- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- eA-1319-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03563-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pirm.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. ADP1-529 (toliau – Įsakymas) 2 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Departamento direktoriaus Įsakymo 2 punktu, atsižvelgiant į 2020 m. liepos 24 d. įsakymu sudarytos komisijos 2020 m. rugsėjo 10 d. motyvuotą išvadą Nr. BDR-5495 (toliau – Patikrinimo išvada), jam – Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) – paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2020 m. balandžio 3 d. jam priskirtą tarnybinę transporto priemonę naudojo asmeninėms reikmėms vykti į (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. sav., bei, būdamas pareigūnu, vilkėdamas uniformą ir žinodamas, kad įvykio vietoje daroma nusikalstama veika ir įvykdytas administracinis nusižengimas, nesiėmė teisės aktuose nustatytų priemonių ir tokiu savo veikimu (naudojant tarnybinę transporto priemonę) ir neveikimu (nesiimant veiksmų) piktnaudžiavo tarnyba, pažemino pareigūno vardą ir Departamento autoritetą, sumenkino Departamento, kaip už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atsakingos institucijos, vardą visuomenėje ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 9 punktų, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Etikos taisyklės), 5.2, 5.5, 5.9, 5.23 papunkčių, Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-68 „Dėl Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių“, (toliau – Tarnybinių automobilių taisyklės) 4.16 punktų reikalavimus.
2.2. Nagrinėjamoje byloje galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, netinkamai įvertinta pati jo veika, tyrėjai netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas.
2.3. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14918-20 jam pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą – iš Varėnos r. (duomenys neskelbtini) k. esančio nesuformuoto valstybinės žemės sklypo 12 akmenų, kurių bendra vertė ne mažesnė nei 922 Eur. Pareiškėjas jau daugelį metų puošia savo sodybą iš įvairių vietų atsigabentais rieduliais. Pagal piktavalių pavyduolių skundą analogiškas ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ir 2016 m., apkaltinus jį analogiško nusikaltimo padarymu, o 2016 m. gruodžio 22 d. minėtas tyrimas nutrauktas. Minėtos bylos laukia analogiška baigtis.
2.4. Pareiškėjas buvo išsinuomojęs iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nivelsta“ vikšrinį ekskavatorių akmenų traukimui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. Atlikdamas minėtus darbus, ekskavatorininkas V. K. pažeidė miško paklotę, jam 2020 m. birželio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šis asmuo atlygino gamtai padarytą žalą. Pareiškėjas nebuvo patrauktas atsakomybėn dėl minėto nusižengimo, jokių jo sąsajų su minėtos veikos padarymu nenustatyta.
2.5. Tyrimo išvadose nurodyta aplinkybė, jog jam tiesioginis vadovas 2020 m. balandžio 3 d. jokių užduočių ir pavedimų nedavė, yra teisinga, bet ji niekaip nepagrindžia jo veiksmų, minėtą dieną su jam priskirta tarnybine transporto priemone lankantis (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. ir tikrinant informaciją apie galimai neteisėtai ardomus senus automobilius (duomenys neskelbtini) k. garažuose, neteisėtumo. Pareiškėjas savo pareigas vykdo savarankiškai, be jokių pavedimų ar nurodymų tiek darbo dienomis, tiek per išeigines, tiek ir karantino metu. Apie tai, kad jis privalo imtis priemonių nustatyti savo kompetencijos ribose galimus aplinkos apsaugos pažeidimus ir imtis priemonių jų užkirtimui kalbama ir Įsakymo 1 punkte. Analogiškai pasisakoma ir tyrimo išvados aštunto puslapio ketvirtoje pastraipoje.
2.6. Tyrimo išvadose nurodyta aplinkybė, jog pagal tarnybinio automobilio telemetrinius duomenis jis 2020 m. kovo 10 d. lankėsi UAB „Nivelsta“, niekada nebuvo inkriminuota jam, kaip galimas pažeidimas, ir loginiu aspektu niekaip nesusieta su 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinio transporto panaudojimu. Nelogiški tyrimo išvadų konstatuojamoje dalyje išdėstyti teiginiai, kad, remiantis jo paties paaiškinimu, 2020 m. balandžio 3 d. apie 8.20 val. jis atvykęs į (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., pamatęs prie kelio stovintį tralą, ekskavatorių ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. automobilį, nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar administraciniam nusižengimui. Pareiškėjas niekada nelaikė riedulių atstūmimo ekskavatoriumi iš lauko į pamiškę kokia nors neteisėta ar nusikalstama veika, nes jis siekė juos apžiūrėti, atsirinkti galimai tinkamus sodybos papuošimui ir tik po to vežti juos į sodybą. Visiškai nelogiškai atrodo tyrimo išvadų teiginiai, kad jis, neva, turėjo kontroliuoti pats save. Tyrimo metu padaryta išvada apie galimą jo nusižengimą nelogiška ir tuo aspektu, kad jis, neva, važiuodamas asmeniniais reikalais parsigabenti akmenų, būtų apsirengęs tarnybinę uniformą.
2.7. Tyrimo metu nebuvo patikrintas ir tuo pačiu paneigtas jo paaiškinimas, kad minėtą dieną jis važiavo tikrinti galimo Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimo. Tyrėjai nesiaiškino, kur ir kokiu tikslu minėtą dieną pareigūnas važiavo, kokį atstumą nuvažiavo asmeniniais tikslais, kokio dydžio žala padaryta valstybei.
2.8. Tikrintojai nebuvo nešališki, kadangi ypatingai akcentavo neigiamus duomenis, o apie ilgamečio patyrusio darbuotojo paskatinimus neužsiminė.
2.9. Patikrinimo išvadoje neminimos arba nutylimos reikšmingos aplinkybės, kad 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. AD1-1027, kuriuo jam paskirtas griežtas papeikimas, apskųstas administraciniam teismui, įsiteisėjusiu sprendimu yra panaikintas; 2019 m. lapkričio 14 d. pažymoje konstatuoti jo, neva, netinkamai atlikti patikrinimai ir jam taikytos kažkokios neįvardintos poveikio priemonės.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
3.1. 2020 m. balandžio 10 d. Departamente gautas Varėnos rajono savivaldybės administracijos skundas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. balandžio 3 d. iš (duomenys neskelbtini) k. gyventojų buvo gautas pranešimas, jog prie (duomenys neskelbtini) k. nuotekų valymo įrengimų, adresu (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. iš miško yra ištraukinėjami dideli akmenys, niokojama gamta. Varėnos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai nuvykę į vietą pastebėjo, kad pranešimas pasitvirtino, laisvoje valstybinėje žemėje prie minėtų valymo įrenginių iš miško prie kelio yra ištraukti didelių gabaritų rieduliai. Traukiant riedulius vikšrine technika, suniokota pieva, išversti arba nupjauti jauni medeliai ir krūmai. Kadangi rieduliai yra valstybinėje žemėje, jie laikytini valstybės turtu. Šalia įvykio vietos stovėjo vikšrinis ekskavatorius su UAB „Nivelsta“ emblema, taip pat šį ekskavatorių išvežti atvykęs tralas. Netoli įvykio vietos pastebėtas tarnybiniu automobiliu atvykęs Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) V. B..
3.2. 2020 m. balandžio 21 d., atlikus neplaninį patikrinimą, nustatyta, kad UAB „Nivelsta“ darbuotojui V. K. ekskavatoriumi vykdant riedulių (akmenų) ištraukimo darbus buvo sužalota miško paklotė, dėl to jam taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 282 straipsnio 2 dalį. Apklausiamas UAB „Nivelsta“ direktorius V. L. 2020 m. rugpjūčio 27 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad ekskavatorių iš jo vadovaujamos įmonės išsinuomojo pareiškėjas. Apklausiamas V. K. 2020 m. rugpjūčio 27 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad riedulių ištraukimo darbus organizavo pareiškėjas. Taip pat V. K. paaiškino, kad 2020 m. balandžio 2 d. vykdant darbus pareiškėjas buvo atvykęs pažiūrėti, kaip atliekami darbai.
3.3. Remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta informacija, pareiškėjui dėl šio įvykio 2020 m. birželio 25 d. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.
3.4. Remiantis skunde pateiktais duomenimis, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. AD1-39 patvirtinto neigiamos informacijos apie Departamento darbuotojus tikrinimo tvarkos aprašo 4.10. punktu, 2020 m. balandžio 10 d. Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriuje (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. - Imuniteto tarnyboje) buvo pradėtas neigiamos informacijos apie Departamento Alytaus valdybos pareigūną V. B. patikrinimas. Atlikus patikrinimą, 2020 m. liepos 20 d. pažymoje Departamento direktoriui pasiūlyta pradėti Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūno V. B. tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl tarnybinio transporto naudojimo asmeninėms reikmėms. Pareiškėjui pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo įteiktas 2020 m. liepos 31 d. (2020 m. liepos 30 d. pranešimas, reg. Nr. BDR-4292). 2020 m. liepos 31 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. ADP1-434 „Dėl V. B. nušalinimo nuo pareigų“ pareiškėjas nuo 2020 m. liepos 31 d. buvo nušalintas nuo užimamų pareigų. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 26 d. paaiškinime nurodė, kad jis tarnybiniu automobiliu 2020 m. balandžio 3 d. vyko į (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. sav., tačiau neigia, kad asmeniniais reikalais, teigdamas, kad minimoje gyvenvietėje tikrino informaciją apie galimai neteisėtai garažuose ardomus senus automobilius. 2020 m. rugsėjo 30 d. Departamento direktoriaus Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
3.5. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Etikos taisyklių 5.23. papunkčiu, Tarnybinių automobilių taisyklių 4, 16 punktais ir pažymėjo, kad, remiantis tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, liudytojų V. L., V. K. parodymais, Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 8 d. rašte Nr. PSD-1387-(18.4) nurodytomis aplinkybėmis, Varėnos r. sav. administracijos direktoriaus A. V. www.15min.lt portale nurodytomis aplinkybėms, akivaizdu, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 3 d. adresu (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. tarnybiniu automobiliu atvyko asmeniniais reikalais, tikslu pažiūrėti kaip atliekami jo paties iniciatyva organizuoti riedulių ištraukimo iš miško darbai. Dėl to pareiškėjas, naudodamas tarnybinį automobilį asmeninėms reikmėms, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Etikos taisyklių 5.2.3 papunktį, Tarnybinių automobilių taisyklių 4, 16 punktų reikalavimus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies l, 9 punktus.
3.6. Atsakovas nurodė Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. AD1-91 „Dėl Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. AD1-84 „Dėl Departamento darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino laikotarpiu“ 1.3.7. papunkčio pakeitimo“ 1.3.7. papunktį ir pabrėžė, kad pareiškėjas lauko sąlygomis vykdyti prevencinę veiklą galėjo tik gavęs savo tiesioginio vadovo, Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko nurodymą. 2020 m. rugpjūčio 4 d. Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko tarnybiniame pranešime Nr. BDR-4421 pažymėta, kad 2020 m. balandžio 3 d. pareiškėjas (duomenys neskelbtini) k. Varėnos r. sav., jam pavestų užduočių neturėjo.
3.7. Ecofleet sistemoje patikrinus telemetrinės automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. balandžio 3 d. 08.08 val. lankėsi (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtino ir UAB „Nivelsta“ direktorius V. L., nurodydamas, kad pareiškėjas buvo atvykęs į įmonę tarnybiniu automobiliu bei dėvėdamas tarnybinę uniformą. Tai rodo, kad pareiškėjas sistemingai naudojo tarnybinį automobilį asmeninėms reikmėms.
3.8. Atsakovas nurodė, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir pažymėjo, kad šios nuostatos reikalavimai reiškia, kad pareigūnas, jeigu jis kompetentingas tai atlikti, privalo nustatyti aplinkosaugos teisės aktų pažeidėją, bei išaiškinti pažeidimą. Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 5.6. punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas nustato administracinius nusižengimus, surašo administracinių nusižengimų protokolus. Taigi pareiškėjas pažeisdamas šių teisės aktų bei pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus tuo pačiu pažeidė ir VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
3.9. UAB „Nivelsta“ darbuotojui V. K. ekskavatoriumi atliekant riedulių ištraukimo iš miško darbus buvo pažeista miško paklotė, dėl jam taikyta administracinė atsakomybė. Tiek 2020 m. balandžio 2 d., tiek 2020 m. balandžio 3 d. pareiškėjui atvykus pažiūrėti, kaip jo užsakymu atliekami darbai, be abejonės buvo žinoma, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, kad yra daromas aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, t. y. ardoma miško paklotė, tačiau pareiškėjas ne tik nesiėmė privalomų veiksmų išaiškinti pažeidimą, o 2020 m. balandžio 3 d. atvykęs adresu (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. ir pastebėjęs Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. automobilį pasišalino iš įvykio vietos, kas neabejotinai įrodo, kad pareiškėjas puikiai suprato savo veikos neteisėtumą.
3.10. Atsakovas, vadovaudamasis Etikos taisyklių 5.2., 5.5., 5.9. papunkčiais, pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad informacija apie tai, kad pareiškėjas neteisėtai savo reikmėms naudojo tarnybinį automobilį, organizavo riedulių ištraukimo iš miško darbus, kuriuos atliekant, buvo padarytas administracinis nusižengimas, buvo paskelbta viešai, dėl to kilo pasekmės - akivaizdžiai buvo diskredituotas pareigūno vardas, sumenkinta Departamento reputacija, pakenkta tiek paties pareigūno, tiek Departamento autoritetui, dėl to buvo pažeisti aukščiau minėti Etikos taisyklių reikalavimai bei VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5, 9 punktai.
3.11. VTĮ nenumato, jog tarnybinė nuobauda įsiteisėja ir teisinę reikšmę įgyja tik teismui išnagrinėjus suinteresuoto asmens skundą ir nusprendus, kad nuobauda paskirta teisėtai. Įstatyme nenumatyta, kad apskundus paskirtą tarnybinę nuobaudą, jos galiojimas automatiškai sustabdomas ir skiriant vėlesnę nuobaudą negalima atsižvelgti į anksčiau paskirtą, neišnykusią ir nepanaikintą nuobaudą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Įsakymo 1 ir 2 punktus. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui 980 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijoje ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas (toliau – pareigūnas). Varėnos rajono savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 8 d. raštu informavo Departamentą, kad 2020 m. balandžio 3 d. iš (duomenys neskelbtini) k. gyventojų gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) kaimo nuotekų valymo įrengimų, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Varėnos r. iš miško ištraukinėjami dideli akmenys, niokojama gamta. Nuvykus į vietą, pastebėta, kad pranešimas pasitvirtino, laisvoje valstybinėje žemėje prie minėtų valymo įrenginių iš miško prie kelio ištraukti didelių gabaritų rieduliai. Traukiant riedulius, vikšrine technika suniokota pieva, išversti arba nupjauti jauni medeliai ir krūmai. Raštu atkreiptas Departamento dėmesys, kad dideli rieduliai yra vienas iš kraštovaizdžio elementų ir jų perkėlimas neabejotinai jį darko, tuo darant žalą vietos bendruomenei. Šalia įvykio vietos stovėjo vikšrinis ekskavatorius su UAB „Nivelsta“ emblema, taip pat šį ekskavatorių išvežti atvykęs tralas. Netoli įvykio vietos pastebėtas tarnybiniu automobiliu atvykęs Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) V. B.. Pokalbio su UAB „Nivelsta“ vadovu metu buvo pateikta nuomonė, kad įmonė už šiuos darbus jokios atsakomybės nesiims, nes darbus užsakė būtent šis pareigūnas, tačiau jokios sutarties sudaryta nebuvo. Raštu paprašyta atlikti tyrimą dėl minėtame rašte išdėstytų veiksmų, kurie galimai padarė žalą valstybės turtui, gamtai ir kraštovaizdžiui. Departamentas informuotas, kad dėl šio įvykio pradėtas tyrimas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė L. M. 2020 m. balandžio 15 d. Tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Departamento direktorių, siūlydama atlikti neplaninį rotacinį patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., pavedant patikrinimą ne Alytaus valdybos pareigūnams ir rezultatus nedelsiant pateikti Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui.
5.2. Pagal gautą informaciją, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. AD1-39 patvirtinto neigiamos informacijos apie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbuotojus tikrinimo tvarkos aprašo 4.10. p., Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriuje pradėtas neigiamos informacijos apie Departamento Alytaus valdybos pareigūną V. B. patikrinimas.
5.3. Departamente 2020 m. balandžio 9 d. iš Varėnos r. PK buvo gautas raštas, kad dėl analogiško Varėnos rajono savivaldybės administracijos pranešimo Varėnos r. PK yra atliekamas įvykio aplinkybių patikslinimas medžiagoje Nr. M-1-01-2142-20 dėl piktnaudžiavimo bei prašoma pranešti ar nurodytoje vietoje padaryta žala gamtai.
5.4. Departamento Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – Šalčininkų AAI) pareigūnai 2020 m. balandžio 21 d. atliko neplaninį rotacinį patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. 2020 m. balandžio 22 d. apžiūros akte Nr. TVR10-105 nurodyta, kad įvykio teritorijoje užfiksuoti ištraukti arčiau kelio rieduliai, Varėnos rajono savivaldybės atstovo teigimu visi ištraukti rieduliai palikti, išvežimo nevykdyta. Nustatyta, kad rieduliai yra valstybinėje žemėje (bendro naudojimo teritorijoje), žemės sklypas šioje vietoje nėra suformuotas, saugomų teritorijų nėra, tačiau dalis – 22,36 kv. m patenka į valstybinį mišką, esantį VĮ Valstybinės miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio teritoriją (1131 kvartalas 19 miško taksacinis sklypas). 1131 miško kvartalo valdytoja yra Nacionalinė žemės tarnyba. Siekiant nustatyti tikslų augalinio dirvožemio sluoksnio pažeistą plotą miške buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą (kaip šio miško valdytoją). 2020 m. gegužės 25 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos buvo gautas atsakymas, kad miško žemei priskirtas plotas yra 0,0033 ha.
5.5. Už pažeistą miško paklotę 2020 m. birželio 29 d. pareigūnas A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą ROIK 20118017654 V. K. pagal ANK 282 straipsnio 2 dalį, kadangi pagal UAB „Nivelsta“ direktoriaus paaiškinimą V. K. dirbdamas ekskavatoriumi teritorijoje, esančioje šalia žemės sklypo atliko riedulių (akmenų) traukimo darbus, kurių metu buvo pažeista 33 kv. m miško paklotės. Minėtas pilietis atlygino gamtai padarytą žalą iki protokolo surašymo. UAB „Nivelsta“ direktorius V. L. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. balandžio 2 d. jo įmonė išnuomojo ekskavatorių privačiam asmeniui darbams atlikti minėtu adresu, dirbdamas operatorius nesuvaldė mechanizmo ir vienoje vietoje pažeidė miško paklotę, tuo padarydamas žalą aplinkai. Su ekskavatoriumi dirbo V. K..
5.6. Varėnos r. PK 2020 m. balandžio 21 d. raštu informavo Departamentą, kad Varėnos r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14918-20 dėl pasikėsinimo padaryti vagystę (BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d.). Rašte nurodyta, kad tyrimas atliekamas dėl to, kad gautas Varėnos rajono savivaldybės administracijos pranešimas apie tai, kad 2020 m. balandžio 3 d. prie (duomenys neskelbtini) kaimo nuotėkų valymo įrengimų adresu: Varėnos r., (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje iš miško ištraukti didelių gabaritų rieduliai, kuriuos pasikėsinta pagrobti. Dėl minėtos nusikalstamos veikos vyksta ikiteisminis tyrimas, pranešimas apie įtarimą V. B. neįteiktas, jis neapklaustas įtariamuoju, dėl jo procesinės padėties ikiteisminiame tyrime sprendžiamas klausimas. Varėnos r. PK 2020 m. birželio 29 d. rašte nurodyta, kad pareigūnui V. B. 2020 m. birželio 25 d. pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 22 str. 1 d. (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką) ir 178 str. 1 d. (vagystė). Parodymų nedavė.
5.7. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė L. M. 2020 m. liepos 20 d. parengė Pažymą apie atliktą patikrinimą dėl Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) V. B. veiksmų pagal skundą, reg. Nr. AD3-1265, Nr. BDR-3988 (toliau – Pažyma). Pažymoje padaryta išvada, kad pareigūnas V. B. galimai pažeidė Tarnybinių automobilių taisyklių 4 punkto reikalavimus. Taip pat pažeidė valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos nesavanaudiškumo principą, VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir Etikos taisyklių 4 punkte bei pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įpareigojantį nesinaudoti valstybės ar savivaldybės nuosavybe ne tarnybos veiklai. Pažymoje pateiktas siūlymas: 1) pradėti Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūno V. B. tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl tarnybinio transporto naudojimo asmeninėms reikmėms; 2) Pradėti Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūno V. B. tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir jį sustabdyti iki bus baigtas baudžiamasis procesas.
5.8. Departamento direktorė 2020 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. AD1-220 sudarė Komisiją galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti, kurios sudėtis pakeista 2020 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. AD1-225 (toliau – Komisija). Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė L. M. 2020 m. liepos 30 d. Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr, BDR-4292 informavo pareiškėją, kad pagal 2020 m. liepos 20 d. Pažymą 2020 m. liepos 22 d. Departamento direktorės pavedimu sudaryta komisija jo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti.
5.9. Departamento direktorės 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. ADP1-434 pareiškėjas nušalintas nuo užimamų pareigų dėl galimai padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo.
5.10. Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas E. B. 2020 m. rugpjūčio 4 d. Tarnybiniame pranešime dėl V. B. Nr. BDR-4421 nurodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) V. B. (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. sav., jam pavestų užduočių neturėjo.
Šalies argumentai
5.11. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 26 d. pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas paaiškinime teigė, kad 2020 m. balandžio 3 d. su jam priskirta tarnybine transporto priemone lankėsi (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje tarnybos reikalais ir minėtą transporto priemonės nenaudojo savo asmeninėms reikmėms. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje lankėsi tikrindamas informaciją apie galimai neteisėtai ardomus senus automobilius (duomenys neskelbtini) kaimo garažuose. Minėtus garažus stebi jau nuo metų pradžios, tačiau vis nepavyksta rasti savininko darbo vietoje, t. y. ardant senus automobilius. Galbūt neteisėta veikla vykdoma nedarbo laiku, išeiginėmis dienomis. Tačiau pagal naujas Departamento tvarkas, negali dirbti po darbo valandų, nors ir daromas pažeidimas, pažeidėjai tai žino ir tuo puikiausiai naudojasi. Išvyka į (duomenys neskelbtini) seniūniją 2020 m. balandžio 3 d. buvo teisėta, ji yra fiksuota balandžio mėnesio tarnybinio automobilio kelionės lape. Pareiškėjas paaiškinime taip pat nurodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. tik pravažiavo pro (duomenys neskelbtini) gyvenvietės valymo įrenginius, prie kelio matė stovintį tralą, ekskavatorių, bei Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. tarnybinį automobilį. Jo teigimu, išlipti iš tarnybinio automobilio nebuvo jokio reikalo. Pravažiuojant minėtu laiku pro šalia kelio stovinčią techniką jokia neteisėta veikla nebuvo vykdoma, jokio nusižengimo jis nematė, todėl ir nereikėjo imtis jokių įstatymuose nustatytų pareigų ar veiksmų. Pareiškėjas paaiškinime nesutiko, kad piktnaudžiavo tarnyba ir padarė tarnybinį nusižengimą.
5.12. Departamentas 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinę sąjungą, prašydamas pateikti pastabas bei pasiūlymus dėl motyvuotoje išvadoje siūlomos skirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos ir šios išvados teisėtumo ir pagrįstumo.
5.13. Komisija 2020 m. rugsėjo 10 d. parengė Motyvuotą išvadą dėl galimo Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) V. B. tarnybinio nusižengimo Nr. BDR-5495 (toliau – Motyvuota išvada). Motyvuotoje išvadoje Komisija siūlė: 1) pripažinti, kad Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) V. B. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat padarė kitą tarnybinį nusižengimą per paskutinius 12 mėnesių ir jam buvo pritaikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, 2020 m. balandžio 3 d. jam priskirtą tarnybinę transporto priemonę naudojo asmeninėms reikmėms, vykti į (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. 2020 m. balandžio 3 d., atvykęs į vietą, eidamas pareigas, vilkėdamas uniformą, įvykio vietoje, žinodamos, kad daroma nusikalstama veika ir įvykdytas administracinis nusižengimas, nesiėmė Įstatymuose nustatytų priemonių (nustatyti, nutraukti, pranešti) bei tokiu veikimu (naudojant tarnybinę transporto priemonę) ir neveikimu (nesiimant veiksmų) piktnaudžiavo tarnyba ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pažeidė Tarnybinių automobilių taisyklių 4, 16 punktų reikalavimus (kas yra traktuojama kaip VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimas), Etikos taisyklių 5.2, 5,5, 5,9, 5.23 punktų reikalavimus; Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies p punkto nuostatas; bei VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5, ir 9 punktus, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatas; 2) Pradėtą ir sustabdytą Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūno V. B. tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba išskirti iki bus baigtas baudžiamasis procesas; 3) skirti V. B. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
5.14. Departamento direktorė, vadovaudamasi VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašas) 17.1 papunkčiu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. Dl-277 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo“, 16.6 papunkčiu ir atsižvelgdama į Komisijos Motyvuotą išvadą, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2020 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. LAA17-54(20) „Dėl sutikimo skilti tarnybinę nuobaudą“ ir į tai, kad Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-1027 „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“ Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) V. B. paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas, 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymo „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“ Nr. ADP1-529 (toliau – Įsakymas) 1 punktu pripažino, kad Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) V. B. padarė tarnybinį nusižengimą – 2020 m. balandžio 3 d. jam priskirtą tarnybinę transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo asmeninėms reikmėms vykti į (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. sav., bei, būdamas pareigūnu, vilkėdamas uniformą ir žinodamas, kad įvykio vietoje daroma nusikalstama veika ir įvykdytas administracinis nusižengimas, nesiėmė teisės aktuose nustatytų priemonių (nustatyti, nutraukti, pranešti) bei tokiu savo veikimu (naudojant tarnybinę transporto priemonę) ir neveikimu (nesiimant veiksmų) piktnaudžiavo tarnyba, pažemino pareigūno vardą ir Departamento autoritetą, sumenkino Departamento, kaip už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atsakingos institucijos, vardą visuomenėje ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5, ir 9 punktų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio I dalies 6 punkto, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto, Etikos taisyklių 5.2. 5.5. 5.9, 5.23 papunkčių, Tarnybinių automobilių taisyklių 4 ir 16 punktų reikalavimus. Įsakymo 2 punktu pareiškėjui už šio įsakymo l punkte nurodytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų 2020 m. rugsėjo 30 d.
6. Teismas išanalizavo VTĮ 32 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 1 ir 2 dalis, 33 straipsnio 3 dalies 4 punktą, 33 straipsnio 4 dalį, 34 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
7. Teismas, susipažinęs su Motyvuotos išvados turiniu, darė išvadą, kad joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas nepagrindžia pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Kaip matyti iš tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų, atsižvelgiant į liudytojų apklausas, būtent V. B. iš UAB „Nivelsta“ buvo išsinuomojęs vikšrinį ekskavatorių akmenų traukimui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo. Tačiau, teismo vertinimo, ši aplinkybė pati savaime nepagrindžia Motyvuotos išvados teiginių, kad V. B. 2020 m. balandžio 3 d. jam priskirtą tarnybinę transporto priemonę naudojo asmeninėms reikmėms, vykdamas į (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. Motyvuotoje išvadoje nėra aiškiai atskleista ir nustatyta, kokiais konkrečiai asmeniniais tikslais buvo naudojama tarnybinė transporto priemonė 2020 m. balandžio 3 d. Teismas pažymėjo, kad nei vienas iš Departamento apklaustų liudytojų nenurodė, kad V. B. 2020 m. balandžio 3 d. turėjo atvykti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. stebėti riedulių traukimo darbus, kuriuos jis pats užsakė. Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos skundo matyti, kad pareiškėjas su tarnybiniu automobiliu buvo pastebėtas šalia ginčo vietos. Vertintina ir tai, kad atlikdamas riedulių traukimo darbus, būtent ekskavatorininkas V. K., o ne pareiškėjas, pažeidė miško paklotę, jam už tai 2020 m. birželio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pareiškėjas nebuvo patrauktas atsakomybėn dėl minėto nusižengimo, jokių jo sąsajų su minėtos veikos padarymu byloje nenustatyta.
9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad pareiškėjas nurodytu tarnybiniu automobiliu teisėtai vyko į (duomenys neskelbtini) k., patikrinti, ar garažuose nėra neteisėtai ardomi seni automobiliai, pastebėjo, kad šios pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės nebuvo patikrintos ir paneigtos objektyviais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
10. Komisija remiasi Departamento 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-84 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino laikotarpiu“, kuriuo nustatyta, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki kovo 30 d. 24 val. Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos darbas organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje: 1.1. p. interesantai aptarnaujami tik nuotoliniu būdu; 1.2. p. Administravimo departamento Personalo skyriaus darbuotojai, atsakingi už dokumentų registravimą centriniame padalinyje ir regionuose (nuo prisijungimo prie Vieningos dokumentų valdymo informacinės sistemos (toliau – VDVIS) sukonfigūravimo dirbti nuotoliniu būdu dienos) nuo 8 iki 10 val. dirba padalinių aptarnavimo vietose, o kitu laiku – nuotoliniu būdu; 1.3. p. užtikrinant būtinųjų neatidėliotinų funkcijų atlikimą, išvykimai į įvykių vietas organizuojami per Pranešimų priėmimo skyrių: 1.3.1. p. valdybų viršininkai, departamentų direktoriai teikia sąrašą pareigūnų (bei jo pakeitimus), kurie bus pasirengę darbo metu reaguoti neatidėliotinais atvejais ir užtikrinti būtinųjų inspekcinių funkcijų vykdymą (į šį sąrašą patenka visi pareigūnai, išskyrus tuos, kurie dėl ugdymo įstaigų uždarymo prižiūri mažamečius vaikus, dėl privalomo saviizoliacijos laikotarpio ar kitų objektyvių priežasčių, kurioms pritaria tiesioginis vadovas, negali vykdyti inspekcinės veiklos įvykio vietoje), Pranešimų priėmimo skyriui (toliau – PPS) (nedarbo metu įstaigoje vadovaujamasi būdravimo grafikais); 1.3.2. p. tiesiogiai PPS gaunami pranešimai darbo metu perduodami 1.3.1. papunktyje nurodytuose sąrašuose esantiems pareigūnams, kurie apie išvykimo faktą informuoja tiesioginį vadovą; 1.3.3. p. sprendimą dėl būtinų išvykimų pagal per VDVIS gaunamus pranešimus priima valdybų viršininkai, departamentų direktoriai, apie tai informuojant PPS; 1.3.4. p. Pranešimų priėmimo skyrius bei valdybų viršininkai, departamentų direktoriai į įvykių vietas siunčia pareigūnus tik išimtiniais skubaus reagavimo atvejais, kai yra reali grėsmė aplinkai; 1.3.5. p. Valdybų viršininkų, departamentų direktorių teikiamuose sąrašuose (1.3.1 punktas) nurodyti pareigūnai, kurie bus pasirengę darbo metu reaguoti neatidėliotinais atvejais ir užtikrinti būtinų funkcijų vykdymą, gali tarnybinius automobilius laikyti gyvenamosiose vietose (t. y. nuotolinės darbo vietos atlikimo vietoje); 1.3.6. p. Pranešimų priėmimo skyrius yra įpareigojamas vykdyti pareigūnų išvykimų apskaitą. Pagal Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. AD1-91 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020-03-16 įsakymo Nr. AD1-84 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino laikotarpiu“ 1.3.7. papunkčio pakeitimo“ 1.3.7. p., Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valdybų viršininkų, departamentų direktorių žodiniu sprendimu, kurie sprendimą privalo suderinti su PPS, siekiant užkardyti aplinkosaugos pažeidimus, lauko sąlygomis gali vykdyti prevencinę veiklą, laikydamiesi saugumo reikalavimų (pastebėjus pažeidimą, imamasi saugių priemonių jo užfiksavimui ir pagal galimybes įforminimui). Valdybų viršininkų, departamentų direktorių sprendimas nedelsiant perduodamas žodžiu (telefonu) tiesioginiams pareigūnų vadovams, kurie sprendimą perduoda aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams vykdymui. Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. AD1-102 buvo pakeistas 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. AD1-84 1 punktas, vietoje žodžių „nuo 2020 m. kovo 16 d. iki kovo 30 d. 24 val.“ įrašant žodžius „karantino laikotarpiui“. Motyvuotoje išvadoje, atsižvelgiant į paminėtus aktus, nurodyta, kad 2020 m. balandžio 16 d. iš Departamento PPS buvo gauta informacija, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. V. B. išvykos registre įrašytos nėra, pareigūnas apie išvykimą PPS nebuvo pranešęs.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje duomenų, jog pareiškėjas buvo supažindintas su minėtais Departamento veiklą reglamentuojančiais aktais, nėra. Antra, teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas nesilaikė aukščiau paminėtos tvarkos pranešti PPS apie išvykimą užkardyti galimą pažeidimą, nepaneigia pareiškėjo teiginių, kad jis tarnybinį automobilį naudojo teisėtai, vyko tarnybos reikalais.
12. Pagal pareigybės aprašymą, patvirtintą Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. AD1-182, Departamento Alytaus vaidybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) V. B. kontroliuoja kaip laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 9 punktą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, ne darbo metu gavęs informacijos apie daromą aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, privalo būti pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti kontrolę.
13. Pareiškėjas, remiantis kelionės lapu, 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniu automobiliu nuvažiavo 132 km. Patikrinimo metu nesiaiškinta, kokiu tikslu buvo nuvažiuotas toks atstumas, ar pareiškėjas turėjo kitų užduočių ir pavedimų.
14. Iš Motyvuotos išvados turinio taip pat nėra aišku, kokią įrodomąją reikšmę turi liudytojo V. L. parodymai, kad V. B. 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje bendrovėje lankėsi su tarnybine transporto priemone bei vilkėdamas tarnybinę uniformą, bei telemetriniai automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kuriais remiantis nustatyta, kad V. B. UAB „Nivelsta“, adresu (duomenys neskelbtini), su tarnybiniu automobiliu lankėsi 2020 m. kovo 10 d. Pažymėtina, kad pareiškėjui inkriminuojami teisės pažeidimai siejami tik su įvykiais, įvykusiais 2020 m. balandžio 3 d. Jokių duomenų, kad pareiškėjui yra inkriminuojamas pažeidimas ir dėl šių aplinkybių, byloje nėra.
15. Teismo vertinimu, nepagrįsti ir Motyvuotos išvados teiginiai, kad 2020 m. balandžio 3 d. apie 8.20 val. pareiškėjas, atvykęs į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos r., pamatęs prie kelio stovintį tralą, ekskavatorių ir Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. automobilį, nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar administraciniam nusižengimui.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjas tik važiavo pro nurodytą vietą. Tyrimo metu nesiaiškinta, ar jis iš tarnybinio automobilio galėjo matyti suardytą miško paklotę. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas, kaip aplinkosaugos pareigūnas, buvo gavęs pranešimą apie galimai daromą pažeidimą ir privalėjo jį užkardyti. Tai, kad pareiškėjas buvo užsakęs riedulių traukimo darbus, dar nereiškia, kad jis galėjo žinoti, jog galimai vykdoma/įvykdyta nusikalstama veika ar administracinis nusižengimas. Be to, jei Komisija mano, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., vyko asmeniniais tikslais ir dalyvavo darant pažeidimą, yra nelogiška teigti, kad jis privalėjo kontroliuoti savo paties veiksmus. Kaip jau minėta, jokių pareiškėjo sąsajų su ginčo vietoje konstatuotais pažeidimais byloje nenustatyta.
17. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad Motyvuotoje išvadoje nustatyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo pareiškėją padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Komisijos išvada, kad valstybės tarnautojas V. B. savo tyčiniais veiksmais pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 ir 9 punktų reikalavimus: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis VTĮ, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai, yra nepagrįsta.
18. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundas dėl 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu paskirto griežto papeikimo administracinėje byloje Nr. eI3-1439-860/2022 buvo patenkintas, panaikinant skundžiamą įsakymą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. birželio 24 d.
19. Šios aplinkybės patvirtina, kad skundžiamo Įsakymo priėmimo metu pareiškėjui 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas nebuvo galiojanti, todėl neegzistavo ir pažeidimo pakartotinumo elementas, remiantis kuriuo, pagal VTĮ 33 straipsnio 4 dalį, už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, gali būti skiriama griežčiausia nuobauda – atleidimas iš pareigų.
20. Byloje nustatyti Motyvuojamos išvados trūkumai yra esminiai, nulėmę neteisingos, neproporcingos ir nepagrįstos nuobaudos paskyrimą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Įsakymas yra priimtas remiantis Motyvuota išvada, kuri nepatvirtina skirtos tarnybinės nuobaudos teistumo ir pagrįstumo, jis taip pat negali būti pripažintas teisėtas ir pagrįsta.
Šalies argumentai
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundu prašė panaikinti tik Įsakymo 2 punktą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalį, ir pažymėjo, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.
22. Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymo 1 punktu yra pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – 2020 m. balandžio 3 d. jam priskirtą tarnybinę transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo asmeninėms reikmėms vykti į (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. sav., bei, būdamas pareigūnu, vilkėdamas uniformą ir žinodamas, kad įvykio vietoje daroma nusikalstama veika ir įvykdytas administracinis nusižengimas, nesiėmė teisės aktuose nustatytų priemonių (nustatyti, nutraukti, pranešti) bei tokiu savo veikimu (naudojant tarnybinę transporto priemonę) ir neveikimu (nesiimant veiksmų) piktnaudžiavo tarnyba, pažemino pareigūno vardą ir Departamento autoritetą, sumenkino Departamento, kaip už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atsakingos institucijos, vardą visuomenėje ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5, ir 9 punktų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio I dalies 6 punkto, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto, Etikos taisyklių 5.2. 5.5. 5.9, 5.23 papunkčių, Tarnybinių automobilių taisyklių 4 ir 16 punktų reikalavimus, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei siekdamas realiai apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, darė išvadą, kad šiuo atveju turi būti panaikintas ir Įsakymo 1 punktas.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 12 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą patikslintam skundui pateikti; 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. ADP1-529 2-ą punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau nei už vienerius metus; 4) priteisti 500 Eur neturtinę žalą dėl neteisėto atleidimo; 5) negrąžinti pareiškėjo į ankstesnes pareigas dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios darbo sąlygos; 6) priteisti pareiškėjui 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi patikslintą skundą atsisakyta priimti, praleidus ABTĮ 50 straipsnio 3 punkte nustatytą terminą.
24. Teismas, išanalizavęs ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) bei pareiškėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 980 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
26.1. Nuo 2020 m. spalio 30 d. paduoto pareiškėjo skundo įvyko visa eilė teisiškai reikšmingų faktų, kurie nebuvo žinomi skundo padavimo metu, todėl atsirado objektyvus poreikis patikslinti pareiškėjo 2020 m. spalio 30 d. teismui paduotą skundą dėl Įsakymo panaikinimo ir išsakyti pareiškėjo poziciją bylai reikšmingais aspektais.
26.2. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-415/2022), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalis, ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį.
26.3. Pareiškėjo įsitikinimu, nepatikslinus skundo ir nesuformulavus visų reikalavimų, kuriuos teismas privalo išspręsti tokio pobūdžio bylose, teismas negali teisingai išspręsti nagrinėjamos bylos. Pareiškėjui V. B. per trumpą laiką buvo nepagrįstai paskirtos 2 tarnybinės nuobaudos, galiausiai jis iš esmės be jokio pagrindo buvo atleistas iš valstybės tarnybos, paskiriant jam tokią pačią griežčiausią nuobaudą, neobjektyviai ir ydingai surašyta 2020 m. rugsėjo 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje remiamasi 2020 m. liepos 22 d. pažymoje nustatytomis aplinkybėmis, nes po 2020 m. liepos 30 d. Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo įteikimo pareiškėjui iš esmės joks patikrinimas nebuvo atliekamas, taip pat minėtoje 2020 m. rugsėjo 10 d. išvadoje nurodoma apie 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu V. B. pareikštą pastabą ir nepasisakoma, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2009-789/2020 ši nuobauda buvo panaikinta, taip pat minėtoje 2020 m. rugsėjo 10 d. išvadoje net neužsimenama apie per ilgus ir nepriekaištingus tarnybos metus V. B. gautus paskatinimus ir apdovanojimus.
26.4. Esant teisinės situacijos neapibrėžtumui po skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo priėmimo, V. B. pats dėjo pastangų ją išsiaiškinti ir 2022 m. gruodžio 21 d. parašė alternatyvinį prašymą Aplinkos apsaugos departamento direktoriui G. K. dėl apmokėjimo už priverstinę pravaikštą, grąžinimo į ankstesnes pareigas arba neturtinės žalos atlyginimo bei kompensacijos už ilgalaikius darbo metus. Direktoriaus G. K. kvietimu V. B. nuvyko į Departamentą ir susitiko su direktoriumi, kuris pokalbio metu pasiūlė V. B. pasirašyti taikos susitarimą dėl nedidelės dalies patirtų nuostolių kompensavimo ir pasiūlė grįžti į ankstesnes pareigas, pareikšdamas, jog sekančią dieną V. B. vėl bus atleistas iš pareigų. Tarsi to būtų negana, direktorius G. K. 2023 m. sausio 9 d. priėmė įsakymą dėl V. B. grąžinimo į ankstesnes pareigas nuo 2023 m. sausio 12 d., reikalaudamas minėtą dieną atvykti į darbą. Taigi, po skundžiamo teismo sprendimo susidarė paradoksali situacija, kai bylą laimėjęs darbuotojas, kurio atleidimas iš pareigų pripažintas neteisėtu, nenori grįžti į ankstesnes pareigas dėl nepalankių darbo sąlygų sudarymo, darbdavys jį verčia tai daryti, o tokį ginčą gali spręsti darbo ginčus nagrinėjantis organas, t. y. teismas. Akivaizdu, kad ginče taip darbuotojo ir darbdavio, kuris yra stipresnioji šalis, nes disponuoja dideliais materialiniais, organizaciniais, žmogiškaisiais resursais, o pats direktorius iš esmės asmeniškai niekaip neatsako už neteisėtų sprendimų priėmimo pasekmes, V. B. po skundžiamo teismo sprendimo lieka be jokių garantijų ir kompensacijų bei bus priverstas vėl ilgus metus bylinėtis, nors formaliai bylą ir laimėjo.
Atsiliepimas
27. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės skundžia ne teismo 2022 m. gruodžio 12 d sprendimą administracinėje byloje Nr. eB-483-811/2022, o teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo patikslintą skundą. Atsakovas pažymi, kad teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis neskundžiama. Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis pagrįsta, argumentuota bei motyvuota. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su patikslintu skundu buvo praleidęs terminą patikslintam skundui pateikti ir nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų pateisinusios tokio termino praleidimą. Pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą patikslinto skundo padavimo terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio modelio, t. y. nesiimdamas aktyvių veiksmų ir delsdamas jį paduoti teisės aktų nustatyta. Pareiškėjas teikdamas apeliacinį skundą bando išspręsti praleisto patikslinto skundo padavimo termino atnaujinimą.
29. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė savo apeliacinio skundo jokiais motyvais ar argumentais, patvirtinančiais galimą pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka minimalių reikalavimų, numatytų ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose.
Šalies argumentai
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkartoja 2022 m. spalio 12 d. patikslintame skunde nurodytus argumentus, t. y. nurodo naujus reikalavimus. Departamentas yra pateikęs aiškią nuomonę dėl pareiškėjo patikslinto skundo ir nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktais reikalavimais.
Žemesnės instancijos teismas
31. Departamentas sutiko su Teismo 2022 m. gruodžio 12 d sprendimu administracinėje byloje Nr. eB-483-811/2022, ir Departamento direktoriaus 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ADP1-250 „Dėl V. B. grąžinimo į pareigas“ (pakeistas 2023 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. ADP1-3) Pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 12 d. grąžinamas į Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini), karjeros valstybės tarnautojo, pareigas. Pareiškėjas apie grąžinimą į pareigas informuotas Departamento 2022 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. AD5-24985 ir 2023 m. sausio 10 d. raštu Nr. AD5-488.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. ADP1-529, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
33. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu dėl Įsakymu skirtos tarnybinės nuobaudos (atleidimo iš pareigų), paaiškino, kad byloje galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, netinkamai įvertinta pati jo veika, tyrėjai netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas.
34. Teisme buvo nagrinėjamas kitas su pareiškėjo ginčijamu Įsakymu susijęs ginčas pagal pareiškėjo skundą, dėl kurio nagrinėjama byla buvo sustabdyta. Spręsdamas dėl bylos sustabdymo teismas nustatė, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, buvo atsižvelgta į tai, kad Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-1027 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui, yra svarbi aplinkybė, ar Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-1027 paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta.
35. 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atnaujino sustabdytos bylos nagrinėjimą ir paskyrė teismo posėdį 2022 m. spalio 17 d.
36. 2022 m. spalio 12 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo be pirminiame skunde suformuluoto prašymo, prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau nei už vienerius metus; 500 Eur neturtinę žalą dėl neteisėto atleidimo; negrąžinti pareiškėjo į ankstesnes pareigas dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios darbo sąlygos; priteisti pareiškėjui 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismui nustačius, jog valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, kiekvienu atveju, teismas privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš pareigų padarinių klausimą, todėl kilo poreikis patikslinti skundą.
37. 2022 m. spalio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą skundą atsižvelgiant į tai, kad jis pateiktas praleidus ABTĮ 50 straipsnio 3 punkte nustatytą terminą.
38. 2022 m. gruodžio 12 d. pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Įsakymą, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
39. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas turėjo priimti patikslintą skundą, nes nuo 2020 m. spalio 30 d. paduoto skundo įvyko visa eilė teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl atsirado poreikis patikslinti skundą dėl Įsakymo panaikinimo ir išsakyti pareiškėjo poziciją bylai reikšmingais aspektais. Nepatikslinus skundo ir nesuformulavus visų reikalavimų, kuriuos teismas privalo išspręsti tokio pobūdžio bylose, teismas negalėjo teisingai išspręsti nagrinėjamos bylos.
40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos nepagrįstumu ir neteisėtumu, nėra ginčijamos apeliaciniu skundu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kuriais nesutinka, ne su pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinus jo skundą panaikinti Departamento direktoriaus Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos (atleidimo iš pareigų) skyrimo, o su tuo, jog nepriėmus pareiškėjo pateikto patikslinto skundo, teismas neišsprendė visų klausimų, kurie privalo būti išspręsti tokio pobūdžio bylose. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Šioje byloje atsakovas apeliacinio skundo nėra pateikęs, sprendimą skundžia tik viena iš bylos šalių (pareiškėjas), o apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties (ABTĮ 144 str. 3 d.), todėl teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
41. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.
42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtą ABTĮ nuostatą dėl patikslinto skundo pateikimo nurodoma, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis nustato alternatyvias sąlygas, kurioms esant teismas gali nepriimti patikslinto skundo, jei tai būtų nesuderinama su proceso operatyvumu ir ekonomiškumu, tačiau teismo atsisakymas priimti patikslintą skundą negali būti pripažintas teisėtu, jeigu dėl to galėtų būti neteisingai išnagrinėta byla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-621-602/2022).
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas be teisėto pagrindo, privalėjo išspręsti neteisėto pareiškėjo atleidimo iš pareigų padarinių klausimą.
44. Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog siekiant maksimaliai apsaugoti neteisėtai atleisto iš darbo (tarnybos) darbuotojo (tarnautojo) teises ir interesus, įstatymo nustatytos papildomos jo teisių garantijos neteisėto atleidimo iš darbo (tarnybos) atveju (DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalys). Kai teismas nustato, jog valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, tai kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą, atsižvelgiant į tai, kuris iš Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse (numeracija ankstesnėse Darbo kodekso redakcijose – 300 straipsnio 3 ir 4 dalys, 297 straipsnio 3 ir 4 dalys) numatytų valstybės tarnautojo teisių gynimo būdų konkrečiu atveju taikomas, privalo priteisti jam įstatymo nurodytas išmokas, nepaisant to, yra pareikštas toks prašymas ar ne (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Teismai, parinkdami vieną iš šių alternatyvių valstybės tarnautojo teisių gynimo būdų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti ir siekti, kad priimtu sprendimu būtų užtikrinta darbuotojų (tarnautojų) teisių apsauga ir įvykdytas socialinis teisingumas, šie teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų (tarnautojų) interesams ginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-329/2013, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016). Pažymėtina, jog, nustačius bent vieną iš DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų alternatyvių sąlygų, t. y. kad 1) darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių; kad 2) grąžinus į darbą, darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; arba kad 3) darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, - teismas negali taikyti pagrindinio darbuotojo pažeistų teisių atkūrimo būdo – grąžinimo į ankstesnes pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019).
46. Kadangi, kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos buvo neteisėtas, todėl privalėjo išspręsti ir neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą vienu iš DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytų būdų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo reikalavimus prašydamas taikyti DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytus valstybės tarnautojo teisių gynimo būdus (priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau nei už vienerius metus; dėl neteisėto atleidimo kilusią neturtinę žalą; negrąžinti pareiškėjo į ankstesnes pareigas ir priteisti pareiškėjui 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją), kuris pirmosios instancijos teismo nebuvo priimtas.
47. Nagrinėjamoje byloje teismas neteisingai sprendė, kad patikslinto skundo priėmimas nėra būtinas bylai teisingai išspręsti, nes kaip jau buvo minėta neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą teismas turi spręsti net ir nesant pareikšto tokio pareiškėjo prašymo, todėl teismas turėjo pareigą išsiaiškinti, kuris iš alternatyvių valstybės tarnautojo teisių gynimo būdų taikytinas byloje, ko ir siekė pareiškėjas pateikdamas patikslintą skundą. Taigi teismas neteisingai sprendė, kad pareiškėjas teikdamas patikslintą skundą netinkamai (pavėluotai) įgyvendino savo procesinę teisę ir nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą skundą.
48. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, taip pat nepagrįstai netaikė DK 218 straipsnio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas bylos aplinkybes, sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nustatęs, jog pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, neišsprendė neteisėto pareiškėjo atleidimo iš pareigų padarinių klausimo, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl pirmiau aptartų šios bylos aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. panaikinama sprendimo dalis, kuria teismas nustatęs, jog pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, neišsprendė neteisėto pareiškėjo atleidimo iš pareigų padarinių klausimo, ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.
49. Pareiškėjas yra pateikęs prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (480 Eur), tačiau šis prašymas nenagrinėjamas, nes bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjo skundą nėra baigtas. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi išnagrinėti pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl perduotos iš naujo nagrinėti bylos dalies (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas nustatęs, jog pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, neišsprendė neteisėto pareiškėjo atleidimo iš pareigų padarinių klausimo, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.