Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos dėl teisinių padarinių taikymo pareiškėjo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame skunde paaiškina, jog dėl neteisėto atleidimo iš darbo jis patyrė ne tik didelę turtinę žalą, nes jam gali būti kompensuotas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ne ilgiau kaip už vienerius metus, nors bylinėjimasis su darbdaviu užsitęsė ne dėl jo kaltės, tačiau ir didelę neturtinę žalą, kuri, kaip teigia pareiškėjas, pasireiškė tuo, jog jis, būdamas ilgamečiu, visame rajone žinomas aplinkos apsaugos pareigūnu ir gamtosaugininku, daug kartų apdovanotas ir skatintas už nepriekaištingą tarnybą šalies ir rajoninio masto premijomis ir padėkomis, pastaraisiais metais patyrė darbdavio mobingą, pasireiškusį, anot pareiškėjo, niekuo nepagrįstomis tarnybinėmis nuobaudomis ir atleidimu iš pareigų, apie jam skirtas nuobaudas ir tariamai neteisėtus veiksmus ne kartą rašė šalies ir rajono spauda, tuo menkindama jo reputaciją, garbę ir orumą, dėl ko pareiškėjas jautė įtampą, stresą, nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas kolegų, draugų, artimųjų ir rajono bendruomenės akyse.

Pažymi, jog esant teisinės situacijos neapibrėžtumui po apskųsto VAAT 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo priėmimo, pareiškėjas 2022 m. gruodžio 21 d. parašė alternatyvų prašymą Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriui G. K. dėl apmokėjimo už priverstinę pravaikštą, grąžinimo į ankstesnes pareigas arba neturtinės žalos atlyginimo bei kompensacijos už ilgalaikius darbo metus. Nurodo, jog direktoriaus kvietimu pareiškėjas nuvyko į Departamentą ir susitiko su direktoriumi, kuris pokalbio metu pasiūlė jam pasirašyti taikos susitarimą dėl nedidelės dalies patirtų nuostolių kompensavimo ir pasiūlė grįžti į ankstesnes pareigas, pareikšdamas, jog sekančią darbo dieną pareiškėjas vėl bus atleistas iš pareigų. Priduria, jog direktorius 2023 m. sausio 9 d. taip pat priėmė ir įsakymą dėl pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas nuo 2023 m. sausio 12 d., reikalaudamas minėtą dieną atvykti į darbą. Pareiškėjo teigimu, esant tokioms aplinkybėms, jis negali prašyti grąžinti jį į ankstesnes pareigas, kadangi jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei nesutikdamas su pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytais argumentais, jog gražinus pareiškėją į pareigas, jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, o taip pat dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, prašo teismo šiose dalyse pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisinių pasekmių taikymo pareiškėjo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu. Pareiškėjas kelia reikalavimus: ) negrąžinti jo į ankstesnes pareigas dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; 2) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; 3) priteisti dėl neteisėto atleidimo patirtą 3000 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių kompensaciją.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės.

Departamento direktorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašas) 17.1 papunkčiu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. Dl-277 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo“, 16.6 papunkčiu ir atsižvelgdama į Komisijos Motyvuotą išvadą, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2020 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. LAA17-54(20) „Dėl sutikimo skilti tarnybinę nuobaudą“ ir į tai, kad Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-1027 „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“ Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiajam specialistui V. B. paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas, 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymo „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“ Nr. ADP1-529 (toliau – ir Įsakymas) 1 punktu pripažino, kad Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. B. padarė tarnybinį nusižengimą – 2020 m. balandžio 3 d. jam priskirtą tarnybinę transporto priemonę „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo asmeninėms reikmėms vykti į (duomenys neskelbtini), bei, būdamas pareigūnu, vilkėdamas uniformą ir žinodamas, kad įvykio vietoje daroma nusikalstama veika ir įvykdytas administracinis nusižengimas, nesiėmė teisės aktuose nustatytų priemonių (nustatyti, nutraukti, pranešti) bei tokiu savo veikimu (naudojant tarnybinę transporto priemonę) ir neveikimu (nesiimant veiksmų) piktnaudžiavo tarnyba, pažemino pareigūno vardą ir Departamento autoritetą, sumenkino Departamento, kaip už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atsakingos institucijos, vardą visuomenėje ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5, ir 9 punktų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio I dalies 6 punkto, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto, Etikos taisyklių 5.2. 5.5. 5.9, 5.23 papunkčių, Tarnybinių automobilių taisyklių 4 ir 16 punktų reikalavimus. Įsakymo 2 punktu pareiškėjui už šio įsakymo l punkte nurodytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų 2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1439-860/2022 patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. ADP1-1027 „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“ bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1319-821/2023 patenkino iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeitė - panaikino sprendimo dalį, kuria teismas nustatęs, jog pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, neišsprendė neteisėto pareiškėjo atleidimo iš pareigų padarinių klausimo, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas byloje įpareigotas išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatyti teisiniai padariniai, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu. Pagal VTĮ 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Tokiais atvejais sistemiškai su VTĮ taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes, reglamentuojančios Darbo kodekso nuostatos (žr., pvz., LVAT 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017, išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. A-3008-662/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai teismas nustato, jog valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, tai kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą, atsižvelgiant į tai, kuris iš Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų valstybės tarnautojo teisių gynimo būdų konkrečiu atveju taikomas, privalo priteisti jam įstatymo nurodytas išmokas, nepaisant to, yra pareikštas toks prašymas ar ne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3147/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017).

Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą; taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Nagrinėjamos bylos kontekste aiškinant Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, darytina išvada, kad joje įtvirtintos trys alternatyvios sąlygos, kurias nustatęs darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas (nagrinėjamu atveju – teismas) priima sprendimą negrąžinti darbuotojo į darbą, t. y. kai nustato, kad: 1) darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių; arba 2) grąžinus į darbą, darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; arba 3) darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys. Teismas pagrindinio pažeistų teisių atkūrimo būdo – grąžinimo į ankstesnes pareigas – negali taikyti nustatęs bent vieną iš šių alternatyvių sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019).

Ginčo atveju pareiškėjas prašo taikyti Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, teigdamas, kad grąžinus į darbą, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

Iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad pareiškėjui Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. ADP1-529 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Minėta tarnybinė nuobauda buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-483-811/2022. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-1027 „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“ pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kuri panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 22 d. sprendimu administracinėje byloje NR. eI3-1439-860/2022. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-1082 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2009-789/2020.

Kaip paaiškino pareiškėjas, susitikimo su Departamento direktoriumi metu pareiškėjui buvo pasakyta, kad jis bus grąžinamas į darbą, bet sekančią dieną bus atleistas.

Atsakovo argumentai, kad jis neprieštarauja, jog pareiškėjas būtų grąžintas į darbą, tačiau jis būtų atleistas, nes neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų vertintini kritiškai.

Atsakovas savo poziciją grindžia Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-116-547/2022. Pažymėtina, kad minėtu nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas padaręs nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą. Tuo tarpu pagal VTĮ 4 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą; 2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą; 3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą; 4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas. Ginčo atveju pareiškėjo atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, jog yra pagrindas pareiškėjo pažeistas teises ginti alternatyviu būdu. Faktinė situacija patvirtina, kad grąžinus pareiškėją į buvusią darbovietę bei pareigas, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Todėl vertinant šioje byloje susiklosčiusią situaciją ir siekiant, kad teismo sprendimu būtų užtikrinta pareiškėjo teisių apsauga bei įvykdytas socialinis teisingumas, šiuo atveju pareiškėjo teisės gintinos ne jį grąžinant į buvusias pareigas, bet DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytu alternatyviu pažeistų teisių gynimo būdu.

Kaip jau minėta, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad darbdaviui, neteisėtai atleidusiam darbuotoją iš darbo, yra taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai, inter alia (be kita ko), DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną.

Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį pareiškėjui taip pat priteistina šešių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.

Pareiškėjas prašo priteisti jam padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 3000 Eur suma, kurią kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų. Nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos jis patyrė dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., LAT 2006-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Vadovaujantis LVAT praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (žr., pvz., LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visumą aplinkybių, nėra duomenų, kad pareiškėjas dvasiškai neišgyveno, realiai nepajautė emocinės būsenos pablogėjimo, kuri tikrai tęsėsi ne vieną dieną, ir visa tai buvo juntama bei apčiuopiama, t. y. įvardijamo pobūdžio skriauda nebuvo vienkartinė ar momentinė. Priešingai teigti ir tvirtinti, kad asmuo, kuriam skiriama tarnybinė nuobauda, sukelianti tęstines teisines pasekmes, yra visiškai emociškai abejingas ir dėl to neišgyvena bei neieško dvasinės paramos, būtų nepagrįsta. Teismas pripažįsta, kad atleidimas iš pareigų sukėlė pareiškėjui stresą, neigiamas emocijas, išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjui priteistina 500 Eur neturtinė žala.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjo skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas patyrė šias išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti: 480 Eur apeliaciniame procese, 900 Eur už patikslinto skundo parengimą bei 120 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Iš viso 1500 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos, racionalios ir būtinos bei atitinka teisės aktuose nustatytus dydžius (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnis ir kt.). Tad būtent tokio dydžio (1500 Eur) bylinėjimosi išlaidos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti.

Priteisti V. B. iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, šešių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį bei 500 Eur neturtinę žalą.

Priteisti pareiškėjui V. B. iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.