Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-10 · Civilinė byla Nr. e2A-1716-555/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-08-27Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
e2A-1716-555/2020
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00806-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas
„NEO Finance“
Atsakovas
M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1716-555/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00806-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19548-1084/2020 pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė NEO Finance, AB, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo M. K. priteisti: 1 729,39 Eur negrąžinto kredito dalį; 158,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 14 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 21,00 procento dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 729,39 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 3 d.); 1 209,60 Eur tarpininkavimo mokestį; 3,58 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 4 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.); 21,00 procento dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 729,39 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo), 2019 m. spalio 2 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 1 800,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 122,00 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 21,00 procentai) ir 143,17 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. spalio 3 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovo turėjo būti grąžintas per 60 mėnesinių įmokų. Ieškovė teigė, kad atsakovas nemoka mėnesinių įmokų bei nereaguoja į jos siųstus raginimo laiškus. Kadangi atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ieškovė 2020 m. liepos 8 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį.

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė: 1 729,39 Eur negrąžinto kredito dalį; 158,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas; negautas pajamas – 21,00 procento dydžio palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 729,39 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 3 d.); 143,17 Eur tarpininkavimo mokestį; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 030,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 176,82 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Teismas nustatė, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, kitų mokėtinų sumų nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo, todėl pažeidė sutartines prievoles. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs visą vartojimo kreditą ar sumokėjęs su juo susijusias sumas, todėl atsakovui nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad sutartiniai įsipareigojimai grąžinti suteiktą vartojimo kreditą yra įvykdyti tinkamai, teismas darė išvadą, kad, yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo patenkinti.

6. Teismas nustatė, kad pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2024 m. spalio 3 d. Sutartį nutraukus 2020 m. liepos 14 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas ir prašomas priteisti 158,21 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Šį reikalavimą teismas, įvertinęs kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, padarytus išaiškinimus, laikė pagrįstu.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) – 21,00 procento dydžio palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 3 d.), sieja su šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje numatytomis mokėjimo (pelno) palūkanomis, kurias ji būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai ir laiku vykdęs sutartinius įsipareigojimus ir sutartyje nustatyta tvarka bei terminais būtų mokėjęs už suteiktą vartojimo kreditą palūkanas. Teismas, įvertinęs nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat pažymėjo, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo negautas pajamas, kurias ji apibrėžė pagal šalių sudarytą sutartį mokėtina palūkanų suma, yra pagrįstas, kadangi ieškovė, su atsakovu sudarydama vartojimo kredito sutartį, turėjo pagrįstą lūkestį, jog atsakovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, už suteiktą kreditą ji gaus nustatyto dydžio užmokestį.

8. Teismas nustatė, kad, pagal sutarties nuostatas, ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių: pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą paskaičiuota dalis (143,17 Eur), kuri yra individualiai su atsakovu aptarta, nurodyta sutarties specialiosiose sąlygose, jos apskaičiavimo tvarka pakankamai aiški (ieškinyje nurodyta, jog paskaičiuota preziumuojant, kad atsakovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai), ir pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą paskaičiuota likusi suma, kuriai taikoma 100 procentų nuolaida (įvardinta kaip tarpininkavimo mokesčio nuolaida). Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, kuriose aptartas tarpininkavimo mokestis, darė išvadą, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 143,17 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 4,90 procentai, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, ir laikė šią dalį pagrįsta. Tuo tarpu savo esme tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, teismas laikė netesybomis. Teismas sprendė, kad sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu ir pripažino ją negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu.

9. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti 3,58 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos yra paskaičiuotos taikant sutartyje nustatytą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą – 21,00 procentą. Tačiau šis palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,00 procentų). Teismas padarė išvadą, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys, ieškovės teigimu, susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sprendė, jog sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje. Šią sutarties nuostatą tiek, kiek ji reglamentuoja kompensacinių palūkanų dydį, teismas laikė nesąžininga ir negaliojančia ab initio, dėl ko ieškovės reikalavimą tiek dėl 3,58 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, tiek ir dėl 21,00 procento dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 729,39 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė „NEO Finance“, AB, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą už akių:

1) dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ir ieškovei iš atsakovo priteisti 3,58 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 4 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.);

2) dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir ieškovei iš atsakovės priteisti 21,00 procentą kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 729,39 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;

3) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei iš atsakovo priteisti 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme;

Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo už akių dalį ieškovė „NEO Finance“, AB, prašo palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pagal kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Šalys gali susitarti, jog nutraukus sutartį toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė ginčo sutartyje, sudaro 21,00 procentus. Be to, ginčo sutarties 6.1. punktas numato, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (21,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensacinė. Jos tikslas kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

1.2. Negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir ieškovės naudai priteistinos abi sumos. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Dėl to, ieškovės naudai priteistinos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, kadangi iki nutraukimo dienos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai bei ieškovė turėjo teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo. Ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąją funkciją atieškančias palūkanas yra pagrįstas, neprieštaraujantis naujai suformuotai teismų praktikai dėl palūkanų skaičiavimo bei imperatyvioms įstatymų normoms.

1.3. Apelianto reikalavimas priteisti po ginčo sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Laiku ieškovei neatgavus suteikto kredito, ji patiria nuostolius, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi jam suteikta ir negrąžinta pinigų suma, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas.

1.4. Ieškovas įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki tol, kol šalis siejo paskolos sutartiniai teisiniai santykiai) bei kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo.

11. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nenustatė.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo kredito sutarties nutraukimo atveju, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Iš byloje esačių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad 2019 m. spalio 2 d. tarp ieškovės „NEO Finance“ ir atsakovo M. K. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 1 800,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą 1 800,00 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 122,00 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma (MPN) – 21,00 procentas) ir 143,17 Eur tarpininkavimo mokestį, iš viso atsakovas įsipareigojo grąžinti 3 065,17 Eur. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų laiku nevykdė, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. liepos 14 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Duomenų apie tai, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisė: 1 729,39 Eur negrąžinto kredito dalį; 158,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas; negautas pajamas – 21,00 procento dydžio palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 729,39 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 3 d.); 143,17 Eur tarpininkavimo mokestį; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 030,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 176,82 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus priteisti tarpininkavimo mokesčio kintamą dalį ir kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.

17. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo už akių dalimis, kuriomis netenkinti jos ieškinio reikalavimai dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, t. y. 3,58 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 4 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) bei 21,00 procento dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 729,39 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė kitų šios nutarties 16 punkte aptartų sprendimo dalių neginčija, todėl jos į apeliacijos ribas nepatenka ir teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

20. Pelno (mokėjimo) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

21. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas). Tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Aptariamu atveju ieškovė prašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, t. y. tiek nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos iki sutarties nutraukimo dienos, tiek nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, dėl kurių dydžio, kaip teigia ieškovė, šalys susitarė vartojimo kredito sutartimi (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga).

23. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, nurodė, kad jos yra paskaičiuotos taikant vartojimo kredito sutartyje nustatytą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą – 21,00 procentą, kuris viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį. Teismas laikė, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria, ieškovės teigimu, šalys yra susitarusios dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatant neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

24. Šalių sudarytoje vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 21 procento dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovė, vadovaudamasi nurodyta sutarties nuostata, prašo jai priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, tačiau joje iš esmės pateikiamas paaiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų sampratą („nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma“), t. y. ginčo sutarties sąlyga yra dviprasmiška ir neaiški. Be to, kaip tą pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, kompensuojamų palūkanų dydis yra siejamas ir su sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma – 21,00 procentu. Byloje įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų aptarusi sutarties sąlygų dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio turinį individualiai su atsakovu (vartotoju), kad vartotojui buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 21,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir analogiško dydžio (21,00 procentą) kompensuojamąsias palūkanas, nėra.

25. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškinio reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Kasacinio teismo išaiškina, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

26. Aptariamu atveju ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų pritesimo skundžiamu sprendimu už akių nebuvo patenkintas būtent dėl jo nesuderinamumo su VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, t. y. motyvais, kurie nebuvo aptariami ir analizuojami ieškovės taip cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, todėl spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytoje byloje kasacinio teismo suformuotos praktikos ir / ar netinkamai ją aiškino, nėra pagrindo. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje (aktualioje ginčui redakcijoje) aiškiai nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Be to, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, kaip tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, remiantis CK 1.80 straipsniu, yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

27. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Šiuo atveju kredito sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis pagal kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 21 procentą dydžio metinę palūkanų normą viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 procentų metinių palūkanų norma), todėl taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kredito sutartimi buvo nustatyta neproporcingai didelė atsakovo civilinė atsakomybė už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Kredito sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 21 procentą dydžio metinę palūkanų normą, dydis pažeidžia imperatyvią Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata taip pat laikytina nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

28. Atsižvelgus į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės reikalavimus priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas tiek nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos iki sutarties nutraukimo dienos, tiek nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, pagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus apribojimus ir šioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje pagrįstai pasisakęs dėl ginčo vartojimo kredito sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje šios savo išvados neįtvirtino (CPK 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), todėl yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinę dalį, papildomai nurodant, jog vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga pripažįstama nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisėtumas yra siejamas išskirtinai su tuo, jog, jos vertinimu, ieškiniu pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai turėjo būti tenkinami didesne apimtimi. Teisėjų kolegijai atmetus skundo argumentus dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, nėra pagrindo keisti ir skundžiamo sprendimo už akių dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas ir ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą, papildant jo rezoliucinę dalį šia pastraipa:

„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. spalio 2 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (12 procentas) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina RimdeikaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė