- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-1490-1060/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00818-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., J. V.
- Pareiškėjas
- J. V.
- Kategorijos
- 2.4.4.5.5Kiti su hipoteka susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, suinteresuoti asmenys G. V. ir J. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. V. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašė nustatyti priverstinę hipoteką 6,15 ha žemės sklypo (miškų ūkio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 385/615 dalims, priklausančioms suinteresuotam asmeniui skolininkui G. V., pareiškėjos, veikiančios dukros E. V., interesais, naudai, užtikrinant Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1402-810/2022 nustatytos nepilnamečio vaiko E. V. išlaikymo prievolės įvykdymą, iki E. V. pilnametystės, t. y. 1 870,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo įvykdymo užtikrinimą, ir kas mėnesį mokamų periodinių išmokų po 300,00 Eur (33 900,00 Eur sumai iki pilnametystės) įvykdymo užtikrinimą.
2. Pareiškime nurodė, kad G. V. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimo dėl priteisto išlaikymo dukrai E. V. nevykdė, susidarė išlaikymo įsiskolinimas. 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0151/22/00960 dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. G. V. niekur nedirba, negauna reguliarių ir oficialių pajamų. Siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus, dukros teisę gauti išlaikymą, užtikrinti galimo išlaikymo įsiskolinimo patenkinimą ateityje, yra pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką G. V. kartu su suinteresuotu asmeniu (bendraturčiu) J. V. priklausančiam nekilnojamajam daiktui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys G. V. ir J. V. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies, nustatė priverstinę hipoteką 6,15 ha žemės sklypo (miškų ūkio paskirties), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 385/615 dalims, priklausančioms suinteresuotam asmeniui G. V., pareiškėjos, veikiančios E. V. interesais, naudai, užtikrinant Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1402-810/2022 nustatyto nepilnamečio vaiko E. V. išlaikymo prievolės įvykdymą iki jos pilnametystės, t. y. 649,22 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir kas mėnesį mokamų periodinių išmokų po 300,00 Eur (33 300,00 Eur sumai iki pilnametystės) įvykdymo užtikrinimą, nustatant, kad priverstinė hipoteka taikoma iki visiško Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimo dėl išlaikymo vaikui prievolės įvykdymo.
5. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo G. V. nevykdo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1402-810/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nemoka vaikui (dukrai) E. V. išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Eur. Pareiškėjai 2022 m. rugsėjo 7 d. išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo. 2023 m. rugpjūčio 23 d. G. V. išlaikymo įsiskolinimas sudarė 649,22 Eur. G. V. nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. vasario 4 d. vykdė individualią veiklą, šiuo metu duomenų apie jo darbo vietą Lietuvos Respublikoje nėra. G. V. nuosavybės teise priklauso 385/615 dalys 6,15 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
6. Teismas, įvertinęs nurodytus įrodymus, padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, kurių pagrindu suinteresuoto asmens ginčo sklypui turėtų būti nustatyta priverstinė hipoteka. G. V. tinkamai pareigos teikti išlaikymą dukrai nevykdo, didžiąją dalį išlaikymo įsiskolinimo sumokėjo tik pareiškėjai kreipusis į teismą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, G. V. šiuo metu niekur nedirba, jokių oficialių pajamų negauna, jo finansinė padėtis nėra stabili ir išlaikymas nepilnametei dukrai nėra užtikrintas, todėl priverstinės hipotekos nustatymas apsaugos nepilnamečio vaiko interesus. Teismas nenustatė, kad priverstinės hipotekos taikymas neproporcingai pažeistų G. V. interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. V. (toliau – apeliantas) prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Priverstinė hipoteka suvaržys skolininko teises labiau, negu yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti;
1.2. Apeliantas yra mokus, turintis nekilnojamojo turto, kuris yra areštuotas dėl buvusio įsiskolinimo ir areštas nėra panaikintas, be to, kol kas apeliantas neprašo arešto panaikinti;
1.3. Teismas neatsižvelgė, kad hipoteka yra pažeidžiami kito ginčo sklypo savininko J. V. interesai;
1.4. Apsaugos taikymas dvigubai yra nelogiškas, kadangi dėl antstolės arešto apeliantas negali minėtu sklypu disponuoti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašė atskirąjį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Apeliantas sutinka, jog teismui priimant nutartį egzistavo visos sąlygos taikyti priverstinę hipoteką;
2.2. Apeliantas nenurodė, kodėl jis būdamas mokus ir dirbdamas, nereguliariai teikė išlaikymą dukrai, o ilgą laiką visai jo neteikė;
Šalies argumentai
2.3. Apelianto teiginys, jog pritaikyta priverstinė hipoteka suvaržys jo teises yra nepagrįstas. Apeliantas šios aplinkybės neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme, nenurodė kaip priverstinė hipoteka suvaržys jo teises ir interesus;
2.4. Apeliantas ar jo atstovė neatstovauja suinteresuoto asmens (bendraturčio) J. V., kuris neprieštaravo dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir neįrodinėjo, jog hipotekos nustatymas pažeis jo interesus;
2.5. Aplinkybė, jog šiuo metu vykdymo procese dėl išlaikymo išieškojimo, apelianto nekilnojamasis daikto dalis yra areštuota, niekaip neapriboja ar eliminuoja galimybės šiam daiktui taikyti priverstinę hipoteką, nes tai yra skirtingi institutai, taikomi esant skirtingiems pagrindams. Areštas bus panaikintas;
2.6. Apelianto pateikti įrodymai neprijungtini, nes jis nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės.
9. Atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. V. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
11. Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo įrodymus, įvardintus ligos ir banko išrašais, kurie jo nuomone patvirtina, jog apeliantas pusę metų dėl ligos negalėjo dirbti, ir tuo laikotarpiu susidarė išlaikymo įsiskolinimas.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais įrodymais, šiuos įrodymus priimti atsisako. Iš pridėto ligos išrašo nėra galimybės nustatyti, kad jame užfiksuotos aplinkybės yra susijusios su apeliantu. Apeliantas nenurodė priežasčių, kodėl ligos išrašo, kuriame užfiksuotos ligos 2021 metais, bei banko išrašo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui nustatyta priverstinė hipoteka, apelianto išlaikymo nepilnamečiui vaikui prievolės įvykdymui užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Vadovaujantis CK 3.197 straipsniu, prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka.
16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad priverstinė skolininko nekilnojamojo daikto hipoteka gali būti nustatyta tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, į kurį siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Priverstinės hipotekos nustatymo būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, prieš priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, teismas turi įvertinti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010; 2012 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012, 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018).
17. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi priverstinė hipoteka yra nustatyta apeliantui nuosavybės teise priklausančioms 385/615 dalims 6,15 ha žemės sklypo (miškų ūkio paskirties), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas) siekiant užtikrinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1402-810/2022 apeliantui nustatytos išlaikymo prievolės nepilnametei E. V. įvykdymą iki jos pilnametystės. 385/615 dalims ginčo sklypo priverstinė hipoteka taikoma iki visiško išlaikymo prievolės įvykdymo. Priverstinė hipoteka nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, nustačius, kad apeliantas nustatytos prievolės nevykdo arba ją vykdo netinkamai.
18. Atskirajame skunde pripažįstama, kad egzistuoja priverstinės hipotekos taikymo sąlygos, tačiau keliamas klausimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo būtinumo pagrįstumo. Teigiama, kad priverstinė hipoteka nėra būtina, kadangi apelianto išlaikymo prievolės įvykdymas yra užtikrintas apelianto ginčo sklypo dalies areštu, taikytu antstolės vykdomojoje byloje. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
19. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo iš Antstolių informacinės sistemos registro ir Turto arešto aktų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad antstolė A. M. vykdo išieškojimą iš apelianto trijose vykdomosiose bylose: Nr. 0151/22/00960 ir Nr. 0151/23/01326 išlaikymo išieškojimą išieškotojos J. V. (E. V.) naudai Alytaus apylinkės teismo išduoto vykdomojo dokumento Nr. e2YT-1402-810/2022 pagrindu ir Nr. 0151/23/01370 baudos išieškojimą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai. Apeliantui nuosavybės teise priklausančios 385/615 dalys ginčo sklypo yra areštuotos antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0151/22/00960.
20. Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Turto areštas yra priverstinio vykdymo procese atliekamas veiksmas, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą vykdomojo dokumento vykdymą. Skolininko turto arešto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip apsunkinti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Vykdomąją bylą užbaigus (CPK 632 straipsnis), antstolis panaikina priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Pažymėtina, kad turto arešto vykdymo procese ir priverstinės hipotekos taikymo tikslai skiriasi. Priverstine hipoteka yra užtikrinamas būsimos prievolės įvykdymas, tuo tarpu turto areštu vykdymo procese yra užtikrinamas nesumokėtos skolos (neįvykdytos prievolės) išieškojimas.
21. Nagrinėjamu atveju antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0151/22/00960 taikytas apelianto ginčo sklypo areštas galioja iki šios vykdomosios bylos užbaigimo. Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą, byla užbaigiama visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Iš ginčo sklypo nebuvo išieškoma. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0151/22/00960 iš apelianto išieškotinos 6 545,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos liko išieškoti 374,22 Eur. Atsižvelgiant į nedidelę likusią išieškoti skolos sumą, laikytina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0151/22/00960 apelianto ginčo sklypo arešto galiojimo terminas yra žymiai mažesnis, nei priverstinės ginčo sklypo hipotekos atveju, kuri galioja iki vaiko pilnametystės. Be to, ginčo sklypo areštu vykdomojoje byloje Nr. 0151/22/00960 buvo užtikrintas tik dalies išlaikymo (6 545,00 Eur) įsiskolinimo išieškojimas.
22. Atskirojo skundo teiginius apie apelianto galimybes vykdyti prievoles kreditoriams paneigia šios nutarties 19 punkte nurodytų vykdomųjų bylų duomenys. Po skundžiamos nutarties priėmimo iš apelianto buvo pradėtas priverstinis 9 066,00 Eur baudos išieškojimas (vykdomoji byla Nr. 0151/23/01370) valstybės naudai. 2023 m. lapkričio 21 d. buvo užvesta dar viena vykdomoji byla Nr. 0151/23/01326 to paties Alytaus apylinkės teismo išduoto vykdomojo dokumento Nr. e2YT-1402-810/2022 pagrindu dėl 348,32 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo.
23. Apeliantas nepagrindė savo teiginių, jog skundžiama nutartimi pritaikyta priverstinė hipoteka suvaržys jo teises ir interesus labiau, negu yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad priverstinė hipoteka yra nustatyta tik apeliantui nuosavybės teise priklausančioms 385/615 ginčo sklypo dalims. Skundžiama nutartimi kitam bendraturčiui J. V. nuosavybės teise priklausančioms 230/615 ginčo sklypo dalims apribojimai nėra taikomi. Suinteresuotas asmuo J. V. nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą, neprieštaravo priverstinės hipotekos nustatymui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog priverstinės hipotekos nustatymas apeliantui nuosavybės teise priklausančiam ginčo sklypui yra būtinas siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržo apelianto ir kito kreditoriaus teisių labiau ne tai yra būtina.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl priverstinės hipotekos nustatymo yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.