Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų M. A. (M. A.) ir A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ ieškinį atsakovams M. A. (M. A.) ir A. A. (A. A.), trečiajam asmeniui SIA B2Kapital dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Taip pat apeliantai argumentuoja, jog ieškinį pareiškė netinkama ieškovė.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį

18. CPK 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 ir kt.).

20. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį materialųjį ginčą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje.

22. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pradėta pagal ieškovės SIA B2Kapital ieškinį, pareikštą vadovaujantis 2017 m. gegužės 24 d. Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurios 2.1 punktą BKU „Naftininkų investicijos“ (toliau – ir Pardavėjas) pardavė įmonei SIA B2Kapital (toliau – ir Pirkėjas), o SIA B2Kapital perėmė visas Pardavėjo teises ir reikalavimus pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones. Sutarties 1.1 punkte apibrėžta, kad reikalavimo teisės reiškia Pardavėjo turimas reikalavimo teises pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones. Pagal Sutarties 2.2 punktą Pardavėjas reikalavimo teises parduoda tokias, kokios jos faktiškai buvo Ekonominės naudos perėjimo metu. Sutartyje nurodyta, jog Ekonominės naudos perėjimo data yra 2016-09-30. Pagal Sutarties 5.1 punktą nuosavybės teisė į reikalavimo teises Pirkėjo nuosavybėn pereina nuo pirkimo kainos sumokėjimo Pardavėjui momento, o Sutarties 5.2 punktu šalys susitarė, kad „kartu su nuosavybės teise į reikalavimo teises Pirkėjui taip pat pereina nuosavybės teisė į Pardavėjo reikalavimo teisių pagrindu po Ekonominės naudos perėjimo datos gautas ir valdomas pinigines lėšas, iš jų atskaičius išlaidas, kurias Pardavėjas patyrė reikalavimo teisių pagrindu inicijuodamas ir/ar vykdydamas priverstinio išieškojimo iš skolininkų ir/ar užtikrinimo priemonių davėjų veiksmus, t. y. notarų ir antstolių išlaidas“. Remdamasi Sutarties 5.2 punktu ieškovė SIA B2Kapital 2019 m. balandžio 10 d. teismui pateiktu prašymu nurodė, kad nėra tinkama ieškovė ir prašė pakeisti ją tinkama ieškove BKU „Naftininkų investicijos“. 2019 m. balandžio 11 d. parengiamojo posėdžio metu, kuriame dalyvavo tik atsakovų atstovas advokatas, teismas nutarė patenkinti prašymą ir pradinę ieškovę SIA B2Kapital pakeitė nauja ieškove BKU „Naftininkų investicijos“, SIA B2Kapital procesinę padėtį pakeitė į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinę padėtį. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi, nurodęs, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teisėjo žodine nutartimi nutarta prašymą dėl ieškovo pakeitimo patenkinti, priėmė rašytinę nutartį.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apeliantų argumentams, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo. Kaip nurodyta Sutarties 2.1 punkte, SIA B2Kapital įsigijo visas BKU „Naftininkų investicijos“ teises ir reikalavimus pagal Paskolos sutartis. Nuosavybės teisė SIA B2Kapital į reikalavimo teises perėjo nuo pirkimo kainos sumokėjimo momento (Sutarties 5.1 punktas), o Sutarties 5.2 punktu šalys susitarė, kad taip pat Pirkėjui pereina nuosavybės teisė ir į po 2016-09-30 Pardavėjo gautas ir valdomas pinigines lėšas, iš jų atskaičius Pardavėjo patirtas su šių lėšų gavimu susijusias išlaidas. Duomenų, kad už reikalavimo teisę nėra sumokėta, nėra, taip pat nėra duomenų, kad SIA B2Kapital grąžino reikalavimo teisę bankrutavusiai KU „Naftininkų investicijos“, SIA B2Kapital turėjo ir teismui pateikė vartojimo kredito sutartį, laidavimo sutartį, reikalavimo teisių perleidimo sutartį, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad bankrutavusi įmonė iki šiol turi reikalavimo teisę į atsakovus (CK 6.193 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė BKU „Naftininkų investicijos“ nepateikė įrodymų apie tai, kad ji turi reikalavimo teisę nagrinėjamoje byloje.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į anksčiau nurodytas 2017 m. gegužės 24 d. Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties, kuri yra galiojanti, nėra panaikinta, nuostatas, nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, kad SIA B2Kapital nėra tinkama ieškovė byloje. Priešingai, 2017 m. gegužės 24 d. Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi perleidusi visas reikalavimo teises pagal paskolos sutartis, BKU „Naftininkų investicijos“ nebėra paskolos teisinių santykių dalyvė ir jai nebepriklauso reikalavimo teisė pagal paskolos sutartis, taip pat ir teisė reikalauti grąžinti skolą pagal 2013 m. rugsėjo 17 d. Paskolos sutartį Nr. KS0000137 ir 2013 m. rugsėjo 17 d. Laidavimo sutartį Nr. LS0000137 iš atsakovų A. A. ir M. A. (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė BKU „Naftininkų investicijos“ savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė, yra netinkama ieškovė, todėl ieškinys turėjo būti atmestas (CPK 45 straipsnis, 178 straipsnis.). Teismas neturėjo pareigos pasiūlyti pakeisti ieškovę, nes nagrinėjamu atveju būtent tinkama ieškovė 2019-04-10 prašė ją pakeisti ieškove BKU „Naftininkų investicijos“, o trečiasis asmuo su prašymu sutiko ir patikslino reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir vertino įrodymus, padarė procesinių teisės normų pažeidimą, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Ginčijamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir plačiau dėl jų nepasisakoma.

Dėl baudos skyrimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

26. Atsakovai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl nepagrįstai neskyrė jai baudos pagal CPK 95 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nors ieškinys atmestas, tai savaime nėra pagrindas konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ar nepagarbą teismui, kaip nurodo atsakovai.

27. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pareikštas ieškinys, vėliau ieškovės pasikeitimas savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes ieškovė, siekdama apginti, jos įsitikinimu, pažeistas savo teises ir interesus, įgyvendino CPK įtvirtintą procesinę teisę pareikšti ieškinį, o to negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų vilkinusi bylos nagrinėjimą, veikusi prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, todėl atsakovų prašymas skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

28. Atsakovai pirmosios instancijos teismui 2019-04-19 paduotu prašymu taip pat prašė priteisti jiems 100 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis CPK 135 straipsniu, materialiniai teisiniai reikalavimai turi būti formuluojami šiame straipsnyje įtvirtintus turinio ir formos reikalavimus atitinkančiame ieškinyje, o pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį ir 85 straipsnio 1 dalies 8 punktą už ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovai priešieškiniu reiškė reikalavimą tik dėl 2017 m. gegužės 24 d. Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nereiškė, priešieškinį teismas atsisakė priimti. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo atsakovų prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ir 98 straipsnio 1 dalį šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, šios išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

30. Remiantis bylos duomenimis, realiai bylinėjimosi išlaidas patyrė atsakovas A. A., t. y. pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme jis sumokėjo 150 Eur už advokato teisinę pagalbą. Prašomas priteisti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintų dydžių. Šios išlaidos pagrįstos, atmetus ieškovės ieškinį konstatuotina, jog atsakovai turi teisę į išlaidų atlyginimą, kuris atsakovui priteistinas iš ieškovės. Taip pat atsakovui A. A. priteistinas 23 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ atsakovui A. A. (A. A.) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ atsakovui A. A. (A. A.) 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Atsakovų A. A. (A. A.) ir M. A. (M. A.) prašymo skirti baudą netenkinti.