Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, antstolė B. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė B. T., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0005/10/02486duomenimis nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-69-108/2010 dėl 4691,84 Eur turtinės žalos išieškojimo iš solidaraus skolininko T. K. išieškotojo UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (vykd. b. l. 4). Antstolės nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija turi mokėtinų lėšų T. K., 2015-05-28 patvarkymu areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. S-15018351 areštavo skolininkui T. K. priklausančias pinigines lėšas bei būsimas išmokas bei įpareigojo lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą neviršijant 4691,84 Eur sumos (vykd. b. l. 36-37). Antstolė 2015-07-20 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-15024598 išieškotą 2000,00 Eur sumą paskirstė: išieškotojui UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ 1620,00 Eur skolos, vykdymo išlaidas antstoliui – 99,99 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 100,01 Eur papildomų vykdymo išlaidų, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje, 180,00 Eur atlygį antstoliui (vykd. b. l. 60).

Pareiškėjas skundžia antstolės 2015-07-20 patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. S- 15024598 ir prašo paskirstyti jam priteistą 2000,00 Eur sumą sumokant antstoliui G. J. 110,00 Eur skolą, 30 procentų nuo likusios priteistos sumos pervedant pareiškėjo mamai V. K. šeimos išlaikymui, padengiant vykdymo išlaidas antstolei B. T., o likusią sumą pervedant UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra viresveikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos (CPK 739 straipsnis). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-05-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2028-257/2015 pareiškėjui T. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteista 2000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2015-06-22 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pervedė 2000,00 Eur į antstolės B. T. depozitinę sąskaitą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad minėtos piniginės lėšos skolininkui priteistos kaip neturtinės žalos atlyginimas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, darytina išvada, kad antstolė išieškojimą į nurodytas pinigines lėšas nukreipė pagrįstai, nepažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsniu išieškota suma, visų pirma, turėjo būti skirta apmokėti jo skolą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, kadangi ji yra pirmesnės eilės išieškotoja. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje reglamentuota išieškotojų reikalavimų patenkinimo eilė, pagal kurią pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių; trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai (CPK 754 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) kitoms su vykdymu susijusioms išlaidoms; 4) išieškotojams kodekso 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 753 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktai). Bylos duomenimis nustatyta, kad B. T. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-69-108/2010 dėl 4691,84 Eur turtinės žalos išieškojimo iš solidaraus skolininko T. K. išieškotojo UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-98-108/2014 konstatavo, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa patyrė 15,96 Eur (55,09 Lt) nukentėjusiojo gydymo išlaidų, todėl civilinį ieškinį tenkino ir priteisė Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 15,96 Eur (55,09 Lt) žalos atlyginimą iš T. K. Skolininkas nurodo, kad išieškojimą dėl 15,96 Eur (55,09 Lt) žalos atlyginimo išieškotojo Klaipėdos teritorinė ligonių kasos naudai vykdo antstolis G. J. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į tai, kad žalos atlyginimas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš pareiškėjo T. K. priteistas dėl patirtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų, darytina išvada, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa yra laikytina trečios eilės išieškotoju. Teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nenumatyta įpareigojimas antstoliui iš skolininko išieškotas sumas pervesti kitam antstoliui. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog išieškota suma, visų pirma, turėjo būti skirta apmokėti jo skolą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, vertintina kaip nepagrįsta

Pareiškėjas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnį 30 procentų nuo jam priteistos sumos turi būti pervesta jo mamai V. K. šeimos išlaikymui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje reglamentuotas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skolininkui išlaikant nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių: 1) grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje; 2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas; 3) mokinių, studentų stipendijų; 4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę; 5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose; 6) dividendų; 7) pensijų (CPK 737 straipsnis). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-05-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2028-257/2015 priteista 2000,00 Eur suma yra priteista kaip neturtinės žalos atlyginimas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, todėl nėra laikytina pareiškėjo darbo užmokesčiu ar jam prilygintomis pajamomis. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis išlaiko savo šeimos narius. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas 30 procentų nuo jam priteistos sumos pervesti jo mamai V. K. šeimos išlaikymui, vertintinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nesutinka su antstolės apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, kadangi jos vertintinos kaip per didelės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007). Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti;2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka, pagal kurią išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu, kuris su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais išsiunčiamas skolininkui. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės 2015-07-20 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-15024583 nustatė, kad vykdomojoje byloje yra patirta 380,00 Eur vykdymo išlaidų, kurias sudaro 99,99 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 83,60 Eur papildomų vykdymo išlaidų, 180,00 Eur atlygis antstoliui, 15,97 Eur kitų išlaidų, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims (vykd. b. l. 58).Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte numatyta, kad kai išieškotina suma yra nuo 4344,30 Eur iki 8688,60 Eur būtinosios vykdymo išlaidos yra 99,99 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą – 10 proc. nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 521,32 Eur. Jeigu buvo išieškota mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, atlygis antstoliui apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai pagal formulę (Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punktas). Apskaičiuota vykdymo išlaidų suma apvalinama iki sveikojo skaičiaus šia tvarka: gauto skaičiaus dalis nuo 0,01 iki 0,49 atmetama, o nuo 0,50 iki 0,99 apvalinama iki vieneto (Sprendimų vykdymo instrukcijos 64 punktas). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, įvertinus 2015-07-20 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-15024583 paskaičiuotas vykdymo išlaidas, teismas daro išvadą, kad vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/02486 vykdymo išlaidos paskaičiuotos tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/10/02486grąžinti antstolei B. T.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.