Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Daiva Valčiukienė

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui E. T., su institucija, teikiančia išvadą byloje Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi (duomenys neskelbtini) rajone dėl teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam šaukimas įteiktas 2025 m. balandžio 1 d. elektroniniu paštu, tos pačios dienos laišku atsakovas atsakė, kad teismo posėdyje nedalyvaus, ir prašė nuspręsti be jo.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025 m. balandžio 8 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. T. ir U. T. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra nepakankamas, neatitinkantis vaikų poreikių, todėl ieškovės prašymas padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra savalaikis, atitinkantis vaikų interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus E. T., gimusį (duomenys neskelbtini) ir U. T., gimusią (duomenys neskelbtini), ieškovės šeima tarnybos skyriui nėra žinoma, tarnybos skyrius nėra gavęs pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimų šeimoje, atvejo vadyba šeimai nėra taikoma. Atstovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Parodė, kad ieškovė prašo padidinti priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 1 d. Atstovė pritaria ieškovei, kad padidėjo vaikų poreikiai nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas materialinis išlaikymas vaikams, priėmimo, jau praėjo beveik aštuoneri metai, šiuo metu vaikai jau paaugliai, šalyje pasikeitė minimalios algos dydis. Pažymėjo, kad vaikų išlaikymui šiuo metu yra reikalingas didesnis išlaikymas. Tarnybos specialistė, rengdama išvadą teismui, telefonu susisiekė su atsakovu, kuris paaiškino, kad sveikatos problemų neturi, neįgalumas jam nenustatytas, kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi. Skyrius prašo ieškovės ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių gimimo liudijimų kopijų matyti, kad M. S. ir E. T. turi du nepilnamečius vaikus: E. T., gimusį (duomenys neskelbtini) ir U. T., gimusią (duomenys neskelbtini).

Pažyma dėl privalomosios mediacijos atlikimo įrodo, kad M. S. įgyvendino reikalavimą pasinaudoti privalomos mediacijos procedūra, kreipėsi dėl mediacijos 2024-10-01, tačiau kita ginčo šalis t.y. atsakovas nepateikė sutikimo dėl privalomosios mediacijos vykdymo ir yra laikoma, kad atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąją mediacija.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu tenkintas ieškovės ieškinys ir be kita ko nuspręsta priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų E. T. ir U. T., išlaikymui po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2017 m. birželio 1 d., iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių vaikų E. T. ir U. T., išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirta ieškovė M. S..

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri bylos užvedimo metu buvo 924 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia apie 709 Eur), o šiuo metu yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius siekia apie 777 Eur). Ieškovė ieškiniu prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis yra mažesnis už minimalios mėnesio algos pusę, todėl tokio išlaikymo poreikis vaikams yra savaime suprantamas ir neturi būti papildomai įrodinėjamas.

Šiuo atveju įvertinus nepilnamečių vaikų E. T. ir U. T. amžių, tai, kad E. T. yra diagnozuota žvynelinė, U. T. lanko šokių ir muzikos užsiėmimus, kurie yra mokami, o išlaikymas jiems buvo priteistas, kai vaikai buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teismas sprendžia, jog vaikų poreikiai per beveik aštuonerius metus yra iš esmės padidėję ir tai yra pagrindas pakeisti E. T. ir U. T. priteisto išlaikymo dydį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų apie savo turtinę padėti ir gaunamas pajamas, tačiau 2025 m. balandžio 1 d. elektroniniu laišku nurodė, kad per mėnesį uždirba apie 2 500 Eur. Institucijos, teikiančios išvadą byloje specialistei atsakovas telefonu nurodė, kad sveikatos problemų neturi, neįgalumas jam nenustatytas, kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus teikti vaikams išlaikymą, kuris būtų pakankamas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Šios byloje žinomos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad prašomas priteisti padidintas išlaikymas vaikams atitinka tėvo – atsakovo galimybes.

Ieškovė nurodė, kad ji sugebės užtikrinti vaikams normalias gyvenimo ir ugdymo sąlygas, jei iš atsakovo bus priteista po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Teismo įsitikinimu, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis yra realus, protingo dydžio, todėl būtinas nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas visiškai, Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio keistinas ir iš atsakovo E. T. nepilnamečiams vaikams E. T. ir U. T. priteistinas išlaikymas po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 1 d. (nuo kreipimosi dėl privalomos mediacijos dienos) iki vaikų pilnametystės.

Nors ieškovė ieškiniu kėlė ir reikalavimą pavesti priteisto išlaikymo lėšas tvarkyti jai uzufrukto teise, pažymėtina, kad šis klausimas išspręstas 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ir šio sprendimo dalies teismas nekeičia, todėl jis lieka galioti. Teismas pažymi, kad vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra paskirta M. S., todėl vaikams priteistas išlaikymas turi būti mokamas būtent į jos banko sąskaitą.

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaikų poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikams dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei M. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl, ieškinį iš esmės patenkinus, iš atsakovo E. T. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 70 Eur žyminis mokestis (130 Eur (išlaikymo didinama suma) x 2 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus, kuriems už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę R. K., valstybė patyrė išlaidas, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos, šioje byloje yra 275 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovo.

Byloje nesusidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1300-476/2017, iš E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. T. ir U. T., ir priteisti iš E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir U. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo 2024 m. spalio 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752:

- 70 Eur (septyniasdešimties eurų bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) įmokos kodu – 5662;

- 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodu – 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.