymu ir pan. Minėtų pareiškimų pagrindu atsakovė bei ieškovas buvo iškviesti į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrių pokalbiui. Taip pat atvyko ieškovo ir atsakovės sūnus bei jo klasės auklėtoja. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė atvyko apsvaigusi, agresyviai nusiteikusi, trukdė bendrauti su vaiku. Dėl minėtų aplinkybių buvo iškviesti policijos pareigūnai atsakovės būsenai nustatyti. Policijos pareigūnams išsivežus atsakovę į ligoninę jos būsenos patikrinimui, atsakovė reikalingus atlikti tyrimus atsisakė. Pažymėjo, kad vėliau atsakovė pristatė atitinkamas pažymas iš gydymo įstaigų apie tą dieną būtą jos sveikatos būseną. Mano, kad vaiko V. I. gyvenimas su mama, nėra palanki aplinka vaikui (b. l. 29-30).

Šalies argumentai

Ieškovas 2014-05-12 teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad atsakovė jį šantažuoja duoti pinigų, priešingu atveju grasina neleisti bendrauti su vaiku. Atsakovė daro viską, kad jis su sūnumi nesusitiktų ir siekia, kad sūnus jį pamirštų. Kartą atsakovė atvežė jam vaiką 22.30 val., sergantį. Nuėjus miegoti, atsakovė, jam nepranešusi, vaiką išsivežė.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, nurodė, kad atsakovė kelia grėsmę vaiko saugumui, raidai, ji neturi atsakomybės jausmo, neturi nuolatinio darbo. Butas yra išlaikomas ieškovo, yra didelės skolos. Atsakovė konfliktuoja su socialiniais darbuotojais, keičia vaiko ugdymo įstaigas, moko meluoti, be to išvykusi į užsienį, paliko vaiką be priežiūros. Toks vaiko auklėjimas kenkia vaiko interesams.

Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad vaiku rūpinasi tinkamai. Vaikas nenori gyventi su tėvu, neprotinga vaiką atiduoti svetimai moteriai. Prieš 2 metus vartojo vaistą Samnolį kaip migdomuosius. Ji prisiėmė atsakomybę dėl to, kad vaikas praleidžia pamokas. Ji sąmoningai nežadindavo vaiko norėdama, kad jis imtų daryti tai pats.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, kad vaikas išreiškė norą gyventi su mama, todėl į tai turi būti atsižvelgta. Ieškovas neįgyvendina savo teisių ir su vaiku nebendrauja.

Liudytoja G. I. 2014-05-12 teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo mama. Su atsakove buvo labai artimos. Ji padėdavo atsakovei materialiai ir moraliai, nors sūnus ir buvo su ja išsituokęs. Atsakovė išvykdavo ir vaiką palikdavo jai. Buvo atvejis kai atsakovė paliko vaiką auklei, o pastaroji pamiršo. Liudytoja gyvendavo pas atsakovę namuose, prižiūrėdavo vaiką ir tris šunis, tvarkydavo butą. Vaiką atsakovė paliekama po 2 – 3 mėnesius. Vaikas dažnai praleisdavo pamokas, nes pramiegodavo – tai niekada nenutinka, kai vaiką prižiūri ji. Atsakovė myli savo sūnų, tačiau neturi atsakomybės jausmo.

Liudytoja M. P. 2014-05-12 teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės mama. Jai kelia nerimą anūkas, nes jis nelanko mokyklos, pažangumas yra žemas. Atsakovė leidžia bendrauti su anūku kai jai pačiai reikia išvykti ir nėra kam prižiūrėti vaiko. Su anūku ji stengiasi susutikti jo mokykloje. Mano, kad vaikas turėtų gyventi su I. I.. Atsakovė jai neleidžia atvykti susitikti su anūku per šventes. I. I. rūpinasi šeima. Atsakovė bute laiko tris šunis, bute pilna šuns plaukų, šaldytuvas tuščias.

Liudytoja J. I. 2014-05-12 teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo sutuoktinė. Ieškovas nori bendrauti su savo sūnumi, tačiau to jam neleidžia atsakovė, kuri manipuliuoja vaiku, moko jį meluoti, verčia sūnų skambinti ir prašyti tėvo pinigų, šantažuoja ieškovą, kad sūnų pamatys kai sumokės. Ieškovas veždavo maistą ir palikdavo prie atsakovės namų. Ieškovas vaiką pamato mokykloje. Atsakovė nuteikinėja vaiką prie ieškovą. Būdavo atvejai, kad ieškovas nuperka vaikui rūbų, o atsakovė, radusi pirkimo čekius, prekes grąžindavo į parduotuvę ir pasiimdavo sau pinigus. Kai ieškovas būtų komandiruotėje, ji prižiūrėtų ir rūpintųsi jos vyro vaiku.

Nepilnametis liudytojas V. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nori gyventi su mama. Su tėvu neranda bendros kalbos, jis jam neįdomus. Tėvas neįdomus tapo kai susirado žmoną. Mokykloje nebuvo kelias dienas, nes nereikėjo eiti. Kada paskutinį kartą buvo pas tėvą namuose – neprisimena. Tėvo sutuoktinė neskaniai gamina. Pusryčių jis ryte nevalgo, prausiasi jeigu nėra pavargęs. Kai jam darė operaciją, juo rūpinosi tėvas. Jam patinka šunys, patinka važinėti į parodas.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu paaiškina, kad dirba BĮ Šeimos ir vaiko gerovės centre. Su atsakove sunkiai iš pradžių rasdavo bendrą kalbą. Yra keletą kartų buvusi pas atsakovę namuose prieš tai susitarusi dėl susitikimo. Susitikimų metu atsakovės namai pasirodė tvarkingi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovo I. I. ir atsakovės V. I. sūnus V. I. gimė 2000-06-17 (b. l. 55). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1130-460/2008 ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta, jų nepilnamečio sūnaus V. I. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. I.. Ieškovas sūnaus V. I. išlaikymui įsipareigojo mokėti po 900 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nuspręsta, kad vaiko išlaikymui skirtą sumą V. I. privalo naudoti tik vaiko interesams (prijungtos c. b. Nr. N2-457-323/2011, l. 6-7). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-457-323/2011 patvirtinta ieškovo I. I. ir atsakovės V. I. taikos sutartis. Pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-1130-460/2008 ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Nustatyta ieškovo I. I. bendravimo su sūnumi V. I. tvarka (prijungtos c. b. Nr. N2-457-323/2011, l. 52-53). Santuokos liudijimas, 2012-06-20 išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, patvirtina, kad ieškovas 2012-06-20 sudarė santuoką su J. S. (dabartinė pavardė – I.) (b. l. 24). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius raštu kreipėsi į Klaipėdos AVPK 1 PK dėl V. I. elgesio ir nurodė, jog į minėtą skyrių atvykusi V. I. buvo agresyviai nusiteikusi, jos elgesys buvo aiškiai neadekvatus, judesiai nekoordinuoti, atvykusiems policijos pareigūnams priešinosi, keikėsi necenzūriniais žodžiais, darė psichologinį spaudimą sūnui (b. l. 38, 39). VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovė V. I. 2013-10-11 buvo atvykusi medicininei ekspertizei, dėl psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir šlapime nustatymo, atlikti. Nuo šlapimo tyrimo atlikimo atsakovė atsisakė (b. l. 31). UAB „SORPO“ atliktas šlapimo, paimto 2013-10-11, tyrimas patvirtino, kad atsakovė narkotinių medžiagų nevartojo (b. l. 32-34). Klaipėdos jūrininkų ligoninės sertifikatas, išduotas 2013-03-22, patvirtina, kad atsakovė, remiantis 2013-03-22 atliktais tyrimais, narkotinių medžiagų nevartojo (b. l. 35-37). Iš M. G. pagrindinės mokyklos 7C klasės auklėtojos M. T. 2014-01-14 parengtos V. I. charakteristikos, direktorės 2014-03-04 rašto bei 2014-04-22 charakteristikos matyti, kad V. I. charakterizuojamas, kaip nuoširdus, geras, atjaučiantis, prižiūrėtas, dalyvaujantis visuose klasės renginiuose vaikas. V. ne visada atlieka namų darbus, su pedagogais bendrauja pagarbiai, nekonfliktuoja, o su bendraklasiais yra draugiškas ir geranoriškas, užklasinėje veikloje nedalyvauja. V. laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-11-29 praleido 131 pamoką, iš jų ketvirtadalį dėl nepateisinamų priežasčių. V. motina (atsakovė) charakterizuojama, kaip adekvatus žmogus, besidomintis vaiko reikalais, mylinti ir besirūpinanti savo sūnumi (b. l. 57-58, 94, 116). 2012-08-13 Seamariner (Guernsey) Limited raštas patvirtina, kad atsakovė buvo laikinai paskirta stiuardesės pareigoms laive. Laikinas įdarbinimo laikotarpis – maždaug 2 savaitės (b. l. 60-62). Atsakovė 2014-02-03 skundu kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 2-ąjį PK, prašydama nubausti ieškovą už tai, kad pastarasis 2014-02-03 nepasirūpino sergančiu sūnumi, ko pasėkoje sūnui teko palikti ieškovo namus 01.00 val. nakties ir pėsčiomis grįžti pas atsakovę (b. l. 67). UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2014 m. kovo mėn. raštas patvirtina, kad atsakovė už jai laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-03-31 teiktas paslaugas, yra skolinga minėtai bendrovei 285,70 Lt (b. l. 88-89). DNSB „Rusnė“ 2014-04-08 raštas patvirtina, kad atsakovė už jai laikotarpiu nuo 2010-05-31 iki 2014-02-01 teiktą šilumos energiją ir komunalines paslaugas, yra skolinga 14568,61 Lt (b. l. 90-93). Iš Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos direktorės 2014-03-25 rašto matyti, kad V. I. (laikotarpiu kai mokėsi minėtoje mokykloje) charakterizuojamas, kaip geranoriškas, ramus, draugiškas, atjaučiantis vaikas. V. dažnai sirgdavo ir praleidinėdavo pamokas. Pamokos būdavo praleidžiamos ir be pateisinamos priežasties, vėluodavo į jas. V. paaiškinimais, neatėjimo į pirmas pamokas priežastys: nepažadindavo mama, iki ryto žaisdavo kompiuterinius žaidimus. Be to, minėtame rašte nurodyta, jog atsakovė tėvų susirinkimuose nedalyvaudavo, nei su mokytojais, nei su klasės auklėtoju nebendraudavo, sūnaus pasiekimais nesidomėdavo. V. pamokų lankomumu bei pasiekimais domėdavosi tik ieškovas (b. l. 95). Iš M. G. pagrindinės mokyklos 7C klasės auklėtojos M. T. 2014-04-22 rašto matyti, kad su atsakove buvo pokalbis apie jos ir jos sūnaus V. išvykimą į Londoną dvejiems metams (b. l. 114). Iš M. G. pagrindinės mokyklos Vaiko gerovės komisijos 2014-01-14 posėdžio protokolo matyti, kad minėtą dieną buvo svarstomas V. I. pamokų praleidinėjimo klausimas. Nutarta stebėti V. pamokų lankomumą (b. l. 115). Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 2-ojo PK VPS tyrėjo G. M. 2011-01-17 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindžia, jog atsakovė yra linkusi teigti tikrovę neatitinkančias aplinkybes, susijusias su žalojimais vaiko atžvilgiu (b. l. 129). Atsakovės banko sąskaitos, esančios Swedbank, AB, išrašai patvirtina, kad atsakovės pajamos nėra pastovios (b. l. 149-158). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų ir LITEKO duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovės atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 227 str. 4 d., ir 2014-05-02 priimtas baudžiamasis įsakymas (b. l. 138, 162). Iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro matyti, kad atsakovė eilę kartų yra bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat už viešosios tvarkos pažeidimus bei tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams (b. l. 164-169). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-05-29 išvados dėl V. I. gyvenimo sąlygų matyti, kad gyvenimo sąlygos atsakovės bute yra nepakankamai geros (butas netvarkingas, vaikas miega nešvarioje lovoje, trūksta higienos priemonių). Tuo tarpu ieškovo gyvenimo sąlygos yra pakankamai geros. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, V. I. palankesnė aplinka augti ir būti prižiūrimam jo tėvo, ieškovo, namuose (b. l. 172-175). Iš Waverley excursions (Guernsey) LTD Jūrininko įdarbinimo sutarties matyti, kad nuo 2014-05-16 iki 2014-10-20 atsakovė priimta dirbti į minėtą bendrovę laivo stiuardese (b. l. 181-182). UAB „Tavo Psichologas“ 2014-05-09 psichologo konsultavimo – vertinimo išvada kaip įrodymas byloje nevertintinas, nes prie išvados nepateikti duomenys, kad išvadą pateikė asmuo, turintis psichologo išsilavinimą ir galintis teikti tokias išvadas (b. l. 131-133)

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Teismas, spręsdamas ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, aiškinasi ir nustato šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras.

Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (LR CK 3.174 str. 2 d.). CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeS. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S.,bylos Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Šioje byloje nustatyta, kad nutraukiant šalių santuoką 2008 m. sausio 24 d. vaiko, kuris tuo metu buvo aštuonerių metų amžiaus, gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į šalių susitarimą.

Nustatyta, kad ieškovo faktinę šeimą sudaro jis pats, jo sutuoktinė, pastarosios vaikas iš pirmos santuokos ir bendras ieškovo su sutuoktine susilauktas kūdikis. Ieškovo šeima gyvena moderniame dviejų aukštų, nuosavame name su 12 arų kiemu. Namas pilnai įrengtas, antrame aukšte įrengti vaikų kambariai ir tėvų miegamasis su vonia ir tualetu, vaikams skirta atskira vonia su tualetu. Yra kambarys, skirtas sūnui V.. Ieškovas dirba užsienyje nustatytu grafiku: 28 dienas dirba užsienyje, 28 dienas atostogauja Lietuvoje. Ieškovas teikia priteistą 900,00 Lt išlaikymą kas mėnesį sūnui, teikia po 100,00 Lt vaiko papildomoms išlaidoms. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, mokymosi įstaigos, kuriose mokosi (mokėsi) V., ieškovą charakterizuoja, kaip atsakingą tėvą, besidominantį vaiko pasiekimais, norintį bendrauti su vaiku, besirūpinantį jo lavinimu. Ieškovas lanko vaiko mokyklas, bendrauja su socialiniais darbuotojais. Duomenų apie tai, kad ieškovas veiktų priešingai vaiko interesams, byloje nėra, nepateikta. Byloje nėra duomenų apie ieškovo baustumą administracine tvarka ir teistumą, tokių duomenų nenustatyta ir patikrinus LITEKO duomenų bazėje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus paaiškinimais, ieškovas ne tik išlaiko savo gyvenamąjį būstą, bet moka ir kredito įmokas už butą, kuriame gyvena atsakovė su sūnumi V..

Nustatyta, kad atsakovės faktinę šeimą sudaro ji pati bei sūnus V.. Atsakovės teigimu, kartu su minėtais asmenimis gyvena ir jos draugas, vardu Samuelis. Nustatyta, kad minėti asmenys gyvena trijų kambarių su holu bute, kuriame taip pat laikomi trys šunys, iš kurių du yra pakankamai dideli. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-05-29 išvados dėl V. I. gyvenimo sąlygų matyti, kad butas yra aprūpintas visa reikalinga buitine technika ir baldais, tačiau butas nėra tvarkingas. Vaikas miega nešvarioje lovoje, kurioje be jo miega šuo. Nustatyta, kad atsakovė neišmokė vaiko elementariausių higienos įgūdžių, t.y. praustis iš ryto ir vakare, valytis dantis, maudytis po dušu. Atsakovė nesirūpina savo sūnumi, jo sveikata, neruošia namuose maisto, negamina pusryčių, nesistengia formuoti higienos įgūdžių, stengiasi vaiką atriboti nuo tėvo, senelių ir kitų giminaičių (b. l. 172-175). Atsakovė eilę kartų yra bausta už kelio eismų taisyklių pažeidimus, taip pat už viešosios tvarkos pažeidimus bei tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Atsakovė yra teista pagal LR BK 227 str. 4 d. už bandymą papirkti policijos pareigūnus. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti duomenys, kad bendraujant su atsakove, pastebėta, jog atsakovė buvo neadekvati, apsvaigusi galimai nuo narkotinių medžiagų, tačiau ši aplinkybė laikytina neįrodyta (CPK 178 str.). Byloje yra duomenų, kad atsakovė dirba tik laikino pobūdžio darbus, todėl jos pajamos nelaikytinos pastoviomis, sprendžiant klausimą dėl atsakovės materialinės padėties. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė gyvena bute, už kurį kredito įmokas moka ieškovas, o atsakovė nesiima priemonių net išlaikyti turimo būsto. Jos skolos už komunalinius patarnavimus siekia beveik 15000,00 Lt. 2013-10-21 atsakovė yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl nepakankamos vaiko priežiūros (b.l. 29, 30). Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė neskatino vaiko ir tėvo (ieškovo) bei kitų artimų giminaičių bendravimo, jį ribojo, manipuliuodama nepilnamečiu vaiku.

Atsakovės veiksmai, trukdant ieškovui bendrauti su sūnumi ir jį auklėti, turi įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Taigi visi šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė, įgyvendina savo kaip motinos teises priešingai vaiko interesams – neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Be to visuma surinktų ir teisiškai įvertintų aplinkybių leidžia konstatuoti, jog atsakovės gyvenimo būdas tiesiogiai neigiamai įtakoja nepilnametį vaiką, jo socialinį ir psichologinį vystymąsi, pasaulėžiūrą. Pažymėtina tiesioginė atsakovės įtaka vaiko įgūdžių, psichikos formavimuisi: atsakovė netvarko buto (šią aplinkybę patvirtina tiek liudytojos G. I. ir M. P., tiek nepilnametis vaikas, kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad su močiute M. P. tvarkė namus ir išnešė 6 maišus šiukšlių), neauklėja ir neprižiūri savo nepilnamečio vaiko, kad jis ruoštų pamokas, laiku eitų miegoti, laiku atsikeltų ir išeitų į mokyklą, pati yra bausta administracinėmis nuobaudomis, teista už bandymą papirkti policijos pareigūnus, tačiau šio savo poelgio savikritiškai nevertina, jos elgesys teismo posėdžio metu – nuolatinis teismo posėdžio tvarkos nesilaikymas, trukdymas byloje dalyvaujantiems asmenims duoti teismui paaiškinimus dėl kurio atsakovė buvo pašalinta iš teismo posėdžių salės patvirtina, kad atsakovė nesilaiko visuomenėje nustatytų tinkamų elgesio taisyklių, jos jai nėra priimtinos tokiu būdu savo elgesiu darydama neigiamą įtaką savo nepilnamečiui vaikui. Teismas atsižvelgia ir į 2011-01-07 atsakovės Klaipėdos m.2 PK rašytą pareiškimą, kurioje atsakovė pranešė apie smurtą prieš nepilnametį vaiką, kurį panaudojo jos draugas S. W., atsakovė savo ranka rašytame pareiškime nurodė, kad dėl šio asmens vartojamo smurto, policija buvo kviečiama ir anksčiau (b.l. 171). Atsakovės elgesys kai ji iš ieškovo namų 1 val. nakties išsivežė nepilnametį vaiką – niekam apie tai nepranešusi, o vėliau kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl poveikio priemonių ieškovui taikymo(b.l.65), be to, buvo išvykusi ir palikusi vaiką vieną niekam apie tai nepranešusi – atsakovę charakterizuoja neigiamai kaip darančią žalą nepilnamečiui vaikui. Taip pat atsakovė nesistengia išlaikyti gyvenamojo būsto (nesiima priemonių skoloms sumažinti), iš esmės išsilaiko iš ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui, yra priešiškai nusiteikusi ieškovo atžvilgiu, manipuliuoja vaiku, jį nuteikinėja prieš ieškovą ir jo sutuoktinę. To pasekoje, vaikas nesugeba savimi tinkamai pasirūpinti, neišmokytas elementariausių higienos įgūdžių, t.y. praustis iš ryto ir vakare, valytis dantis, maudytis po dušu, nesistengia mokytis, be pateisinamos priežasties praleidinėja pamokas.

Pokalbio su nepilnamečiu vaiku teismo posėdžio metu nustatyta, kad vaikas nori likti gyventi su motina, yra pripratęs prie nusistovėjusios gyvenimo tvarkos, nenori gyventi su tėvu ir jo nauja šeima. Suprantama, kad ieškovo ir atsakovės vaikas, kaip ir kiekvienas vaikas, nenori, kad būtų pakeista jo nusistovėjusi gyvenimo tvarka, jam gali tekti daugiau laiko praleisti ruošiant pamokas, laikantis tinkamo mokslo ir poilsio rėžimo. V. įpratęs savo laisvalaikį leisti taip, kaip to nori jis: iki paryčių žaisti kompiuteriu, miegoti tol, kol išsimiegos. Jam neturi jokios reikšmės jį supanti aplinka gyvenamajame būste: gali gyventi su trimis šunimis, iš kurių du yra pakankamai dideli, gali miegoti nešvarioje lovoje, kvėpuoti rūkalais. Minėtos aplinkybės pagrindžia, kad vaikas neturi pakankamai socialinių įgūdžių, atsakomybės jausmo, neišmokytas elementariausių higienos įgūdžių, vaikas nėra auklėjamas, motinos mokomas išsisukinėti, kalbėti netiesą (neigė buvęs pas tėvą namuose išvykus mamai, teigė, kad nereikia eiti į mokyklą nors atostogos nebuvo prasidėjusios). V. yra keturiolika metų, jis yra sulaukęs tokio amžiaus, kuomet jaučiasi galintis pats spręsti kaip ir su kuo jam gyventi, kaip elgtis kasdieniame gyvenime. Tačiau nustatytų aplinkybių visumą pagrindžia, kad jis nėra pajėgus gyventi savarankiškai, yra priklausomas nuo jį supančios aplinkos. Jo neigiamas nusistatymas prieš tėvą sietinas su atsakovės požiūriu į ieškovą kai jis sukūrė kitą šeimą, todėl darytina išvadą, kad šis požiūris yra įtakotas atsakovės. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė vaiko akivaizdoje elgiasi priešiškai vaiko tėvo atžvilgiu, taip pat visų kitų asmenų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu bando tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti vaiką. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek liudytojos – nepilnamečio vaiko močiutės - patvirtino, kad atsakovė naudoja vaiką kaip priemonę tiek iš ieškovo, tiek iš vaiko močiučių gauti pinigų mainais už galimybę bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Galimybė bendrauti su nepilnamečiu vaiku sudaroma, kai atsakovė pati išvyksta į užsienį.

Ieškovas nepažeidinėja teisinės tvarkos, geba tvarkyti ne tik savo, bet ir vaiko motinos finansinius klausimus (moka kredito įmokas už atsakovės butą, papildomai skiria pinigines lėšas vaikui ir pan.), yra vedęs, kartu su sutuoktine augina pastarosios vaiką ir vieną bendrą vaiką. Ieškovas rūpinasi vaiko gyvenimu, jo pasiekimais mokykloje ir už jos ribų. Tiek ieškovo, tiek atsakovės motinos pripažįsta, kad vaikui geriau gyventi su tėvu. Minėtos nuomonės laikosi ir vaiko interesais veikiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, į vaiko V. norą likti su motina, neatsižvelgia, nes toks vaiko noras aiškiai prieštarauja jo interesams.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus, darytina išvada, kad faktinės aplinkybės, kuriomis vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, yra iš esmės pasikeitusios – atsakovė įgyvendina savo kaip motinos teises priešingai vaiko interesams – neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų, riboja vaiko galimybę bendrauti su artimais giminaičiais (močiutėmis), nesirūpina sūnaus auklėjimu, nemoko elementariausių higienos įgūdžių, atsakovės elgesys neigiamai įtakoja nepilnametį vaiką, jo socialinį ir psichologinį vystymąsi, pasaulėžiūrą, todėl darytina išvada, kad ieškovas, kaip vaiko tėvas, galėtų užtikrinti palankesnes sąlygas nepilnamečiui vaikui V. augti, vystytis ir lavintis (CK 3.170 str. 2-3 d.). Nagrinėjamu atveju, V. augant su tėvu ir dažnai bendraujant su motina, vaiko teisės bendrauti su abiem jo tėvais ir teisės į šeimos ryšių išsaugojimą įgyvendinimas būtų labiau užtikrintas (CK 3.175 str. 2 d., CPK 185 str.).

Atsižvelgus į byloje dalyvaujančių institucijų išvadas, vaiko giminaičių (močiučių) išdėstytas pozicijas ir paaiškinimus, taip pat visas kitas nustatytas ir įvertintas aplinkybes, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl sūnaus V. gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo, tėvu, yra tenkintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-24 sprendimas, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pakeistini. Nepilnamečio vaiko V. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu I. I..

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-457-323/2011 patvirtinta ieškovo I. I. ir atsakovės V. I. taikos sutartis. Pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-1130-460/2008 ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Nustatyta ieškovo I. I. bendravimo su sūnumi V. I. tvarka (prijungtos c. b. Nr. N2-457-323/2011, l. 52-53). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas – vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-28 nutartis dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pakeistina. Nesant pareikšto reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išsamiau dėl atsakovės bendravimo su vaiku V. tvarkos nustatymo nepasisakytina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1130-460/2008 ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus V. I. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. I., o ieškovas sūnaus V. I. išlaikymui įsipareigojo mokėti po 900 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas – vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-24 sprendimas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymo ir šio išlaikymo naudojimo, pakeistini. Išlaikymas nepilnamečiui V. I. priteistinas iš atsakovės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Ieškovas prašo priteisti sūnaus V. išlaikymui iš atsakovės 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės. Tačiau ieškovas nenurodė vieno mėnesio išlaidų, tenkančių nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Kaip minėta, atsakovas mokėjo sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 900,00 Lt, be to, papildomai skirdavo kas mėnesį sūnaus išlaikymui po 100,00 Lt, iš viso ieškovas sūnaus išlaikymui teikė kas mėnesį po 1000,00 Lt. Duomenų apie atsakovės sūnui teiktą išlaikymą, byloje nėra. Ieškovo bei atsakovės močiutės paaiškinimais, atsakovė naudojosi ieškovo sūnui teikiamu išlaikymu savo reikmėms. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį minėtą aplinkybę ginčijo, nurodė, jog dirba ir sugeba save išlaikyti pati. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ilgą laiką (maždaug nuo 2011-06-01 iki 2014-05-16) buvo bedarbė arba dirbo laikino pobūdžio darbus, nuolatinių pajamų neturėjo. Šioje byloje klausimas dėl atsakovės išlaikymo nėra sprendžiamas. Tačiau nustatytos aplinkybės apie atsakovės įdarbinimus ir gautas pajamas turi įtakos sprendžiant klausimą dėl atsakovės turėtų išlaidų vaiko išlaikymui. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog atsakovė savo išlaidų sūnaus išlaikymui neturėjo.

Byloje nėra nustatytos aplinkybės, liudijančios specialius vaiko poreikius. Nustatyta, kad vaikas lanko mokyklą, sporto treniruotes. Įrodymų apie reikalingas lėšas sporto treniruotėms byloje nepateikta. Bylos duomenimis, mokyklinius reikmenis vaikui nuperka ieškovas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju vaiko V. išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma yra 1000,00 Lt. Laikytina, kad tokio dydžio priteistina suma yra pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui.

Lyginant šalių finansinę padėtį byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė šiuo metu dirba, abu turi nekilnojamojo turto. Teismas pripažįsta, kad remiantis bylos duomenimis, ieškovo turtinė padėtis yra geresnė: jis turi nuosavą dviejų aukštų modernų namą su 12 arų ploto žemės sklypu, turi nuolatinį darbą. Tuo tarpu atsakovė turi trijų kambarių su holu butą daugiabučiame name, be to, ji dirba pagal terminuotą darbo sutartį (nuo 2014-05-16 iki 2014-10-20). Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad be vaikui V. teikiamo išlaikymo, ieškovas taip pat prisideda prie savo sutuoktinės vaiko išlaikymo, bei išlaiko bendrą su sutuoktine vaiką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju, abi šalys turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko V. išlaikymo, t.y. kiekviena iš bylos šalių turėtų skirti po 500,00 Lt kas mėnesį vaiko V. išlaikymui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys minėto dydžio išlaikymą skirti turi pakankamai galimybių.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš atsakovės jos sūnaus V. išlaikymui priteistina po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją į infliaciją, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas lėšas tvarko uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos jos turėtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui, sumokėjo 144,30 Lt žyminį mokestį (b. l. 6). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje yra iškelti du reikalavimai (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) ir išlaikymo vaikui priteisimo), už vieną iš kurių (dėl išlaikymo vaikui priteisimo) ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas, laikytina, kad ieškovas sumokėjo 144,30 Lt žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo). Kadangi, minėtas ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas 144,30 Lt žyminis mokestis. Taip pat iš atsakovės ieškovui priteistinos 0,79 Lt dydžio išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio priėmimo mokesčiu (b. l. 6).

Kaip minėta, ieškovas už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo nuo žyminio mokesčio atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, atsakovei tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 180,00 Lt (500,00 Lt*12mėn.*0,03). Atsižvelgiant į LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., iš atsakovės priteistinas 180,00 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovo turėtas 3000,00 Lt dydžio išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu, jo interesų atstovavimu pagal sudarytą atstovavimo sutartį (b. l. 76, 108, 109). Iš byloje esančio advokato R. G. 2014-04-24 išduoto Pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 714025 matyti, kad ieškovo sutuoktinė sumokėjo ieškovo vardu minėtam advokatui 2000,00 Lt už atstovavimą, dokumento surašymą.

LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Nustatyta, kad užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino. Ieškovas parengė pradinį ir patikslintą ieškinį (b. l. 2-5, 18-22), atstovavo ieškovą teisme ir kitose institucijose, renkant rašytinius įrodymus, susipažįstant su bylos medžiaga (b. l. 81, 94, 95, 96-97, 136, 137, 142-146 ir t.t.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, darytina išvada, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus, ypatingas pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo pernelyg didelės. Esant tokioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, kad maksimalus už ieškinį rekomenduotinas priteisti užmokesčio dydis sudaro 3000,00 Lt, vieno atstovavimo teismo posėdyje valanda – 150,00 Lt ir t.t., darytina išvada, kad 2000,00 Lt išlaidos, susijusios su advokato teisinės pagalbos teikimu, buvo būtinos ir aiškiai pagrįstos. Iš atsakovės ieškovui priteistinos pastarojo patirtos 2000,00 Lt išlaidos, susijusios su advokato teisinės pagalbos teikimu.

Byloje yra pateiktas advokato R. G. kontoros teisininkės J. J. išduotas Pinigų priėmimo kvitas, liudijantis, jog ieškovas minėtai teisininkei sumokėjo 1000,00 Lt už konsultacijas, dokumentų rengimą (b. l. 109). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie advokato R. G. kontoros teisininkės parengtus dokumentus. Savo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui, advokatas R. G. taip pat nenurodo, kokius dokumentus rengė ir kokias konsultacijas teikė jo kontoros teisininkė. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta nei vieno dokumento, kurį, kaip parengusį, būtų pasirašiusi advokato R. G. kontoros teisininkė. Byloje yra advokato R. G., jo kontoros teisininkės ir ieškovo pasirašyta 2014-02-11 atstovavimo sutartis, kuria minėtam advokatui ir jo kontoros teisininkei pavedama atstovauti ieškovo interesus, bei kurioje yra išvardintos atstovų įgalinimų apimtys. Tačiau ir minėtoje sutartyje nėra jokių duomenų, apie advokato R. G. kontoros teisininkės ruošiamus, rengtinus dokumentus bei teiktinas konsultacijas, jų pobūdį. Nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių advokato R. G. kontoros teisininkės parengtus dokumentus ir teiktas konsultacijas, teismas ieškovo patirtas 1000,00 Lt išlaidas, sumokėtas advokato R. G. kontoros teisininkei už konsultacijas, dokumentų rengimą, nelaiko pagrįstomis ir būtinomis. Esant tokioms aplinkybėms, prieš tai nurodytos 1000,00 Lt išlaidos ieškovui iš atsakovės nepriteistinos.

Viso ieškovui iš atsakovės priteistina 2145,09 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė 8,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovės, nes bendra išieškotino žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma viršija minimalią priteistiną sumą (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2014 m. balandžio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliktinos galioti iki teismo sprendimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-24 sprendimą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-28 nutartį dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pakeisti:

Nepilnamečio vaiko V. I., gim. 2000-06-17, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui V. I., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki V. I. pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus V. I. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 2145,09 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt penkis Lt 09 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui I. I., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 180,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt Lt 00 ct) žyminį mokestį ir 8,25 Lt (aštuonis Lt 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

2014 m. balandžio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis